Kauno apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas Rimantas Grigas Baudžiamoji byla Nr. 1A-813-175-2013

Pranešėjas Algerdas Urbšys (Proceso Nr. 1-24-1-00570-2013-6)

2013 m. spalio 16 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Olego Šibkovo ir Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Daliai Pangonienei, nuteistajai I. Š., jos gynėjai advokatei Loretai Daukšienei ir nuteistojo R. B. gynėjui advokatui Aidui Venckui,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų I. Š. ir R. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 150 str. 2 d., 149 str. 2 d., 138 str. 1 d. ir nuteistas pagal BK 150 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 149 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 metams ir 3 mėnesiams; pagal BK 138 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d., paskirtas bausmes subendrinus, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams;

I. Š. pripažinta kalta, padariusi nusikaltimus, numatytus BK 150 str. 2 d. ir 149 str. 2 d. ir nuteista pagal BK 150 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams; pagal BK 149 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d., bausmes subendrinus, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams.

Minėtu nuosprendžiu taip pat V. A. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 150 str. 2 d. ir 149 str. 2 d., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas negautas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas pagal BK 150 str. 2 d., už tai, jog jis 2012-09-03, apie 12 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su I. Š. ir V. A., panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios K. M. atžvilgiu, o būtent - sugriebė K. M. už rankų ir bendrais veiksmais su I. Š. ir V. A. tyčia sudavė rankomis mažiausiai du smūgius į galvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą bei atimdamas galimybę priešintis ir pasišalinti iš įvykio vietos, grasino toliau vartoti fizinį smurtą, įsakmiu tonu nurodė oraliniu būdu tenkinti savo ir V. A. lytinę aistrą, tokiais veiksmais palaužė nukentėjusiosios valią, tąsė nukentėjusiąją už plaukų, kol jis ir V. A., panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, t. y. jis pats mažiausiai du kartus suduodamas ranka nukentėjusiajai į galvą bei tąsant nukentėjusiąją už plaukų, bei patraukus nukentėjusiąją už kairiosios rankos bei ją pasukant ir tokiu būdu padarant kairio žastikaulio galvos lūžį, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei mažiausiai du kartus ranka suduodant nukentėjusiajai į galvos sritį, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajai daugybines poodines kraujosruvas rankose, nugaroje, kojose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tyčia pasinaudodami palaužta nukentėjusiosios valia, tenkino savo lytinę aistrą paeiliui seksualiai prievartaudami K. M. oraliniu būdu.

Be to, jis nuteistas pagal BK 138 str. 1 d., dėl to, jog jis 2012-09-03 apie 12 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, patraukdamas nukentėjusiąją K. M. už kairiosios rankos bei ją pasukdamas, tokiu būdu padarė kairio žastikaulio galvos lūžį, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis nuteistas pagal BK 149 str. 2 d., dėl to, jog jis 2012-09-03 apie 12 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su I. Š. ir V. A., panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją K. M. - suduodamas rankomis per galvą, I. Š. jėga laikant nukentėjusiąją K. M. už kojų, bei grasinant fiziniu smurtu, taip palaužiant nukentėjusiosios valią bei atimant galimybę priešintis, sudarė sąlygas jam jėga lytiškai santykiauti su nukentėjusiąją K. M. prieš nukentėjusiosios valią.

I. Š. nuteista pagal BK 150 str. 2 d., dėl to, kad ji 2012-09-03 apie 12 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdama bendrininkų grupėje su V. A. ir R. B., panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios K. M. atžvilgiu, o būtent - sugriebė I. Š. už plaukų ir bendrais veiksmais su V. A. ir R. B. tyčia sudavė rankomis mažiausiai du kartus į galvą, sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą bei atimdama galimybę priešintis ir pasišalinti iš įvykio vietos, grasino toliau vartoti fizinį smurtą, įsakmiu tonu nurodė oraliniu būdu tenkinti V. A. ir R. B. lytinę aistrą, tokiais veiksmais palaužė nukentėjusiosios valią, tąsė nukentėjusiąją už plaukų, kol V. A. ir R. B., panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, t. y. V. A. mažiausiai du karius suduodant ranka nukentėjusiajai į galvą bei tąsant nukentėjusiąją už plaukų, R. B. patraukus nukentėjusiąją už kairiosios rankos bei ją pasukant ir tokiu būdu padarant kairio žastikaulio galvos lūžį, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei mažiausiai du kartus ranka suduodant nukentėjusiajai į galvos sritį, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajai daugybines poodines kraujosruvas rankose, nugaroje, kojose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tyčia pasinaudodami palaužta nukentėjusiosios valia, tenkino savo lytinę aistrą paeiliui seksualiai prievartaudami K. M. oraliniu būdu.

Be to, ji nuteista pagal BK 149 str. 2 d., dėl to, jog ji 2012-09-03 apie 12 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdama bendrininkų grupėje su V. A. ir R. B., panaudodama fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją K. M., suduodama rankomis per galvą, I. Š. jėga laikant nukentėjusiąją K. M. už kojų, bei grasinant fiziniu smurtu, taip palaužiant nukentėjusiosios valią bei atimant galimybę priešintis, sudarė sąlygas R. B. jėga lytiškai santykiauti su nukentėjusiąją K. M. prieš nukentėjusiosios valią.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji I. Š. ir jos gynėja prašė nuteistosios skundą tenkinti, nuteistojo R. B. gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, prokurorė prašė abu skundus atmesti kaip nepagrįstus, o teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios I. Š. apeliacinis skundas atmestinas, o nuteistojo R. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas R. B. pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d., o I. Š. pagrįstai pripažino kalta pagal BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d., taip pat nuteistiesiems paskyrė teisingas bausmes, paskirtosios bausmės teisingai subendrintos, tačiau apylinkės teismas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą atskirai kvalifikuodamas R. B. nusikalstamą veiką pagal BK 138 str. 1 d. bei netinkamai įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, dėl ko nepagrįstai žalos atlyginimo nepripažino R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 str. 1 p., 3 p.).

Dėl nuteistosios I. Š. apeliacinio skundo

Apeliantė prašo tinkamai kvalifikuoti jos veiksmus, nes ji nusikalstamų veikų neinicijavo ir neorganizavo. Apeliantės nuomone, nėra įrodymų, jog ji liepė kitiems nuteistiesiems daryti su nukentėjusiąją ką tik nori, taip pat nėra įrodymų, jog ji mušė nukentėjusiąją. Tačiau aukštesnės instancijos teismas nesutinka su tokiais skundo argumentais ir juos atmeta.

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus dėl I. Š. kaltės, šių taisyklių nepažeidė. Teismo išvados pagrįstos byloje esančiais įrodymais.

Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais: nukentėjusiosios parodymais, nuteistųjų V. A. ir R. B. parodymais, iš dalies ir pačios nuteistosios I. Š. parodymais, vaizdo įrašo apžiūros protokolu, kita bylos medžiaga nustatyta, jog I. Š., veikdama bendrininkų grupėje su V. A. ir R. B., panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios K. M. atžvilgiu, t. y. sudavė nukentėjusiajai per galvą, tampė ją už plaukų, atimdama galimybę priešintis ir pasišalinti iš įvykio vietos, grasino nukentėjusiajai ir toliau naudoti fizinį skurtą, įsakmiu tonu nurodė nukentėjusiajai oraliniu būdu tenkinti A. A. ir R. B. lytinę aistrą, vėliau jėga laikė nukentėjusiosios kojas. Tokiais veiksmais I. Š. palaužė nukentėjusiosios valią ir sudarė sąlygas V. A. ir R. B. tenkinti savo lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nukentėjusiosios valią, o R. B. sudarė sąlygas ir lytiškai santykiauti prieš nukentėjusiosios valią. Išžaginimas ir seksualinis prievartavimas yra laikomi padaryti bendrininkų grupės, kai išžaginant ar seksualiai prievartaujant susitarę dalyvauja keli asmenys, iš kurių bent du yra išžaginimo ar seksualinio prievartavimo vykdytojai. Tokiu atveju kelių vykdytojų padaryta veika kvalifikuojama pagal BK 149 str. 2 d. arba BK 150 str. 2 d. kaip padaryta bendrininkų grupės. Išžaginimo ir seksualinio prievartavimo vykdytoju laikomas ir toks asmuo, kuris naudojo fizinį smurtą, grasino ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, bet lytiškai su nukentėjusiuoju nesantykiavo ir netenkino lytinės aistros. Atsižvelgiant į I. Š. atliktus veiksmus, ji taip pat laikytina išžaginimo ir seksualinio prievartavimo vykdytoja, todėl jos veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d.

Įvertinus nukentėjusiosios, visų trijų nuteistųjų parodymus, sutiktina su teismo išvada, jog I. Š. inicijavo nusikalstamas veikas. Nuo pat pirmosios apklausos, nukentėjusioji nuosekliai parodė, jog I. savo draugams pasiūlė atlikti lytinius aktus su nukentėjusiąją, nurodė, „eikit ir su ja darykit ką norit“. Nuteistasis V. A. parodė, jog I. pasiūlė jam ir R. B. su nukentėjusiąja lytiškai santykiauti, ji liepė K. patenkinti jį oraliniu būdu. Analogiškas aplinkybes parodė ir nuteistasis R. B.. Pati I. Š. nurodė, jog ji liepė nukentėjusiajai čiulpt B. lytinį organą ir sėklides, sudavė jai per galvą, grasino, kad muš, jeigu to nedarys. Apibūdinant nuteistosios veiksmus, taip pat pasisakytina, kad ji nusikalstamus veiksmus organizavo, kas taip pat įrodyta surinkta medžiaga ir ypač vaizdo įrašo apžiūros protokolu, kuriuo nustatyti nuteistosios veiksmai ir pasisakymai R. B. atliekant su nukentėjusiąją lytinius aktus.

Kaip teisingai apeliantė nurodo, byloje esanti specialisto išvada nepatvirtina, jog įvykio metu nukentėjusioji buvo mušama per galvą, tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės įrodytos kitais byloje iširtais įrodymais. Nukentėjusioji parodė, kad I. kumščiu jai trenkė per galvą, tempė už plaukų. Nuteistasis R. B. taip pat nurodė, jog I. trenkė nukentėjusiajai per galvą, nuteistais V. A. nurodė, jog Indrė laikė nukentėjusiosios galvą, vis suduodama jai per galvą. Pati I. Š. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog kelis kartus sudavė nukentėjusiajai per galvą, teisme taip pat nurodė, jog sudavė delnu per pakaušį, tempė už plaukų. Tokio pobūdžio fizinis smurtas galėjo ir nepalikti liekamųjų reiškinių: nubrozdinimų, kraujosruvų, tačiau neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, ko pakanka kvalifikuojant I. Š. veiksmus.

Pažymėtina, jog teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėl I. Š. nusikalstamos veikos pagal BK 150 str. 2 d., apibūdinant jos veiksmus, neteisingai nurodyta, kad ji sugriebė I. Š. už plaukų. Akivaizdu, jog šioje vietoje turėjo būti nurodyta „sugriebė K. M. už plaukų“. Tai laikytina rašymo apsirikimu, nekeičiančiu nuosprendžio esmės, todėl jis ištaisytinas.

Apeliantė nesutinka ir su jai paskirta bausme, jos nuomone, ji neproporcinga ir per griežta. Tačiau aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog I. Š. bausmė individualizuota tinkamai. BK 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog I. Š. anksčiau teista už tyčinį smurtinį nusikaltimą, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdama neišnykusį teistumą, o tai parodo didesnį pavojingumą visuomenei. Nauji nusikaltimai priskirtini sunkių nusikaltimų kategorijai, dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino tik iš dalies, todėl ši aplinkybė negali būti laikoma kaip jos atsakomybę lengvinanti, kitų lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, o tai yra jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistosios veiksmų pavojingumo laipsnį, jos asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, I. Š. skyrė netgi mažesnę nei bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Tokia bausmė atitinka bausmės paskirtį, teisingumo ir proporcingumo principus ir nėra per griežta. Esant nusikalstamų veikų idealiajai sutapčiai, nuteistajai paskirtosios bausmės tinkamai subendrintos, taikant bausmių apėmimo principą (BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p.).

Apeliantė taip pat nesutinka su neturtinės žalos dydžiu. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją.

CK 6.250 str. 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žalos atlyginimas – tai piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus) yra teismo funkcija. Būtent padarytų nusikaltimų pasekmės – pakirsta reputacija, sumenkintas kitų žmonių pasitikėjimas, asmens pažeminimas, yra laikomos esminiu neturtinės žalos atlyginimo kriterijumi.

Pirmosios instancijos teismo nustatyta piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti – 15000 Lt, įvertinus atliktų veiksmų su nukentėjusiąją pobūdį, nėra aiškiai per didelė, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Akivaizdu, jog nukentėjusioji dėl nuteistosios veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą kitų žmonių akivaizdoje. Ji pasitikėjo I. Š., pas ją atvyko prašydama pagalbos – leisti pernakvoti, tačiau ji pasinaudojo nukentėjusiosios padėtimi, ir savo namuose siūlė ir leido kitiems nuteistiesiems žaginti ir seksualiai prievartauti nukentėjusiąją, tyčiojosi iš jos ir įžeidinėjo. Atsižvelgiant į tai, mažinti neturtinės žalos dydį nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo R. B. apeliacinio skundo

Apeliaciniame skunde prašoma išteisinti R. B. pagal BK 138 str. 1 d. Nurodoma, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių R. B. veiksmus, sukėlusius nukentėjusiosios nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tačiau apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. B., seksualiai prievartaudamas nukentėjusiąją padarė jai kairiojo žastikaulio galvos lūžį, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Specialisto išvadoje konstatuota, jog K. M. kairiojo žastikaulio galvos lūžis išsivystė nuo netiesioginio jėgos poveikio ir paprastai išsivysto žmogui griūnant ant alkūnės, tačiau neatmetama galimybė, jog žastikaulis galėjo būti sužalotas ir staigiai pasukus ranką, nes šiame lūžio mechanizme dalyvauja ir lenkimo jėgos. Specialistas taip pat konstatavo, jog tokio pobūdžio sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Specialisto išvada, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, išsami, nekelianti abejonių. Tai, jog teisiamojo posėdžio metu nebuvo apklaustas specialistas, surašęs išvadą, nesuteikia pagrindo abejoti pateikta išvada. Specialistas į teismo posėdį šaukiamas apklausai tik tuo atveju, kai teismas nusprendžia, kad jo parodymai būtini specialisto išvadai paaiškinti ar papildyti. Šiuo atveju, to nebuvo būtina daryti, o nuteistiesiems ar jų gynėjams neaiškumų dėl išvados taip pat nekilo, prašymai iškviesti apklausai specialistą nebuvo išreikšti. Juo labiau, kad specialisto išvada neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu (2012-09-07), papildydama savo pirminius parodymus, nurodė, jog R. B. atsigulė ant lovos šalia jos, ji gulėjo nusisukusi ir įsikabinusi į radiatorių, tada R. B., norėdamas, kad ji atsisuktų, sugriebė už kairiosios rankos ir smarkiai traukė. Tai, jog šios aplinkybės nedetalizuotos pirminiuose nukentėjusiosios paaiškinimuose, neduoda pagrindo netikėti jais. Kad R. B. ją traukė už rankos, nukentėjusioji patvirtino ir pirmosios instancijos teisme. Nors K. M. ikiteisminio tyrimo pareigūnams nenurodė, jog dėl rankos sužalojimo patyrė skausmą, tačiau ji tą patį vakarą kreipėsi į medicinos specialistus, ir ten nurodė, jog skauda kairiojo peties srityje. Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiosios ranka buvo sužalota ne įvykio metu. Liudytojos V. J. parodymai nei paneigia, nei patvirtina nukentėjusiosios rankos sužalojimo aplinkybių. Liudytoja nurodė, jog matė mėlynę po nukentėjusiosios akimi, pati nuketėjusioji patvirtino, jog dar prieš įvykį jai norėjo atimti rankinuką, trenkė vieną smūgį į veidą, daugiau smūgių nebuvo, o liudytojos pasakymas „permesta ranka“ neduoda pagrindo konstatuoti, jog ji buvo sužalota.

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad R. B. patraukdamas nukentėjusiąją už kairiosios rankos bei ją pasukant, padarė jai kairio žastikaulio galvos lūžį, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tačiau, kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas seksualinio prievartavimo metu, siekiant palaužti nukentėjusiosios valią, todėl R. B. veika atskirai neturėjo būti kvalifikuojama pagal BK 138 str. 1 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senatas 2004-12-30 nutarimu Nr. 49, išaiškino, kad, jei dėl išžaginimo ar seksualinio prievartavimo metu panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas arba sukeliamas fizinis skausmas, padaryta veika papildomai pagal BK 138, 139 ar 140 straipsnį nekvalifikuojama. Atsižvelgiant į tai, naikinama nuosprendžio dalis dėl R. B. nuteisimo pagal BK 138 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde sutinkama su nuteistojo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d., tačiau skiriant bausmę už šias veikas prašoma pripažinti atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad nuteistasis dėl šių veikų prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi ir atlygino padarytą žalą. Pripažinus šias aplinkybes, prašoma švelninti laisvės atėmimo bausmę.

Pirmosios instancijos teismas byloje nenustatė R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nurodė, jog dėl nusikalstamų veikų jis prisipažino tik iš dalies, o žalą atlygino tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, verčiamas surinktų įrodymų.

Pažymėtina, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes. Be to, vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jie prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Šioje byloje nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu R. B. davęs parodymus, teisme dėl esminių veikos aplinkybių neprisipažino, nurodė, jog jo pirminiai parodymai neteisingi, nukentėjusioji nesipriešino, nukentėjusiajai nebuvo suduoti smūgiai, tuo klaidino teismą, apsunkino bylos aplinkybių tyrimą. Dėl šių aplinkybių nuteistojo prisipažinimas nevertintinas kaip išsamus ir visiškas, todėl pagrįstai nepripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau tai, jog nuteistasis atlygino nukentėjusiajai žalą, pripažintina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusioji civilinį ieškinį pateikė tik teismui, turtinių pretenzijų ikiteisminio tyrimo metu niekam nereiškė, o 2013-03-20 pasirašytas nukentėjusiosios pareiškimas patvirtina, jog R. B. jai žalą atlygino dar iki įrodymų tyrimo pradžios.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, tačiau aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog R. B. paskirta bausmė, net ir įvertinus nukentėjusiosios poziciją dėl bausmės skyrimo, yra adekvati jo padarytiems nusikaltimams, atitinka bausmės paskirtį, teisingumo ir proporcingumo principus. Skiriant bausmę tinkamai atsižvelgta į nuteistojo asmenybę, nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kitas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Teismas už nusikalstamų veikų, numatytų 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d., padarymą paskyrė bausmės, net mažesnes nei straipsnių, nustatančių atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkis. Apygardos teismo nuomone, nuteistajam R. B. paskirtoji bausmė tinkamai individualizuota ir nėra per griežta, jos švelninti, net ir aukštesnės instancijos teisme nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, jog yra nustatyta ir viena R. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė - kad nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o esant ir atsakomybę sunkinančių, ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bausmės dydis skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 2 d.). Sprendžiant dėl bausmės dydžio, atsižvelgtina ir į tai, jog būtent R. B. tiesiogiai įvykdė nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 str., sudėtyje aprašytus veiksmus, t. y. jis lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja, o siekdamas palaužti nukentėjusiosios valią tenkinant lytinę aistrą, sukėlė jai ne tik fizinį skausmą, bet ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 d., 3 d., 328 str. 1 p., 3 p.,

nusprendžia:

nuteistosios I. Š. apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo R. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. B. yra nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Nustatyti R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, jog jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėl I. Š. nusikalstamos veikos aplinkybių pagal BK 150 str. 2 d. padarytą rašymo apsirikimą, nurodant, jog „sugriebė K. M. už plaukų“.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.