- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-29
- Bylos Nr.
- 1A-703-462-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-1-00338-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- A. K.
- Kaltinamasis
- A. K.
Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-703-462/2011
Teisėjas Vandalinas Vainius (Proceso Nr. 1-68-1-00338-2010-3)
NUTARTIS
2011 m. rugsėjo 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-05-23 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d. už grasinimą nužudyti B. K. ir jos terorizavimą laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d. už grasinimą nužudyti S. M. ir jos terorizavimą laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. 20 parų arešto; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. (už narkotinių medžiagų įgijimą turint tikslą jas platinti) laisvės atėmimu trejiems metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. (už narkotinių medžiagų įgijimą ir platinimą) laisvės atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d. 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, esant idealiai nusikaltimų sutapčiai apėmimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 3 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 1 d. kaltinamasis A. K. išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių.
Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010-05-27 iki 2010-05-28 ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010-05-28 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteistas už tai, kad grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, be to, terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti ir padaryti kitokią pavojingą veiką gyvybei, sveikatai, turtui ir nuolat baugino žmogų vartodamas psichinę prievartą:
laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės mėnesio, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki 2010-05-18 A. K. grasino nužudyti žmoną B. K. ir sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, be to, terorizavo žmoną B. K. grasindamas susprogdinti ir padaryti kitokią pavojingą veiką gyvybei, sveikatai, turtui ir nuolat baugino žmoną B. K. pavartodamas fizinį smurtą ir psichinę prievartą:
2004 m. gegužės mėnesio pradžioje, nakties metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Klaipėdos rajone, kai B. K. paprieštaravo A. K., kad jis visą naktį stuksena kompiuterio klavišais, bendraudamas internetu ir telefonu rašo SMS žinutes, tuo trukdydamas tame pačiame kambaryje jai ir mažamečiam vaikui miegoti ir pareiškus nuomonę dėl gyvenimo skyrium, pastarasis išstūmė B. K. iš lovos ir pridėjęs didelį virtuvinį peilį prie jos gerklės, pagrasino ją papjauti, jei ji nutrauks santuoką su juo ir gyvens nuo jo atskirai.
Po to periodiškai, tai yra kiekvieną savaitę, namuose, esančiuose „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Klaipėdos rajone, kai A. K. prieštaraudavo A. K. dėl jo negrįžimo naktimis į namus, A. K. dėl B. K. išsakytų pastabų grasindavo B. K. užmušti ir užkasti miške.
Be to, A. K. grasindavo išvežti jų mažametę dukrą V. K., gim. „(duomenys neskelbtini)“, į Rusijos Federaciją ir pavartodamas fizinį smurtą, kumščiais smogdavo ne mažiau kaip tris kartus į galvą – į plaukuotąją dalį, į šonus, į rankas bei kojas, tuo sukeldamas B. K. fizinį skausmą.
2007 m. liepos mėnesio viduryje, ryte, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Klaipėdos rajone, A. K. pareiškus, kad jis mylįs S. M. ir ją žadąs parsivesti gyventi pas juos į namus, dėl to B. K. paprieštaravo ir pasakė, kad su juo nutrauks santuoką ir kartu negyvens, A. K., iš virtuvės atsinešęs ir pridėjęs B. K. dantytą virtuvinį peilį prie gerklės, pagrasino papjauti, jei ji su juo negyvens, bei pagrasino, kad ji niekada negyvens su kitu vyru, nes tiek ją, tiek kitą vyrą jis užmuš lėtai ir skausmingai.
2007 m. rudenį, vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Klaipėdos rajone, A. K. prieš tai dienos metu perskaitęs S. M. mobiliojo ryšio telefone SMS žinutę apie tai, kad B. K. guodžiasi dėl jos vyro A. K. netinkamo elgesio, kumščiu smogė ne mažiau kaip septynis kartus B. K. į galvą – į plaukuotąją dalį, į kojas, šonkaulius, nugarą ir per rankas bei pagriebęs ją už plaukų basą ištempė į kiemą, kur vieną kartą kumščiu smogė į pilvą, o jai nugriuvus ant žemės, vieną kartą kumščiu smogė į nugarą, po to B. K. parėjus į namus, virtuvėje, A. K. kumščiu smogė ne mažiau kaip penkis kartus į kojas ir pagrasino ją užmušti, jei ji kada nors ateityje rašys tokias SMS žinutes.
2008 m. rudenį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, A. K. parsinešęs į namus, esančius „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Klaipėdos rajone, sprogmenį, kaip pats pasakė – granatą, kuriai sprogus skeveldros lekia 25 m spinduliu, liepė S. M. sprogmenį laikyti rankose, tokiu būdu pavartodamas prieš B. K. psichologinę prievartą, bei pagrasino, kad susprogdins B. K. ir S. M., jei jos jam neįtiks ar jo neklausys.
2009 m. pavasarį, dienos metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Klaipėdos rajone, B. K. virtuvėje ruošiant valgį ir nelygiai padėjus keptuvę ant viryklės, A. K. pačiupęs nuo viryklės karštą keptuvę su įkaitusiu aliejumi, pagrasino B. K. užpilti verdantį aliejų ant veido, kad kitą kartą ji, pasižiūrėjusi į veidrodį, atsimintų, kad keptuvę reikia padėti tiesiai, dėl to B. K. pradėjus verkti, A. K. įspėjęs, kad negalima verkti, vieną kartą kumščiu smogė jai į galvą – į plaukuotąją dalį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.
2009 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, L. K. namuose, esančiuose „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Klaipėdos rajone, A. K. po žodinio konflikto su motina L. K., pagrasino B. K. ir S. M., kad Naujųjų metų naktį kiš jas į rūsį, jei dar kartą jos jį sunervins ir jam teks bartis su motina, tuo panaudojo prieš jas psichologinį smurtą.
2010-05-16, apie 8 val., namuose, esančiuose „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Klaipėdos rajone, A. K., supykęs ant B. K. dėl neparnešto iš šulinio vandens, pavartojo fizinį smurtą, t. y. lovoje gulinčiai B. K. vieną kartą spyrė į nugarą ir vieną kartą kumščiu smogė į dešinį petį. Po to, B. K. atsikėlus, jis koridoriuje grasindamas sutrikdyti jos sveikatą – sulaužyti šonkaulius ir išmušti dantis bei greitu laiku ją užmušti, kumščiu smogė ne mažiau kaip tris kartus į abu šonus – šonkaulius ir rankas, kuriomis ji bandė prisidengti nuo smūgių, du kartus delnu smogė per kairįjį žandą ir į kairįjį smilkinį bei vieną kartą delnu smogė į lūpą, padarydamas B. K. poodinę kraujosruvą kairės akies vokų išoriniame kampe, apatiniame voke, kraujosruvą su gleivinės įtrūkimu apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodines kraujosruvas ant abiejų žastų, krūtinės ląstos kairiame šoniniame paviršiuje, tuo nežymiai sutrikdė B. K. sveikatą.
Be to, jis grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, be to, terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ir padaryti kitokią pavojingą veiką gyvybei, sveikatai, turtui ir nuolat baugino žmogų vartodamas psichinę prievartą:
laikotarpiu nuo 2007 m. birželio mėnesio, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki 2010-05-18 A. K. grasino nužudyti sugyventinę S. M. ir sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, be to, terorizavo sugyventinę S. M., grasindamas susprogdinti, padegti ir padaryti kitokią pavojingą veiką gyvybei, sveikatai, turtui, ir nuolat baugino sugyventinę S. M. pavartodamas fizinį smurtą ir psichinę prievartą:
2007 m. vasarą, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, po Joninių šventės, tai yra birželio 24 d., „(duomenys neskelbtini)“ kaimo ribose, Klaipėdos rajone, A. K. už tai, kad S. M. su draugais buvo nuvažiavusi prie jūros, ne mažiau kaip tris kartus kumščiu smogė jai į galvą – plaukuotąją dalį, ne mažiau kaip tris kartus kumščiu smogė jai į pilvą bei rankomis paėmęs jai už gerklės, prispaudė prie savo automobilio, tuo sukeldamas fizinį skausmą, ir pagrasino, kad jei dar kartą ji be jo žinios kur nors išvažiuos, ji gailėsis, tai yra fiziškai susidoros.
2007 m. liepos mėnesio pradžioje, dienos metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie miškelio, esančio „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Klaipėdos rajone, kai S. M. papriekaištavo A. K. dėl ją netenkinančio gyvenimo trise, t. y., jog A. K. gyvena su ja bei savo žmona B. K. ir pasiūlius pasirinkti ją arba žmoną B. K., A. K. panaudodamas psichinę prievartą, t. y. išsitraukęs ir demonstruodamas dujinį pistoletą, pagrasino S. M. ją nušauti, jei ji su juo negyvens kartu.
2007 m. rudenį, dienos metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, A. K. nusivežęs S. M. prie miškelio, esančio „(duomenys neskelbtini)“ kaimo teritorijos ribose, Klaipėdos rajone, už tai, kad pastaroji atsisakė vykti į jo namus, esančius „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Klaipėdos rajone, pavartojo psichinę prievartą, t. y. išsitraukęs dujinį pistoletą, jį demonstruodamas pagrasino, kad jis nusižudys, jei ji jo nemylės, bei pavartojęs fizinį smurtą – vieną kartą spyręs S. M. į kojas, tuo sukėlė jai fizinį skausmą, nubėgęs toliau prie miškelio, vieną kartą iššovė.
2007 m., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, naktį, A. K. atėjęs prie A. V. namų, esančių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Klaipėdos rajone, pagrasino S. M. susprogdinti ir sudeginti visą namą, jei ji neišeis į kiemą pas jį. S. M. iš A. K. pasakojimų žinojo, kad A. K. turi sprogmenį – granatą, tai buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas, ir išėjo į kiemą pas A. K.
2008 m., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, apie 12 val., A. K. atėjęs prie A. V. namų, esančių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Klaipėdos rajone, bandė per laukines duris įsibrauti į butą, tai nepavykus, S. M. pagrasino ją nušauti ir pakasti, jei ji negrįš gyventi pas jį į namus.
2008 m. pavasarį, dienos metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie miškelio, esančio „(duomenys neskelbtini)“ kaimo teritorijos ribose, Klaipėdos rajone, A. K. už tai, kad S. M. buvo pasidažiusi lūpas lūpų dažais, pagrasinęs ateityje prieš ją pavartoti fizinį smurtą ir pavartodamas fizinį smurtą, ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu smogė S. M. į galvą – plaukuotąją dalį, tuo sukėlė jai fizinį skausmą.
2008 m. vasaros pradžioje, dienos metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, A. K. paskambino mobiliojo ryšio telefonu S. M., kuri tuo metu buvo A. V. namuose, esančiuose „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Klaipėdos rajone, išbarė ją už tai, kad patenkinamai mokosi, o S. M. atsakius, kad jo nebemyli ir kad jis paliktų ją ramybėje, A. K. pagrasino ją nužudyti, jei ji jo nebemylės ir jį paliks.
2008 m. liepos mėnesį, dienos metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie miškelio, esančio „(duomenys neskelbtini)“ kaimo teritorijos ribose, Klaipėdos rajone A. K. savo automobilyje MERCEDES-BENZ, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, už tai, kad S. M. paprieštaravo dėl jų bendro gyvenimo kartu su B. K., pavartojo fizinį smurtą, t. y. vieną kartą kumščiu smogė S. M. į galvą – plaukuotąją dalį ir pačiupęs ją už plaukų bei palenkęs jos galvą į priekį smogė kumščiu ne mažiau kaip penkis kartus į sprandą, tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Po to, S. M. iššokus iš automobilio, nubėgus į miškelį ir pasislėpus už medžio, A. K. ją pasivijo ir pagriebęs už plaukų ne mažiau kaip du kartus spyrė į kojas bei įtempęs už plaukų į automobilį, išsitraukė peilį ir, vadindamas necenzūriniais žodžiais, vieną kartą dūrė peiliu į kairės rankos petį ir ne mažiau kaip tris kartus peiliu baksnojo į jos sprandą, tuo sukėlė fizinį skausmą bei grasino užmušti, jei ji dar kartą pabėgs nuo jo.
2008m. rudenį, dienos metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdos m., prie AB „Klaipėdos mediena“ fabriko, A. K. sėdėdamas vairuotojo vietoje, savo automobilyje MERCEDES-BENZ, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, supykęs dėl to, kad S. M. norėjo gyventi atskirai nuo A. K., pavartojo fizinį smurtą, t. y. dešine ranka apkabinęs priekyje sėdinčios S. M. kaklą, pradėjo ją smaugti, tuo sukėlė fizinį skausmą ir bandė uždėti jai antrankius, tačiau S. M. išsisuko ir pabėgo.
2008 m. rudenį, vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, A. K. parsinešęs į namus, esančius „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Klaipėdos rajone, sprogmenį „RG-42“, liepė S. M. sprogmenį laikyti rankose, tuo panaudodamas prieš S. M. psichologinę prievartą, bei grasino ją nužudyti, t. y. pagrasino ją pririšti prie medžio, pritvirtinti prie jos sprogmenį ir ją susprogdinti, jei ji pastarąjį įskaudins, paliks ar permiegos su kitu vyru.
2010 m. sausio mėnesio pradžioje naktį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, L. K. namuose, esančiuose „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Klaipėdos rajone, A. K. už tai, kad S. M. paėmė ant rankų nuraminti verkiančią mažametę dukrą K. K., gim. „(duomenys neskelbtini)“, panaudojo fizinį smurtą, t. y. vieną kartą spyrė S. M. į nugarą, tuo sukėlė jai fizinį skausmą.
2007 m., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, vakare, namuose, esančiuose „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Klaipėdos rajone, A. K. supykęs, kad jo dukra V. K. verkia, telefono kroviklio laidu daugiau nei du kartus sudavė mažametei dukrai V. K., gim. „(duomenys neskelbtini)“, per kojas, tuo sukėlė jai fizinį skausmą.
Be to, jis neteisėtai įgijo, laikė, panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą:
2007-10-20, dienos metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Klaipėdos rajone, A. K. apgaule, žadėdamas tuoj pat grąžinti elektroninę banko kortelę, įkalbėjo S. M. jam perduoti elektroninę mokėjimo priemonę – banko elektroninę kortelę, priklausančią AB „Swedbank“, „VISA Electron“ Nr. „(duomenys neskelbtini)“, išduotą S. M. vardu, kurioje buvo 33 300 Lt, neteisėtai svetimą banko elektroninę kortelę įgijo ir laikė su savimi iki 2010-05-20. Be to, laikotarpiu nuo 2007-10-20 iki 2010-05-20 A. K., neteisėtai panaudodamas svetimą, tai yra AB „Swedbank“, banko elektroninę kortelę, „VISA Electron“ Nr. „(duomenys neskelbtini)“, išduotą S. M. vardu, Klaipėdos m. ir Gargždų m. bankomatuose bei prekybos centruose atliko penkiasdešimt dvi finansines operacijas ir paėmė pinigus iš mokėjimo kortelės sąskaitos LT „(duomenys neskelbtini)“, pateikdamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti tokias operacijas, ir apgaule iš banko AB „Swedbank“ įgijo S. M. priklausantį didelės vertės turtą, t. y. 33 197,95 litų sumą.
Be to, jis neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jas platinti:
2008 m., dienos metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Klaipėdos miesto turgavietėje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 1 g kanapių, kurias, neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai pargabeno ir neteisėtai laikė namuose, esančiuose „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Klaipėdos rajone, iki pats narkotines medžiagas – kanapes – suvartojo.
Be to, jis neturėdamas leidimo įgijo, laikė, nešiojo ir gabeno sprogmenį:
2008 m. rudenį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, A. K., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo sprogmenį „RG-42“ (rus. „P?-42), kuri yra puolamoji skeveldrinė rankinė granata, skirta priešininko gyvosios jėgos ir objektų žalojimui – naikinimui skeveldromis artimoje kovoje atvirose vietovėse ar patalpose ir kuri užpildyta 110–120 g brizantinio poveikio sprogstamąja medžiaga – trotilu (TNT), neteisėtai jį atgabeno ir neteisėtai laikė namuose ir pašiūrėje, esančiuose „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Klaipėdos rajone, bei neteisėtai nešiojosi ir gabeno savo automobiliu „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, iki 2010-05-18 14.28 val., kai Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK kieme, esančiame „(duomenys neskelbtini)“, Gargždų m., Klaipėdos rajone, kratos metu apžiūrint jo automobilį „Mercedes-Benz“ policijos pareigūnai sprogmenį „RG-42“ surado ir paėmė.
Be to, jis neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas, turint tikslą jas platinti:
2009 m. sausio mėnesio pabaigoje–vasario mėnesio pradžioje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, motinos L. K. namuose, esančiuose „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Klaipėdos rajone, A. K. neteisėtai įgijo 6 ampules narkotinės medžiagos – morfijaus, kuris buvo medikų paskirtas sunkiai sergančiam A. K. tėvui – A. K. A. K. 6 ampules narkotinės medžiagos – morfijaus – neteisėtai parsigabeno ir neteisėtai laikė namuose, esančiuose „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Klaipėdos rajone, iki 2009 m. pavasario. Po to 2009 m. pavasarį, vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Klaipėdos rajone, A. K., turėdamas tikslą platinti narkotines medžiagas ne gydymo tikslais, siūlė žmonai B. K. suleisti narkotinę medžiagą – morfijų, kad jai neskaudėtų danties. B. K. atsisakius vartoti narkotinę medžiagą – morfijų, A. K. visą narkotinę medžiagą – morfijų – pats suvartojo, t. y. susileido sau į sėdmenis.
Be to, jis neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino psichotropines medžiagas:
2010-05-10, vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Klaipėdos miesto turgavietėje, esančioje Taikos pr. 80, A. K. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą – 10 g metamfetamino, kurį neteisėtai pargabeno ir neteisėtai laikė namuose, esančiuose „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Klaipėdos rajone, iki 2010-05-14, apie 20 val., kai psichotropinę medžiagą – 1 g metamfetamino neteisėtai atgabeno į „(duomenys neskelbtini)“ kaimą, Klaipėdos rajoną, ir pardavė už 30 Lt D. P. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. K. 2010-05-14, apie 20.30 val., psichotropinę medžiagą – 1 g metamfetamino – neteisėtai atgabeno į „(duomenys neskelbtini)“ kaimą, Klaipėdos rajone, ir pardavė už 30 Lt D. P. Kitą kiekį, tai yra 7,696 g, psichotropinės medžiagos suvartojo pats, o likusią psichotropinę medžiagą – 0,304 g metamfetamino – 2010-05-18, apie 13.20 val., namuose, esančiuose „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Klaipėdos rajone, įvykio vietos apžiūros metu Klaipėdos rajono PK policijos pareigūnai rado ir paėmė.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo išteisinti jį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d., 182 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis niekada nemušė savo dukters, ją labai myli ir ja rūpinasi. Jis niekada nėra grasinęs nužudyti, sužaloti ar kaip nors kitaip sutrikdyti S. M. ir B. K. sveikatos ar gyvybės. Grįžęs namo pamatė nuo narkotinių medžiagų apsvaigusias S. M. ir B. K. bei maišelius su milteliais ant palangės. Jis prašė tyrėjos, kad tyrimui būtų paimtas jų kraujas, tačiau tyrėja jo prašymus visiškai ignoravo. S. M. pati jam davė savo kortelę ir pasakė PIN kodą. Tuos pinigus naudojo tiek ji, tiek ir jis. Pinigai buvo naudojami maistui, drabužiams, t. y. šeiminiams poreikiams. Tai, kad už tuos pinigus nusipirko automobilį, pasakė vien todėl, jog taip siekė „perrašyti“ priteistą per skyrybas automobilį. Be to, S. M. ir B. K. teismo posėdyje prisipažino, kad turėjo tarpusavio lytinius santykius. Tai leidžia manyti, kad jos galėjos prieš jį susimokyti ir siekti jam pakenkti. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma daug aplinkybių, kurios yra nesusijusios su nuteistajam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis ir teisiniu jų kvalifikavimu.
Apeliantas taip pat prašo jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. į 259 str. 1 d. Nurodo, kad kanapes buvo nusipirkęs savo naudojimui ir neturėjo jokio tikslo jas platinti.
B. K. pateikė atsikirtimą į A. K. apeliacinį skundą, iš jo turinio galima spręsti, kad yra prašoma apeliacinį skundą atmesti.
S. M. pateikė atsikirtimą į A. K. apeliacinį skundą, iš jo turinio galima spręsti, kad yra prašoma apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistasis A. K. ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo A. K. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai apeliantą A. K. pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 145 str. 2 d., 145 str. 2 d., 182 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. 253 str. 1 d., 259 str. 2 d., 260 str. 1 d., 260 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma A. K. apeliaciniame skunde, todėl dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. teisėjų kolegija nepasisako.
Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad jis niekada nėra grasinęs nužudyti, sužaloti ar kaip nors kitaip sutrikdyti S. M. ir B. K. sveikatos ar gyvybės, t. y. jis prašo jį išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai daro įvertinę byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d. numatyta, kad tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Žmogaus terorizavimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį yra jo bauginimas. Tai gali būti grasinimas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingas žmogaus bauginimas, panaudojant psichinę prievartą. Ši nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Tai reiškia, kad grasinimas padaryti veiką jau yra pabaigtas nusikaltimas. Pabrėžtina, kad bauginimo priemonės gali būti panaudotos nebūtinai siekiant kokios nors materialios naudos. Tai gali būti keršto, psichinio susidorojimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2006 m. lapkričio mėn. 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-814/2006).
Tai, kad apeliantas grasino nužudyti ir sistemingai terorizavo nukentėjusiąsias B. K. ir S. M. yra visiškai įrodyta byloje surinktais duomenimis.
Nukentėjusiosios B. K. ir S. M. davė nuoseklius ir išsamius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu (ikiteisminio tyrimo teisėjui), ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (b. l. 122-128, t. 1; b. l. 16-20, t. 2; 124-126, t. 3). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodė, kad jų parodymai yra nuoseklūs, vienas kitą papildo ir atitinka visas byloje nustatytas faktines aplinkybes. Jų parodymus apie kaltinime nurodytas aplinkybes taip pat netiesiogiai patvirtina apylinkės teisme apklaustų liudytojų R. V., D. V., A. V. duoti parodymai (b. l. 126-127, t. 3). Ne mažiau svarbu pabrėžti, kad apylinkės teismo teisėjui apklausiant mažametę V. K., ji pažymėjo, kad „...tėtukas mušdavo mamytę ir jos draugę S....mamytė grįždavo iš darbo po naktinės ir būdavo labai nelaiminga, todėl tėvelis mušdavo...“ (b. l. 162, t. 3).
Be to, kaip papildomas įrodymas apie tai, kad apeliantas smurtavo prieš B. K. yra byloje esanti 2010-05-19 specialisto išvada Nr. G 661/10 (03), kurioje konstatuota, kad B. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji specialistui nurodė, kad 2010-05-16 apie 8.00 - 8.30 val. namuose sumušė sutuoktinis. Mušė kumščiu, spyrė. Įvykį atsimena visiškai (b. l. 130, t. 1).
Apelianto teiginiai apie tai, kad jos galėjos prieš jį susimokyti ir siekti jam pakenkti yra nepagrįsti ir teismas juos atmeta. Byloje esantis 2010-08-24 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas NR. 83TPK-233 patvirtina, kad S. M. jokio psichikos sutrikimo nekonstatuojama; nukentėjusioji S. M. nusikalstamų veikų jos atžvilgiu darymo metu galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmę ir galėjo priešintis tiems veiksmams; nukentėjusioji S. M. gali teisingai suvokti reikšmingas ikiteisminiam tyrimui aplinkybes bei duoti apie tai parodymus; S. M. polinkis fantazuoti nepadidėjęs. Jos vaizduotė remiasi realiai išgyventais įvykiais (b. l. 57-59, t. 2). Taip pat visiškai analogiškos išvados padarytos 2010-08-24 atlikus nukentėjusiosios B. K. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę Nr. 83TPK-234 (b. l. 164-166, t. 1). Atsižvelgiant į minėtose ekspertizėse padarytas išvadas, abejoti nukentėjusiųjų parodymais apie tai, kad nuteistasis grasindavo jas nužudyti ir sistemingai terorizavo nėra jokio pagrindo.
Pažymėtina, kad A. K. nuosavybės teise priklausančiame automobilyje „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“ , daiktų dėtuvėje rastas ir paimtas daiktas, panašus į sprogmenį (b. l. 51-53, t. 1). 2010-06-30 specialisto išvada Nr. 140-(4770)-IS1-4991, 140-(4771)-IS1-4996 nustatyta, kad tai sprogmuo - pramoninės gamybos „RG-42“ markės kovinė puolamoji skeveldrinė rankinė granata, skirta priešininko gyvosios jėgos ir objektų žalojimui/naikinimui skeveldromis artimoje kovoje atvirose vietovėse ir patalpose (b. l. 59-60, t. 1). Be to, daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusioji B. K. pateikė 2 peilius, kuriais jai grasino įtariamasis A. K. (b. l. 90, t. 1), jie buvo apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai (b. l. 91-95, t. 1). Taip pat nukentėjusiosios S. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad ji parodė vietas ir paaiškino, kaip jos atžvilgiu buvo padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 27-50, t. 2). Parodymų patikrinimo vietoje metu buvo paimti 2 peiliai, kuriais buvo grasinama nukentėjusiajai S. M. (vienu peiliu buvo sužalota) ir kurie apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai (b. l. 98-102, t. 1). Visi šie daiktiniai įrodymai tik patvirtina nukentėjusių duotus parodymus apie nuteistojo A. K. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį. Jie taip pat neabejotinai leidžia teigti, kad nukentėjusiosios turėjo realų pagrindą manyti, kad nuteistojo A. K. grasinimai gali būti įvykdyti.
Apeliantas prašo jį išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. Nurodo, kad jis niekada nemušė savo dukters, ją labai myli ir ja rūpinasi. Tačiau šis apeliacinio skundo reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Nukentėjusioji mažametė V. K. apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad tėtis A. K. mušdavo ją su diržu ir telefono laidu (b. l. 162, t. 3). Be to, byloje esantis 2010-11-11 nukentėjusiosios B. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad ji parodė vietas ir paaiškino, kaip jos atžvilgiu buvo padarytos nusikalstamos veikos, kur įtariamasis A. K. laikydavo narkotines medžiagas, kur naudojo smurtą dukters V. K. atžvilgiu (b. l. 134-151, t. 1). Taigi teisėjų kolegija neabejoja, kad A. K. pagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
Apeliantas prašo jį išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. Nurodo, kad S. M. pati jam davė savo kartelę ir pasakė PIN kodą. Tuos pinigus naudojo tiek ji, tiek ir jis. Pinigai buvo naudojami maistui, drabužiams, t. y. šeimyniniams poreikiams. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad nuteistasis padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. numatytas veikas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. numato, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimą, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimą ar neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis.
Tuo tarpu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą.
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme A. K. parodė, kad jis turėjo S. M. banko kortelę, ji netgi pasakė jam PIN kodą, kortelėje buvo 25 000 Lt. Ji sutiko ir leido naudotis kortele, jis norėjo nusipirkti svarmenis (b. l. 123, t. 3). Nukentėjusioji S. M. apylinkės teisme paaiškino, kad kuminas pardavė butą ir jai padovanojo 30 000 Lt. K. sakė jai padėti pinigus į „kortelę“. Ji pinigus padėjo ir leido jam nusipirkti štangą, bet po to jis kortelės jai nebeatidavė. Kur jis išleido visus pinigus ji nežino. Užblokuoti kortelę bijojo (b. l. 125, t. 3).
Taigi nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis A. K. neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo kortelę ir neteisėtai ją panaudojo, t. y. neteisėtai atliko finansinę(es) operaciją(as) svetima elektronine mokėjimo kortele. Dėl anksčiau išvardytų motyvų nėra pagrindo abejoti, kad S. M. pagrįstai bijojo A. K. smurto, todėl bijojo pareikalauti grąžinti jai priklausančią mokėjimo kortelę. Atsižvelgiant į tai, nors S. M. patvirtino, kad pati davė apeliantui mokėjimo kortelę ir pasakė jam kortelės PIN kodą, tai nesudaro pagrindo netaikyti A. K. baudžiamosios atsakomybės. Todėl svetimos elektroninės mokėjimo kortelės neteisėtas įgijimas pagrįstai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, o neteisėtas atlikimas finansinės(ių) operacijos(ų) svetima nukentėjusiajai priklausančia elektronine mokėjimo kortele atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.
Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju baudžiamoji atsakomybė kyla už neteisėtą svetimos banko kortelės naudojimą, A. K. neturėjo teisės naudotis savo ar kitų asmenų tikslais svetima elektronine mokėjimo priemone, atsiskaityti už prekes, imti iš bankomatų pinigus, tai turėjo teisę tik S. M., be to, gautus pinigus jis naudojo ne tik jos, bet ir savo tikslams, pasisavino savo naudai didžiąją dalį pinigų. Pažymėtina, kad A. K., žinodamas, jog banko kortelė priklauso ne jam, o kitam asmeniui, ją laikė ir panaudojo finansinei operacijai(oms) inicijuoti neturėdamas banko kortelės turėtojo sutikimo (laisvanoriško pritarimo), taigi – neteisėtai.
Pats apeliantas neneigė, jog žinodamas S. M. mokėjimo kortelės PIN kodą ja naudojosi. Todėl atlikdamas veiksmus, t. y. įdėdamas svetimą S. M. priklausančią mokėjimo kortelę į bankomatą ir elektroninės banko sistemos prašymu suvesdamas PIN kodą, save elektroninei banko sistemai pateikė kaip asmenį, turintį teisę disponuoti S. M. sąskaitoje esančiomis lėšomis, t. y. panaudojo apgaulę, ir taip suklaidino elektroninę banko sistemą, dėl ko užvaldė S. M. priklausantį didelės vertės turtą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. K. nuteisė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., nes apgaule buvo užvaldytas didelės vertės svetimas turtas.
Apeliantas taip pat prašo jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d. Pažymėtina, kad šiuo skundo reikalavimo apeliantas siekia pabloginti savo teisinę padėtį. Todėl šį apeliacinio skundo reikalavimą teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą, sankcijoje yra numatytos bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas. Tuo tarpu už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą, sankcijoje yra numatytos bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Todėl perkvalifikavus A. K. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d. jo teisinė padėtis pasunkėtų ir tikėtina, kad jam būtų skirta griežtesnė bausmė.
Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad bylą apeliacine tvarka yra nagrinėjama tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, pabloginti nuteistojo teisinės padėties teisėjų kolegija neturi pagrindo, todėl išsamiau dėl šio reikalavimo pasisakyti teisėjų kolegija laiko netikslinga.
Skirdamas bausmes A. K. apylinkės teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais.
Skirdamas bausmes apeliantui, apylinkės teismas atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, t. y. kad padarytos tyčinės nusikalstamos veikos, iš kurių trys sunkūs nusikaltimai (numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., 260 str. 1 d., 260 str. 1 d.), penki apysunkiai nusikaltimai (numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d., 145 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 253 str. 1 d.), taip pat vienas nesunkus nusikaltimas (numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.) ir vienas baudžiamasis nusižengimas (numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d.). Skirdamas bausmes apeliantui teismas tinkamai įvertino jo asmenybę, teisingai nustatė, kad jis anksčiau neteistas. Apylinkės teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo A. K. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių.
Apylinkės teismas A. K. už sunkius nusikaltimus paskyrė bausmes, kurios yra mažesnės nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis už šias nusikalstamas veikas, už kitas nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas apeliantui paskyrė bausmes, kurios savo dydžiu yra artimos sankcijose numatytiems bausmių vidurkiams už šias nusikalstamas veikas. Todėl kolegija daro išvadą, jog paskirtos bausmės nėra per griežtos.
Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas nuosprendyje bendrindamas bausmes nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, esant idealiai nusikaltimų sutapčiai apėmimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą keturiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Nors apylinkės teismo nuosprendyje aiškiai nenurodoma kokios nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, tačiau iš nuosprendžio turinio teisėjų kolegija sprendžia, kad bendrindamas bausmes A. K. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. padarytas veikas, teismas ir nurodė, kad esant idealiai nusikaltimų sutapčiai jos bendrinamos apėmimo būdu.
Tačiau idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183/2010).
Pažymėtina, kad apelianto padarytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir kitas dvi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skyrė įvairūs laiko tarpai (įvairių daiktų pirkimas asmeniniams poreikiams, pinigų išgryninimas ir t. t.). Be to, nusikaltimai buvo padaryti skirtingomis pavojingomis veikomis. Todėl teismas turėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų atžvilgiu laikyti realiąją nusikaltimų sutaptimi. Realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose ar straipsnių dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-493/2005). Taigi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje numatyta A. K. padaryta nusikalstama veika sudarė realiąją nusikalstamų veikų sutaptį su kitomis dvejomis nusikalstamomis veikomis, kvalifikuotomis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį. Esant realiai nusikaltimų sutapčiai paskirtos bausmės bendrinamos bausmių sudėjimo būdu, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 10 ar 11 straipsnius. Laikoma, jog padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz.: nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (pvz.: nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo būdu.
Tačiau kaip minėta, pabloginti nuteistojo teisinės padėties teisėjų kolegija neturi pagrindo, todėl taikyto bausmių bendrinimo būdo nekeičia, nes dėl to gali pasikeisti galutinės subendrintos bausmės dydis.
Tenkinti nuteistojo A. K. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-05-23 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.