Kauno apygardos teismo sprendimas

2011-07-22 · Civilinė byla Nr. 2A-4-390/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2011-07-22
Bylos Nr.
2A-4-390/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis (pirm.), Gintautas Koriaginas, Ramūnas Mitkus
Ieškovas
J. M.
Atsakovas
A. M.
Advokatai
Vytautas Tučkus
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-4-390/2011
Pirmosios instancijos teismo teisėjas J. Č.
Procesinio sprendimo kategorija: 30.2; 30.9; 30.9.1 114.11; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino, Ramūno Mitkaus, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovui J. M., atsakovui A. M., jo atstovui advokatui Vytautui Tučkui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl statinių ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovo A. M. priešieškinį ieškovui J. M. dėl statinių ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir ūkinio pastato atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti žemės sklypo ir pastatų naudojimosi tvarką. Ieškovui nustatyti naudotis:

1.1. Gyvenamojo namo patalpomis, plane žymimu 1A1m, UAB „Inventora“ parengtame plane pažymėtomis indeksais: 1-5 (5,61 kv. m), 1-6 (21,32 kv. m),1-4 (14,52 kv. m) – iš viso 41,45 kv. m;

Šalies argumentai

1.2. Ūkinio pastato 3I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parengtame UAB „Inventora“ plane pažymėta dalimi „A“, 48,8 kv. m bendro ploto (vidaus ploto 41,65 kv.m);

1.3. Ūkinio pastato 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parengtame UAB „Inventora“ plane pažymėta dalimi „B“, 24 kv. m bendro ploto;

1.4. 0,1500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parengtame plane „GM paslaugos“ pažymėtą dalimis „A1“ -325 kv. m; „B1“ – 228 kv. m; ir ½ dalimi „C“ t.y. bendrai su atsakovu naudotis paskirti 394 kv. m.

Atsakovui A. M. nustatyti naudotis:

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis, UAB „Inventora“ parengtame plane pažymėtomis patalpomis: 1-1(2,48 kv. m); 1-2 (5.71 kv. m),1-3 (16,37 kv. m); 1-7 (14,90 kv. m) – iš viso 39,46 kv. m;

2.2. Ūkinio pastato 3I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parengtame UAB „Inventora“ plane pažymėta dalimi „B“, 48,8 kv. m bendro ploto (vidaus ploto 41,65 kv. m);

2.3. Ūkinio pastato 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parengtame UAB „Inventora“ plane pažymėta dalimi „A“, 24 kv. m bendro ploto;

2.4. 0,1500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parengtame plane „GM paslaugos“ pažymėta dalimis „A2“-290 kv. m; „B2“ – 263 kv. m; ir ½ dalimi „C“ , t. y. bendrai su ieškovu, naudotis paskirti 394 kv. m;

2.5. Bendram naudojimui paskirti naudotis kiemo statinį – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Priteisti iš jo A. M. 332,47 Lt kompensaciją už atitekusią didesnę gyvenamojo namo naudojimosi dalį.

4. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2008-04-25 su atsakovu, kaip įpėdiniai pagal įstatymą lygiomis dalimis (kiekvienas po ½ dalį) paveldėjo 0,1500 ha žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais: ūkiniu pastatu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei šulinį, adresu (duomenys neskelbtini). Paveldėjus nurodytą turtą, su atsakovu prasidėjo akivaizdūs nesutarimai dėl naudojimosi gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais ir žemės sklypu. Teigė, jog ieškovo parengtas projektas už atsakovo parengtą projektą yra geresnis ir racionalesnis, daugiau atitinkantis protingumo ir teisingumo principams. Atsakovo parengtas projektas dėl ūkinio pastato atidalijimo natūrą pažeistų jo teises, nes atsakovas naudotųsi didesne turto dalimi.

Šalies argumentai

Atsakovas A. M. su pareikštu ieškovo ieškiniu nesutiko ir prašė tenkinti jo priešieškinį pagal jo paruoštą projektą dėl pastatų ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir ūkinio pastato atidalijimo natūra projektą iš bendrosios dalinės nuosavybės.

1. Atsakovas A. M. prašė nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu (b. l. 58, t. 1.) plane žymimu 1A1m, ūkiniu pastatu 4I1ž ir 0,1500ha žemės sklypu paskiriant A. M. naudotis gyvenamo namo patalpomis plane pažymėtomis: 1-1 (2,48 kv. m); 1-2 (5,71 kv. m); 1-3 (16,37 kv. m) ir 1-4 (14,52 kv. m);

- ūkio pastato, plane žymimo 4I1ž, dalimi UAB „Rogekos geodezija“ 2010-11-02 parengtame pažymėta „A2“ raide;

- 0,1500 ha žemės sklypo, -491,56 kv. m ploto sklypo žeme UAB „Rogekos geodezija“ 2010-11-02 parengtame plane pažymėtose raidėmis „A“, „A1“, „A2“, „A3“, „A4“ ir „A5“ dalyse ir bendrai su ieškovu naudotis paskirti 258,44 kv. m sklypo plotu sklypo „C“ dalyje.

2.Ieškovui J. M. paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis (b. l. 58, t. 1.) plane pažymėtomis: 1-5 (5,61 kv. m), 1-6 (21,32 kv. m) ir 1-7 (14,90 kv. m);

- ūkio pastato, plane žymimo 4I1ž, dalimi UAB „Rogekos geodezija“ 2010-11-02 parengtame plane pažymėtą „B2“ raide;

- 0,1500 ha žemės sklypo, 492,56 kv. m ploto sklypo žeme UAB „Rogekos geodezija“ 2010-11-02 parengtame plane pažymėtose raidėmis „B“, „B2“, „B3“ ir „B4“ dalyse ir bendrai su atsakovu naudotis paskirti 257,44 kv. m sklypo plotu sklypo „C“ dalyje.

3. Bendram naudojimui paskirti naudotis kiemo statinį – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

4. Ūkio pastato, plane žymimo 3I1p, valdymą bendrosios dalinės nuosavybės teise nutraukti ir A. M. priteisti 65/100 dalis, 2611 litų vertės ūkio pastato, plane žymimo 3I1p, ir paskirti naudotis 62,27 kv. m ploto, UAB „Rogekos geodezija“ parengtame plane pažymėtą pastato „B“ dalį;

5. J. M. priteisti 35/100 dalis, 1415 litų vertės ūkio pastato, plane žymimo 3I1p, ir paskirti naudotis 33,73 kv. m ploto, UAB „Rogekos geodezija“ parengtame plane pažymėtą, pastato „A“ dalį;

6. Priteisti iš A. M. J. M. 1000 Lt kompensaciją už atitekusią jam didesnę ūkio pastato dalį. Siūlomos ieškovo kompensacijos už ieškovui atitenkantį naudotis didesnį namo plotą atsisakė, nes nuosavybės dalys nesikeičia.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Nustatė žemės sklypo ir pastatų naudojimosi tvarką, esančių Angininkų km., Simno seniūnijoje, Alytaus rajono savivaldybėje pagal ieškovo J. M. pateiktą projektą:

Žemesnės instancijos teismas

1) Ieškovui J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nustatė naudotis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis UAB „Inventora“ parengtame plane pažymėtais indeksais: 1-5 (5,61 kv. m), 1-6 (21,32 kv.m),1-4 (14,52 kv. m) – iš viso 41,45 kv.m, (b.l. 36, t.1.);

- ūkinio pastato 3I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi UAB “Inventora“ parengtame plane pažymėtu indeksu „A“ 48,8 kv. m bendro ploto (vidaus ploto 41,65 kv. m), (b.l.30,t.1., b.l. 80, t. 2.);

- ūkinio pastato 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi UAB „Inventora“ parengtame plane pažymėtu indeksu „B“, 24 kv.m bendro ploto, (b.l. 30,t.1.);

- 0,1500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), „GM paslaugos“ parengtame plane dalimis pažymėtais indeksais „A1“- 325 kv. m, „B1“ – 228 kv. m, ir ½ dalimi „C“, t.y. bendrai su atsakovu A. M. naudotis 394 kv. m plotu, (b.l. 81, t. 2.).

2) atsakovui A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nustatė naudotis gyvenamojo namo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), patalpomis UAB „Inventora“ parengtame plane pažymėtais indeksais: 1-1 (2,48 kv. m), 1-2 (5,71 kv. m), 1-3 (16,37 kv. m), 1-7 (14,90 kv. m) iš viso 39,46 kv. m(b.l.36, t. 1.);

- ūkinio pastato 3I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi UAB „Inventora“ parengtame plane pažymėtu indeksu „B“, 48,8 kv. m bendro ploto (vidaus ploto 41,65 kv. M);

- ūkinio pastato 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi UAB „Inventora“ parengtame plane pažymėtu indeksu „A“, 24 kv. m bendro ploto;

- 0,1500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), „GM paslaugos“ parengtame plane dalimis pažymėtais indeksais „A2“ – 290 kv. m, „B2“ – 263 kv. m, ir ½ dalimi „C“ , t. y. bendrai su ieškovu J. M. naudotis 394 kv. m plotu, (b.l. 81, t.2.).

3) Bendram naudojimui paskyrė naudotis kiemo statinį – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisė iš A. M. J. M. 132 Lt žyminio mokesčio ir 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų susijusių su projektų paruošimu ir valstybei 7,33 Lt turėtų pašto išlaidų.

Teismas nustatė, kad šalys yra 0,1500 ha bendro ploto žemės sklypo, gyvenamojo namo, dviejų ūkinių pastatų ir šulinio, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai ir jiems priklausomos dalys yra lygios. Konstatavo, jog esant gyvenamojo namo naudojimosi tvarkai, kurą siūlo atsakovas, ieškovui būtų būtinos papildomos išlaidos norint naudotis šiomis patalpomis, tai yra reikėtų įrengti perėjimą iš vieno kambario į kitą, griauti sienos dalį, statyti duris, daryti vidaus apdailą abiejuose kambariuose. Atsakovas jokių išlaidų, susijusių su būtinomis permainomis nepatirtų ir taip pat atsisako ieškovui padengti būsimas išlaidas susijusias su namo rekonstrukcija. Be to atsakovas nėra savo siūlomo projekto norint daryti vidaus pertvarkymus, griaunant sienos dalį suderinęs su Alytaus rajono architekto tarnyba. Nurodė, jog atsakovo pateiktame žemės sklypo plane bendram naudojimui paskirta 515,88 kv. m, o ieškovo pateiktame plane 394 kv. m. Teismo nuomone paskyrus mažesnį žemės sklypą bendram naudojimui, bus racionaliau išnaudota žemė, kils mažiau tarp šalių nesutarimų, nesant tarp šalių darnos santykių. Dėl pastato plane žymimo 4I1ž, naudojimosi tvarkos plane pažymėto indeksu B, (b. l. 30, t.1.) kurio pageidauja ieškovas yra šalia kito ūkinio pastato dalies, kuris abiejų šalių sutarimu atitektų ieškovui, todėl šalys šiais pastatais galėtų naudotis optimaliau, nes taip pat ir atsakovo ūkinio pastato dalis būtų arčiau jo gyvenamojo namo dalies. Teismas manė, kad toks ieškovo parengtas projektas nepažeidžia abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų, atitinka realias naudojimosi aplinkybes. Nustatė, kad atsakovo A. M. pateiktame pagalbinio pastato plane žymimo 3I1p pertvarkymo projekte yra nukrypta nuo lygių dalių principo ir nusistovėjusios faktinės naudojimosi tvarkos. Pagalbinio pastato atidalijimo projektas nesuderintas su rajono architekto tarnyba, neišspręstas pastato dalių izoliavimas vienas nuo kito, tai yra neaišku ar išliks bendram naudojimui pastato bendros konstrukcijos, bendroji inžinerinė įranga. Pagal ieškovo pateiktą ūkinio pastato naudojimosi projektą abiems bendraturčiams pagalbinis pastatas yra padalintas į dvi lygias ½ atitenkančias nuosavybės dalis. Nors atsakovas sutiko išmokėti 1000 Lt kompensaciją už ieškovui tenkančią mažesnę dalį, teismas sprendė, jog ši suma neatitinka realios turto vertės kainos, o ūkinis pastatas gali būti pagal naudojimosi tvarką atitvertas per pus. Teismo vertinimu atsakovo siūlomas atidalijimo būdas iš esmės pažeistų ieškovo J. M. teises, bei šalių lygiateisiškumo principą. Įvertinęs surinktus byloje įrodymus teismas darė išvadą, kad ieškovo J. M. pateiktas statinių ir žemės sklypo naudojimosi projektas yra ginčo šalims priimtinesnis ir racionalesnis, daugiau atitinkantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.

Apeliaciniu skundu atsakovas A. M. prašo 2010-11-19 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovo priešieškinį patenkinti. Teigia, jog atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti tokią naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, kadangi dėl tokios tvarkos jau buvo sutarę su ieškovu derybų metu. Apelianto nuomone, teismas nustatė gyvenamuoju namu naudojimosi tvarką neišnagrinėjęs visų, su tokios naudojimosi tvarkos nustatymu, susijusių esminių aplinkybių. Šalys buvos susitariusios ne tik dėl naudojimosi tvarkos, bet ir dėl kitų su tuo susijusių aplinkybių: centralinio šildymo, elektros apskaitos ir nedidelės rekonstrukcijos (vienų durų panaikinimu ir kitų įrengimu). Durų panaikinimo ir įrengimo projektą paruošė pats ieškovas ir nekėlė jokios problemos dėl jų įrengimo. Nustačius kitokią naudojimosi tvarką nei šalys buvo susitariusios, krosnis, esanti name, liko atsakovo patalpoje (1-3), tačiau krosnies šildymo sienelė jau patenka į ieškovui skirtas patalpas (1-4). Taigi, atsakovui gaminantis valgį, pašarą gyvuliams ar šildant savo 1-3 patalpą, atsakovas šildys ir ieškovo gyvenamąsias patalpas 1-4 ir 1-6. Teigia, jog griaunant sienos dalį projekto derinti su Alytaus architekto tarnyba derinti nereikia, nes pertvaruose, (0,15 m. storio) sienose angos durims iškirtimas ir durų įrengimas nėra kapitalinis remontas. Patenkinus ieškinį nėra aišku kaip atsakovui perstatyti krosnį. Krosnies perstatymas yra rimta gyvenamojo namo rekonstrukcija, tokiai rekonstrukcijai, apelianto nuomone, reikia projekto, tačiau jo nėra. O teismas krosnies perstatymo aplinkybės nenagrinėjo. Nesant išspręsto krosnies perstatymo klausimo, ieškovo ieškinys negalėjo būti tenkinamas. Pagal ieškovo parengtą naudojimosi žemės sklypu projektą suprojektuota 1 m. ploto bendro naudojimo žemė aplink pastatą. Pagal atsakovo – 2 m. Atsakovo suprojektuotas priėjimas prie pastatų yra pranašesnis, nes yra pakankamai vietos pastatyti kopėčioms, kad būtų galima saugiau užlipti ant stogo arba stovint ant jų atlikti bet kokius tvarkymo darbus. Ieškovo skirto 1 m. nepakaktų saugiai pastatyti kopėčioms. Kadangi atsakovo projekte apie pastatus paskirta 2 m. pločio bendro naudojimo žemės, todėl ir bendrai naudojamos žemės kiekis atsakovo pateiktame projekte yra didesnis. Ieškovo naudojimosi žeme projekto trūkumas yra tai, kad bendro naudojimo žemės yra skirta nepakankamai. Be to, prie atsakovo prieangio ir prie jo ūkinio pastato dalies atsakovui paskirti smailių kampų ruoželiai, kurių atsakovas negalės naudoti dėl jų smailių formų. Nurodo, kad ūkiniame pastate 3I1p (tvarte) pastato dalyje „B“ 62,27 kv.m ploto pagal atsakovo projektą, atsakovas jau 21 metai vykdo ūkininko veiklą-laiko galvijus. Šio pastato dalyje „A“ 33,73 kv.m. įrengta virtuvė galvijų ir kiaulių pašarui ruošti. Atsakovas vienas naudojosi pastatu, todėl teismo išvada, jog patenkinus ieškovo ieškinį dėl šio pastato buvo išspręsta pagal nusistovėjusią naudojimosi tvarką, neatitinka faktinei padėčiai. Atsakovo pateiktame projekte buvo nukrypta nuo lygių dalių principo, kadangi pastato dalyje „B“ nuo durų staktos iki lauko virtuvės kapitalinės mūro sienos lieka vos 2,22 metro, kuri galėtų tekti ieškovui. Šioje 2,22 m. pločio ir 5,90 m. ilgio tvarto dalyje nėra galimybės ūkinei veiklai, nes ji labai maža. Šioje pastato dalyje atsakovas vykdo pienininkystės ūkio veiklą. Kitas ūkininkas tame pačiame tvarte negalėtų versti ūkine veikla, susijusia su galvijų, kiaulių, paukščių ar kt. gyvūnų auginimu dėl sanitarinių higieninių reikalavimų. Atsakovas prašė 3I1p ūkinio pastato visą 62,27 kv.m. „B“ dalį iki pastate esančios kapitalinės sienos priteisti atsakovui, ir už ieškovui tenkančią didesnę dalį – priteisti ieškovui kompensaciją. Ieškovui prašė priteisti 33,73 kv. m. pastato „A“ dalį – virtuvę. Naudojimosi tvarką pastatu 4I1ž teismas taip pat nustatė priešingai nei buvo šalys susitariusios. Po to, kai šalys susitarė, jog atsakovas naudosis pastato „B“ dalimi, atsakovas šioje dalyje įsirengė malūną, sandėliuoja degalus, trąšas ir miltus gyvuliams.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas J. M. prašo 2010-11-19 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tarp ieškovo ir atsakovo vykusiais preliminariais susirašinėjimais iki teismo. Šalių susitarimai notariškai nepatvirtinti ir viešame registre neįregistruoti, todėl teisinės galios neturi. Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarkos nustatymo, nebuvo saistomas preliminarių susitarimų. Teigia, jog apeliantas nutylėjo, kad tik jam teismo priskirtoje patalpoje yra virtuvė ir krosnis, kurios nėra ieškovui priskirtoje patalpoje. Taigi, atsakovas bet jau turi galimybę gamintis sau valgį ir pašarą gyvuliams. Didžiausia apelianto iškelta problema – šildant savo patalpas, tuo pačiu bus šildomos ir ieškovo patalpos. Tuo pripažįstama, kad pagrindines funkcijas, kurios reikalingos, jis visgi gaus, tačiau nerimą kelia tai, kad dalį jų neva gaus ir ieškovas. A. M. šią aplinkybę apibūdina taip, tarsi jis bus įpareigotas šildyti ieškovui priskirtas naudotis patalpas, tačiau jeigu jis tai darys – darys tai dėl savęs. Apeliantas nenurodė, jog namas šildomas centraliniu šildymu, todėl nepriklausomai nuo apelianto naudojamos krosnies teikiamos šilumos, tiek ieškovas tiek atsakovas gyvens šiltose patalpose. Pažymi, kad šią aplinkybę apeliantas žinojo ir pirmosios instancijos teisme, tačiau pretenzijų šiuo klausimu neišreiškė, paaiškinimų nepateikė, o apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Esant atsakovo siūlomai naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkai, ieškovui būtų būtinos papildomos išlaidos norint naudotis patalpomis – savo lėšomis įrengti perėjimą iš vieno kambario į kitą, t.y. griauti sienos dalį ir ten statyti duris, padaryti vidaus apdailą abiejuose kambariuose. A. M. jokių išlaidų, susijusių su šiomis permainomis, norint naudotis jam priskirtomis patalpomis nepatirtų. Mano, jog ieškovo pateikta naudojimosi statiniais ir žemės sklypu tvarka yra racionalesnė, reikalaujanti mažiau išlaidų ir tuo pačiu turinti privalumų. Teismo patvirtinta naudojimosi tvarka A. M. priskirtos naudoti patalpos (tambūras ir sandėlis) yra iš kokybiškesnių medžiagų nei ieškovui priskirta naudotis negyvenamoji patalpa 1-5. Abiejų šalių gyvenamojo namo langai nukreipti į kiekvienam priskirtą žemės sklypo pusę bei į abejose namo pusėse gyvenančius kaimynus. Tiek ieškovui tiek atsakovui priskirtas naudotis patalpas dengia po vientisą stogo dalį, o patenkinus apelianto skundą ir priėmus jo siūlomą tvarką – stogo dalys virš šalių naudojamų patalpų būtų nevientisos, o tai sudarytų keblumų norint jį remontuoti ar keičiant, ne tik praktiškai, bet ir estetiniu požiūriu. Atsirastų tikimybė, jog prakiurus ar kitaip pažeidus stogo dangą apelianto pusėje, atsirastų nuotėkis į ieškovo, tokiu atveju, naudojamas patalpas dengiančią stogo dalį, o tuo pačiu ir į patalpas po juo. Pažymi, jog šalys, norėdamos atlikti kokius nors tvarkymo darbus kiekvienam iš jų priskirtoje žemės sklypo dalyje, tai galės daryti be jokių suvaržymų, kadangi už bendro naudojimo žemės ruožo yra kiekvienam iš šalių priskirta žemė. Nemano, jog atsakovas iš tiesų ketina, o juo labiau dažnai, lipti ant stogo būtent iš tos žemės pusės kuri priskirta ieškovui, o jo labiau, kad jis toje pusėje, kur yra ieškovui priskirta naudotis statinių dalis, ketina atlikti kažkokius tvarkymo darbus. Kitu teismo patvirtintos žemės naudojimosi tvarkos trūkumu apeliantas nurodo smailių kampų ruoželius, tačiau greta jų yra bendro naudojimo, o ne ieškovui priskirta asmeninio naudojimo žemė, todėl ją išnaudoti atsakovas galės netrukdomai. Atkreipia dėmesį, kad atsakovo pateiktame žemės sklypo naudojimo plane „C“ raide pažymėtas plotas, atsakovo prašomas priskirti bendrai naudotis su ieškovu, yra atskirai išskirtas ir padalintas nurodant, kad jo bendrai su ieškovu naudojamo žemės sklypo plotas – 258,44 kv.m., o ieškovo bendrai su atsakovu – 257,44 kv.m. Atsakovas ūkininko ūkį įregistravo 2010-04-01, t.y. daugiau nei po 2 metų nuo palikimo atsiradimo momento, todėl apeliaciniame skunde nurodytas teiginys dėl 21 metus trunkančio ūkininkavimo nepagrįstas. Be to teiginys, jog jis 21 metus vienas laikė gyvulius pastate 3I1p yra neteisingas ir neatitinka faktinių aplinkybių. Gyvulius, būdami gyvi, laikė šalių tėvai, turėdamas galimybę ir ieškovas. Visus su ūkine veikla susijusius įsipareigojimus atsakovas prisiėmė praėjus nemažai laiko nuo palikimo atsiradimo momento, taigi žinodamas, kad abiems priklauso po ½ paveldėto turto, todėl turėjo įvertinti savo įsipareigojimų įgyvendinimo galimybę paveldėto turto ribose. Ieškovas taip pat nesutinka su apelianto argumentu, kad 13,098 kv.m. yra labai mažas plotas bei, kad jame nėra galimybės verstis ūkine veikla. Kadangi ieškovui priklausanti dalis pastate 3I1p ir tokio paties dydžio kaip ir atsakovui priklausanti dalis. Todėl abu turi vienodas galimybes verstis ūkine veikla. Iš UAB „Inventora“ parengto ūkinio pastato naudojimo plano matyti, kad galimybė šį pastatą atidalinti atitveriant yra. Teigia, jog teismui patvirtinus ieškovo siūlomą naudojimosi žemės sklypu ir statiniais tvarką, atsakovo naudojama pastato 4I1ž dalis, pažymėta „A“ ir jo naudojama gyvenamojo namo pastato dalis yra viena šalia kitos, taigi ne tik ieškovas, bet ir atsakovas gali optimaliau naudotis jam priskirtomis patalpomis. Prašydamas panaikinti teismo sprendimą apeliantas nurodo, jog pastato „B“ dalyje jis sandėliuoja degalus, trąšas ir miltus gyvuliams, tačiau nenurodo dėl kokių priežasčių jis negalėtų to daryti jam priskirtoje pastato „A“ dalyje. Teigia, jog atsakovas sprendimą įsirengti malūną priėmė savavališkai, nepasitaręs su ieškovu. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog malūnas įrengtas po 2009-08-15, tačiau tai nepagrįsta rašytiniais įrodymais, be to aplinkybė dėl malūno įrengimo nebuvo nurodyta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kadangi atsakovas nenurodo kitaip, darytina prielaida, jog malūnas, kaip ir kiti atsakovo sandėliuojami daiktai gali būti transportuojamas, perkeliamas į kitą patalpą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Įstatymas (CPK 8 straipsnis) nustato, kad teismas šio kodekso nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Tai reiškia, kad tiek teismas, tiek šalys bei kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti siekdami CPK 2 ir 8 straipsniuose numatytų tikslų. Pagal CPK 2 str. teismas turi ginti asmenų, kurių materialinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant civilines bylas ir priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti ir plėtoti teisę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė „Areex International Trading Co“ v. UAB „Santoveta“ bylos Nr. 3K-3-407/2004; 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Bražėnienės PĮ „RPBĮ“ v. V. Gibavičienė, bylos Nr. 3K-3-82/2005; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. T. Aksiutič, bylos Nr. 3K-3-298/2006; ir kt.), aiškindamas CPK 327 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad pagal šią teisės normą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sąlygos: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir spręsdamas tiek ieškovo ieškinį, tiek ir atsakovo priešieškinį dėl statinių ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir ūkinio pastato atidalijimo iš bendrosios nuosavybės neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus negalima pripažinti išsamiais, nes nebuvo pilnai atsakyta į pagrindinius (esminius) faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalims lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1500 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), šiame sklype esantis gyvenamasis namas, du ūkiniai pastatai ir šulinys. C K 4. 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Taigi, taip įstatyme išreikšta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Nagrinėjamoje byloje šalys konfliktuoja ir nesutaria dėl naudojimosi gyvenamuoju namu, ūkio pastato, žemės sklypu tvarkos ir nesutaria dėl atidalijimo būdo. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ar pan.). Taip pat teismas nagrinėdamas tokio pobūdžio bylą turi įvertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų konfliktiniai situacijai šalinti; kai prašoma nustatyti naudojimosi daiktu tvarką numato tam tikrus daikto, pavyzdžiui, statinio pakeitimus, teismas patikrina, ar planuojami esminiai pakeitimai atitinka teisės aktų (Statybos įstatymo, Statybos techninio reglamento ir kt.) reikalavimus, ar yra suderinti su atitinkamomis priežiūros institucijomis.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą tokio pobūdžio aplinkybes tyrė nepakankamai. Teismas nesutikdamas su atsakovo gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos projektu nurodė, kad norint įgyvendinti jo projektą ieškovui yra būtinos papildomos išlaidos t.y., reikia įrengti perėjimą iš vieno kambario į kitą, griauti sienos dalį, įstatyti duris ir atlikti patalpų apdailos darbus. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovas savo siūlomo projekto norint atlikti vidaus pertvarkymus nėra suderinęs su Alytaus rajono architektų tarnyba. Apeliantas apeliaciniame skunde tvirtina, kad griaunant sienos dalį projekto derinti su architektu nereikia, nes pertvarose 0,15 m. storio sienos durų iškirtimas ir durų įrengimas nėra kapitalinis remontas. Pirmosios instancijos teismas svarstydamas atsakovo projektą nepakankamai įsigilino į šią aplinkybę ir nesiaiškino ar pagal atsakovo pateiktą projektą siena, kurioje siūloma padaryti duris yra laikančioji namo konstrukcijos dalis. Išsiaiškinus nurodytą aplinkybę spręstina ar reikalingas projekto derinimas su architektu ir, ar tai nebūtina atlikti. Kita vertus, kaip matyti iš bylos duomenų, kad ginčo namas yra statytas 1977 metais, jo perdangos medinės, o sienos yra plytinės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes svarstytina ar apskritai atsakovo projektas galėtų būti įgyvendintas. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apelianto apeliacinio skundo argumentą, kad teismas tenkindamas ieškovo ieškinį neišsprendė namo krosnies perstatymo klausimo ir apskritai namo krosnies perstatymo aplinkybės nenagrinėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame konkrečiame ginče toks faktas yra reikšmingas, nes krosnimi apšildomas visas namas. Pagal ieškovo pateiktą projektą krosnis lieka atsakovui priklausančioje patalpoje, tačiau pastarasis nesutinka apšildyti namą ir teigia, kad bus šildomos ir ieškovo patalpos. Sprendžiant ginčą neišspręstas tarp šalių namo apšildymo išlaidų kompensavimo klausimas.

Prašymus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos yra pateikusios abi šalys, todėl tiek ieškovas, tiek ir atsakovas turi pateikti tinkamai parengtus žemės sklypu naudojimosi projektus (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad paskyrus mažesnį žemės sklypą šalių bendram naudojimuisi, bus racionaliau išnaudota žemė, kils mažiau tarp šalių nesutarimų. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo argumentą, kad ieškovo naudojimosi žeme projekto trūkumas yra tai, kad pagal projektą bendrojo naudojimo žemės šalims yra skirta nepakankamai. Taip pat, teigiama, kad pagal ieškovo projektą atsakovo prieangio ir prie jo ūkio pastato dalies atsakovui paskirti žemės smailių kampų ruoželiai, kurių nebus galima naudoti pagal paskirtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apelianto argumentai iš dalies pagrįsti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo pateiktas žemės sklypo projektas, paskiriant atsakovui naudotis žeme, kuri pabraižyta smailais kampais nėra racionalus, nes atsakovas tokia žemės sklypo dalimi negalės tinkamai naudotis pagal paskirtį. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra ūkininkas, vykdo ūkininko veiklą ir ginčo pastatais naudojasi pastoviai. Ieškovas ginčo valdoje pastoviai negyvena. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes svarstytina ar nustačius žemės sklypu tvarką pagal ieškovo projektą nebus pažeistos atsakovo teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ginče dėl naudojimosi tvarkos ūkio pastatu 4 I1ž nustatymo teismas nenagrinėjo ir neįvertino aplinkybių, kad atsakovas šiuo metu jam nepaskirtoje pastato dalyje yra įsirengęs malūną, sandėliuoja degalus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad aukščiau nurodytos aplinkybės nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertintos, o joms įvertinti būtina surinkti naujus įrodymus. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl apylinkės teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalie 2 punktas).

Nagrinėjant bylą iš naujo nurodyti trūkumai šalintini, o taip pat siūlytina šalims patikslinti savo pateiktus projektus (CPK 179 straipsnis), kuriais prašoma nustatyti statiniais bei žemės sklypu naudojimosi tvarką. Tik pašalinus nurodytus trūkumus darytinos atitinkamos išvados.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos C P K 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

nutaria:

Apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2010m. lapkričio 19d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Algimantas KukalisKolegijos teisėjai Gintautas KoriaginasRamūnas Mitkus