- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-05
- Bylos Nr.
- e2A-442-1136/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10591-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, Loreta Miltenytė, Rita Dambrauskaitė
- Atsakovas
- K. M., V. M.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Ritos Dambrauskaitės, Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės, Loretos Miltenytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų K. M. ir V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1085-1093/2025 pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams K. M. ir V. M. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo – labdaros ir paramos fondas (toliau – LPF) SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) neterminuotai apriboti motinai K. M. ir tėvui V. M. tėvų valdžią dukterų V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. M. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) priteisti iš atsakovų K. M. ir V. M. išlaikymą dukterų V. M. ir E. M. M. naudai po 50,00 Eur iš kiekvieno iš tėvų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) paskirti LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugiją gaunamų lėšų administratore; 4) iki teismo sprendimo dėl nepilnametėms V. M. ir E. M. M. nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su laikinuoju globėju - LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijoje; 5) išreikalauti iš atsakovų teismo išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovai turi nepilnametes dukras V. M. ir E. M. M.. Atsakovai netinkamai įgyvendina tėvų valdžią dukterų atžvilgiu. Tarnybai šeima žinoma dėl 2021 m. birželio 14 d., 2022 m. balandžio 26 d., 2022 m. liepos 27 d., 2022 m. rugsėjo 5 d., 2022 m. spalio 16 d., 2023 m. sausio 16 d., 2023 m. vasario 10 d., 2023 m. birželio 6 d., 2023 m. rugpjūčio 17 d., 2023 m. rugpjūčio 18 d., 2023 m. rugpjūčio 28 d. ir 2023 m. lapkričio 9 d. V. M. atžvilgiu nustatytų galimų nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų, daugeliu atveju pažeidimai nustatyti dėl tėvų galimai stokojamų tėvystės įgūdžių. Taip pat 2023 m. birželio 26 d., 2023 m. rugpjūčio 17 d., 2023 m. rugpjūčio 18 d. ir 2023 m. lapkričio 9 d. fiksuoti galimai nepilnametės E. M. M. atžvilgiu vaiko teisių pažeidimai dėl identiškų aplinkybių, kaip ir V. M. atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 16 d. nutartimi leido paimti nepilnametes V. M. ir E. M. M. iš jų tėvų. Šiuo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 30 d. potvarkiais vaikams nustatyta laikinoji globa nuo 2024 m. sausio 24 d. ir vaikų laikinuoju globėju paskirta LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija.
4. Atsakovų šeima dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir netinkamos vaikų priežiūros nuo 2017 m. gruodžio 20 d. buvo įtraukta į Vilniaus rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsakovai turi šešis nepilnamečius vaikus, kurių atžvilgiu tėvų valdžios neįgyvendina. Šiuo metu visi nepilnamečiai vaikai yra paimti iš atsakovų.
5. Tarnybos vertinimu, atsakovai vengė atlikti ir neatliko savo, kaip tėvų pareigos tinkamai ir atsakingai rūpintis savo nepilnametėmis dukromis ir stengtis, kad jos augtų ir vystytųsi pilnavertėje, saugioje, patikimoje aplinkoje ir užaugtų doromis, socialiai atsakingomis pilietėmis. Atsakovai nesirūpino vaikais – neteikė išlaikymo, abu tėvai nedirba, buvo stebima tėvų socialinių įgūdžių stoka, nesprendžiama priklausomybių problema, laikinoji atsakovų dukterų globa tęsiasi jau septynis mėnesius, tačiau per šį laikotarpį atsakovai nepadarė nieko, kad būtų išnykusios priežastys, dėl kurių vaikai buvo paimti iš šeimos, o duomenų, kad situacija šeimoje artimiausiu metu gali pasikeisti, nėra.
Šalies argumentai
6. Atsakovai K. M. ir V. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nėra duomenų apie tai, jog atsakovų veikimas ar neveikimas daro ypatingą žalą vaikams, be to, yra duomenys, kad padėtis šeimoje keičiasi.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino, neterminuotai apribojo atsakovų K. M. ir V. M. tėvų valdžią nepilnamečių vaikų V. M. ir E. M. M. atžvilgiu, priteisė iš kiekvieno atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukroms V. ir E. M. po 50,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. liepos 4 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugiją nepilnamečių gaunamų lėšų administratore. Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatė nepilnamečių vaikų V. ir E. M. gyvenamąją vietą su Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 30 d. potvarkiais Nr. 955-133/24 ir Nr. 955-134/24 paskirtu laikinuoju globėju LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija. Atmetė atsakovų prašymą dėl 50,00 Eur išlaidų, patirtų už testų Respublikiniame priklausomybės ligų centre atlikimą, atlyginimo.
8. Teismas vertino, kad byloje pakanka duomenų konstatuoti, kad atsakovai vengė atlikti savo pareigas auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametes dukras, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai joms vystytis, nuo 2024 m. sausio 16 d., kai teismas nutartimi leido paimti vaikus iš atsakovų (faktiškai vaikai paimti ir laikinai apgyvendinti VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre 2023 m. lapkričio 10 d.), atsakovai nesiėmė pakankamų veiksmų, kad išnyktų priežastys, dėl kurių vaikai buvo paimti iš šeimos.
9. Nurodė, kad atsakovai stokoja asmens higienos, kasdienių socialinių ir tėvystės įgūdžių, nesuvokia mergaičių poreikių pagal jų amžių, negeba jų atliepti, patys neturi asmens higienos įgūdžių.
10. Pažymėjo, jog atsakovai neįgyvendino jiems iškeltų uždavinių sudarytame šeimos plane, nepripažino turintys kasdienių socialinių, tėvystės, asmens higienos įgūdžių stoką, todėl šeimoje nevyko būtini ir pakankami pokyčiai pozityvia linkme.
11. Nurodė, kad atsakovų pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino tik momentinę tos dienos jų blaivią būklę, o atsakovų paaiškinimų, kad jie gyvena blaivybėje, teismas nelaikė iki galo patikimais. Abiem atsakovams buvo rekomenduota lankyti anoniminių alkoholikų (AA) grupes atkryčio prevencijai, tačiau duomenų apie šio uždavinio ir gydytojų rekomendacijų vykdymą teismas nenustatė. Teismas neturėjo pakankamo pagrindo išvadai, kad atsakovų alkoholio vartojimo problema yra išspręsta.
12. Teismas nustatė, kad atsakovų turtinė padėtis nėra gera, jie neišlaiko savo dukrų ir nėra duomenų, kad jie ėmėsi realių veiksmų, kad jų finansinė padėtis keistųsi į gerąją pusę.
13. Atsakovai dėl socialinių ir tėvystės įgūdžių stokos netinkamai prižiūrėjo abi dukras, kas joms sukėlė žalą, o mažajai dukrai E. M. M. netgi realų pavojų gyvybei. Šių aplinkybių atsakovai neginčijo, tačiau savo kaltės dėl vaikų nepriežiūros, duodami paaiškinimus teisme, neįžvelgė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog situacija šiuo aspektu ateityje pasikeis.
14. Taip pat teismas pažymėjo, kad šios problemos šeimoje yra senos ir atsakovų nesprendžiamos, nes atsakovų tėvų valdžia apribota dar 2020 m. kitų jų vaikų atžvilgiu (O. M., P. M., O. M. ir M. M., o atsakovei papildomai ir A. U. atžvilgiu) ankstesniais teismų sprendimais.
15. Teismo vertinimu, atsakovė iš esmės jokių pastangų nedėjo, kad dukros grįžtų į šeimą, yra nutolusi nuo šio klausimo, o atsakovo motyvacija yra paviršutinė. Atsakovų visos pastangos buvo tik dukterų lankymas, lauktuvių joms nešimas, paveldėto namo aptvarkymas, tačiau dukterų lankymas, realiai nesprendžiant savo bedarbystės, socialinių įgūdžių stokos, alkoholio vartojimo problemos, neteikiant išlaikymo, nepakankamas savo kaip tėvų pareigų vykdymas vaikams. Teismas sprendė, kad atsakovai šiuo metu nėra pajėgūs užtikrinti tinkamų ir saugių sąlygų dukroms augti ir vystytis dėl savo pačių nepakankamų pastangų ir neveikimo, vengė atlikti savo pareigas dukroms ir jomis nesirūpino, abiejų atsakovų kaltė pasireiškė neveikimu, kas yra pagrindu apriboti atsakovų tėvų valdžią dukterų atžvilgiu.
16. Teismas atsižvelgęs į tai, kad nepilnametės V. M. ir E. M. M. gyvena LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijoje, budinčio globotojo namuose, jomis tinkamai rūpinamasi, yra užtikrintos geros sąlygos augti, vystytis ir tobulėti, nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo dienos LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijoje.
17. Įvertinęs, kad atsakovai neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams, atsakovė niekur nedirba, o atsakovas dirba, bet nėra įsitvirtinęs darbo rinkoje, įvertinęs vaikų poreikius, atsakovų amžių, teismas priteisė iš kiekvieno atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukroms po 50,00 Eur kiekvienai dukrai kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Apeliaciniu skundu atsakovai K. M. ir V. M. (toliau – ir apeliantai) prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.
19. Nurodė, kad teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepakankamai įsigilino į tėvų pastangas gerinti gyvenimo sąlygas, neatsižvelgė į tai, kad situacija šeimoje nėra stabili, bet palaipsniui gerėja. Taip pat teismas sprendime neproporcingai taikė kraštutinę priemonę – neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.
Žemesnės instancijos teismas
20. Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagalbos plano uždaviniai įgyvendinti tik iš dalies, tačiau visiškai neįvertino apeliantų realių pastangų – atsirado pokyčiai buityje, buvo susitvarkyta gyvenamoji aplinka, vaikai lankomi reguliariai, bendravimas palaikomas. Apsilankymų metu vaikams buvo teikiamos dovanos, rūbai, maistas.
21. Teigė, jog teismas nepakankamai įvertino apeliantų pastangas. Paaiškino, kad V. M. pradėjo dirbti, tvarkoma šeimos buitis, siekiama darbo, buvo lankomi mokymai, dengiamos skolos - šeima siekia pokyčių.
22. Tvirtino, kad nebuvo įvertintas vaikų emocinis ryšys su tėvais, dukros žino, kas jų tėvai, laukia susitikimų, palaikomas emocinis ryšys.
23. Byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantų veikimas ar neveikimas daro ypatingą žalą vaikams. Atitinkamai nebuvo ir pagrindo neterminuotai riboti motinos valdžią.
Šalies argumentai
24. Apeliantai nurodė, kad mergaitės buvo prižiūrimos, visada buvo su švariais rūbais, kiekvieną dieną juos plaudavo, turėjo valgyti. Teigė, kad nepilnametė V. M. niekada nėra mačiusi, kad apeliantai gertų. Jie visada išvažiuodavo į gamtą. K. M. visada dukrai V. M. pirkdavo sausainių ar saldainių, kai pasiimdavo iš darželio, mokino kalbėti, mergaitė buvo savarankiška, pati mokėjo valgyti su šakute ar šaukšteliu, visada sakydavo jiems ačiū. Tvirtino, jog mergaitės neturėjo nei vienos mėlynės. Tvirtino, jog E. M. M. motina su daktarų pagalba atstatė svorį, pirkdavo vaistus kai sirgo. Teigė, kad mergaites visada vežiodavo pas gydytojus, buvo prižiūrimos, todėl prašė mergaites gražinti į šeimą, namai ir aplinka yra saugūs.
Atsiliepimas
25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės 2025 m. kovo 17 d. sprendimą.
26. Nurodė, kad tėvų daroma ypatinga žala nepilnamečių dukterų V. M. ir E. M. M. raidai įrodyta bylos rašytiniais įrodymais ir ieškovės duotais paaiškinimais teisminio nagrinėjimo metu.
27. Apeliantų šeima dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir netinkamos vaikų priežiūros nuo 2017 m. gruodžio 20 d. buvo įtraukta į Vilniaus rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Apeliantai turi šešis nepilnamečius vaikus, kurių atžvilgiu tėvų valdžios neįgyvendina. Apeliantams kitų jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu yra neterminuotai apribota tėvų valdžia ir byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų dėję pastangas juos susigrąžinti. Visa tai, neigiamai charakterizuoja apeliantus, ir leidžia daryti išvadą, jog jie visiškai nesirūpina savo vaikais.
28. Pažymėjo, kad apeliantų turtinė padėtis nėra gera, duomenų, kad jie būtų pajėgūs išlaikyti savo dukras, kad jie išlaiko savo vaikus ir šiuo metu, kad jie imasi realių veiksmų, kad jų finansinė padėtis keistųsi į gerąją pusę, nėra.
29. Tvirtino, jog nepilnamečių dukterų poreikius pagal jų amžių, vystymąsi, gebėjimus ir raidą tenkinančios ir jų fizinį bei psichinį saugumą užtikrinančios aplinkos išsaugojimas geriausiai atitinka vaikų interesus, kurių užtikrinti atsakovai negali ir bylos duomenys leidžia spręsti negalės, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
31. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo neterminuotai apribota atsakovų tėvų (motinos / tėvo) valdžia nepilnamečių vaikų atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
32. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.
33. Tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.180 straipsnyje. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais atvejais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais. CK 3.180 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti
34. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai turi šešis nepilnamečius vaikus: O. M., gim. (duomenys neskelbtini), P. M., gim. (duomenys neskelbtini), O. M., gim. (duomenys neskelbtini), M. M., gim. (duomenys neskelbtini), V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. M. M., gim. (duomenys neskelbtini), kurių atžvilgiu tėvų valdžios neįgyvendina. Apeliantams kitų jų nepilnamečių vaikų (O. M., P. M., O. M. ir M. M.) atžvilgiu yra neterminuotai apribota tėvų valdžia.
35. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 16 d. nutartimi leido paimti nepilnametes V. M. ir E. M. M. iš jų tėvų. Šiuo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 30 d. potvarkiais vaikams nustatyta laikinoji globa nuo 2024 m. sausio 24 d. ir vaikų laikinuoju globėju paskirta LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija.
36. Apeliaciniame skunde yra nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepakankamai įsigilino į tėvų pastangas gerinti gyvenimo sąlygas, neatsižvelgė į tai, kad situacija šeimoje nėra stabili, bet palaipsniui gerėja. Taip pat teismas sprendime neproporcingai taikė kraštutinę priemonę – neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.
37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliantų nurodytus argumentus ir įvertinusi byloje priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas vertino byloje surinktų įrodymų visetą, analizavo byloje esančius įrodymus, padarydamas išvadas, jog apeliantai vengia atlikti savo pareigas auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametes dukras, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai joms vystytis, nuo 2024 m. sausio 16 d., kai teismas nutartimi leido paimti vaikus iš atsakovų, apeliantai nesiėmė pakankamų veiksmų, kad išnyktų priežastys, dėl kurių vaikai buvo paimti iš šeimos.
38. Nors apeliantai nurodo, jog rūpinosi savo dukromis, visada būdavo švarūs drabužiai, kiekvieną dieną juos skalbdavo, turėjo ko valgyti ir prie dukrų nevartojo alkoholio, visgi byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nepilnametė V. M. į Vilniaus „Vilnios“ pagrindinę mokyklą buvo atvedama netvarkingais, nešvariais, turinčiais specifinį ir nemalonų kvapą rūbais, persigėrusiais šlapimu dėl permirkusių sauskelnių; 2023 m. lapkričio 9 d. nuvežus į Vilniaus Antakalnio vaikų ligoninės priėmimo skyrių, buvo užfiksuota, jog V. M. drabužiai buvo labai nešvarūs, nuo sklido nemalonus kvapas, mergaitės oda buvo nešvari, E. M. M. drabužiai taip pat buvo labai nešvarūs, nuo sklido nemalonus, surūgusio pieno ir šlapimo kvapas, mergaitė buvo purvina, jos raida vėluojanti, per mažas vaiko svoris ir ūgis; 2023 m. lapkričio 16 d. vertinant E. M. M. situaciją, buvo nustatyta, kad nuo E. M. M. sklido nemalonus kvapas, vaikui atbudus ir norint jam valgyti, motina (K. M.) atsisakė pamaitinti dukrą; nepilnametes mergaites (2023 m. gruodžio 15 d. nutarimai dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eS2-2554-869/2024, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-629-560/2024). Minėtos aplinkybės paneigia apelianto V. M. teiginius, duotus teismo posėdžio metu, kad jis rūpinosi V. M., nuolat keisdavo drabužius, juos plaudavo. Taip pat paneigia ir apeliantės K. M. teiginius, duotus teismo posėdžio metu, kad ji pirkdavo ir nešdavo į darželį sauskelnes.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai netinkamai prižiūrėjo savo nepilnametes dukras, vaikų higiena nebuvo prižiūrėta, drabužiai nebuvo skalbiami, ne visada vaikai buvo maitinami tinkamai, dėl ko V. M. buvo smarkiai sugedę dantys, o E. M. M. dėl ženklaus svorio netekimo buvo hospitalizuota. Be to, 2023 m. lapkričio 9 d. tiriant aplinkybes Krizių centre, abiem apeliantams buvo nustatytas apsvaigimas nuo alkoholio, todėl nėra pagrindo tikėti, jog atsakovai prie vaikų negeria.
40. Byloje pateikti įrodymai nepaneigia, kad jau po kitų nepilnamečių vaikų paėmimo, apeliantų šeimos situacija nesikeičia, šeimoje išlieka tos pačios problemos – tėvystės įgūdžių stoka, nenoras dirbti. Apeliantams buvo sudarytas pagalbos šeimai planas, numatytos pagalbos šeimai priemonės, padėsiančios tobulinti tėvystės įgūdžius, tačiau dėl pačių nepakankamo noro ir pastangų keisti gyvenimo būdą, jos nedavė rezultatų. Apeliantai nepateikė įrodymų, kad jų elgesys ir gyvenimo būdas iš esmės pasikeitė bei išnyko priežastys, dėl kurių teismų buvo patvirtintas leidimas paimti nepilnametes dukras iš tėvų.
41. Byloje nėra ginčo, kad apeliantai nelankė pozityvios tėvystės mokymų, nedalyvavo psichologo konsultacijose tėvystės klausimais, tokiu būdu nesiėmė veiksmų tėvystės įgūdžių gerinimui, siekiant susigrąžinti vaikus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantų pateikti rašytiniai įrodymai apie 2018 m., 2020 m. išklausytus mokymus nepatvirtina to, kad apeliantai vykdė jiems sudarytą pagalbos planą. Nepilnamečių V. M. ir E. M. M. paėmimas ir apgyvendinimas pas laikiną globėją rodo, kad tėvai nesugebėjo pritaikyti mokymuose gautas žinias ir nesiekė jų atnaujinti, nesistengė keisti, tobulinti tėvystės įgūdžius.
42. Apeliantai, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovų realių pastangų - atsirado pokyčiai buityje, buvo sutvarkyta gyvenamoji aplinka, vaikai lankomi reguliariai, bendravimas palaikomas, teikiamos dovanos, rūbai, maistas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantų teiginiais.
43. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino visas apeliantų nurodytas aplinkybes bei nustatė, kad jie dukras lanko reguliariai, į susitikimus atneša vaišių, lauktuvių, tačiau jos ne visada atitinka mergaičių poreikius, ne kartą yra atnešę menkaverčio, pasibaigusio galiojimo maisto, netinkančio vaikams pagal jų amžių. Apeliantams buvo primenama, kad atneštų vaikams sveikesnių užkandžių, ne vien saldumynų, nes V. M. buvo sutvarkyti itin smarkiai sugedę dantys. Taip pat apeliantai atnešdavo žaislų, rūbų, aksesuarų, kurie neatitinka vaikų amžiaus bei poreikių; ne kartą buvo juntamas nuo atsakovų sklindantis blogas kvapas, ir kt. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui spręsti, kad apeliantai nesuvokė mergaičių poreikių pagal jų amžių, negebėjo jų atliepti, patys neturi asmens higienos įgūdžių, kas buvo stebima ir iki vaikų paėmimo iš šeimos. Kartu teisėjų kolegija pabrėžia, jog dukrų lankymas, nepaneigia pagrindinių priežasčių, dėl ko pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą neterminuotai apriboti apeliantų tėvų valdžią nepilnamečių dukrų atžvilgiu.
44. Nors apeliantai ir susitvarkė gyvenamąją aplinką, įgyvendino dalį jiems sudaryto pagalbos plano, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, jie esminių problemų, dėl kurių kilo rizika vaikams apeliantų šeimoje – spręsti socialinių ir kasdienių įgūdžių stokos problemą, stiprinti tėvystės įgūdžius, užtikrinti vaikų poreikius atitinkančią saugią aplinką, dirbti, rimtai nesprendė. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, jog apeliantai būtų dėję pastangas susigrąžinti savo kitus vaikus, savarankiškai juos auginti, išlaikyti, rūpintis jų poreikiais. Byloje pateikti įrodymai patvirtina tik tai, kad lankant dukras, apeliantai iš esmės reiškė tik pastabas, prikaištus laiko globėjo atžvilgiu.
45. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai privalo išlaikyti savo vaikus, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad jie šių savo pareigų neatlieka. Bylos duomenys patvirtina, kad K. M. nedirba, teismo posėdžio metu nurodė, kad gal ateityje ir dirbsianti, V. M. neįsitvirtina darbo rinkoje ir vienoje vietoje ilgai neišdirba. Pateikti duomenys patvirtina, kad apeliantas V. M. įsidarbina tik epizodiškai, pagal paskutinius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis jis dirbo nuo 2025 m. vasario 29 d. iki 2025 m. kovo 20 d. UAB „Vitaresta“, kai pirmos instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2025 m. kovo 17 d.
46. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad apelianto V. M. atžvilgiu yra užvesta daugiau nei 70 vykdomųjų bylų dėl priverstinio skolų išieškojimo, o apeliantės K. M. atžvilgiu 8 vykdomosios bylos dėl priverstinio skolų išieškojimo, tėvų gyvenamoji vieta yra areštuota. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors ir apeliantų turtinė padėtis nėra gera, tačiau duomenų, kad jie imasi realių veiksmų, kad jų finansinė padėtis keistųsi į gerąją pusę, nėra. Šiuo atveju apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantas V. M. pradėjo dirbti, dengiamos skolos yra nepagrįsti. Akivaizdu, kad jis dirbdamas tik epizodiškai, parodo, jog apeliantas nėra suinteresuotas siekti šeimos pokyčių teigiama linkme bei gerinti šeimos finansinę padėtį.
47. Spręsdama, ar tėvų valdžia pagrįstai apribota griežčiausia forma – neterminuotai, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantų socialiai rizikingas elgesys yra ilgalaikis, o teigiami pokyčiai – momentiniai ir minimalūs. Abu apeliantai, nors ir deklaruoja, tačiau nesugeba iš esmės pakeisti gyvenimo būdo, neturi ir nesiekia įgyti socialinių įgūdžių, būtinų rūpintis savo vaikais, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog padėtis šeimoje negali pasikeisti, ir tuo pagrindu apeliantų tėvų (motinos / tėvo) valdžią apribojo neterminuotai. Abu apeliantai vengia atlikti savo pareigas vaikų atžvilgiu, toks jų elgesys pažeidžia vaikų interesus, todėl neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nustatytas pagrįstai ir jis atitinka vaikų interesus.
48. Apeliaciniame skunde apeliantams nenurodžius jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su išvestiniais ieškovės reikalavimais (dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su laikinuoju globėju; dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo / materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio; laikinojo globėjo paskyrimu nepilnamečių vaikų turto administratoriumi ir išlaikymo lėšų tvarkytoju), neteisėtumo ir nepagrįstumo, teisėjų kolegija neturi pagrindo jas laikyti neteisingomis ir šiuo klausimu plačiau nepasisako.
49. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui.
Dėl procesinės bylos baigties
50. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio įstatyminio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.