- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-30
- Bylos Nr.
- II-2-142/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pažeidėjas
- M. S.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. S., institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui Andrejui Misko Špileckiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (APT) bylą pagal M. S. skundą dėl Vilniaus rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio (Vilniaus r. PK KPP) nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus r. PK patrulė 2008-09-17 surašė ATP protokolą M. S. už tai, kad jis, 2008-09-17 17.40 val. Vilniaus r., Nemenčinėje vairuodamas automobilį Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdamas sankryžoje į kairę bei lenkdamas kitą automobilį iš dešinės, kirto dvigubą ištisinę ženklinimo liniją (1.3), privertė kitą transporto priemonę staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, tuo sukeldamas pavojingą situaciją. Nurodyta, kad M. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 9 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 124² str. 1 d. (b. l. 16).
Vilniaus r. PK KPP viršininkas 2008-10-02 priėmė nutarimą Nr.E888642 M. S. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 124² str. 1 d., padarymą skirti 700 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams (b. l. 17).
M. S. padavė teismui skundą, kuriame prašo nutarimą panaikinti. Paaiškino, kad bylą nagrinėjęs pareigūnas nekreipė dėmesio į jo raštišką paaiškinimą, kad sankryžoje buvo susidariusi automobilių eilė, priešais atvažiuojančių automobilių nebuvo, o pirmas eilėje stovėjęs automobilis į kairę nesuko. Pamanęs, kad tas automobilis sugedęs, pradėjo posūkio į kairę manevrą, apvažiuodamas tą automobilį iš dešinės. Kai jis pradėjo sukti į kairę iš Nemenčinės plento į A. Mickevičiaus g., VW Passat automobilis staiga pradėjo judėti ir neleido užbaigti manevro. Siekdamas išvengti susidūrimo jis stabdė, VW Passat taip pat stabdė. Jam padidinus greitį, greitį didino ir VW Passat. VW Passat užblokavo jo judėjimą, dėl to jis privalėjo sustoti kelkraštyje. Pagal KET 106 punkto reikalavimus VW Passat vairuotojas privalėjo leisti baigti jo pradėtą posūkio į kairę manevrą. Aiškina, kad byla išnagrinėta nesurinkus ir neištyrus įrodymų, vadovaujantis tik pareigūnų tarnybiniais pranešimais, dėl to priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Teismo posėdyje M. S. palaikė skundą. Paaiškino, kad prieš sankryžą pakelėje išleido keleivį, įvažiavo į eismo juostą, pamatė, kad yra susidariusi automobilių eilė. Automobilis VW Passat iš vietos nejudėjo, todėl jis pradėjo daryti posūkio į kairę manevrą. Posūkio viduryje per veidrodėlį pamatė, kad ir automobilis VW Passat pradėjo sukti į kairę, jis pradėjo stabdyti, tuomet ir VW Passat pristabdė. Kadangi buvo priešpriešinėje eismo juostoje ir nenorėdamas sudaryti avarinės situacijos, padidino greitį, VW Passat taip pat padidino greitį, kai jis pristabdė, VW Passat irgi pristabdė. Priešpriešinėje eismo juostoje pamatė atvažiuojantį automobilį, todėl nenorėdamas, kad įvyktų avarija, sustojo kelkraštyje. Mano, kad važiavo pagal KET, nes ženklų, rodančių, iš kurios eismo juostos galima sukti, nėra. Pripažino, kad prieš įsibėgėjimo juostą yra ženklas, rodantis eismo kryptis sankryžoje.
Šalies argumentai
Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas teismo posėdyje su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, palikti galioti skundžiamą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
M. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pavojingą ir chuliganišką vairavimą (LR ATPK 124² str. 1 d.), t. y. jis kaltinamas tuo, kad 2008-09-17 17.40 val. Vilniaus r., Nemenčinėje, vairuodamas automobilį Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas sankryžoje į kairę, apvažiuodamas kitą automobilį iš dešinės, privertė kitos transporto priemonės vairuotoją staiga stabdyti bei keisti važiavimo kryptį, kad išvengtų susidūrimo (nutarimas, b. l. 17). M. S. neigia jam inkriminuojamą pažeidimą ir aiškina, kad sankryžoje važiavo pagal KET.
Byloje būtina nustatyti, ar surinkti ir ištirti įrodymai yra pakankami konstatuoti arba paneigti M. S. kaltę dėl jam inkriminuoto LR ATPK 124² str. 1 d. numatyto pažeidimo, t. y. dėl to, kad jo važiavimas per sankryžą sukėlė pavojingą situaciją - privertė kitą eismo dalyvį staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį.
Nustatyta, kad Nemenčinėje, kelyje Vilnius-Švenčionys ties sankryža su Mickevičiaus gatve, toje kelio pusėje, kuria važiavo M. S., yra dvi eismo juostos: pirma eismo juosta skirta važiuoti tiesiai ir į dešinę, antra eismo juosta skirta važiuoti tiesiai ir į kairę. Važiavimo kryptis per sankryžą nurodo ir kelio ženklai ir horizontalus kelio ženklinimas (VĮ „Vilniaus regiono keliai“ atsakymas į teismo prašymą pateikti ties sankryža su Nemenčinės miesto Mickevičiaus gatve 2008-09-17 buvusius kelio ženklus, horizontalųjį kelio ženklinimą, b. l. 64-65). Situaciją prie sankryžos taip pat nurodė ir liudytojai policijos pareigūnai T. N., V. K.. Teismo posėdyje M. S. iš pradžių aiškino, kad ženklų, rodančių, iš kurios juostos galima sukti, nebuvo, nors vėliau pripažino, kad prieš kelio išsišakojimą yra kelio ženklas, nurodantis eismo kryptis sankryžoje. Taigi, nustatyta, kad važiavimas per sankryžą sureguliuotas ir eismo dalyviai privalo griežtai laikytis nurodomųjų kelio ženklų (kelio ženklas Nr. 507) ir horizontalaus kelio ženklinimo tam, kad būtų užtikrintas eismo saugumas.
Iš paties M. S. paaiškinimų ir liudytojų T. N., V. K., A. V. parodymų teisme nustatyta, kad M. S. prieš sankryžą kelkraštyje išleido keleivį. Todėl, norėdamas sankryžoje pasukti į kairę, M. S. privalėjo iš pirmos eismo juostos persirikiuoti į antrą eismo juostą, leidžiančią sankryžoje pasukti į kairę. Kadangi antroje eismo juostoje tuo metu stovėjo automobilių, norinčių sankryžoje sukti į kairę, eilė, iš karto persirikiuoti į antrą eismo juostą M. S. nebuvo galimybės. Tokius M. S. žodinius paaiškinimus ir liudytojų parodymus patvirtina ir paties M. S. teismo posėdyje nubraižyta įvykio schema (b. l. 38). M. S. teismo posėdyje pripažino, kad sankryžoje pasuko į kairę, aplenkdamas antroje eilėje stovinčių automobilių eilę. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje situacijoje žodis „aplenkdamas“, pavartotas netinkamai, nes pagal KET 3 p. pateiktas sąvokas lenkimas yra vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių pralenkimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Šiuo gi atveju M. S. apvažiavo transporto priemonę iš dešinės. Dėl to ir nutarime nurodoma, kad M. S. apvažiavo kitą transporto priemonę iš dešinės, o ne aplenkė, kaip kad buvo nurodyta ATP protokole. Taigi iš esmės M. S. pripažįsta, kad sankryžoje į kairę suko ne iš leidžiančios atlikti tokį manevrą eismo juostos. Iš tos eismo juostos, kurioje važiavo M. S. išleidęs keleivį, važiuoti buvo galima tik tiesiai arba į dešinę.
M. S. aiškina, kad sankryžoje suko į kairę, aplenkdamas antroje eismo juostoje stovėjusius automobilius, nes manė, kad pirmasis prie sankryžos stovėjęs automobilis sugedo, kadangi jis nejudėjo, nors nebuvo kliūčių posūkiui į kairę - iš priekio atvažiuojančių automobilių nebuvo. Išvadai, kad automobilis VW Passat gali būti sugedęs, pagrindo nebuvo, nes tokių ženklų tas automobilis nerodė – nei M. S., nei liudytojas A. V. neminėjo, kad tas automobilis buvo įjungęs avarinės šviesos signalizaciją. Taip pat objektyviais įrodymais nepagrįstas M. S. aiškinimas, kad automobilis VW Passat nejudėjo, nors posūkiui į kairę kliūčių nebuvo. Tokį M. S. paaiškinimą patvirtina tik liudytojo A. V. parodymai, tačiau liudytojas A. V. yra M. S. pažįstamas, todėl gali būti suinteresuotas padėti M. S. išvengti administracinės atsakomybės. Antra vertus, įvertinimas situacijos, ar manevrui pradėti ir jį sėkmingai užbaigti nėra kliūčių, yra labai subjektyvus. Nepaisant to, važiuodamas pirma eismo juosta jis bet kokiu atveju negalėjo daryti posūkio į kairę manevro, apvažiuodamas iš dešinės automobilį, nes tai daryti draudžia nurodomasis kelio ženklas Nr. 507 ir horizontalus kelio ženklinimas. Todėl M. S. paaiškinimas, kad tokį jo važiavimą sąlygojo automobilio VW Passat vairuotojo veiksmai (stovėjimas), ir tokiems paaiškinimams pateikti įrodymai (liudytojo A. V. parodymai teismo posėdyje) nepateisina kelio ženklo ir horizontalaus kelio ženklinimo pažeidimo, o nurodytos aplinkybės daro draudžiamu ir kito automobilio apvažiavimą iš dešinės, nepaisant to, kad jis suko į kairę (KET 131 p.).
Toks M. S. važiavimas per sankryžą pripažintinas pavojingu ir chuliganišku vairavimu. Pats M. S. pripažino, taip pat ir liudytojas A. V. teismo posėdyje parodė, kad automobilis VW Passat pradėjo važiuoti, stabdė, vėl pradėjo važiuoti, vėl stabdė. Tai neabejotinai patvirtina, kad tokį automobilio VW Passat važiavimą nulėmė M. S. vairavimas. Liudytojai T. N. ir V. K. teismo posėdyje parodė, kad prie sankryžos sustojo praleisti priešpriešais atvažiuojančio automobilio, šiam pravažiavus pradėjo posūkio į kairę manevrą ir tuo pat metu iš dešinės paraleliai pradėjo važiuoti ir M. S.. Dėl to liudytojai buvo priversti keisti važiavimo kryptį, t. y. važiuoti arčiau kelio vidurio, išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, staigiai stabdyti, kad neįvyktų avarija. Liudytojų T. N. ir V. K. parodymai yra logiški, nuoseklūs (parodymai apie įvykio aplinkybes nesikeitė nagrinėjant bylą teisme), sutampa tarpusavyje, atitinka rašytinę bylos medžiagą (tarnybiniai pranešimai, b. l. 19-21). Iš esmės sutampa ir su paties M. S. paaiškinimais ir liudytojo A. V. parodymais, todėl abejoti dėl liudytojų T. N. ir V. K. parodymų patikimumo ir objektyvumo pagrindo nėra. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad M. S. važiavimas per sankryžą sukėlė pavojingą situaciją, nes privertė kitą eismo dalyvį (važiuojantį tam skirta eismo juosta) staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Nors M. S. aiškina, kad VW Passat į priešingos krypties eismo juostą nebuvo išvažiavęs, tačiau tokiems aiškinimams patvirtinti įrodymų nepateikta, o liudytojai T. N., V. K., kurių parodymus teismas laiko patikimais, parodė, kad buvo priversti keisti važiavimo kryptį, padarę posūkį į kairę, išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. Be to, esant tokiai situacijai, abejotina, ar M. S. galėjo visą laiką matyti, kokia trajektorija važiavo VW Passat.
Visiškai nepagrįstas yra M. S. aiškinimas, kad pagal KET 106 punktą automobilis VW Passat privalėjo leisti jam užbaigti pradėtą manevrą, nes duoti kelią (nekliudyti) privaloma tik pirmumo teisę pagal KET turintiems eismo dalyviams, o M. S. iš viso neturėjo teisės daryti posūkį į kairę iš pirmos eismo juostos, kurioje buvo leidžiama važiuoti tik tiesiai ar į dešinę, tuo pačiu jis neturėjo teisės apvažiuoti iš dešinės automobilio, sukančio į kairę, nes ir pats jis suko į kairę. Taip apvažiuoti iš dešinės jis galėtų tik važiuodamas tiesiai, bet ne kartu, paraleliai sukdamas ir praktiškai tą automobilį apvažiuodamas iš dešinės jiems abiems darant posūkį į kairę jau išvažiavus į sankryžą.
ATP protokole nurodyta, kad M. S. važiuodamas per sankryžą kirto dvigubą ištisinę ženklinimo liniją. Tačiau už šį pažeidimą administracinėn atsakomybėn jis nebuvo patrauktas (nutarimas, b. l. 17). Nagrinėjant bylą teisme taip pat nepasitvirtino, kad M. S. padarė tokį pažeidimą.
Dėl ATP protokolo pastebėtina, kad toje skiltyje, kurioje turi būti nurodomi pažeisti KET punktai, nurodyta, kad M. S. pažeidė tik KET 9 punkto reikalavimus. KET 9 punktas reglamentuoja bendrąsias eismo dalyvių pareigas, kurios yra abstrakčios. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylas, ne kartą yra nurodęs, kad ATP protokole kaltinimas turi būti formuluojamas aiškiai, nurodant pažeisto teisės akto konkretų straipsnį, jo dalį. Tai, kad nagrinėjamu atveju ATP protokole nenurodyti pažeisti konkretūs KET punktai, atitinkantys aprašytą pažeidimo esmę, t. y. draudimas apvažiuoti kitą automobilį iš dešinės, laikytina procesiniu pažeidimu. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad pažeidimo esmė aprašyta išsamiai. Tai, kad M. S. suprato, kuo yra kaltinimas, patvirtina ir jo papildomai rašytas paaiškinimas (b. l. 26, vertimas į valstybinę kalbą, b. l. 29). Todėl toks procesinis pažeidimas nelaikytinas esminiu pažeidimu, nes dėl to M. S. gynybos teisės nebuvo apribotos ar atimtos. Šis procesinis pažeidimas gali būti ištaisytas teisme. Dėl to, kad M. S., apvažiavo kitą automobilį iš dešinės, jis pažeidė KET 131 p.. M. S. turi vairuotojo pažymėjimą, todėl preziumuojama, kad KET reikalavimai jam yra žinomi, taigi ir KET 131 punkte esantis draudimas jam turi būti žinomas.
LR ATPK 124² str. 1 d. nurodyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Taigi galima dvejopa šio pažeidimo sudėtis: 1) vienu metu ar paeiliui kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymas, kuris kėlė grėsmę eismo saugumui; 2) kelių eismo taisyklių pažeidimas (galimas vienas pažeidimas), privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų saugumui užtikrinti (nagrinėjamu atveju yra ši pažeidimo sudėtis). Taigi galimos dvi lygiavertės pažeidimo sudėtys, nes jų aprašymas sujungiamas jungtuku „taip pat“.
Pagal skundžiamo nutarimo tekstą M. S. inkriminuota tik tokia veika - jis vienu iš KET pažeidimu (131 p.) privertė kitą eismo dalyvį staiga stabdyti bei keisti važiavimo kryptį. Šis pažeidimas įrodytas, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Teisme, įvertinus visas pažeidimo aplinkybes, padaryta išvada, kad M. S., darydamas manevrą, akivaizdžiai padarė ir daugiau kelių eismo taisyklių pažeidimų – jis pažeidė ir KET 122 p. reikalavimus bei nurodomojo kelio ženklo Nr. 507 ir horizontalaus kelio ženklinimo reikalavimus - sankryžoje M. S. suko į kairę iš eismo juostos, skirtos sankryžoje važiuoti kita kryptimi. Tai nebuvo nurodyta ATP protokole, nors galėjo būti nurodyta. Tačiau ši aplinkybė neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes papildomų pažeistų KET punktų nurodymas ir papildomų pažeidimų aprašymas ATP protokole kvalifikacijos pagal LR ATPK 124² str. 1 d. vis tiek nepakeistų. Daroma išvada, kad nėra pagrindo grąžinti bylą institucijai, surašiusiai ATP protokolą, tam, kad asmens veika būtų papildomai kvalifikuota dar ir už kitų KET punktų pažeidimą, kas kėlė grėsmę eismo saugumui, nes nustačius, kad M. S. padarė paeiliui kelis KET pažeidimus, jo veika vis tiek bus kvalifikuojama taip pat kaip ir nagrinėjamu atveju pagal ATPK 124² str. 1 d., kuri apima abu pažeidimus. Taigi proceso ekonomiškumo prasme papildomų pažeidimų kvalifikavimas neduos kiek nors reikšmingo rezultato. Be to, papildomai kvalifikuoti veiką nurodant ir kitus KET pažeidimus draudžia ir ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatos.
Veikos kvalifikacija pagal LR ATPK 124² str. 1 d. yra pagrįsta, M. S. nubaustas teisėtai ir pagrįstai, pažeidimo padarymas įrodytas. Todėl nėra pagrindo naikinti nutarimą ir grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai nagrinėti iš naujo.
Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį pagrindo nėra. Nuobauda parinkta pagal LR ATPK 20 str., 30 str., 30² str. reikalavimus, tinkamai individualizuota.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p. ir 128 str.,
nutarė:
Vilniaus r. PK KPP 2008-10-02 nutarimą Nr. E 888642, kuriuo M. S. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 124² str. 1 d., padarymą paskirta 700 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, palikti nepakeistą ir M. S. skundo nepatenkinti.
Nutartis gali būti skundžiama apeliaciniu skundu per 10 dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.