- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-27
- Bylos Nr.
- 2A-30-544/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03882-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- G. V.
- Išvadą teikia
- Panevėžio apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
- Kategorijos
- 35.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-30-544/2012
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. sausio 27 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Danguolės Smetonienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1220-828/2011 pagal ieškovo G. V. ieškinį J. M. dėl 37 844,43 Lt priteisimo nuostoliams atlyginti, institucija teikianti išvadą byloje - Panevėžio apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 37 844,43 Lt nuostolių, atsiradusių dėl to, jog atsakovas netinkamai vykdė 2009-09-04 tarp šalių sudarytą galvijų pirkimo-pardavimo sutartį, nes pardavė ne tos rūšies prekę ir netinkamos kokybės galvijus, kurie netiko pieninei gyvulininkystei, tuo pažeidė CK 6.263 str. 1 d., 6.246 str., 6.327 str. 1 d. 2009-09-14 atlikus įsigytų galvijų pieno tyrimus nustatyta, kad tam tikrų galvijų pienas netinkamas pardavimui, kadangi somatinių ląstelių skaičius pieno mililitre viršijo Pieno supirkimo taisyklėse nustatytą ribą, ir tai yra mastito ligos požymis. Todėl dalis galvijų tiko tik mėsai, jų negalėjo naudoti pienininkystei, už parduotą pieną gauti pajamų, todėl patyrė nuostolių, kuriuos prašo priteisti (1 t., b. l. 2-4).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-10-04 sprendimu ieškinį atmetė. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad šalys yra ūkininkai, besiverčiantys pieno ūkiu. 2009-09-04 jie sudarė galvijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas ieškovui 2009-09-05 perdavė 60 vnt. galvijų, o ieškovas įsipareigojo iki 2009-12-04 sumokėti atsakovui jų kainą – 145 200 Lt, kurie iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nėra pilnai apmokėti. Atsakovas 2009-09-02, 2009-09-04, t. y. iki sutarties sudarymo ieškovui, priduodavo parduotų galvijų pieną, o po sutarties sudarymo šių galvijų pieną pardavinėjo ir ieškovas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas, grįsdamas savo reikalavimą netinkama prekės kokybe, neįrodė, kad prekė neatitinka kokybės reikalavimų, t. y. neįrodė, kad įsigyti galvijai netinkami pieno ūkiui, kad šie kokybės trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.327 str. 1 d., 6.333 str. 1 d., CPK 12, 178 str.). Teismas nurodė, kad byloje nėra vienareikšmiškai įrodyta, kokie įprasti reikalavimai yra taikomi galvijų kokybei, kad jie būtų tinkami pieno ūkiui. Pagal institucijos pateiktą išvadą, pieno ūkiui yra tinkami kliniškai sveiki gyvuliai. Byloje esančių duomenų pagrindu teismas sprendė, jog nėra pakankamai įrodymų apie tai, kad ieškovo įsigyti galvijai nebuvo tinkami naudoti pagal paskirtį pieno ūkyje, nes vien tai, kad somatinių ląstelių skaičius viršija nustatytą rodiklį, šios aplinkybės neįrodo. Superkant nekontroliuojamų galvijų duodamą pieną, tiriamas jų pieno mėginys iš bendros talpos, ir, nustačius, kad tokio pieno viename mililitre somatinių ląstelių skaičius neviršija 400 000 vnt., laikoma, kad pienas atitinka Pieno supirkimo taisyklių reikalavimus ir jis superkamas. Eksperto paaiškinimais nustatyta, kad dauguma galvijų, naudojamų Lietuvos pieno pramonėje, turi sveikatos sutrikimų (mastitą), tačiau tokie galvijai vis tiek naudojami šioje pramonėje, jų pienas supirkinėjamas. Ieškovas skirtingo amžiaus, produktyvumo galvijus įsigijo už vienodą kainą 2 420 Lt už vienetą. Ši kaina iš esmės atitiko ir tą kainą, kurią mokėtų galvijus supirkdama mėsos perdirbimo įmonė. Šalys, sudarydamos sutartį, aptarė tam tikrus parduodamų galvijų trūkumus, dėl to galvijų kaina buvo atitinkamai sumažinta. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apie tai, jog dauguma galvijų serga mastitu ir juos nėra sunkumų išgydyti, apie parduotų galvijų kainą, apie tai, jog iš karto buvo įsigyjama visa banda ir protinga buvo tikėtis, jog ne visi įsigyjami gyvuliai visiškai sveiki, apie tai, jog galvijų pieno tyrimai prieš sutarties sudarymą nebuvo atlikinėjami ir kt., teismas padarė išvadą, jog sutartimi perleistų prekių kokybė atitiko sutarties sąlygas ir įprastus reikalavimus. Planuojamų įsigyti galvijų pieno tyrimų, siekdamas nustatyti jo kokybę, ieškovas neatliko, nors jie buvo prieinami, ir įsigyjant galvijus pieno ūkiui tai turėtų atlikti kiekvienas apdairus ir rūpestingas ūkininkas. Be to, teismo nuomone, ieškovas neįrodė, kad apie nurodytų reikalavimų neatitikimą jis per protingą laiką pranešė pardavėjui. Atsakovas nurodė, kad šią aplinkybę jis sužinojo tik 2010 m. pavasarį, ieškovas net iki 2010-02-02 dalimis atsiskaitinėjo pagal sutartį su atsakovu, nors pagal bylos duomenis jam nurodyta aplinkybė apie galimus gyvulių trūkumus buvo žinoma nuo 2009-09-14, kada buvo atlikti kiekvieno galvijo pieno tyrimai. Net ir pripažinus, jog formaliai galvijas negali būti naudojamas pieno pramonėje, ieškovas neįrodė, kad ši aplinkybė egzistavo iki daiktų perdavimo arba atsirado dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Byloje apklausti proceso dalyviai, turintys specialių žinių, paaiškino, kad ženklus somatinių ląstelių padidėjimas ar sumažėjimas piene gali atsirasti staiga, per labai trumpą laiką (net gi per parą) dėl galvijų šėrimo pakeitimo, gabenimo, pasikeitusių laikymo, ganymo sąlygų. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kada konkrečiai (iki galvijų perdavimo ar po jo) ir dėl kokių priežasčių šis ląstelių skaičius padidėjo. Kadangi paskutinį kartą galvijų pieno tyrimai atlikti 2009-03-16, tai buvo daugiau nei pakankamas laikas situacijai iš esmės pasikeisti net kelis kartus. Po sutarties sudarymo galvijai buvo gabenami transportu, pasikeitė jų laikymo, šėrimo sąlygos, dėl ko somatinių ląstelių skaičius gali ženkliai pasikeisti. Šalys tam tikrus galvijų trūkumus aptarė sudarydamos sutartį, dėl to ir kaina buvo sumažinta, todėl sprendė, jog yra pagrįsta manyti, jog buvo aptarti būtent šie trūkumai. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos konkrečios somatinių ląstelių galvijų piene padidėjimo priežastys, taip pat ir galimybės pašalinti šį trūkumą, tam būtinų išlaidų reikalingumas, dydis. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, ar somatinių ląstelių skaičius piene padidėjo dėl ieškovo ar dėl atsakovo kaltės. Tam tikriems galvijams, kuriuos ieškovas nurodo kaip neatitinkančius kokybės reikalavimų, somatinių ląstelių skaičius piene padidėjo tik po jų perdavimo ir juos kurį laiką laikant ieškovui. Teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog jo nurodyti įsigytų galvijų trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo, nebuvo šalių aptarti sudarant sutartį, ir neatitinka sutarties sąlygų, įprastų reikalavimų (CK 6.327 str. 1 d., 6.333 str. 1 d.). Tuo pačiu ieškovas neįrodė ir atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų (CK 6.245 str. 3 d., 6.246, 6.256, 6.258 str.) (2 t., b. l. 109-112).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-04 sprendimą ir priimti sprendimą ieškinį patenkinti. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo, kad pirmos instancijos teismas nekonstatavo, kad ieškovo ūkis yra ne mėsos ūkis, kur galvijai auginami mėsai ir yra parduodami specialiai tam, o pieno ūkis, todėl pardavęs pienines karves mėsai patyrė nuostolių, nes į tokių karvių vietas turėjo įsigyti kitas, už jas susimokėti ir parsigabenti, todėl turėjo papildomų išlaidų. Teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad atsakovui gražino jo parduotas likusias nepapjautas karvės, tačiau neturėjo primilžio ir negalėjo pardavinėti negaunamo pieno. Negautas pelnas yra žala. Teismas nekonstatavo ir to, kad, nors su atsakovu ir buvo aptarta, kad kai kurios parduodamos karvės gali sirgti mastitu, tačiau „kai kurios“ karvės turi būti suprantamos kaip kelios, t. y. vienetai iš parduodamų, o ne daugiau kaip pusė atsakovo jam parduotų galvijų. Pirmos instancijos teismas turėjo matyti, kad atsakovo kaltė įrodoma LR CK 6.205 str., kuris nustato, jog sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Pagal LR CK 6.200 str., šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, bet atsakovas šių straipsnių reikalavimų tinkamai nevykdė (2 t., b. l. 113-115).
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės prieštarauja ieškovo nurodytiems argumentams, nes sudarydami sutartį aptarė galimybę, kad kai kurie galvijai gali sirgti mastitu, liga galėjo atsirasti ir galvijams būnant pas ieškovą, o parduodamas galvijus mėsai ieškovas nepatyrė žalos. Todėl teismas padarė teisėtą ir teisingą išvadą dėl ieškovo reikalavimų nepagrįstumo. Be to, teismas pagrįstai sprendė, jog galvijai susirgti galėjo jau būdami pas ieškovą, ką patvirtino ir specialių žinių turintys proceso dalyviai, ekspertizės išvada, kurių duomenys patvirtina, kad somatinių ląstelių skaičius gali ženkliai padidėti dėl pasikeitusios aplinkos ir sąlygų. Ekspertas išvadoje patvirtino, jog ieškovo iš jo nusipirkti galvijai galėjo būti naudojami pieno pramonėje. Kadangi superkant nekontroliuojamų galvijų duodamą pieną tiriamas jų pieno mėginys iš bendros talpos, ir, nustačius, kad tokio pieno iš bendros talpos viename mililitre somatinių ląstelių skaičius neviršija 400 000 vnt., toks pienas superkamas. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tiek atsakovas iki galvijų pardavimo, tiek ieškovas po jų įsigijimo pridavinėjo sutartimi perleistų galvijų pieną. Kadangi pienas buvo superkamas, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog sutartimi perleisti galvijai buvo tinkami naudoti pagal paskirtį pieno ūkyje, o daugumoje atvejų nurodytas trūkumas yra pašalinamas, išgydomas, dėl to net nepatiriant didelių išlaidų. Pagal jų pasirašytos 2009-09-04 galvijų pirkimo-pardavimo sutarties 14 punktą pardavėjui, t. y. atsakovui, išliko nuosavybės teisė į galvijus tol, kol pirkėjas nesumokės visos sutartyje nustatytos galvijų kainos. Kadangi ieškovas su atsakovu už galvijus pilnai neatsiskaitė, galvijų nuosavybės teisė ieškovui neperėjo, todėl galvijai nuosavybės teise tebepriklausė jam ir ieškovas juos visada galėjo grąžinti, atitinkamai – jam nebuvo jokio būtinumo galvijus parduoti mėsai. Atsakovas klaidingai teigia grąžinęs likusius nepapjautus galvijus, nes iš tikrųjų šiuos galvijus, kaip savo nuosavybę, atsakovas atsiėmė iš ieškovo 2010-03-22 nesumokėjęs sutartyje nustatytos kainos ir savavališkai pardavinėjo mėsai. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovas teigė apie galvijų trūkumus sužinojęs tik 2010 m. pavasarį, bet teismas, remdamasis bylos duomenimis, konstatavo, kad ieškovui aplinkybė apie galimus gyvulių trūkumus buvo žinoma jau nuo 2009-09-14 atlikus kiekvieno galvijo pieno tyrimus. Nei apie atlikto tyrimo rezultatus, nei apie savo pretenzijas ieškovas jo neinformavo, priešingai, net iki 2010-02-02 už galvijus atsakovui dalimis mokėjo, gautą pieną pridavinėjo ir jokių pretenzijų nereiškė. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą jog ieškovas neįrodė, kad apie nurodytų reikalavimų neatitikimą jis per protingą laiką pranešė pardavėjui, todėl netenka teisės remtis įsigytų daiktų neatitikimu tam tikriems reikalavimams (CK 6.327 str. 5 d.). Ieškovas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (LR CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str.). Teismo sprendime konstatuotos aplinkybės paneigia išvadą kad jis atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, o dėl netinkamos kokybės prekių ieškovas patyrė žalą. Galvijai ieškovui nepriklausė, jie buvo atsakovo nuosavybė, todėl nei žala dėl galvijų ligos, nei jų papjovimas nelaikytinas ieškovo patirtais nuostoliais. Be to iš galvijų gautą pieną ieškovas nuolat pridavinėjo iki 2010-03-18 pieno tyrimų atlikimo, juos pardavė už tą pačią kainą, už kokią ir buvo įsigijęs, todėl jokių nuostolių nebuvo patirta. Tiek derybų metu, tiek sutarties pasirašymo metu pateikė ieškovui visus reikalingus dokumentus, nurodė visas jam žinomas aplinkybes, leido tikrinti viską, ką tik šis nori, todėl savo pareigą bendradarbiauti įvykdė tinkamai. Pats ieškovas prieš sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį bei jos sudarymo metu jokių veiksmų patikrinti galvijų kokybei nesiėmė ir vėliau apie nustatytus trūkumus jo neinformavo, todėl prarado savo teisę remtis galvijų neatitikimu nustatytiems reikalavimams (2 t., b. l. b. l. 123-125).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Kadangi su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais sutinkama, jie išsamiai nekartojami.
Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ko pasekoje netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir atmetė ieškinį. Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu nustatė faktines bylos aplinkybes, kurias teisiškai įvertino, tinkamai nustatė tarp šalių susidarius faktinius santykius dėl ginčo dalykų ir juos kvalifikavo teisingai kaip sudarančias pagrindą ieškinį atmesti. Apeliacinio skundo argumentai teismo nustatytų faktinių aplinkybių, išvadų ir argumentų nepaneigia.
LR CK 6.327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, - įprastus reikalavimus. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai atitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Jeigu šalys nesusitarė kitaip, pirkėjas nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir nuo ofertos pateikimo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus (LR CK 6.328 str. 1 d.). Kai pardavėjas perduoda pirkėjui daiktus, neatitinkančius sutartyje numatyto asortimento, pirkėjas turi teisę atsisakyti juos priimti ir už juos mokėti, o jeigu jau sumokėta, - pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą, jei sutartis nenumato ko kita (LR CK 6.332 str. 1 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas yra ūkininkai, besiverčiantys pieno ūkiu. 2009-09-04 ieškovas su atsakovu sudarė 60 galvijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią galvijus atsakovas ieškovui perdavė 2009-09-05, o ieškovas iki 2009-12-04 turėjo sumokėti atsakovui 145 200 Lt (1 t., b. l. 8). Ieškovas teigia, kad jis patyrė 37 844,43 Lt nuostolių, kadangi atsakovo perduotos karvės buvo ligotos, jose rastų somatinių ląstelių skaičius viršijo 400 000 vnt/ml, todėl jos nebuvo tinkamos pieno ūkiui, o tinkamos tik mėsai, 31 karvę pardavė mėsos perdirbimo įmonėms, 2 karvės krito, 23 karves 2010-03-22 grąžino atsakovui. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, kad ieškovas, grįsdamas savo reikalavimą netinkama prekės kokybe, privalėjo įrodyti, kad prekė neatitiko kokybės reikalavimų, t. y. kad įsigyti galvijai buvo netinkami pieno ūkiui bei kad šie kokybės trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo ar po perdavimo dėl atsakovo kaltės. Byloje ieškovo prašymu, tam, kad būtų nustatyta, ar pardavimo metu karvės tiko pieno ūkiui, buvo atlikta ekspertizė. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai rėmėsi eksperto išvada, o joje nurodyta, kad 2009-09-04 pieno supirkimas iš J. M. pieno ūkio nebuvo sustabdytas dėl pieno kokybės reikalavimų neatitikimo teisės aktų reikalavimams (LR Žemės ūkio ministro 2001-05-09 įsakymu Nr. 146 patvirtintų Pieno supirkimo taisyklių 13 punkto lentelė). Todėl teigtina, kad ūkio pienas atitiko kokybinius reikalavimus keliamus parduodamam pienui. Vadovaujantis minėtu teisės aktu, somatinių ląstelių skaičius piene yra tiriamas iš bendros primelžto pieno talpos, o ne iš kiekvienos individualios karvės. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo galima patikrinti kiekvieną parduodamą galviją, tiksliai nustatant galvijo sveikatingumo būklę, o esant nustatytam mastito atvejui ir parinkti ekonomiškiausią galvijo gydymą, tačiau tokie tyrimai yra atliekami tik užsakovui juos užsakant. Šiuo atveju ieškovas tokio užsakymo nepateikė, todėl tokie tyrimai nebuvo atlikti, taigi, nėra objektyvių ir patikimų įrodymų apie tai, kokia buvo kiekvieno individualaus gyvulio sveikatos būklė 2009-09-04 dienai. Ekspertai taip pat nustatė, kad absoliuti mastito atvejų dauguma yra gydoma ir pagydoma, nes pieno rinkoje egzistuoja daug patogių ir efektyvių priemonių/produktų galvijų sergamumui nustatyti ir gydyti (2 t., b. l. 84-87). Teismo posėdyje ekspertas D. M. pažymėjo, kad duomenys apie atskirus galvijus buvo tik iki 2009 m. kovo mėnesio, todėl apie jų tinkamumą 2009 m. rugsėjo mėnesį negalima spręsti. Nepaneigta, kad per pusmetį iki rugsėjo mėnesio galvijai galėjo ne kartą susirgti ir pasveikti. Pagal specialių žinių turinčių asmenų paaiškinimų turinį seka, kad somatinių ląstelių skaičius gali kisti išgynus karves pavasarį į lauką, nuo pašarų pasikeitimo, dėl tešmens sumušimo, svarbus gyvulių amžius ir kitų priežasčių. Jeigu staigiai (nuo 2009-09-04 iki 2009-09-14) labai padidėjo somatinių ląstelių skaičius, turėjo matytis klinikiniai ligos požymiai, veterinaras matytų, kad karvė serga. Pervežimas galėjo turėti įtakos somatinių ląstelių skaičiui, galėjo keistis dėl kito ūkininko pašaro kokybės (2 t., b. l. 104-107). Išvadą teikiančios institucijos – Panevėžio apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos - atstovas nurodė, kad somatinių ląstelių skaičius piene rodo ne vien mastitą, tai gali būti ir kitoks uždegimas bei medžiagų apykaitos sutrikimai. Uždegimas gali išsivystyti per kelias dienas, jei yra mechaninės kilmės pažeidimas. Jei procesas ūmus, pasiduoda gydymui, jei pagydyti nesiseka - procesas senas (1 t., b. l. 145-148). Liudytojas J. Č., kuris buvo aptarnaujantis ieškovo ūkį veterinaras, paliudijo, kad ieškovas, nusipirkęs iš atsakovo karves, jo nekvietė, nesakė, kad karvės sirgo. Somatinių ląstelių kiekis nustatomas tik specialiais tyrimais ir, jei jis didelis, reikia gyvulį tirti toliau laboratoriniais tyrimais ir nustatyti sukėlėją. Mastitas sukelia somatinių ląstelių kiekį piene. Neatlikus tyrimų ir nenustačius sukėlėjo (pašarai, mechaninė, bakterinė kilmė), negalima spręsti, ar karvės tiko pienininkystės ūkiui (1 t., b. l. 162-163). Pagal Melžimo mokymo centro prie LVA nurodymą, net 70 % mastito atsiradimo priežasčių yra netvarkinga melžimo technika bei netaisyklinga melžimo technologija, o apie 30 % - šėrimo ir laikymo technologijų pažeidimai, o gydymo efektyvumas priklauso nuo to, kokioje ligos stadijoje pradedama gydyti ir ar naudojami tinkami vaistai. Karvei patekus iš vieno ūkio į kitą, keičiasi šėrimo, laikymo ir melžimo technologijos, todėl visada pastebimas somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimas. Esant tokiems faktiniams duomenims teisėta ir pagrįsta yra teismo išvada, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kad tai kai kurie galvijai susirgo dėl atsakovo kaltės, kad jie buvo parduoti netinkamos kokybės pieno ūkiui, o atsakovas netinkamai įvykdė sutarties sąlygas (1 t., b. l. 101-105).
Gyvulių pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta 2009-09-04, gyvuliai perduoti 2009-09-05, ieškinys teismui pateiktas 2010-06-01. Pirkimo-pardavimo sutartimi visi galvijai buvo parduoti už vienodą kainą - 2 420 Lt, o šalys, sudarydamos sutartį, aptarė, kad kai kurie galvijai gali būti brokuoti, dėl to kaina buvo sumažinta (1 t., b. l. 161-162). Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduodamus galvijus tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos. Todėl ieškovas, pastebėjęs trūkumus, pirmiausia turėjo ne parduoti galvijus mėsai, o pranešti atsakovui ir/ar juos grąžinti. Būdamas apdairus ir rūpestingas ūkininkas bei siekdamas nustatyti planuojamų pirkti galvijų pieno kokybę, ieškovas turėjo ir galėjo atlikti pieno tyrimus. Nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad pieno tyrimus jis atliko iš karto, tačiau tokių duomenų teismui nepateikė. Pirmieji pieno tyrimai pagal bylos duomenis atlikti 2009-09-14 (1 t., b. l. 90-99). Atsakovas nurodė, kad jis apie kokybės trūkumus sužinojo tik 2010 m. pavasarį, o ieškovas neįrodė, kad jis per protingą terminą pranešė atsakovui apie galvijų kokybės trūkumus. Iš byloje pateikto J. M. pirktų išbrokuotų karvių sąrašo matyti, kad kai kurių galvijų somatinių ląstelių skaičius viršijo leistiną normą, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kada ir dėl kokių priežasčių somatinių ląstelių skaičius padidėjo. Iš liudytojų, turinčių specialių žinių parodymų, ekspertizės išvados, matyti, kad karvės būklė priklauso nuo gabenimo, laikymo, pašaro ir kitų veiksnių ir kad per 10 dienų ji gali esminiai pasikeisti. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kad būtų galima spręsti apie galvijų sveikatą galvijų perdavimo ieškovui metu, nėra įrodymų, patvirtinančių, ar somatinių ląstelių skaičius piene padidėjo dėl ieškovo, ar dėl atsakovo kaltės, ar nurodyti įsigytų galvijų trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Tuo pačiu ieškovas neįrodė ir atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų (CK 6.245 str. 3 d., 6.246, 6.256, 6.258 str.).
Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, tai atsakovui iš ieškovo priteisiama 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, nes jų dydis atitinka CPK 98 str. reikalavimus ir 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius (yra mažesnės už numatytus maksimalius dydžius (8.11 p., 8.15, 8.16 p.) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 2 t., b. l. 126-127).
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.