Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje Ž. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį - 4 MGL dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį - 15 MGL dydžio bauda;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. T. 2016 m. vasario 2 d., apie 23.00 val., būdamas S. S. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė S. S. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę, taip neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Be to, Ž. T. 2016 m. vasario 2 d. neteisėtai įgytą S. S. vardu išduotą AB Swedbank“ banko mokėjimo kortelę, panaudojo ją 2016 m. vasario 10 d. 12.56 val. įdėdamas į bankomatą, esantį Vilniuje, Antakalnio g. 102, surinkęs PIN kodą ir save melagingai pristatydamas kaip kitą asmenį, atliko finansinę operaciją, kurios metu nuėmė 200 Eur grynųjų pinigų, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2016 m. vasario 10 d. 17.50 val., įdėdamas į bankomatą, esantį Vilniuje, Žirmūnų g. 2, surinkęs PIN kodą, ir save melagingai pristatydamas kaip kitą asmenį, atliko finansinę operaciją, kurios metu nuėmė 10 Eur grynųjų pinigų, taip neteisėtai naudojosi svetimu mokėjimo instrumentu bei inicijavo finansines operacijas, kurių metu, panaudodamas apgaulę, įgijo svetimą nukentėjusiojo S. S. turtą – 210 Eur grynųjų pinigų, tuo padarydamas nukentėjusiajam 210 Eur dydžio turtinę žalą. Taip Ž. T. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis Ž. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. vasario 2 d. apie 23.00 val., jis ėjo pas save namo (duomenys neskelbtini), bei pakeliui užėjo pas pažįstamą S. S., gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini). Sėdėjo, išgėrinėjo alkoholį, po to S. S. išėjo į tualetą, o jis pamatė jo banko mokėjimo kortelę, kuri gulėjo kartu su PIN kodu ant spintelės kambaryje, tai kol S. nebuvo kambaryje, paėmė tą kortelę ir įsidėjo sau į kišenę. Kadangi išgertuvių pokalbio metu S. jam pasakė, kad einamojo mėnesio 10 dieną moka pensiją, todėl jis žinojo, jog iki 10 dienos nėra prasmės važiuoti nuiminėti pinigus, o kadangi S. piktnaudžiauja alkoholiu, jis galvojo, jog iki pensijos jis nepastebės, kad kortelės nėra ir nesikreips ją užblokuoti. 2016 m. vasario 10 d. apie 13 val., važiuodamas iš darbo, kur dirba apdailos meistru statybose Antakalnyje, tikslaus adreso nežino, pakeliui užvažiavo į bankomatą, esantį Vilniuje, Antakalnio gatvėje, bei nuėmė 200 eurų. Žinojo, jog kortelėje liko dar 10 eurų, po to tą patį vakarą nuvažiavęs pramogauti į miestą, Vilniuje, Žirmūnuose, prie parduotuvės „IKI“ , nuėmė sau dar 10 eurų. Dėl to, kad pavogė S. S. kortelę ir pasinaudodamas ja nuėmė pinigus labai gailisi, artimiausiu metu S. atsiprašys ir atlygins jam padarytą žalą (b. l. 35-36).

Įtariamojo parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu Ž. T. parodė vietą, iš kur jis pagrobė nukentėjusiojo banko mokėjimo kortelę (b. l. 43-45).

Nukentėjusysis S. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. vasario 2 d. pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstamas Ž. T., kiek laiko pabuvęs, išėjo. Po kurio laiko jis pastebėjo, kad iš piniginės, kuri buvo padėta namuose ant spintelės, dingojo banko mokėjimo kortelė ir lapelis su PIN kodu. Banko sąskaitoje daug pinigų nebuvo. Šių metų vasario 10 dieną į jo sąskaitą buvo pervesta pensija, 210,63 eurų, todėl 2016 m. vasario 11 d. jis kreipėsi į „Swedbank“ dėl naujos banko kortelės išdavimo ir grynųjų pinigų išėmimo, tačiau banko darbuotojas jį informavo, jog sąskaitoje pinigų nėra, pinigai buvo nuimti 2016 m. vasario 10 d. Banke jis paėmę išrašą, kuriame matyti, jog pinigai buvo nuimti bankomatuose – 2016 m. vasario 10 d. Antakalnio g. 102, Vilniuje - 200 eurų, bei 2016 m. vasario 10 d. Žirmūnų g. 2, Vilniuje - 10 eurų. Įtaria, kad banko kortelę ir pinigus nuo jos pavogė Ž. T., kadangi tą dieną, kai jis pastebėjo kortelės dingimą, kitų asmenų jo namuose nebuvo. Padarytą žalą vertina 210 eurų (b. l. 9).

Iš S. S. pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2016 m. vasario 10 d. 12.56 val. bankomate, esančiame Vilniuje, Antakalnio g. 102, iš jo sąskaitos buvo nuimta 200 eurų, o 2016 m. vasario 10 d. 17.50 val. bankomate, esančiame Vilniuje, Žirmūnų g. 2, buvo nuimta 10 eurų (b. l. 12).

Motyvuojamoji dalis

Iš AB „Swedbank“ pateiktos vaizdo medžiagos matyti, jog joje užfiksuotas asmuo, kuris 2016 m. vasario 10 d., naudodamasis S. S. išduota banko mokėjimo kortele bankomate, esančiame Vilniuje, Antakalnio g. 102, nuėmė 200 eurų, bei bankomate, esančiame Vilniuje, Žirmūnų g. 2, nuėmė 10 eurų (b. l. 16-23).

Iš 2016 m. rašytinio Ž. T. įsipareigojimo matyti, jog jis įsipareigoja S. S. savo nusikalstamais veiksmais padarytą 210 Eur turtinę žalą išmokėti iki 2016 m. liepos 30 d. S. S. nurodė, jog sutinka su tuo (b. l. 46).

Ž. T. nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 214 straipsnį inter alia atsako ir tas, kas neteisėtai įgijo ir laikė vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. BK 215 straipsnio 1 dalyje, be kitų alternatyvių veikų, nustatyta baudžiamoji atsakomybė ir tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių. BK 182 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę už sukčiavimą, t. y. savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės panaikinimą ar jos išvengimą apgaule. Apgaulė sukčiavimo atveju yra esminis šios nusikalstamos veikos požymis, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Teismo vertinimu, kaltinamojo Ž. T. kaltė, padarius šias, jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų įrodymų visumos analizė.

Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis Ž. T. pripažino kaltę įgijus ir laikius svetimą mokėjimo kortelę bei neteisėtai panaudojus ją bei jos naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis, tinkamus finansinėms operacijoms inicijuoti ir taip pateikus žinomai melagingas žinias apie mokėjimo kortelės naudotojo tapatybę, apgaule įgijus svetimą S. S. priklausantį 210 Eur vertės turtą. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis Ž. T. parodė, kad jis 2016 m. vasario 2 d. apie 23.00 val., ėjo namo, pakeliui užėjo pas pažįstamą S. S., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Sėdėjo, išgėrinėjo alkoholį, po to S. S. išėjo į tualetą, o jis pamatė jo banko mokėjimo kortelę, kuri gulėjo kartu su PIN kodu ant spintelės kambaryje, todėl kol S. nebuvo kambaryje, paėmė tą kortelę ir įsidėjo sau į kišenę. Kadangi išgertuvių pokalbio metu S. jam pasakė, kad einamojo mėnesio 10 dieną moka pensiją, todėl jis žinojo, jog iki 10 dienos nėra prasmės važiuoti nuiminėti pinigus, o kadangi S. piktnaudžiauja alkoholiu, jis galvojo, jog iki pensijos jis nepastebės, kad kortelės nėra ir nesikreips ją užblokuoti. 2016 m. vasario 10 d. apie 13 val., važiuodamas iš darbo, kur dirba apdailos meistru statybose Antakalnyje, tikslaus adreso nežino, pakeliui užvažiavo į bankomatą, esantį Vilniuje, Antakalnio gatvėje, bei nuėmė 200 eurų. Žinojo, jog kortelėje liko dar 10 eurų, po to tą patį vakarą nuvažiavęs pramogauti į miestą, Vilniuje, Žirmūnuose, prie parduotuvės „IKI“ , nuėmė sau dar 10 eurų (b. l. 35-36). Tokius kaltinamojo Ž. T. parodymus patvirtina ir kiti įrodymai, t. y. nukentėjusiojo S. S. parodymai, iš kurių matyti, jog išties 2016 m. vasario 2 d. pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstamas Ž. T., kiek laiko pabuvęs, išėjo. Po kurio laiko jis pastebėjo, kad iš piniginės, kuri buvo padėta namuose ant spintelės, dingojo banko mokėjimo kortelė ir lapelis su PIN kodu. Banko sąskaitoje daug pinigų nebuvo. Šių metų vasario 10 dieną į jo sąskaitą buvo pervesta pensija, 210,63 eurų, todėl 2016 m. vasario 11 d. jis kreipėsi į „Swedbank“ dėl naujos banko kortelės išdavimo ir grynųjų pinigų išėmimo, tačiau banko darbuotojas jį informavo, jog sąskaitoje pinigų nėra, pinigai buvo nuimti 2016 m. vasario 10 d. Banke jis paėmę išrašą, kuriame matyti, jog pinigai buvo nuimti bankomatuose – 2016 m. vasario 10 d. Antakalnio g. 102, Vilniuje - 200 eurų, bei 2016 m. vasario 10 d. Žirmūnų g. 2, Vilniuje - 10 eurų. Įtaria, kad banko kortelę ir pinigus nuo jos pavogė Ž. T., kadangi tą dieną, kai jis pastebėjo kortelės dingimą, kitų asmenų jo namuose nebuvo. Padarytą žalą vertina 210 eurų (b. l. 9). Be visiško kaltinamojo Ž. T. prisipažinimo bei jo nurodytų faktinių aplinkybių atitikimo nukentėjusiojo S. S. parodymams, jo kaltę pagrindžia ir kiti įrodymai, t. y. pirmiausia nukentėjusiojo S. S. pateikto banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2016 m. vasario 10 d. 12.56 val. bankomate, esančiame Vilniuje, Antakalnio g. 102, iš jo sąskaitos buvo nuimta 200 eurų, o 2016 m. vasario 10 d. 17.50 val. bankomate, esančiame Vilniuje, Žirmūnų g. 2, buvo nuimta 10 eurų (b. l. 12); taip pat AB „Swedbank“ pateikta vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, jog joje užfiksuotas asmuo, kuris 2016 m. vasario 10 d., naudodamasis S. S. išduota banko mokėjimo kortele bankomate, esančiame Vilniuje, Antakalnio g. 102, nuėmė 200 eurų, bei bankomate, esančiame Vilniuje, Žirmūnų g. 2, nuėmė 10 eurų (b. l. 16-23). Teismas savo iniciatyva taiso kaltinime padarytus aiškius rašymo apsirikimus ir nurodo, jog nusikalstamas veikas sudarantys veiksmai buvo padaryti 2016 metais, o ne 2015 metais, kaip vietomis klaidingai nurodoma kaltinime. Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes Ž. T. įgijo ir laikė svetimą mokėjimo kortelę bei neteisėtai ją panaudojo, pateikė žinomai melagingas žinias apie mokėjimo kortelės naudotojo tapatybę, apgaule įgijo svetimą S. S. priklausantį 210 Eur vertės turtą, jo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu Ž. T. pareiškė, kad neprieštarauja tokiam prokuroro sprendimui, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi bei jos dydžiu, tačiau prašo leisti baudą sumokėti dalinis per kuo ilgesnį laiko tapą (b. l. 67-68).

Nukentėjusiajam S. S. yra pasirašytinai pranešta apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nukentėjusysis nurodė, jog sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 69).

Iš 2016 m. rašytinio Ž. T. įsipareigojimo matyti, jog jis įsipareigoja S. S. savo nusikalstamais veiksmais padarytą 210 Eur turtinę žalą išmokėti iki 2016 m. liepos 30 d. S. S. nurodė, jog sutinka su tuo (b. l. 46).

Dėl Ž. T. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę Ž. T., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčiniai baigti nusikaltimai, kurių vienas – nesunkus, kiti du nusikaltimai apysunkiai, be to teismas pažymi, kad Ž. T. apgaule įgyto svetimo turto vertė labai nežymiai viršija 5 MGL dydį). Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį Ž. T. – yra jauno amžiaus (b. l. 51), dirbantis (b. l. 56-57), teistas, tame tarpe ir už analogiškų nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje bei 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą (b. l. 52-53, 59-66), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 54-55), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 48), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 49), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 50), be to, Ž. T. įsipareigojo nukentėjusiajam S. S. atlyginti padarytą turtinę žalą iki 2016 m. liepos 30 d., nukentėjusysis su tuo sutiko (b. l. 46). Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymų sankcijose numatytas bausmes – baudas. Būtent tokia bausmės rūšis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirta pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, bendrintinos apėmimo būdu esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinta pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir skirtina galutinė subendrinta bausmė.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam Ž. T. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nustatytinas keturių mėnesių baudos sumokėjimo terminas, jį skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

2016 m. kovo 2 d. nutarimu Ž. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 31-32), kuri paliekama nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ž. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 8 MGL (301,28 Eur) dydžio baudą.

Ž. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 10 MGL (376,60Eur) dydžio baudą.

Ž. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 10 MGL (376,60 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai ir Ž. T. paskirti subendrintą bausmę – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, ir Ž. T. paskirti subendrintą bausmę – 15 MGL (564,90 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. T. paskirti galutinę bausmę – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti kaltinamajam Ž. T. keturių mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Ž. T. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per keturis mėnesius po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.