Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Marijampolės PN pareigūnų veiksmais laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 7 d. iki 216 m. spalio 18 d. (kreipimosi į teismą dienos).

Atsakovo atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.

Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą, kadangi neturėjo galimybės susipažinti su aktualiu nacionaliniu teisiniu reglamentavimu, kuris yra paskelbtas viešai. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui ginčui aktualiu metu būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš Marijampolės PN administracijos.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį (nuo 2011 m. balandžio 7 d. iki 216 m. spalio 18 d.) žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismą kreipėsi 2016 m. spalio 18 d. (b. l. 15), todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 7 d. iki 2013 m. spalio 18 d. pareikšti.

Pažymėtina, kad Konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieškinio senaties klausimų, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiūros laisvė žalą atlyginti pagal savo teisinę sistemą bei tradicijas, atsižvelgiant į gyvenimo lygį toje konkrečioje šalyje (žr., pvz., EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimą byloje Scordino prieš Italiją). Vadinasi, ir nagrinėjamoje byloje, visų pirma, gali ir turi būti taikomos nacionalinės teisės normos, tame tarpe – ir reglamentuojančios ieškinio senatį.

CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Nagrinėjamu atveju, ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbios aplinkybės nebuvo nustatytos, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 7 d. iki 2013 m. spalio 18 d. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 7 d. iki 2013 m. spalio 18 d. šiuo pagrindu atmestinas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimo pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 19 d. iki 2016 m. spalio 18 d.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Atsakovo atstovas į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 19 d. iki 2015 m. gruodžio 7 d. bausmę atliko 21A būryje 213 brigadoje gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, kurios gyvenamasis plotas yra 31,41 kv. m., šioje gyvenamojoje patalpoje ginčo laikotarpiu buvo įrengta 10 miegamųjų vietų (b. l. 44, 22, 56, 69); laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 7 d. iki 2016 m. spalio 18 d. bausmę atliko 22 būrio 222 brigadoje gyvenamojoje patalpoje Nr. 1, kurios gyvenamasis plotas yra 28,11 kv. m., šioje gyvenamojoje patalpoje ginčo laikotarpiu buvo įrengtos 9 miegamosios vietos (b. l. 22, 55, 70).

Gavęs atsiliepimą į skundą, pareiškėjas atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie pareiškėjo gyvenamosios vietos plotą, kalėjusių asmenų skaičių vertinamuoju byloje laikotarpiu neginčijo, todėl teismas vadovaujasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis spręsdamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą.

Pareiškėjas nurodė, jog 213 brigadoje buvo laikomas drausmės grupės sąlygomis, nakties metu kameros buvo rakinamos.

Atsakovas paaiškino, jog pareiškėjas nebuvo laikomas drausmės grupės sąlygomis, kadangi vadovaujantis diferencijuoto skirstymo schemomis 213 brigada priklausė prie adaptacijos problemų turinčių asmenų grupės, o nelikus 213 brigadai, pareiškėjas buvo paskirtas į 22 būrį, kuris pagal 2016-05-04 schemą, taip pat priskirtas adaptacijos problemų turinčiai asmenų grupei (b. l. 68).

Pareiškėjas nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemai buvo labai maži, nėra vietos pasivaikščiojimams. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog nuteistieji į gyvenamąsias patalpas talpinami atsižvelgiant į jose įrengtų vietų skaičių, o 21 ir 22 būriuose viso yra įrengta 64 gyvenamos vietos. 21 ir 22 būrių kiemo plotai yra apie 150 kv. m. (b. l. 23).

Teisė į pasivaikščiojimą yra esminė suimtojo teisė. Komiteto prieš kankinimą standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 48 punktas) nurodyta, kad ypatingas dėmesys skiriamas buvimui lauke. Reikalavimas, kad kaliniams mažiausiai vieną valandą per dieną būtų leidžiama būti lauke, yra pripažįstamas pagrindine jų teise.

Higienos normos HN 76:2010 11 punkte nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore. Nepilnamečiams, moterims, ligoniams, asmens sveikatos priežiūros specialistui rekomendavus, sudaromos sąlygos būti gryname ore 2 kartus per dieną po vieną valandą. Pareiškėjas neneigia, kad buvo vedamas pasivaikščioti ne mažiau kaip vieną valandą per dieną, todėl neteisėtų atsakovo veiksmų, suteikiant pareiškėjui galimybę pasivaikščioti gryname ore vieną valandą per dieną, nenustatyta. Pataisos namų pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, (Toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 18-21 punktai. Šių Taisyklių 19 punkte nurodyta, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu grotuotu rėmu. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešais prižiūrėtojo pakylą, kuria jis vaikšto stebėdamas nuteistuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema. Teismas pažymi, kad pasivaikščiojimų kiemų įrengimą reglamentuojančiose teisės normose nėra įtvirtintas reikalavimas pasivaikščiojimo kiemų dydžiui.

Pareiškėjas nurodė, kad būriuose Nr. 21 ir 22 buvo sudarytos antisanitarinės sąlygos, patalpose trūko oro, prasta ventiliacija. Pareiškėjas nepateikė jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktą ir Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 17 punktą laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Pareiškėjas nurodė, kad buvo skirtos po vieną rūšį chemijos gyvenamoms patalpoms tvarkyti ir dezinfekuoti, kurių neužteko 6 gyvenamoms patalpoms, negalėjo patalpų dezinfekuoti kartą per savaitę, išduodamas tik vienas rankšluostis, antklodė nedezinfekuojama.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R- 139 baldų, virtuvės ir kito inventoriaus, būtino laisvės atėmimo vietų bendrabučiuose, specialiose patalpose, kamerose, komunalinės ir buitinės paskirties objektuose, naudojimo laiko normos 3 p. numato, kad - patalpų valymo ir dezinfekavimo priemonių kiekį pagal šių priemonių naudojimo instrukcijose nurodytas normas įstaigos nustato atsižvelgdamos į laikomų asmenų skaičių ir patalpų būklę, paminėtame tesiės akte nurodyta, jog nuteistiesiems yra suteikiami 2 rankšluosčiai per 1 mėnesį.

Iš į bylą pateiktos pareiškėjo asmeninės sąskaitos knygelės duomenimis (b. l. 53) nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2011-04-07 kuomet atvyko į Marijampolės PN yra gavęs ir rankšluosčius, ir patalynės komplektus, o nuo 2011-08-11 pridavė tiek rankšluosčius, tiek paklodę ir pagalvės užvalkalus. Pareiškėjas yra pateikęs prašymus leisti jam naudotis savo patalynę ir drabužiais, tame tarpe rankšluosčiais. Nustatyta, jog pareiškėjas išduotus rankšluosčius grąžino Marijampolės PN. Pažymėtina, kad norint pakeisti kokį nors daiktą dėl nusidėvėjimo, nuteistieji turi ir gali parašyti prašymus pakeisti susidėvėjusį daiktą, tačiau jokio prašymo pareiškėjas nėra rašęs. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ar kiti nuteistieji į Marijampolės PN būtų kreipęsi dėl patalpų valymo ir dezinfekavimo priemonių trūkumo. Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl cheminių valymo priemonių trūkumo, rankšluosčių, patalynės neišdavimo laikytini deklaratyviais, todėl atmestini.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad valgykloje sudarytos antisanitarinės sąlygos, yra tik 2 praustuvai kurių neužtenka vienu metu valgantiems 80 asmenų.

Atsakovas nurodė, jog nuteistieji į valgyklą yra leidžiami pagal sudarytą maitinimo grafiką.

Iš į bylą pateikto nuteistųjų maitinimo grafiko matyti, jog valgykloje vienu metu valgo tik 21 ir 22 būriai (b. l. 42). Atsakovas nurodė, jog 21 ir 22 būrį sudaro viso 64 nuteistieji, todėl pareiškėjo argumentas dėl to, kad vienu metu valgykloje valgo 80 asmenų ir neužteka vietos yra nepagrįstas. Iš pateikto valgyklos plano matyti, kad vien valgyklos pirmo aukšto dvi salės, kuriose stovi stalai sudaro bendrai 261.94 kv. m. (b. l. 57). Pareiškėjas tik deklaratyviai ir nekonkrečiai nurodė aplinkybes, jog valgykloje sudarytos antisanitarinės sąlygos, kurios, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 22 būryje yra virtuvė kurioje yra tik 1 viryklė, todėl negali pasigaminti valgyti, ko pasekmė yra juntamas alkis. P

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių5.11. ir 5.10. punktai numato, kad kiekvienam būriui įrengiama patalpa maistui laikyti, o esant techninėms galimybėms - ir virtuvėlė.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.11. punkte nurodyta, kad tik esant techninėms galimybėms, virtuvėlė įrengiama, tačiau teisės aktai nereglamentuoja virtuvės patalpos ploto ir kiek viryklių turi būti įrengta. Pažymėtina, kad nuteistieji yra aprūpinami maistu ir gaminti valgyti nėra būtinybė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus šioje dalyje.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pakeitimo“ numato kaip turi būti įrengtos ilgalaikių pasimatymų patalpos. Taisyklių 30 p. numatyto, kad „Ilgalaikių pasimatymų gyvenamųjų kambarių skaičius nustatomas atsižvelgiant į nustatytą didžiausią pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičių - vienas ilgalaikių pasimatymų kambarys ne daugiau kaip 100 asmenų“. Pareiškėjas tik deklaratyviai ir nekonkrečiai nurodė aplinkybes, jog pasimatymų kambaryje būna po tris šeimas ir dėl to apribotas privatumas, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Taisyklių 34 p. numato, kad „Ilgalaikių pasimatymų gyvenamajame kambaryje turi būti stalas, kėdės, spintelės, lovos, televizorius, užuolaidos, buitinis šaldytuvas. sieninis veidrodis, sieninė kabykla rūbams. Prireikus, išduodama vaikiška lovytė“. Taisyklėse nėra nurodyta, kad pasimatymų patalpose turi būti žaislų vaikams. Atsakovas nurodė, jog Marijampolės PN administracija savo geranoriškumu yra suteikę į pasimatymus atėjusiems vaikams, galimybę pažaisti patalpose esančiais žaislais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus šioje dalyje.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad telefoniniai pokalbiai yra riboti bei yra ribojamas privatumas, nes pokalbio metu pareiškėjo pokalbiai buvo klausomi prižiūrėtojų.

LR bausmių vykdymo kodekso 102 str. 3 p. numato, kad „Telefoninis pokalbis gali būti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką“. Atsakovas nurodė, jog Marijampolės PN prižiūrėtojai privalėdami palaikyti bei prižiūrėti tvarką pataisos įstaigoje, laikydamasis jam numatytų teisės aktų reikalavimų - nesiklauso pokalbių, o prižiūri, kad telefonu nebūtu pažeidinėjamos pataisos namų vidaus tvarkos taisyklės. Prižiūrėtojas išgirdęs grasinamo pobūdžio kalbas, supratęs, kad skambutis buvo atliktas ne tam asmeniui kuriam buvo nurodyta kad skambins ir t.t. vadovaudamasis LR BVK 102 str. 2 d. pokalbį gali nutraukti.

Pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai grupei, o LR bausmių vykdymo kodekso 73 str. 4p. numato, kad „paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę: <...> du kartus per savaitę paskambinti telefonu“. Pareiškėjas nenurodė, kad tekdavo mažiau skambučių nei yra numatyta LR bausmių vykdymo kodekso 73 str. 4 d. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl telefoninių pokalbių klausymo ir jų ribojimo pripažintini abstrakčiais, deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti, nes nepateikus nurodytas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nepatvirtina nurodytų teiginių pagrįstumo.

Pareiškėjas nurodė, jog nebuvo įrengtas pareigūnų postas, iškvietimo mygtukas, priešgaisrinė signalizacija.

Atsakovas nurodė, jog Marijampolės PN yra sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, yra įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti. Taip pat sudarytos ir suderintos su Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnais gaisrinės instrukcijos, kurios iškabintos kiekviename būryje. Marijampolės PN yra parengę ir suderinę su Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnais personalo veiksmų planą kilus gaisrui. Marijampolės PN yra apsirūpinę pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais. Pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir praleidimo punktuose. Šiais atsakovo teiginiais nėra pagrindo netikėti, todėl pareiškėjo argumentai, kad pataisos namuose nebuvo laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių, atmestini kaip neįrodyti.

Pareiškėjas nurodė, jog gyvenamosiose patalpose nėra stalų, lovos senos, tualetas ir prausyklos neatitinka Higienos normos reikalavimų. Tualetuose neužtikrintas privatumas. Dėl sanitarinio mazgo inventoriaus trūkumo kankinosi laukdamas eilėje, patyrė orumo pažeminimą, antisanitarinę aplinką, psichologinį susierzinimą ir didelius nepatogumus.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo normos), patvirtintose 2004-06-09 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų. Pažymėtina, kad nei šis, nei kiti teisės aktai nedetalizuoja sanitarinių patalpų plotų. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad sanitariniuose mazguose trūko inventoriaus, įrenginių, tačiau šios aplinkybės nedetalizavo (ko konkrečiai trūko), neindividualizavo dėl to kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Pabrėžtina, kad pareiškėjas tik konstatavo dušų, tualetų, privatumo tualetuose nebuvimą, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo patirtomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė.

Skunde pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2015 metais Marijampolės PN lankėsi televizija ir Seimo kontrolieriai. Nurodė, kad Marijampolės PN direktorius ir administracija viešai pažemino pareiškėją nurodant, jog jis buvo grubus vidaus tvarkos taisyklių pažeidinėtojas.

Pareiškėjas tik konstatavo, kad 2015 metais Marijampolės PN lankėsi televizija ir Seimo kontrolieriai, bei Marijampolės PN direktorius ir administracija viešai pažemino pareiškėją nurodant, jog jis buvo grubus vidaus tvarkos taisyklių pažeidinėtojas, tačiau nenurodo kokioje televizijoje buvo transliuojama laida apie Marijampolės PN, kurioje buvo tariamai pažemintas pareiškėjas, visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo patirtomis subjektyviomis pasekmėmis.