Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-10-07 · Byla Nr. N-575-2166-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-07
Bylos Nr.
N-575-2166-11
Teisminio proceso Nr.
4-30-3-00370-2010-3
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Romanas Klišauskas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2166/2011
Teismo proceso Nr. 4-30-3-00370-2010-3
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimo I. J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Molėtų rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimu pripažino I. J. Sruogienę kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jai administracinę nuobaudą – 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų baudą, o bylą dalyje pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukė, nenustačius jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad I. J. S. administracinis teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji 2010 m. rugsėjo 7 d., apie 13 val. 20 min., kelio Toliejai-Šnieriškės-Labanoras 6-ame kilometre, Molėtų rajone, vairuodama automobilį nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą bei pakelės medžius, apgadindama automobilį ir kelio ženklą, be to, apie apie eismo įvykį ji policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nustatė, kad I. J. S. savo kaltę pripažino tik dėl eismo įvykio sukėlimo, tačiau nurodė, jog tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo. Konstatavo, jog I. J. S. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą taip pat patvirtina policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, I. J. S. rašytinis paaiškinimas bei kita administracinės bylos medžiaga, tačiau ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties teismas jos veiksmuose nenustatė, pažymėdamas, jog byloje buvo neginčijamai nustatyta, kad eismo įvykis įvyko nuošalioje vietoje, I. J. S. buvo viena, be ryšio priemonių, po įvykio patyrusi didelį stresą ir dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, neturėjo galimybės nedelsiant pranešti apie įvykį policijai, kaip tokia pareiga numatyta Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 234 punkte. Pridūrė, jog I. J. S. apie eismo įvykį policijai pranešė per įmanomai trumpą laiką, maždaug už 1,5-2 valandų, todėl tyčios jos veiksmuose pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvo. Skirdamas nuobaudą, teismas I. J. S. gailestį dėl padaryto pažeidimo pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o sunkinančių aplinkybių jos atžvilgiu nenustatė.

II.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariatas (toliau – ir Institucija), nesutikdamas su Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą teismo nutarimą panaikinti ir bylą teisingai išnagrinėti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog I. J. S. atžvilgiu iškelta byla dalyje pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai. Pažymi, jog I. J. S. privalėjo pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau to nepadarė be svarbios priežasties. Mano, kad I. J. S. teigdama, jog neturėjo galimybės pranešti policijai apie sukeltą eismo įvykį, bando išvengti administracinės atsakomybės. Priduria, jog nuo eismo įvykio padarymo iki tol, kol I. J. S. atvyko į policijos komisariatą, praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas.

Atsiliepimas

I. J. S. atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, jog apeliantas nepagrįstai teigia, kad ji pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešusi policijai. Mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino jos nurodytas faktines aplinkybes ir priežastis, kodėl ji ne iš karto pranešė apie eismo įvykį. Pažymi, jog jai nuvykus į policijos komisariatą ir pranešus apie eismo įvykį, apeliantas, neatsižvelgdamas į visas jos nurodytas aplinkybes, šį jos poelgį nepagrįstai įvertino kaip pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Teigia, jog apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, kad nuo eismo įvykio iki jos atvykimo į policijos komisariatą buvo praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas, nes nuo įvykio vietos iki Molėtų buvo apie 30 km, ji neturėjo ryšio priemonių, patyrė didelį stresą. Priduria, jog jai nuvykus į policijos komisariatą buvo pranešta, jog ji pavėlavo 10 minučių, vadinasi, Institucija pripažino jos pranešimą, tik pavėluotai. Mano, kad apeliantas nepasinaudojo savo teise aktyviai dalyvauti procese, todėl bylos nagrinėti iš naujo nėra jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo motyvų, ginčas šioje byloje dėl I. J. S. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nekyla, tačiau Institucija mano, jog jos atžvilgiu byla dalyje pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta nepagrįstai.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų <…>.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (žr. nutartis bylose Nr. N16-2330/2007, N63-2972/2010 ir kt.). Sprendžiant, ar asmens veika (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos) pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Nagrinėjamu atveju matyti, kad I. J. S. eismo įvykio vietoje nepasiliko, tuo formaliai pažeisdama KET reikalavimus, tačiau ji teigia, kad tai darė ne tyčia, o verčiama aplinkybių – buvo viena nuošaliame kelyje, neturėjo mobilaus telefono, buvo sutrikusi ir pasimetusi, tačiau vos tik gavusi objektyvią galimybę policijai apie eismo įvykį pranešė.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (žr. nutartį byloje Nr. N1-1333/2007 ir kt.). Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad I. J. S. teismo posėdyje dalyvavo, tačiau spręsti dėl jos teiktų paaiškinimų turinio ir įvertinti pirmosios instancijos teismo išvados dėl jos kaltės padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinį teisės pažeidimą, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių, nes byloje nėra posėdžio protokolo, kas trukdo šiuo atveju tinkamai išnagrinėti bylą. Teisėjų kolegijos manymu, byloje neišaiškinta aplinkybė liko tai, kodėl I. J. S. pati pakeleivingu automobiliu vyko į už 30 km esantį policijos komisariatą, o ne prašė jai padėti sutikusių žmonių iškvieti pareigūnus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, byloje iškilusius neaiškumus taip pat galėtų pašalinti Institucijos pareigūnų apklausa.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasRomanas Klišauskas