Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P., būdamas UAB „M.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro (toliau – Registras) tvarkytojui 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio.

Šiais veiksmais D. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. P. teismo posėdžio metu kaltę pripažino, paaiškino, kad pagrindinė bėda buvo buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė, kuri įsipareigojo viską pateikti, mokėti mokesčius. Jis (D. P.) žinojo terminus, ragino pateikti dokumentus, tačiau įmonė dokumentų laiku nepateikė, nors buvo raginama ir telefonu, ir elektroniniu paštu. Vėliau buvo priimtas sprendimas įmonę pakeisti. Jis kiekvieną savaitę skambindavo, rašydavo; pats yra ne tos srities specialistas, todėl nesupranta, kaip dokumentus reikia pateikti. Nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. turi apskaitą tvarkantį žmogų, duomenų perdavimas buvo sunkus, tik rugsėjo mėnesio gale gavo visus duomenis. Tikisi, daugiau nepasikartos tokie dalykai. Supranta, kad jis atsako kaip vadovas, bet ta įmonė prie to taip pat prisidėjo. Daugiau jokių nusižengimų neturėjo, su įmone jokių problemų nebuvo. Prašo skirti kuo mažesnę nuobaudą.

Tyrimo metu D. P. nurodė, kad padarytas pažeidimas yra dėl buhalterines paslaugas teikiančios įmonės kaltės. Su įmone F. buvo sudaryta sutartis, kurie privalėjo laiku teikti visas deklaracijas ir kitą informaciją institucijoms. Įmonė F. buvo ne kartą raginta, kad viską pateiktų laiku, aktyviai nuolatos kartota, kad vykdytų savo pareigas, bet įmonė nereagavo arba sakydavo šią savaitę. Galų gale rugpjūčio mėnesį susirado naują buhalterę, kurią įmonė „M.“ pasamdė, kad pakeistų savo pareigų neatliekančią įmonę F. Su įmone F. vyksta iki šiol sunkus bendravimas, įmonė nenori atiduoti įmonės buhalterijos. 2019 m. rugsėjo 9 d. buvo priduoti balansai ir kitos ataskaitos. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Prašo skirti ne piniginę baudą (b. l. 3).

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo faktą ir D. P. kaltę, be jo paties prisipažinimo, įrodo byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

Administracinio nusižengimo protokole yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2).

Iš VĮ Registrų centro duomenų apie finansines ataskaitas matyti, kad finansinė ataskaita sudaryta 2019 m. gegužės 9 d., patvirtinta 2019 m. gegužės 28 d., o pateikta VĮ Registrų centrui 2019 m. rugsėjo 9 d. (b. l. 12).

VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „M.“ direktorius nuo 2013 m. vasario 4 d. yra D. P., Registrų centre įmonės vadovu registruotas nuo 2013 m. vasario 13 d. Juridinio asmens vardu veikia vadovas. UAB „M.“ finansinių metų pradžia yra sausio 1 d., o pabaiga – gruodžio 31 d. Registrų centrui paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti už 2018 m., pateikta 2019 m. rugsėjo 9 d. (b. l. 27-32)

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų matyti, kad apskaitą tvarkantis asmuo iki 2019 m. rugsėjo 19 d. buvo UAB „F.“, o nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. – I. D. (b. l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktus, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jei įstatymai nenumato kito termino. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.67 straipsnis nustato, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 37 straipsnio 12 dalies 2 punktą bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą. Pagal to paties įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 10 punktą vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Be to, Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal Įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi vykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Įstatymo 58 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „M.“ finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Vadinasi, UAB „M.“ metinis finansinių ataskaitų rinkinys už 2018 m. turėjo būti paruoštas ir patvirtintas per keturis mėnesius nuo 2018 m. gruodžio 31 d., t. y. iki 2019 m. balandžio 30 d., o per 30 dienų metinių finansinių ataskaitų rinkinys už 2018 m. turėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registrui. Iš bylos medžiagos ir paties D. P. paaiškinimo akivaizdu, kad jis, būdamas UAB „M.“ vadovu, nesilaikė įstatyminio reglamentavimo ir minėtų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikė nustatytu laiku, todėl D. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

Pateikti byloje duomenys patvirtina, kad 2010 m. gruodžio 8 d. sutartimi UAB „F.“ buvo įsipareigojusi ruošti pranešimus VSDF bei VMI ir kitas ataskaitas bei pranešimus, kurių reikalauja Lietuvos Respublikos įstatymai, pateikti juos įstatymų numatytais terminais (b. l. 4-7). Taip pat iš elektroninių laiškų matyti, kad D. P. 2019 m. sausio, vasario, birželio ir liepos mėn. prašė <(duomenys neskelbtini)> sudaryti 2018 m. balansą, pelno nuostolių ataskaitą (b. l. 17-26). Teismas pažymi, savaime suprantama, jog bendrovės vadovas neprivalo pats asmeniškai teikti finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, tačiau pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktą bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą. Taip pat byloje nėra pateikta duomenų, kad D. P. kreipėsi į registro tvarkytoją su prašymais ar paaiškinimais, dėl kokių priežasčių nesilaikoma įstatyme numatytos pareigos. Taigi pavedimas kitai įmonei atlikti tam tikrus darbus neatleidžia įmonės vadovo nuo pareigos užtikrinti, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys būtų pateiktas laiku; tačiau į tai teismas gali atsižvelgti spręsdamas dėl nuobaudos dydžio ar rūšies.

D. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl nusižengimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, nenustatyta.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 200 Eur iki 3 000 Eur. Skirdamas administracinę nuobaudą D. P., teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pavojingumą bei pobūdį (finansinių ataskaitų rinkiniai nebuvo pateikti už vienerius metus), į tai, kad yra nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, asmenybę – teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, galiojančių nuobaudų neturi. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad D. P. padarytą nusižengimą ištaisė, t. y., Juridinių asmenų registrui pateikė bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2018 m. Įvertinus aptartas aplinkybes, D. P. už padarytą administracinį nusižengimą skirtina ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda – bauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke), įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK): 19106074172.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1-2 dalys).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.