Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valentinas Janonis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. 2012-04-11 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2011-12-06 V. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, bendrovės darbuotojams S. V. ir R. V., įmonės veiklos vykdymo vietoje, restorane-bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), išmokėjo bendrą 1 180,73 Lt darbo užmokesčio sumą, kuri nebuvo įtraukta į buhalterinę apskaitą, t. y. S. V. išmokėjo 348,23 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinę apskaitą, R. V. išmokėjo 832,50 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu bendrovės direktorius V. G. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41⁴ str. 3 d.

Teismas taip pat nepagrįstai pagal S. V. parodymus padarė išvadą, kad įmonėje dėl to, kad klientams buvo taikoma 50 proc. nuolaida, buvo neapskaitytų lėšų, iš kurių darbuotojams galėjo būti mokamas į buhalterinę apskaitą neįtrauktas darbo užmokestis. V. G. teigia, jog duomenys apie klientui pritaikytą nuolaidą atsispindėjo kasos čekyje, o be to, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvinio patikrinimo metu nenustatyta, kad įmonėje gauti pinigai būtų neapskaityti bei kad būtų neatitikimų kasoje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 41⁴ str. 3 d. administracinė atsakomybė nustatyta už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad šioje byloje V. G. buvo kaltinamas ATPK 41⁴ str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymu, kadangi neva jo vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams – R. V. ir S. V. – buvo išmokėta 1 180,73 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, neįtraukto į bendrovės apskaitą. V. G. savo kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo kategoriškai neigia, teigia, jog kaltinimai yra melagingi dėl tarp jo ir buvusių darbuotojų įvykusio konflikto.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 str. administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino bylą įrodymų vertinimo aspektu ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių V. G. kaltę.

Kaltinimai V. G. iš esmės grindžiami liudytojų R. V. ir S. V. Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktais paaiškinimais bei jų teismo posėdžio metu duotais parodymais. R. V. 2012-02-27 paaiškinime Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai paaiškino, jog prieš pradėdamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarė su direktoriumi V. G., kad jam bus mokamas 2 300 Lt apskaitytas ir neapskaitytas darbo užmokestis į rankas. Neapskaitytą darbo užmokestį gaudavo kartu su neoficialiu darbo užmokesčiu mėnesio pradžioje. Darbo užmokestį už 2011 m. rugpjūčio mėnesį iki rugsėjo pirmos pusės jam išmokėjo 2 300 Lt, už 2011 m. rugsėjo mėnesį iki spalio mėnesio pradžios jam buvo išmokėtas 2 300 Lt, už 2011 m. spalio mėnesį iki lapkričio pradžios jam buvo išmokėta 2 300 Lt, už 2011 m. lapkričio mėnesį iki gruodžio pirmos pusės jam buvo išmokėtas 2 300 Lt darbo užmokestis. Paaiškino, jog neapskaitytą darbo užmokestį (vokelį) visada gaudavo ne su avansu, o buvo išmokamas kartu su alga. Už 2011 m. gruodžio mėnesį neapskaityto darbo užmokesčio negavo. Darbo užmokestis buvo pervestas bankiniu pavedimu. Iki išėjimo iš įmonės, išskyrus paskutinį atsiskaitymą, jam darbo užmokestis buvo mokamas grynaisiais, kurį išmokėdavo V. G., adresu (duomenys neskelbtini). R. V. paaiškino, jog kai pasirašydavo už gaunamą darbo užmokestį, dokumentuose būdavo nurodomos mažesnės darbo užmokesčio sumos (t. 1, b. l. 17). Teismo posėdžio metu liudytojas R. V. parodė, jog gaudavo 2 000 Lt apskaityto darbo užmokesčio, o 300 Lt priedą gaudavo neapskaityto darbo užmokesčio. Nurodė, jog pinigus išmokėdavo V. G. algų dieną grynaisiais, jis pasirašydavo už 2 000 Lt, paskui sumokėdavo 300 Lt (t. 1, b. l. 154).

Liudytoja S. V. 2012-02-29 paaiškinime Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai paaiškino, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu V. G. susitarė, jog jai bus mokamas 1 500 Lt darbo užmokestis (apskaitytas ir neapskaitytas). Neapskaitytą darbo užmokestį gaudavo visada kartu su alga. Algą mokėdavo mėnesio pradžioje. Už rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesius jai buvo išmokėta po 1 500 Lt darbo užmokesčio. Už lapkričio mėnesį jai buvo išmokėta 1 500 Lt ir dar atostoginiai atskirai. Nurodė, jog darbo užmokestį visada išmokėdavo direktorius V. G. bendrovės veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Už darbo užmokestį pasirašydavo dokumentuose, tačiau ten darbo užmokestis buvo nurodomas mažesnis (t. 1, b. l. 18). Teismo posėdžio metu liudytoja S. V. parodė, jog su V. G. susitarė, kad jai bus mokamas 1 500 Lt darbo užmokestis į rankas, jai buvo pasiūlyta 1 300 Lt oficialaus ir 200 Lt neoficialaus darbo užmokesčio. Ji su tuo sutiko. Nurodė, kad avansą mokėjo teisingai, o algą mokėjo kartu su neapskaitytu darbo užmokesčiu. Taip pat nurodė, jog buvo du darbo grafikai, atlyginimai buvo skaičiuojami pagal neoficialų darbo grafiką (t. 1, b. l. 155).

Su tokiais liudytojų parodymais nesutiko V. G. ir teigė, jog jie yra melagingi, kadangi tarp jo ir buvusių darbuotojų yra įvykęs konfliktas. Nurodė, kad 2011-11-29 su R. V. įvyko konfliktas, nes 2011-12-28 įvyko vagystė, todėl R. V. buvo atleistas už pažeidimus sausio mėn. S. V. iš darbo išėjo savo noru lapkričio mėn. V. G. paaiškino, jog darbo sutartyse buvo numatyta, kad bus mokamas valandinis atlyginimas, t. y. R. V. 12,50 Lt/val., S. V. 7,50 Lt/val. Buvo sudaromas darbo grafikas, kuriame žymima, kiek valandų dirbta, buhalterė UAB „Verslo balansas“ suskaičiuodavo darbo užmokestį ir darbo užmokestis buvo išmokamas pagal žiniaraščius. V. G. teigė, jog joks neapskaitytas darbo užmokestis nebuvo mokamas, o buvę darbuotojai jį šmeižia ir apkalba (t. 1, b. l. 141).

Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2012-01-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius įsakymu Nr. 12/0120 R. V. už direktoriaus nurodymų nevykdymą ir pareigų neatlikimą skyrė drausminę nuobaudą – pastabą, 2012-01-23 įsakymu Nr. 12/0123-4 R. V. už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (t. 1, b. l. 90, 91). R. V. 2012-02-28 dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu su ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą (t. 1, b. l. 119–125). Atsižvelgiant į tokius duomenis bei į anksčiau aptartų liudytojų R. V. ir S. V. parodymus matyti, jog V. G. kaltinančią versiją teikia liudytojai, tarp kurių su buvusiu darbdaviu V. G. yra kilęs konfliktas, todėl liudytojų ir V. G. tarpusavio santykiai bei jų parodymai nagrinėjamoje byloje turi būti vertinami itin kruopščiai, o byloje esant tiek V. G. kaltinančių, tiek jo kaltę paneigiančių įrodymų, būtina kon­sta­tuo­ti, ar pa­kan­ka V. G. kaltinančių objektyvių įro­dy­mų, kad būtų galima V. G. patraukti administracinėn atsakomybėn.

Iš darbo sutarties, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. V., matyti, jog R. V. buvo priimtas į darbą vyr. vyrėjo pareigoms ir buvo sutarta, kad jam bus mokamas 12,50 Lt už darbo valandą darbo užmokestis, darbo užmokestį mokant du kartus per mėnesį, 16-19 dienomis ir likusią dalį iki sekančio mėnesio 4 dienos (t. 1, b. l. 18–19). V. G. paaiškino, jog R. V. restorane dirbo restorano vedėja, jai buvo nustatytas 7,50 Lt už darbo valandą darbo užmokestis. Byloje esantys atlyginimo žiniaraščiai patvirtina, kad darbo užmokestis R. V. ir S. V. buvo apskaičiuojamas pagal darbo apskaitos žiniaraščius, t. y. pagal jų dirbtą valandų skaičių ir nustatytą valandinį tarifą (t. 1, b. l. 25–44). Iš avansinių ir atlyginimo žiniaraščių matyti, kad darbuotojams buvo išmokėti būtent tokie atlyginimai, kokie apskaičiuoti pagal darbo apskaitos žiniaraščius, pinigų išmokėjimas patvirtintas darbuotojų parašais (t. 1, b. l. 45–64). Liudytoja V. P., Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvinės kontrolės skyriaus specialistė, teismo posėdžio metu parodė, jog atliekant patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ neoficialių žiniaraščių nebuvo rasta (t. b. l. 142). Taip pat liudytoja paaiškino, kad buvo susitarimas mokėti neoficialų darbo užmokestį nurodė tik Vainoriai, nė vienas iš 6 dirbančių darbuotojų nenurodė, kad gauna neapskaitytą darbo užmokestį. Liudytoja S. V. teismo posėdžio metu pateikė A. K., buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo, paaiškinimą, kuriame jis nurodo, kad neva jam buvo išmokamas grynais neapskaitytas darbo užmokestis. Pažymėtina, kad šis asmuo teismo posėdžio metu nebuvo apklaustas, kokiomis aplinkybėmis buvo surašytas paaiškinimas, neaišku, todėl juo remtis nėra jokio teisinio pagrindo. Iš 2012-04-11 operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. K1-134 matyti, jog buvo atliktas prekių pirkimas, kurio metu nustatyta, kad įmonėje gauti pinigai buvo apskaityti, inventorizavus kasos aparatus, neatitikimų nebuvo (t. 1, b. l. 7–10). Taip pat buvo nustatyta, kad darbuotojai dirbo pagal darbo grafikus. Taigi iš minimos operatyvaus patikrinimo pažymos bei 2012-04-11 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 006587 matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas remiantis tik liudytojų R. V. ir S. V. paaiškinimais. Atkreiptinas dėmesys, jog pačių liudytojų parodymai yra nenuoseklūs. 2012-02-27 paaiškinime R. V. nurodė, kad buvo sutarta, jog jam bus mokamas 2 300 Lt apskaitytas ir neapskaitytas darbo užmokestis. Tuo tarpu teismo posėdžio metu liudytojas nurodė, jog buvo sutarta, kad jam kas mėnesį bus mokamas 300 Lt neapskaitytas priedas. Liudytoja S. V. 2012-02-29 paaiškinime nurodė, kad buvo sutarta, jog jai bus mokamas 1 500 Lt apskaitytas ir neapskaitytas darbo užmokestis, o teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo sutarta, jog jai bus mokama neoficialiai 200 Lt. Be to, liudytoja nurodė neva 200 Lt buvo neoficiali premija (t. b. l. 155). Taip pat pažymėtina, kad liudytojas R. V. teismo posėdžio metu parodė, jog skundą parašė dėl to, kad buvo neteisėtai atleistas iš darbo. Kreipėsi tik dėl to, kad buvo atleistas iš darbo, kad įvyko konfliktas (t. 1, b. l. 154). Todėl darytina išvada, jog šių liudytojų – R. V. ir S. V. – duoti paaiškinimai negali būti vertinami kaip nešališki ir objektyvūs.

Inkriminuojamas pažeidimas turi būti įrodinėjamas patikimais įrodymais, tokiose bylose kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais. Apeliacinis teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje jų nepakanka konstatuoti, kad V. G. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Bylos medžiaga ir liudytojų bei V. G. parodymai yra prieštaringi, jų visuma nepaneigia V. G. versijos, kad buvę darbuotojai R. V. ir S. V. jį apkalba, nes turi suinteresuotumą šios bylos baigtimi dėl Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos pagal R. V. ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Todėl konstatuotina, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. G. atžvilgiu nutrauktina nenustačius V. G. veiksmuose inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį V. G. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.