Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2014-05-19 · Civilinė byla Nr. 2-25-443/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-05-19
Bylos Nr.
2-25-443/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arturas Rauktys
Ieškovas
G. O.
Atsakovas
J. U.
Advokatai
Donatas Ramanauskas, Gvidas Byčius
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-25-443/2014Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00540-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.2.; 78.2.1.; 116.4.(N) (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 19 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant ieškovei G. O., ieškovės atstovui advokatui Gvidui Byčiui, atsakovo J. U. atstovui advokato padėjėjui Donatui Ramanauskui, atsakovui ir institucijos, teikiančios išvadą, atstovui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. O. ieškinį atsakovui J. U. dėl tėvystės ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl vaikui išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė palaikydama teismui pateiktą ieškinį parodė, kad 2013 m. balandžio 19 d. gimė šalių sūnus D. O., tačiau vaiko gimimo įraše atsakovas nėra nurodytas tėvu, nes sūnus gimė šalims nesusituokus. Kadangi atsakovas atsisako geranoriškai pripažinti savo tėvystę ieškovės sūnaus atžvilgiu, todėl ieškovė priversta kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo. 2010 m. lapkričio pradžioje šalys susipažino, pradėjo susitikinėti, artimai bendrauti – leisdavo kartu savaitgalius, atsakovas atvažiuodavo pas ieškovę penktadienio vakare, išvažiuodavo pirmadienio ryte, ieškovė taip pat nuvažiuodavo pas jį į namus, likdavo nakvoti. Ieškovė 2012 m. visą vasarą gyveno kartu su atsakovu jo namuose, ten ir pastojo. Kai pranešė apie savo nėštumą atsakovui, jis liepė nutraukti nėštumą, tačiau ieškovė nesutiko. Atsakovas pradėjo vengti ieškovės, atsisakydavo susitikti, kol šalys apskritai liovėsi bendrauti. Atsakovas neaplankė ieškovės gimus sūnui ir nėra jo nė karto matęs. Prieš pastodama intymius santykius ieškovė palaikė tik su atsakovu, jo tėvyste neabejoja. Tam, kad sūnus D. neliktų be tėvo, kreipiasi į teismą kad būtų nustatyta tėvystė, siekdama nustatyti tikrąją vaiko kilmę, kadangi atsakovas nesutinka būti įrašytas vaiko tėvu jo gimimo įrašuose. Apie šalių artimą bendravimą porą metų iki ieškovės pastojimo žinojo šalių artimieji. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, prašo pripažinti, kad atsakovas J. U. yra sūnaus D. O., tėvas, o jis jo sūnus. S. D. gyvena kartu su ieškove (duomenys neskelbtini), Šakių rajone. Atsakovas sūnumi nesirūpina, todėl jo gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove. Toks sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų jo interesus, kadangi ieškovė tikrai turi realią galimybę sudaryti jam tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Šiuo atveju ieškovės galimybės auklėti sūnų, tinkamai rūpintis jo poreikių tenkinimu yra daug didesnės nei sūnaus tėvo. Nors įstatymas numato, kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, atsakovas sūnumi visai nesirūpina ir neteikia jam išlaikymo, todėl sūnumi rūpinasi viena ieškovė. Atsakovas neturi jokių sveikatos problemų, yra darbingas, turi pastovią darbo vietą, kas jam garantuoja nuolatines pajamas. Taip pat atsakovas neturi kitų išlaikytinių. Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui D. O. po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Tinkamam kasdieninių poreikių tenkinimui sūnui reikalinga skirti 1000 Lt mėnesiui, tačiau ieškovė išgali tenkinti tik minimalius vaiko poreikius. Kadangi savo pieno neturi, vaiką maitina pieno pakaitalu-mišinukais, kurių vienas indelis kainuoja 25 Lt, mėnesiui jų reikia 10 vnt. indelių, nes vieno indelio neužtenka net trims dienoms. Taip pat perka sultis, arbatėles, specialų vandenį kūdikiams, tyreles ir t. t. Daug lėšų reikia vaiko higienai: šampūnams, drėgnoms servetėlėms, aliejukams nuo nušutimų, kremukai, sauskelnėms. Be to, ieškovė viena iš savo lėšų pirko vaikui lovelę, vežimuką, vystymosi stalą, vonelę ir t. t.

Ieškovė, būdama vidurinio išsilavinimo, siekia įgyti specialybę ir pirmus metus mokosi Marijampolės profesinio rengimo centro K. N. skyriuje, todėl niekur nedirba, be to, namuose pati augina mažametį vaiką. Pragyvena iš gaunamų 617 Lt globos (rūpybos) išmokos ir išmokos už vaiką. Tai vienintelis pragyvenimo šaltinis. Visus gaunamus pinigus išleidžia sūnaus poreikiams. Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl ir atsakovas privalo išlaikyti sūnų ir juo rūpintis. Su sūnumi gyvena pas savo senelę, kuri ir padeda ieškovei prižiūrėti sūnų bei remia juos abu finansiškai. Savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ieškovė neturi, taip pat neturi transporto priemonių, jos finansinė padėtis šiuo metu yra labai sunki, todėl vos išgali tenkinti minimalius sūnaus poreikius. Prašo tenkinti ieškinį visoje jo apimtyje.

Atsakovo atstovas advokato padėjėjas parodė, kad atsakovas sutinka su visais ieškinio reikalavimais, išskyrus prašomo priteisti išlaikymo dydį. Atrodo, kad atsakovas dirbdamas užsienyje – Airijoje, gauna palyginti dideles pajamas – per savaitę beveik 270 svarų, arba virš 4000 Lt per mėnesį, bet jo ir išlaidos didelės. Pvz., vien gyvanamųjų patalpų mėnesinis nuomos mokestis yra 560 svarų. Airijoje atsakovas gyvena su J. A., jiems 2013 m. lapkričio 5 d. yra gimęs sūnus D. U.. Atstovo nuomone, neįrodytos išlaikymo išlaidos vaikui prašomo priteisti ieškinio apimtyje, nėra konkrečių duomenų kiek vaikui buvo ir yra išleidžiama. Atsižvelgiant į pačios ieškovės pajamas aišku, kad ji negalėjo daugiau išleisti, nei pati turi pajamų. Nurodomos išlaidos neprotingos. Atsakovas negali įvykdyti tokio reikalavimo išlaikymo dalyje, koks prašomas. Jis turi dar vieną išlaikytinį sūnų D. Priteisiant išlaikymą turi būti atsižvelgta į abiejų vaikų poreikius. Prašo priteisti mažesnį išlaikymą – 400 Lt per mėnesį.

Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS išvadoje nurodo, kad neprieštarauja, jog vaikui būtų nustatyta tėvystė, neprieštarauja ieškovės prašymui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pas ieškovę, dėl prašomo išlaikymo vaikui priteisimo prašo spręsti teigiamai, nustačius vaiko tėvystę, prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant skyriaus atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

Dėl tėvystės nepilnamečiam vaikui nustatymo.

Atsižvelgus į tai, kad teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartimi skyrė ekspertizę giminystės ryšiui su vaiku nustatyti (b. l. 48-49), teisme 2014 m. kovo 26 d. gautas šios ekspertizės aktas Nr. ES 65/14(01) (b. l. 53-56), iš kurio matyti, jog atsakovas yra vaiko D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas su 99,9998 proc. tikimybe, atsakovas su ieškiniu tėvystės nustatymo dalyje sutinka visiškai. Todėl teismo sprendimas šioje dalyje surašytinas sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Išvadą teikianti institucija savo išvadoje (b. l. 19) nurodė, jog D. O. su motina G. O. išvados pateikimo metu gyveno ir šiuo metu ieškovės parodymais gyvena bei deklaruota gyvenamoji vieta 2 kambarių name su daliniais patogumais (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), tinkamomis vaikui gyventi ir augti sąlygomis. Ieškovei materialiai padeda kartu gyvenanti močiutė T. L., jos auginasi daržovių, turi ančių, vištų. Namas priklauso T. L. sūnui I. L. Ieškovė baigusi Šakių rajono (duomenys neskelbtini) gimnaziją, nuo 2013 m. rudens mokosi Marijmpolės PRC K. N. skyriuje. Kadangi vaiko motina rūpinasi ir auklėja sūnų tinkamai, vaikas yra prie jos prisirišęs, todėl D. O. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina, nes tai labiau atitiks teisėtus vaiko interesus (Lietuvos Respublikos CK 3.169 str., CK 3.174 str.). Kadangi atsakovas šioje dalyje ieškinį pripažįsta visiškai, sprendimas šioje dalyje surašytinas sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d.).

Dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Byloje nustatyta, kad atsakovas su ieškove susilaukė nepilnamečio sūnaus D. O., a. k. (duomenys neskelbtini) (2013-04-30 išduotas gimimo liudijimas AA Nr. 909524, 2013-04-30 įrašo Nr. 97) (b. l. 7). Atsakovas nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajone (duomenys neskelbtini) (b. l. 22). Pagal atsakovo atstovo pateiktus dokumentus ir jų vertimus, atsakovas šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), su sugyventine J. A., jiems 2013 m. lapkričio 5 d. yra gimęs sūnus D. U. Atsakovas dirba L. maisto fabriko darbininku, jo 2014 m. vasario mėnesio neto uždarbio vidurkis 263,20 svarų arba virš 1100 Lt, priklausomai nuo kurso, per savaitę. Iš 2014 m. sausio 28 d. patalpų nuomos sutarties 1 m. laikotarpiui, kurioje nuomotoja nurodoma J. A., matyti, kad per mėnesį už patalpų nuomą nuomininkė įsipareigoja mokėti po 560 Airijos svarų (b. l. 65-79). Daugiau duomenų apie savo nuosavybėje turimą ar nuomojamą kilnojamą, nekilnojamą atsakovo ar jo sugyventinės turtą byloje nėra.

Ieškovė nurodo, kad gyvena bei deklaruota gyvenamoji vieta 2 kambarių name su daliniais patogumais (duomenys neskelbtini). Ieškovė su vaiku pragyvena iš gaunamų 617 Lt globos (rūpybos) išmokos ir išmokos už vaiką (b. l. 10, 19), jiems materialiai padeda kartu gyvenanti močiutė T. L.. Savo vardu nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi (b. l. 9). Prašo vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisti ir grindžia tai protingai paaiškinamomis mėnesio išlaidomis maistui, aprangai, avalynei, vaiko mokymui, lavinimui ir pan., po 500 Lt per mėnesį kas mėnesį mokomų periodinių išmokų, nuo 2013-04-19, tai yra nuo vaiko gimimo, iki sūnaus pilnametystės.

Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis). Galiojančiuose Lietuvos teisės aktuose vienodai pripažįstama ir ginama tiek gimusio santuokoje vaiko, tiek nesantuokinio vaiko teisė į išlaikymą, nes ši teisė yra prigimtinė.

Sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 str. 1 d. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, tai toks vaiko išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Korsakovas v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005). Taigi, nustatydamas priteisiamo išlaikymo dydį teismas atsižvelgia į tėvo (motinos) darbo užmokestį, nekilnojamąjį turtą ir pan. Taip pat svarbu pažymėti, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų

nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tik esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiose teisės normose – abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė (int uitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Geriausiai žinodami savo auklėjamo vaiko individualius

poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. Tik esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistino išlaikymo tinkamą formą parenka ir jo realų vaikui reikalingą dydį apskaičiuoja teismas. CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatytas išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikro turto priteisimas. Vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas.

Teismas, įvertindamas tai, kas nurodyta, atsižvelgia ir į tokią aplinkybę, jog šalių mažametis sūnus D. O. nuo gimimo yra išlaikomas ir auklėjamas iš esmės vien ieškovės pastangomis ir lėšomis, jog ieškovei vienai tenka šalių vaiko auklėjimo, dėmesio jam skyrimo bei mažamečio vaiko sveikatos priežiūros rūpesčiai, atitinkamos yra ir sunkiai paskaičiuojamos ieškovės asmeninio laiko bei sveikatos sąnaudos, nuo kurių savo požiūriu ir elgesiu sūnaus atžvilgiu yra save atsileidęs atsakovas, visiškai nebendraudamas, nesirūpindamas nei materialiai, nei dvasiškai savo sūnumi, netgi po to, kai genominės ekspertizės buvo patvirtinta jo tėvystė. Teismas sprendžia, kad pagal deklaruojamus oficialius duomenis šalių materialinė padėtis yra pakankamai skirtinga – atsakovas dirba, jo materialinė padėtis, gaunamos pajamos ženkliai didesnės nei ieškovės. Teismas atmeta atsakovo atstovo motyvus dėl atsakovui užsienyje būtinų didelių išlaidų, dėl būtinumo atsakovui išlaikyti dar ir savo faktinę šeimą, dėl ieškovės pernelyg didelių vaikui išlaikyti priskaičiuotų sumų, prašant dėl to mažinti iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį šioje byloje nuo 500 Lt iki 400 Lt. Teismas konstatuoja, kad pastaruosius keletą metų valstybėje vyksta atskirai neįrodinėtinas, tačiau akivaizdus ir visuotinai pripažįstamas ekonomikos, o kartu ir pragyvenimo lygio augimas, kyla MMA (minimali mėnesinė alga), kurios dydis šiuo metu yra 1000 Lt, – teismas vertina neesant galimybės aritmetiškai tiksliai apskaičiuoti kas mėnesį įvairiems vaiko poreikiams skirtinos sumos, kuri gali gana ženkliai svyruoti, tad orentuotinasi į tą pačią MMA bei protingą suvokimą, žinojimą apie augančiam vaikui būtinas išlaidas. Kartu atkreiptinas atsakovo dėmesys į būtinumą jam ieškoti papildomos veiklos ir atitinkamai pajamų, jei jų šiuo metu nepakanka atsakovo savosios faktinės šeimos ir sūnaus D. O. išlaikymui – tai yra atsakovo gyvenimu prisiimtiems (susikurtiems) įsipareigojimas (prievolėms) vykdyti. Teismas taip pat atmeta atsakovo atstovo argumentą, kad ieškovė negalėjo teikti tokio didelio jos nurodomo išlaikymo vaikui, nes pačios ieškovės pajamos buvo ir yra ypač kuklios – ieškovė nurodė, jog vaiką išlaikyti visapusiškai padėjo jos močiutė. Tad šiuo atveju turėtų būti vertinamos ne ieškovės turėtos (gautos) pajamos, o neišvengiami, realūs vaiko poreikiai, kurie neginčijamai buvo ir yra, o vaikui augant tik didės.

Ieškovės prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikui sumą po 500 Lt per mėnesį teismas dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių vertina kaip protingai reikalaujamą, pagrįstą ir normalių vaiko poreikių tenkinimui pakankamą.

Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.).

Nustatytina, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė (Lietuvos Respublikos CK 3.190 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Tenkinant ieškinį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos 16,24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei žyminis mokestis dėl išlaikymo priteisimo, nuo kurio ieškovė atleista pagal įstatymą, tai yra 180 Lt už reikalavimą priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą (12 mėn. x 500 Lt = 6000 Lt - 3%), iš viso 196,24 Lt (Lietuvos Respublikos CPK 82 str., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d.).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio (b. l. 13) bei pateikiant ieškinį sumokėjo 300 Lt pagal pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 723760 advokatei R. Malinauskienei (b. l. 63-64) už suteiktą teisinę pagalbą, todėl atitinkamai jai iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų 444 Lt suma.

Be to, iš byloje esančių dokumentų (b. l. 44-45, 62) matyti, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės Anželikos Banevičienės 2013-10-25 sprendimu Nr. TP-2-(2.2.)-13-T-4037-4682 buvo nuspręsta teikti ieškovei antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teisinei pagalbai teisme teikti paskirtas advokatas G. Byčius. Iš pateiktos pažymos matyti, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei valstybės išlaidos, susijusios su advokato atstovavimu teisme, sudarė 240 Lt. Šios išlaidos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 6 p., priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir į valstybės biudžetą išieškotinos iš atsakovo proporcingai patenkintų pareikštų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d., 99 str.).

Nurodytos išlaidos priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir į valstybės biudžetą bei ieškovei išieškotinos iš atsakovo proporcingai patenkintų pareikštų reikalavimų daliai – šiuo atveju visoje apimtyje (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d.).

Įvertindamas išdėstytą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos LR CK 3.147 str. 2 d., 3.148 str. 1 d., 3.194 str. 1 d. ir 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.169 str. 2 d., 3.174, 3.190, 3.200, 3.208 str. ir LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d., 99 str., 268 str. 5 d., 284 str. 1 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai:

pripažinti, kad atsakovas J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1990-01-12, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), yra D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio 2013-04-19, tėvas, o D. O. atsakovo J. U. sūnus;

nustatyti šalių nepilnamečio vaiko D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio 2013-04-19, gyvenamąją vietą kartu su jo motina ieškove G. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje;

priteisti iš atsakovo J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 1990-01-12, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvenančio (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio 2013-04-19, išlaikymui po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį mokomų periodinių išmokų nuo 2013-04-19 iki sūnaus D. O. pilnametystės; priteistą sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskirti priteistų lėšų tvarkytoją uzufrukto teise ieškovę G. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini);

Priteisti iš atsakovo J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 1990-01-12, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvenančio (duomenys neskelbtini), 16,24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 180 Lt žyminio mokesčio, iš viso – 196,24 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt šešis litus 24 ct) į valstybės pajamas.

Priteisti iš atsakovo J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 1990-01-12, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvenančio (duomenys neskelbtini), 240 Lt (du šimtus keturiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei – į valstybės pajamas (gavėjas – VMI prie LR Finansų ministerijos, surenkamosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630, AB bankas „Swedbank“, įmokos paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 1990-01-12, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvenančio (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidų 444 Lt (keturis šimtus keturiasdešimt keturis litus) ieškovei G. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Arturas Rauktys