Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2009-09-21 · Civilinė byla Nr. 2A-14-567/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-09-21
Bylos Nr.
2A-14-567/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė, Algirdas Auruškevičius, Neringa Švedienė
Suinteresuotas asmuo
Aukštadvario regioninio parko direkcijos, Aukštadvario, Trakų
Pareiškėjas
J. V., K. V.
Advokatai
Pranas Makauskas
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Algirdo Auruškevičiaus,sekretoriaujant Violetai Kamašinienei,dalyvaujant ekspertui Kęstučiui Sauliui,pareiškėjų atstovui advokatui Pranui Makauskui,suinteresuoto asmens Aukštadvario regioninio parko direkcijos atstovui V. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Aukštadvario regioninio parko direkcijos apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-23-239/2008 pagal pareiškėjų J. V. ir K. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Aukštadvario regioninio parko direkcijai ir Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos J. V. ir K. V. pateikė pareiškimą, prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjoms priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Trakų rajono savivaldybėje, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra išlikę buvusios sodybos liekanos – gyvenamojo pastato (namo) ir malūno, malūno užtvankos, t.y. dvaro sodybos liekanos, siekiant gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą, statybos leidimą bei kitus reikalingus statybai dokumentus ir organizuoti/vykdyti statybos darbus. Nurodė, kad pareiškėjos 2006-01-13 bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo 4,60 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Trakų r. iš O. Č. ir N. A.. Anksčiau šis žemės sklypas priklausė A. ir M. D.. Šiame žemės sklype prieš karą buvo sodyba – stovėjo gyvenamasis pastatas (namas) ir malūnas, malūno užtvanka, t. y. dvaro sodyba. Šie statiniai buvo keletą kartų perstatyti, o karo metu apgriauti. Pareiškėjos nori šiame sklype atkurti buvusią sodybą. Aukštadvario regioninio parko direkcija 2006-03-17 raštu Nr. V3 1.6-69 nepritarė dvaro sodybos atkūrimui, nurodydama, kad parko teritorijoje draudžiama statyti statinius, nesusijusius su draustinio steigimo tikslais, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2006-04-10 raštu Nr. AP3-773 atsisakė pareiškėjoms išduoti specialiąsias projektavimo sąlygas. Statyti, siekiant atkurti buvusio dvaro sodybą, galima tik tuo atveju, jei yra išlikę buvusių sodybų statinių liekanų. Pagal turimą archyvinę medžiagą negalima nustatyti, ar ankstesnio savininko A. D. sodyba ir vandens malūnas su užtvanka buvo dabartiniame pareiškėjoms priklausančiame žemės sklype, o gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių šį faktą, nėra galimybės (LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p., LR Statybos įstatymo 2 str. 32 d., 33 d., 3 str., 20 str. 2 d., 3 d., 23 str. 6 d., CPK 442 str. 1 p., 444 str. 2 d. 9 p.).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Aukštadvario regioninio parko direkcija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjų ketinimas atkurti buvusią dvaro sodybą ir malūną nepagrįstas įrodymais, todėl direkcija neturėjo pagrindo išduoti projektavimo sąlygas. Aukštadvario regiono parko direkcija, gavusi Trakų rajono savivaldybės administracijos 2006-03-06 raštą Nr. AP3-492 „Dėl specialiųjų sąlygų projektavimui“ su priedais, išnagrinėjo pateiktus dokumentus ir apžiūrėjo pareiškėjų sklypą ir jo apylinkes vietoje ir nenustatė, jog minimame sklype yra sodyba arba buvusios sodybos liekanų. Buvusio malūno užtvankos liekanos yra priešingoje kelio pusėje ir nepatenka į pareiškėjų sklypą. Vadovaujantis LR aplinkos ministro 2005-04-07 įsakymu Nr. D1-189 „Dėl Aukštadvario regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ pareiškėjų žemės ūkio paskirties sklypas patenka į Aukštadvario regioninio parko rekreacinio prioriteto, rekreacinių agrarinių teritorijų ekstensyvaus pritaikymo (Ž2b1) kraštovaizdžio tvarkymo zoną, kurioje nenumatyta naujų statybų plėtra. Be to, pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravime nekilnojamojo turto registre nėra įrašų apie statinius. Pagal Aukštadvario regioninio parko direkcijos naudojamą topografinį 1936 m. Karinio štabo žemėlapį pareiškėjų žemės sklypo vietoje nebuvo pažymėta sodyba ar kitokie statiniai. Malūno topografinis ženklas yra dešinėje kelio Vilnius – Aukštadvaris pusėje. Pagal pareiškėjų pridėtą Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktą medžiagą akivaizdu, jog malūnas buvo dešinėje kelio Vilnius – Aukštadvaris pusėje. Dėl šių aplinkybių specialiųjų projektavimo sąlygų išdavimas prieštarautų LR Saugomų teritorijų įstatymui, neatitiktų Aukštadvario regioninio parko tvarkymo plano, pažeistų įstatymą ir viešąjį interesą (LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2008-09-24 sprendimu pareiškimą tenkino visiškai. Teismas nusprendė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V. ir K. V. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Trakų rajono savivaldybėje, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Aukštadvario k.v., buvo dvaro sodyba. Teismas nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu atkurti buvusią sodybą, t. y. gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą, statybos leidimą ir kitus reikiamus statybai dokumentus ir organizuoti (vykdyti) statybos darbus. Teismas nusprendė priteisti iš J. V. ir K. V. po 34,10 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, jog pareiškėjos pagal 2006-01-13 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį yra 4,60 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų rajone, bendrasavininkės. Teismas pažymėjo, jog pagal LR Saugomų teritorijų įstatymą draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose. Šis įstatymas neapibrėžia sodybos sampratos specialiąją prasme, todėl teismas vadovavosi bendrąja sodybos samprata, kurią Lietuvių kalbos žodynas apibrėžia kaip vietą, žemę apie namus su visais trobesiais. Teismas konstatavo, jog šioje byloje yra svarbus trobesių buvimo ar nebuvimo faktas pareiškėjams priklausančiame sklype, o ne žmonių gyvenimas juose ar ūkininkavimo aplinkybės. Teismas konstatavo, jog pareiškėjoms priklausantis žemės sklypas randasi ne tik saugomoje teritorijoje-Aukštadvario regioninio parko teritorijoje, bet ir Aukštadvario rekreacinio prioriteto zonoje, rekreacinių agrarinių teritorijų ekstensyvaus pritaikymo (Ž2b1) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje. Teismas, atsižvelgęs į 2004-08-19 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 996 patvirtintų Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamento 20.1.1-20.1.5 p., Aukštadvario regioninio parko apsaugos reglamento, patvirtinto 2008-01-31 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-90, 37 p., 43.9 p., 43.10 p., 43.12 p., bei 2005-04-07 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-189 patvirtinto Aukštadvario regioninio parko tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių 21.11. p. reikalavimus, padarė išvadą, kad pareiškėjoms priklausančiame žemės sklype yra skatinama kaimo turizmo, rekreacinė veikla, tačiau nauji statiniai gali būti statomi tik esamose arba buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų, taip pat nustatant juridinį faktą).

Teismas pažymėjo, jog byloje esančiame 1936 m. Vandens jėga varomosios įmonės vietos apžiūrėjimo akte nurodyta, kad vandens jėga varomosios įmonės savininkas A. D., įmonė pradėjo veikti 1933 metais; teritorijoje stovi nauji lentų trobesiai, gontais dengti, apie 200 m³; vandens malūnas turi du ratus (vienas – apatinis, vienas – viršutinis); užtvankoje įrengtas atsarginis vandens praleidimas; A. D. priklausančioje įmonėje daugiausia yra tekinama. Teismas pažymėjo, jog aplinkybę, kad pareiškėjoms priklausančiame sklype yra išlikusios buvusios sodybos statinių liekanos patvirtino ir byloje esančios fotonuotraukos. Aukštadvario regioninio parko direkcijos pateiktose nuotraukose matomos statinių liekanos patvirtino, kad statinių liekanų gali būti ir kitoje kelio „Aukštadvaris-Vilnius“ pusėje.

Geologinės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų r. ekspertizės, kurią atliko UAB „HGN Hydrogeologie Baltic“ ekspertas inžinierius geologas hidrogeologas K. Saulis, akte nurodyta, kad žemės sklype, esančiame Mešios upelio, įtekančio į Negaščiaus ežerą kairiajame krante, atlikus gręžimo darbus, paviršiuje buvo sutiktas uždurpėjęs dirvožemis <...> uždurpėjimas rodo, kad čia anksčiau galėjo būti stovintis vanduo, pvz. patvanka. Ekspertas tyrimo taškuose 5, 6, 7, 10 atskiruose intervaluose 0,3-0,9 m gylyje sutiko kalkinio betono, neapgludintų gabalų, molinių plytų nuolaužų, medienos liekanų. Kaip pažymėta ekspertizės išvadoje, neapgludinti kalkinio betono gabalai ir molinių plytų nuolaužos negali būti gamtinės kilmės <...> paminėtos nuolaužos yra būdingos kultūriniams sluoksniams, t.y. atsirado žmogaus veiklos pasėkoje, <...> žemės sklypo paviršiuje taip pat matomi atskiri rieduliai ir medinių kuolų liekanos. Ekspertizės akte konstatuota, kad pareiškėjoms priklausančiame žemės sklype anksčiau galėjo būti statinių, o ištisiniai pamatai neišliko dėl ilgalaikio gamtinio poveikio (keitėsi upelio vagos morfologija, vandens lygis), taip pat jie galėjo būti sunaikinti naujai tiesiant kelią ir statant tiltą per upelį.

Teismas konstatavo, jog byloje apklausti liudytojai O. Z., M. Z., J. A. parodė, kad D., kurių žemę nupirko pareiškėjos, turėjo sodybą, pirtį, gyveno šalia tuo metu vadinamo „Mašos“ upelio, keliukas ėjo palei ežerą; senas kelias buvo arčiau ežero, o naujas kelias jau kitoje vietoje; malūnas buvo toje vietoje, kur dabar yra pareiškėjų žemė, taip pat čia stovėjo namas, lentpjūvė. Liudytojai parodė, jog ežeras per laiką patvino, todėl sodybos statinių vietą sunku nustatyti; patvirtino, kad sodyba buvo kairėje pusėje, važiuojant naujuoju keliu iš Trakų. Visi apklausti liudytojai patvirtino, kad senas kelias ir naujas kelias yra ne toje pačioje vietoje, ankstesnis kelias buvo arčiau ežero, kairėje pusėje, o dabartinis kelias dabar yra toliau nuo ežero. Šių liudytojų parodymai paneigė ir byloje esantį Karinio štabo Karo Topografijos skyriaus 1936 metų žemėlapyje pažymėtą malūno buvimo vietą - kitoje kelio pusėje, o ne pareiškėjoms priklausančiame žemės sklype. Teismas, atsižvelgęs į liudytojų parodymus, padarė išvadą, jog kelio riba kito, jog ankstesnis kelias buvo arčiau ežero, todėl malūno ir kitų sodybos pastatų dislokacijos vieta kelio atžvilgiu galėjo kisti. Be to, aplinkybę, kad pareiškėjoms priklausančiame žemės sklype (o ne kitoje kelio pusėje esančiame žemės sklype) buvo sodyba bei statiniai ir yra išlikę statinių liekanos patvirtino ir 2008-05-21 ekspertizės akto išvados. Teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo nesivadovauti byloje esančiu ekspertizės aktu. Teismas, įvertinęs byloje esančius pareiškėjos J. V. paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, 2008-05-21 ekspertizės aktą, padarė išvadą, kad pareiškėjoms priklausančiame žemės sklype yra buvusi sodyba ir yra išlikusios sodybos pastatų liekanos (statinių ir malūno, malūno užtvankos liekanų).

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjų prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad jų įsigytame žemės sklype yra buvusi sodyba ir yra išlikusios šios sodybos liekanos, turės teisinus padarinius pareiškėjoms, t.y. nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjos įgis subjektinę teisę gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą, statybos leidimą, kitą statybų dokumentaciją ir organizuoti (vykdyti) statybos darbus. Tai reiškia, kad pareiškėjos nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame saugomojoje teritorijoje, turės teisę statyti statinius, atitinkančius projekto reikalavimus ir sąlygas. Kadangi pareiškėjų žemės sklypas yra saugomojoje teritorijoje, todėl pareiškėjoms teisiškai reikšmingas yra pats sodybos buvimo faktas dabar jų turimame žemės sklype. Teismas pažymėjo, jog nei buvusios sodybos savininkas, nei šios sodybos dydis šiuo atveju nebuvo reikšmingas (LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p., CPK 92 str., 443 str.).

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo Aukštadvario regioninio parko direkcija pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2008-09-24 sprendimą ir priimti naują – pareiškimo netenkinti. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, kitas aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Tokio sprendimo įgyvendinimas pažeistų viešąjį interesą. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Teismas nepilnai išnagrinėjo ir neįvertino Aukštadvario regioninio parko direkcijos turimos kartografinės medžiagos bei nurodytų aplinkybių, t.y., kad apžiūrint vietovę (duomenys neskelbtini), pareiškėjos sklypas yra kairėje magistralinio kelio Vilnius – Marijampolė (A16) pusėje, o dešinėje kelio pusėje, žemės sklype, nepriklausančiame pareiškėjai, maždaug 50 metrų atstumu nuo kelio yra buvusios sodybos ar vandens malūno liekanos. Šią aplinkybę patvirtino pačios pareiškėjos pateikta Lietuvos centrinio valstybės archyvo medžiaga: 17 paveikslėlyje „Užtvankos, jėgainės ir reperių padėties schematinis planas su svarbiausiomis išmieromis“ matyti, kad vandens malūnas buvo dešinėje kelio pusėje.

Šalies argumentai

2) Teismas sprendimą grindė prieštaringais liudytojų O. Z., J. A., M. Z. parodymais bei geologinės ekspertizės prielaidomis. Liudytoja J. A. paaiškino, kad žemės sklype, kuris anksčiau priklausė jos tėvui A. D., o dabar pareiškėjoms, tėvo sodyba buvo kairėje kelio pusėje, važiuojant iš Trakų, o liudytojas M. Z., priešingai, paaiškino, kad važiuojant iš Aukštadvario į Trakų pusę, sodyba buvo kairėje pusėje, taigi važiuojant iš Trakų pusės į Aukštadvarį – dešinėje pusėje. Esant tokiems prieštaringiems liudytojų parodymams, teismas turėjo remtis rašytiniais įrodymais – kartografine medžiaga – 1936 m. žemėlapiu, kuriame aiškiai pažymėta malūno buvimo vieta – ne pareiškėjoms priklausančiame sklype.

3) Aukštadvario regioninio parko direkcijai kilo abejonių dėl „sodyba“ termino traktavimo. Teismas, apibrėždamas sodybos terminą, vadovavosi lietuvių kalbos žodynu. Direkcija, teikdama sąlygas ar išvadas specialiesiems ar detaliesiems planams rengti (tame tarpe ir atkuriant buvusias sodybas), taip pat rengdama sąlygas techniniams projektams, vadovaujasi LR Saugomų teritorijų įstatymu, LR Teritorijų planavimo įstatymu, LR Miškų įstatymu, LR Statybos įstatymu bei LR Vyriausybės patvirtintais statybos techniniais reglamentais, kitais teisės aktais. Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 3 d. 5.38 p., „sodyba – juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju pastatu (namu) ir jo priklausiniais (ūkiniais, buitiniais, verslo pastatais ir įrenginiais)“. Byloje nurodytas neturintis pagrindo „(duomenys neskelbtini) dvaro sodyba“ terminas. Rengiant Aukštadvario regioninio parko planavimo schemą (tvarkymo planą) 2002-2005 m. dirbo kultūros paveldo ekspertas istorijos daktaras V. V., kuris pateikė buvusių dvarų sąrašą, kuriame (duomenys neskelbtini) dvaras neminimas.

4) Aukštadvario regioninio parko teritorija tvarkoma pagal Aukštadvario regioninio parko (tvarkymo planą) planavimo schemą. Pareiškėjų žemės ūkio paskirties sklypas yra Aukštadvario regioninio parko Aukštadvario rekreacinio prioriteto zonoje. Tai vaizdinga agrarinė paežerės ir paupio teritorija, intensyviai naudojama poilsiui, dažniausiai apsistojus pas vietos gyventojus. Čia leidžiama vykdyti darbus, didinančius vietovės estetinį potencialą, kraštovaizdį formuoti specialiomis kraštovaizdžio architektūros priemonėmis. Gerinamos vietovės pažinimo sąlygos, didinami želdinių plotai, laikomasi bendrųjų ekologinės apsaugos principų, skatinama kaimo turizmo plėtra. Naujų statybų plėtra čia nenumatyta. Aukštadvario regioninio parko direkcija, atsakinga už saugomą teritoriją, neišdavė specialiųjų projektavimo sąlygų, kadangi pareiškėjų nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nebuvo jokios sodybos, malūno liekanų, t.y. nebuvo juridinio pagrindo tenkinti jų pareiškimą.

Atsiliepimas

Pareiškėja J. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti nepakeistą Trakų rajono apylinkės teismo 2008-09-24 sprendimą.

Pareiškėja K. V. bei suinteresuotas asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas. Pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką šios kategorijos bylose teismai atlieka aktyvų vaidmenį (LR CPK 8 str., 179 str., 443 str. 8 d.).

Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų procesinės teisės normų, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali priimti naują sprendimą, atmetant pareiškimą (LR CPK 7 str., 329 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja O. Z. (gim. 1925 m.) parodė, kad malūnas buvo prie upelio, važiuojant iš Aukštadvario kairėje pusėje, o pareiškėjų žemė yra toje pačioje pusėje. Liudytojas M. Z. (gim. 1926 m.) parodė, kad užtvanka buvo kairėje kelio pusėje, važiuojant iš Aukštadvario. Liudytoja J. A. (gim. 1924 m.) parodė, kad jos tėvų sodyba buvo kairėje kelio pusėje, važiuojant iš Trakų (1 t., b.l. 105-112). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šių liudytojų parodymai yra prieštaringi, todėl kolegija juos vertina kritiškai ir jais nesiremia, nes neturi procesinės galimybės pašalinti esančius prieštaravimus asmenų parodymuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad pakartotinė liudytojų O. Z., M. Z. apklausa yra netikslinga, nes dėl pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo nebuvo teiktos pastabos CPK nustatyta tvarka. Apeliacinėje instancijoje apklausti liudytoju N. A., kuris yra gimęs 1952 m., yra netikslinga, nes dėl amžiaus šis asmuo negali patvirtinti jokių betarpiškai matytų aplinkybių dėl sodybos buvimo vietos. Dėl nurodytų argumentų kolegija remiasi byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

1936 m. birželio mėnesio Vandens jėga varomosios įmonės vietos apžiūrėjimo žiniose (1 t., b.l. 99-102) nurodyta, kad vandens jėga varomosios įmonės vieta (duomenys neskelbtini), kairiame krante upės Maša –Ribinka, įtekančios į ežerą Nigestis, savininkas A. D., įmonė pradėjo veikti 1933 metais; malūnas ir stikliški darbai, įmonės trobesiai - nauji lentų trobesiai, gontais dengti, apie 200 m³; vandens malūnas turi du ratus (vienas – apatinis, vienas – viršutinis); užtvankoje įrengtas atsarginis vandens praleidimas; A. D. priklausančioje įmonėje daugiausia yra tekinama, nurodant schemoje (b.l. 100) kelio kryptį į Aukštadvarį ir dešinėje pusėje pažymint užtvankos vietą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis rašytinis įrodymas patvirtina, kad vandens malūnas buvo dešinėje kelio į Aukštadvarį pusėje.

Žemesnės instancijos teismas

2008 m. geologinės žemės sklypo unikalus Nr. 7907-0002-0036 ekspertizės išvadose (1 t., b.l. 163-194), kurias ekspertas K. Saulis paaiškino žodžiu apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti pareiškimą, nes dirvožemio uždurpėjimas ir neapgludinto kalkinio betono, molinių plytų nuolaužos, medienos liekanos parodo dirvožemio sudėtį ir nepatvirtina pačios sodybos buvimo fakto pareiškėjoms priklausančiame žemės sklype.

2009 m. kartografinės ekspertizės išvadose (2 t., b.l. 140-144) nurodyta, kad pagal išnagrinėtą 1936 -1985 metų kartografinę medžiagą galima daryti prielaidą, kad žemės sklypo unikalus Nr. 7907-0002-0036 ribose pastatai neatvaizduoti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti kartografinės ekspertizės išvadomis, nes jos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais: 1936 m. karo topografijos skyriaus duomenimis (2 t., b.l. 143), 1936 m. topografinio žemėlapio medžiaga (2 t., b.l. 146), 1950 m. topografiniu žemėlapiu (2 t., b.l. 147), fotoplanais, sudarytais pagal 1951 m. aerofotomedžiagą (2 t., b.l. 148), žemėlapiais, sudarytais pagal 1956 m. aerofotomedžiagą (2 t., b.l. 149, 150), sudarančiais teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjoms priklausančiame žemės sklype sodybos nebuvo, nes iš redukuoto 1936 m. karo topografijos žemėlapio (2 t., b.l. 151), kuriame atvaizduota pareiškėjų sklypo riba, yra akivaizdu, kad žemės sklype unikalus Nr. 7907-0002-0036 pastatų nėra. Kartografinės ekspertizės išvadų, kurios yra aiškios ir pagrįstos, išaiškinimas žodžiu yra netikslingas, nes sklypo ribų posūkio taškų koordinačių žodinis perskaičiavimas, programinės įrangos panaudojimas žodinio proceso tvarka tik užvilkintų bylos nagrinėjimą ir būtų neekonomiškas, didinantis bylinėjimosi išlaidas nagrinėjamoje byloje. Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus Nuosavybės teisės atkūrimo byloje dėl žemės sklypų Nr.79/14444 ir Nr.79/14445 (54 lapai) ir A. D. žemės sklypų byloje (16 lapų) nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti pareikšimą. Teisėjų kolegija nesiremia pareiškėjų pateiktomis fotonuotraukomis (1 t., b.l. 19-27) ir Aukštadvario regioninio parko direkcijos fotolentelėmis (1 t., b.l. 40), nes jos nėra tinkamai aprašytos, nurodant fotografavimo datą ir vietą kelio atžvilgiu bei kelio duomenis. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma nesudaro teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų pareiškimą, nes pareiškėjoms priklausančiame žemės sklype nėra buvusi sodyba - gyvenamasis pastatas (namas) ir malūnas, malūno užtvanka (LR saugomų teritorijų įstatymas, LR CK 1.5 str., 1.136 str. - 1.138 str.; LR CPK 5 str., 7 str., 8 str., 177 str., 178 str., 185 str., 218 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 338 str.).

Atmetus pareiškėjų pareiškimą ir patenkinus apeliacinį skundą, pareiškėjos turi atlyginti lygiomis dalimis valstybei bylinėjimosi išlaidas dėl procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme 68,20 Lt (1 t., b.l. 195) ir apeliacinės instancijos teisme 54,35 Lt (2 t., b.l. 161 ), t.y. po 61,27 Lt (CPK 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str. 1 d., 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 2 p., teismas

nusprendė:

Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Atmesti pareiškėjų J. V. ir K. V. pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklype, esančiame Vilūnų kaime, Trakų rajono savivaldybėje, sklypo unikalus Nr. 7907-0002-0036, yra išlikę buvusios sodybos liekanos – gyvenamojo pastato (namo) ir malūno, malūno užtvankos, t.y. dvaro sodybos liekanos, siekiant gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą, statybos leidimą bei kitus reikalingus statybai dokumentus ir organizuoti/vykdyti statybos darbus.

Priteisti iš J. V. ir K. V. valstybės naudai po 61,27 Lt (šešiasdešimt vieną litą 27 ct) bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Dalia VišinskienėAlgirdas Auruškevičius