- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-27
- Bylos Nr.
- e2-11972-869/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06926-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Jocienė
- Ieškovas
- M. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- B. R.
- Advokatai
- Jūratė Tamulevičiūtė
- Kategorijos
institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Jurkaitienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei B. R. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas M. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) neterminuotai apriboti atsakovės B. R. motinos valdžią dukters M. M. atžvilgiu; 2) nustatyti dukters M. M. gyvenamąją vietą kartu su tėvu M. M. (ieškovu); 3) nustatyti tokią atsakovės B. R. bendravimo su dukterimi M. M. tvarką: atsakovė susitinka su dukra du kartus per mėnesį, antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, nuo šeštadienio 16.00 val. iki šeštadienio 18.00 val. - visais atvejais dalyvaujant ir ieškovui; 4) priteisti dukters M. M. išlaikymui iš atsakovės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur dydžio išlaikymą, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skiriant tėvą M. M., pinigus pervedant į ieškovo sąskaitą (duomenys neskelbtini); 5) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas M. M. ir atsakovė B. R. kartu gyveno nuo 2012 metų, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra M. M. Šalys susituokę nebuvo. Po dukters gimimo šalys nutarė grįžti gyventi į Lietuvą bei čia gyveno ieškovui priklausančiame bute Jonavoje. Kadangi ieškovui pavyko darbą rasti tik Vilniuje, todėl jis važinėjo, o savaitgaliais grįždavo į Jonavą pas atsakovę ir dukrą. Pasak ieškovo, 2015 metais ieškovas gavo darbo pasiūlymą Norvegijoje, ir, norėdamas labiau aprūpinti savo artimuosius bei B. R. pritarus, išvyko dirbti į Norvegiją, iš kurios į Jonavą grįždavo kas 1-2 mėnesius. Vieno tokio grįžimo metu, 2016 metais, kai dukrai tebuvo 3 metai, ieškovas vaiko namuose neberado. Dukra buvo paimta iš šeimos dėl mamos neblaivumo ir vaiko nepriežiūros, nustatyta laikinoji globa nuo 2016 m. gegužės 16 d., mergaitė per keletą savaičių grąžinta tėvui. Po pirmojo vaiko paėmimo ieškovas kalbėjo su atsakove ir sutarė, kad atsakovė atsakingai rūpinsis dukterimi bei ją prižiūrės. Nepaisant to, antras vaiko paėmimo atvejis dėl tos pačios priežasties - atsakovės neblaivumo ir nesaugios aplinkos vaikui sudarymo, pasikartojo, laikinoji globa mergaitei buvo nustatyta nuo 2017 m. sausio 20 d. globėjos E. J. šeimoje. Trečią kartą vaikui vėlgi dėl atsakovės neblaivumo ir dukters nepriežiūros laikinoji globa nustatyta nuo 2017 m. liepos 12 d. Po trečiojo karto, kai vaikas buvo paimtas, ieškovas vaiką susigrąžino po maždaug pusantrų metų. Pažymėjo, jog nuo tos dienos, kai dukra buvo paimta paskutinį kartą iki dabar, atsakovė nei karto vaiko neaplankė, atsisakė bendrauti Skype ryšio priemone, nei karto nepasidomėjo, kaip dukrai sekasi.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, jog B. R. buvo teiktos rekomendacijos lankytis AA draugijoje, kreiptis pagalbos Minesotos programoje, tačiau atsakovė atsisakė. Kai ieškovas dirbdavo Norvegijoje, grįžęs į Lietuvą namus rasdavo nusiaubtus, purvinus, pilnus girtaujančių vyrų, tad tekdavo iš naujo supirkti patalynę, lėkštes ir pan. Ieškovo teigimu, kelis kartus grįžęs tiek atsakovę, tiek dukterį rasdavo utėlėtas, vaikas būdavo žaizdotas, iššutęs, gulėdavo ant supuvusio čiužinio, tačiau ieškovas viską sutvarkydavo ir vis tikėjo, kad situacija pasitaisys.
Pasak ieškovo, laikotarpiu nuo 2017 iki pat 2019 metų pradžios jis dirbo užsienyje, tačiau beveik visą laikotarpį bendravo su daug laiko pas globėjus praleidusia dukra. Ieškovas (duomenys neskelbtini) parapijoje Vilniuje praėjo pozityvios tėvystės kursus. Dukra nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki dabar gyvena pas ieškovą, visos priemonės, nurodytos Jonavos rajono socialinių paslaugų centro 2019 m. balandžio 4 d. pagalbos plane, yra vykdomos. Mergaitė lanko priešmokyklinio ugdymo grupę (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, užsiima užklasiniu ugdymu, paisoma vaiko auklėjimo, medicininės priežiūros. Pažymėjo, jog atsakovė vengė ir vengia atlikti savo pareigą auklėti dukrą, nesirūpina dukra, ne kartą darė žalingą įtaką dukrai savo amoraliu elgesiu. Pasak ieškovo, apribojus motinos valdžią, šalių dukters M. M. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su tėvu (ieškovu), su kuriuo mergaitė šiuo metu ir gyvena. Pasisakydamas dėl bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančia motina atsakovas nurodė, jog atsakovė šiai dienai su dukra visiškai nebendrauja, tai tęsiasi nuo paskutinio vaiko paėmimo epizodo 2017 metais, o per laikotarpį nuo 2017 m. liepos 12 d. iki šios dienos atsakovė šnekėjo su dukterimi vieną kartą telefonu, pačiam ieškovui dėl to įdėjus pastangų. Taigi, atsakovė nedalyvauja dukters gyvenime, tarp jų nėra jokio socialinio ryšio, tačiau, ieškovo nuomone, motina turi teisę palaikyti su vaiku ryšį ir dalyvauti jo gyvenime. Nurodė, kad šiuo metu prioritetas yra stiprinti ir palaikyti nuolatinį saugų vaiko ir tėvo ryšį, ir esant galimybei, nustatant aiškias, saugias vaiko ir motinos susitikimo situacijas. Atsižvelgiant į tai, siekiant išvengti konfliktinių situacijų kilimo bei užtikrinti kokybišką ir saugų vaiko bendravimą su motina saugioje, įvairioje aplinkoje, yra pagrindas nustatyti minimalesnę vaiko ir motinos bendravimą numatančią bendravimo tvarką, numatant, kad atsakovė susitinka su dukra du kartus per mėnesį, antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, nuo šeštadienio 16.00 val. iki šeštadienio 18.00 val. - visais atvejais dalyvaujant ir ieškovui. Pasak ieškovo, šiuo metu nustatyti maksimalesnį atsakovės ir vaiko bendravimą ir vaiko nakvynę pas motiną yra netikslinga, kadangi prieštarautų vaiko interesams. Pasisakydamas dėl išlaikymo iš atsakovės dukrai priteisimo ieškovas nurodė, jog vadovaujantis CK 3.195 straipsniu, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo jų arba apribojus tėvų valdžią. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi; išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis). ieškovas nurodė, kad atsakovė galėtų mokėti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur per mėnesį (tomas 1, e. b. l. 1-4).
Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, jog mergaitė mamos beveik nebeprisimena. Teismo posėdžio metu ieškovas bei jo atstovė savo poziciją dėl bendravimo tvarkos nustatymo patikslino, prašydami teismo atsakovės bendravimo tvarkos su vaiku nenustatyti, paliekant jai įstatymo nustatytą teisę su dukra matytis. Apklaustas teismo posėdžio metu ieškovas nurodė gyvena kartu su drauge, kuri su dukra bendrauja, jos abi gerai sutaria. Ieškovo draugė taip pat bendrauja su atsakove, siunčia jai dukters fotonuotraukas. Kiek ieškovui yra žinoma, atsakovė klajoja po įvairias šalis, turi sugyventinį, apie prasidėjusį procesą žino ir neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama jai nedalyvaujant. Ieškovas nurodė, jog nenori atsakovės visiškai nušalinti nuo vaiko bendravimo su vaiku, sutinka leisti matytis, tačiau atsakovė turėtų imtis priemonių, susijusių su alkoholio problemų sprendimu (lankyti anoniminių alkoholikų grupę, dalyvauti „Minesotos“ programoje ar pan.), kad jos bendravimas su dukra nesukeltų vaikui žalos. Pasisakydamas dėl dukters poreikių, ieškovas nurodė, jog dukra lanko karate būrelį (40 Eur/mėn.); futbolo treniruotes (20-25 Eur/mėn.); keramiką, nemokamus šokius, žada lankyti pramoginius šokius (40 Eur/mėn.). Be to, lanko prailgintą grupę, kurios kaina 40,40 Eur/mėn. Pasak ieškovo, vaikui yra pirktas 100,00 Eur kainavęs kompiuteris (ne pirmas). Ieškovas su dukra yra keliavęs prie jūros, į Turkiją. Paaiškino, jog turi dar vieną (duomenys neskelbtini) metų nepilnametį sūnų. Pagal specialybę ieškovas yra mechanikas, turi problemų su (duomenys neskelbtini), dėl ko yra uždrausta dirbti fizinį darbą. Šiuo metu gyvena iš santaupų, didesne dalimi prie šeimos poreikių tenkinimo prisideda kartu gyvenanti ieškovo draugė L.B. P.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pareikštą ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais bei motyvais ir prašė tenkinti.
2020 m. balandžio 6 d. teisme gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Tarnyba) išvada, kurioje nurodyta, jog Tarnybos atstovė lankėsi ieškovo gyvenamojoje vietoje ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). M. M. su savo nepilnamete dukra M. M. ir sugyventine gyvena, jo teigimu, sugyventinei nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute. Būstas tvarkingas, šviesus, erdvus. Mergaitė turi atskirą kambarį, kuriame yra reikalingi baldai, žaislai, ugdymosi priemonės. Pasak ieškovo, dukra gyvena su juo nuo 2019 m. balandžio mėnesio, atsakovė jokio išlaikymo neteikia, su dukra nebendrauja, jis pats atsakovės nematęs tris metus, nežino, kur ji gyvena. Pasak ieškovo, šeimai buvo taikoma atvejo vadyba; pastaruoju metu jis vienas rūpinasi vaiku, išlaiko, auklėja ir ugdo, jam padeda jo sugyventinė, su kuria dukra gana gerai sutaria.
M. M., gim. (duomenys neskelbtini), lanko priešmokyklinio ugdymo grupę (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, papildomai lanko keramiką (20 Eur/mėn.), didelių sveikatos nusiskundimų neturi. Pasak mergaitės, jai patinka gyventi su tėčiu naujame bute, patinka kartu su tėčiu žaisti, žiūrėti filmukus, jie myli vienas kitą, draugauja. Ji pasakojo, kad tėtis geras, rūpestingas, duoda jai valgyti, nuperka žaislų, mama B. perka jai rūbus. Ji teigė, kad su mama B. gerai sutaria, kartais susipyksta, bet paskui susitaiko, ji pataria, kaip gražiai atsiprašyti tėčio, jeigu mergaitė jo neklauso. Pasak mergaitės, tikrą mamą B. paskutinį kartą matė, kai buvo kūdikis, jos neatsimena, tačiau jaučiasi jos pasiilgusi, nors mama jai neskambina, neateina jos aplankyti, nes galbūt turi daug darbo ir neturi laiko. Ji pasakojo, kad su tėčiu mėgsta pasikalbėti, tačiau jis visada dirba, daro papuošalus. Ji teigė, kad labai norėtų pasimatyti su mama B., norėtų su ja bendrauti.
Su atsakove B. R. bendrauta tik telefonu ir elektroniniu paštu, tačiau dėl susitikimo susitarti nepavyko, nuomonės dėl ieškinio reikalavimų atsakovė neišreiškė.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų M. M. šeima yra žinoma, nuo 2019 m. kovo 26 d. šeimai taikoma atvejo vadyba.
Tarnyba, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir vaiko interesus, vadovaudamasi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, ieškinio reikalavimui dėl motinos valdžios apribojimo, jei byloje būtų nustatytas bent vienas iš įstatyme numatytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, iš esmės neprieštarauja. Nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu galimai atitiktų jos interesus.
Pasisakydama dėl išlaikymo priteisimo, Tarnyba nurodė, jog abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, patenkinti poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui ir kt., tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu. Kadangi augančio vaiko kasdieniai poreikiai yra įprastai didesni, o siekiant visapusiško išsilavinimo, vaikui būtina lankytis kultūriniuose renginiuose, kine, teatre, kokybiškai atostogauti ir pan., jam skiriamo išlaikymo dydis turi būti pakankamas tenkinti individualius poreikius (I tomas, e. b. l. 16-17)
Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Jurgita Jurkaitienė palaikė išvadą, prašė ieškinį (ieškovui patikslinus poziciją dėl atsakovės matymosi su dukra) tenkinti pilnai.
Teismo posėdžio metu liudytoja L. B. P. paaiškino, jog su atsakove B. R. susipažino per draugus, kai dar nepažinojo ieškovo. Žinojo, kad atsakovė yra dailininkė. Liudytojai buvo žinoma, kad atsakovė galimai turi alkoholio vartojimo problemų (yra mačiusi atsakovę neblaivią, besimušančią ir pan.). Liudytojai susitikus su M. M., sužinojo, kad B. R. yra jo dukters motina. Liudytoja papasakojo, jog sužinojus, kad ieškovo dukra yra paimta iš motinos, gyvena pas globėjus, važiavo kartu jos susigrąžinti. Liudytoja matė, iš kokio buto paskutinį kartą buvo paimtas vaikas. Pasak liudytojos – tai prilygsta landynei: buto sienos apipieštos, nuplėšti tapetai, ant grindų mėtėsi drabužiai, žaisliukai, virtuvėje ant grindų mėtėsi maisto likučiai, namuose buvo blogas kvapas. 2019 m. balandžio 5 d. mergaitę atsivežus į Vilnių, ji kartu su ieškovu apsigyvena liudytojai priklausančiame bute. Mergaitė buvo patyrusi daug traumų, nemažai teko konsultuotis su socialiniais darbuotojais bei (duomenys neskelbtini), buvo pažeistas vaiko prieraišumas, mergaitė buvo pakeitusi tris globėjus, buvo pasimetusi, kas yra jos mama, nelabai domėjosi rodomomis atsakovės nuotraukomis. Šiuo metu M. M. ieškovo šeimoje adaptavosi Teigė, jog liudytoją su M. sieja glaudūs santykiai, mergaitė moterį vadina mama, jos tėvai, sesuo taip pat vaiką priima, vadina anūke. Pasak liudytojos, ieškovui ir jai tenka prisiimti vaiko išlaikymo naštą. Be to, turi ketinimų vaiką įvaikinti dėl jos pačios saugumo. Paaiškino, jog B. R. vaiku rūpinosi netinkamai, elgėsi amoraliai ir nėra duomenų, kad situacija pasikeistų. Dėl prašomo išlaikymo nurodė, jog 200 Eur suma mėnesiui yra protinga ir pakankama tenkinti pagrindinius mergaitės poreikius. Liudytojos teigimu, atsakovė apie nagrinėjamą bylą žino bei yra sakiusi, kad tokiam ieškinio reikalavimui neprieštarauja.
Atsakovei B. R. procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo bei pranešimas dėl advokato būtinumo (siūlymas pasirūpinti atstovavimu)) buvo siųsti ieškinyje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti, su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“ (popierinis bylos priedas, b. l. 2, 10). 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi buvo paskelbta atsakovės paieška, paiešką pavedant atlikti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (tomas 1, e. b. l. 22-23). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdyba nustatė atsakovės gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), ir atsakovei asmeniškai įteikė teismo siųstus procesinius dokumentus (ieškinį su priedais, teismo pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo bei pranešimą dėl advokato būtinumo) (CPK 123 straipsnio 1 dalis) (popierinis bylos priedas, b. l. 14-16). Per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šaukimai į paskirtą teismo posėdį atsakovei buvo siųsti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos nurodytu gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini), kitu žinomu gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti (popierinis bylos priedas, b. l. 22, 23). Teismas, siekdamas informuoti atsakovę apie teismo posėdį, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos nurodytu el. paštu taip pat išsiuntė teismo šaukimą (I tomas, e. b. l. 64). Atsakovė apie paskirtą bylos nagrinėjimą buvo informuota CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, informavimas laikytinas tinkamu, tačiau į 2020 m. lapkričio 10 d. teismo posėdį neatvyko, todėl byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilnai
Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu pateiktus ieškovo, jo atstovės bei liudytojos paaiškinimus, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, išklausęs Tarnybos išvados, sprendžia, kad ieškinys tenkintinas visa apimtimi – neterminuotai apribotina motinos valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu, iš atsakovės priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis.
Dėl motinos valdžios apribojimo
Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).
Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013).
Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
Ieškinyje prašoma neterminuotai apriboti atsakovės B. R. motinos valdžią nepilnametės dukters M. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas M. M. yra nepilnametės M. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; atsakovė B. R. - motina (DOK.: CBP-6891).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas ištyręs byloje surinktus duomenis nustatė, jog: 1) Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 13B-728 „Dėl laikinosios globos nustatymo M. M.“, M. M. nustatyta laikinoji globa nuo 2016 m. gegužės 13 d., globėja paskirta J. M.; šis įsakymas pripažintas netekusiu galios Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 13B-1106, vaikas grąžintas tėvui (I tomas, e. b. l. 127-129); 2) Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 13B-120 „Dėl laikinosios globos nustatymo M. M.“ be tėvų globos likusiai mažametei nustatyta laikinoji globa, vaiko globėja paskirta E. J. (I tomas, e. b. l. 149); 3) Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 13B-1343 „Dėl laikinosios globos nustatymo M. M.“ be tėvų globos likusiai mažametei nustatyta laikinoji globa, vaiko globėja paskirta E. J. (I tomas, e. b. l. 148); 4) Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 13B-31 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 13B-1343 Dėl laikinosios globos nustatymo M. M. 1, 2 ir 4 punktų pakeitimo“ laikinoji globa paskirta nuo 2017 m. sausio 23 d., vaiko globėja paskirta K. J.; 5) 2019 m. balandžio 5 d. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Jonavos rajono savivaldybės vaiko grąžinimo vaiko tėvams aktu Nr. 4VG-135 nepilnametė M. M. grąžinta tėvui M. M. jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (I tomas, e. b. l. 126); Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 3 d. įsakymu dėl Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. 13B-1343 „Dėl laikinos globos nustatymo M. M.“ pripažintas netekusiu galios (DOK.: CBP-6891); 2019 m. balandžio 4 d. Jonavos rajono socialinių paslaugų centro šeimai sudarytas pagalbos planas (I tomas, e. b. l. 119-125); 2020 m. balandžio 21 d. Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ šeimai sudarytas pagalbos planas (I tomas, e. b. l. 177-186).
Vadovaujantis ieškovo, liudytojos (ieškovo sugyventinės) bei išvadą teikiančios institucijos atstovės parodymais nustatyta, jog nepilnametė M. M. (tėvui tuo metu uždarbiaujant užsienyje) tris kartus paimta iš šeimos dėl motinos netinkamo elgesio, t. y., priklausomybės alkoholiui bei nesaugios aplinkos, netinkamų sąlygų vaikui sudarymo. Tiek pati mažametė M. M., tiek ieškovas, tiek liudytoja patvirtino, jog motina dukters nematė, jos neaplankė bei ja nesidomėjo nuo 2017 m. liepos 12 d. Pasak ieškovo, per šį laikotarpį atsakovė tik vieną kartą šnekėjo telefonu, pačiam ieškovui dėl to įdėjus pastangų. Ieškovas nurodė nežinantis, kur šiuo metu atsakovė gyvena. Atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo nepilnametės dukters M. M. auklėjimo, vaiko sveikata nesirūpina, jos neprižiūri, ja nesidomi, išlaikymo neteikia. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog atsakovė yra nepajėgi rūpintis savo dukterimi, niekur nedirba, pragyvenimo šaltinio neturi (I tomas e. b. l. 12). Visa vaiko auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo našta tenka tėvui M. M. ir jo sugyventinei L. B. P. Vadovaujantis 2020 m. kovo 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus buities tyrimo akte Nr. 1TSD užfiksuotais duomenimis, M. M. tėvas M. M. yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje; gyvena ieškovui ir jo sugyventinei L. B. P. nuosavybės teise priklausančiame 75 kv. m. trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini); iš kitų santykių turi išlaikytinį - (duomenys neskelbtini) metų sūnų. Buities tyrimo akte nurodyta, jog M. M. yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra reikiami baldai, namų apyvokos daiktai ir ugdymui reikalingos priemonės, vaikui sudarytos tinkamos sąlygos jo ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui (I tomas, e. b. l. 18-19).
Pasak nepilnametės M. M., savo tikrąją mamą B. ji matė, kai buvo kūdikis, jos neatsimena, tačiau jaučiasi jos pasiilgusi, paaiškino, jog mama jai nepaskambina, neateina jos aplankyti, nes galbūt turi daug darbo ir neturi laiko. (I tomas e. b. l. 21).
Tarnyba ieškinio reikalavimui dėl motinos valdžios apribojimo neprieštaravo, sutiko, jog nagrinėjamu atveju ieškinys yra pareikštas nepilnametės M. M. interesais ir turėtų būti tenkintinas pilnai.
Vadovaujantis ieškovo, institucijos, teikiančios išvadą atstovės bei liudytojos parodymais, darytina išvada, jog atsakovė jau ilgą laiką turi priklausomybę alkoholiui, tačiau gyvenimo būdo nekeičia ir nėra duomenų, jog situacija ateityje gali pasikeisti – atsakovė B. R. gyvena tenkindama tik savo poreikius ir nėra suinteresuota motinos valdžios įgyvendinimo išsaugojimu savo vaikui. Taip pat nustatyta, kad atsakovė neteikia dukrai jokio išlaikymo, yra nusišalinusi nuo dukters priežiūros, visiškai nerodo jokios iniciatyvos rūpintis vaiku bei nesiekia atkurti prarasto ryšio su juo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, todėl nėra pajėgi užtikrinti savo nepilnamečio vaiko interesų. Tokių atsakovės, kaip motinos, pareigų nevykdymas, vertintinas kaip atsakovės veikimas priešingai vaiko interesams. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė negali užtikrinti gyvenimo sąlygų, būtinų nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi tik dėl savo kaltės ir byloje nėra duomenų, kurie leistų teismui daryti išvadą, kad atsakovės gyvenimo būdas gali iš esmės pasikeisti. Atsakovės abejingumas vaiko atžvilgiu, nesidomėjimas juo, suponuoja, kad ryšys tarp motinos ir dukters yra nutrūkęs, atsakovei nėra svarbu dalyvauti dukters gyvenime. Šiame kontekste pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas emocinių ugdymo poreikių tenkinimui. Vaikui kas dieną reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos, tėvų meilė ir rūpestis. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ir abejingumo savo tėviškoms pareigoms, laikytinas jų kaltais veiksmais. Todėl tokių atsakovės pareigų nevykdymas, t. y., nesirūpinimas dukterimi, piktnaudžiavimas alkoholiu, nesidomėjimas dukters sveikata, lavinimu, išlaikymo jai neteikimas, vertintini kaip atsakovės veikimas priešingai vaiko interesams.
Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais) atsakovei įteikti asmeniškai, tačiau atsiliepimo į ieškinį atsakovė nepateikė, taip pat neatvyko į teismo posėdį, nedavė paaiškinimų. Vadinasi, atsakovei nėra svarbu, ar jai bus išsaugota motinos valdžia vaikui, kokios motinos valdžios apribojimo pasekmės.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktų ir aptartų rašytinių įrodymų visumą ir į byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovės elgesys atitinka tris tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y., vengimą atlikti savo pareigas, žalingos įtakos vaikui darymą amoraliu elgesiu ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), o atsakovės kaltė pasireiškia neveikimu, t. y., atsakovė 3 metus ir 4 mėnesius dukters nelankė, ja nesidomėjo, tinkamai nesirūpino, neprižiūrėjo, neauklėjo, nesiekė ir nesiekia susigrąžinti vaiko į šeimą, neteikia vaikui jokio išlaikymo.
Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad atsakovo elgesys atitinka dalį iš CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų pagrindų ir kad jie atsirado dėl kaltų atsakovės veiksmų (neveikimo), spręstina, koks iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytų vaiko teisių gynimo būdų taikytinas, t. y., atsakovės, kaip motinos, valdžia vaikui apribotina laikinai ar neterminuotai. Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas pažymi, jog atsižvelgiant į ilgalaikį atsakovės nesirūpinimą vaiku, faktą, jog šalių nepilnametė dukra jau tris kartus buvo paimta iš motinos, atsižvelgiant į ilgalaikį vengimą motinos pareigas, kartu įvertinant aplinkybę, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad toks atsakovės elgesys, galėtų ateityje pasikeisti, teismas sprendžia, jog atsakovei taikytinas neterminuotas motinos valdžios nepilnamečiui vaikui ribojimas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Atsakovei išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Neterminuotai apribojus tėvo valdžią, vaikas be atskiro tėvo sutikimo gali būti įvaikintas.
CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.182 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas. Išnykus neterminuoto apribojimo pagrindams, t. y. pasikeitus situacijai ir atsakovei pakeitus gyvenimo būdą bei elgesį, rūpinantis vaiku, domintis jo poreikiais, ugdymu ir sveikata, pradėjus teikti išlaikymą, atsakovė gali kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo. Kartu atsakovei išaiškintina, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai pakeitė savo elgesį; 2) tėvai gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis).
Dėl gyvenamosios vietos nustatymo
Apribojus motinos valdžią, vadovaujantis CPK 406 straipsnio 2 dalimi, nustatytina mažametės M. M. gyvenamoji vieta.
Bylos duomenimis nustatyta, jog nepilnametė M. M. gyvena su ieškovu M. M. (tėvu) jo sugyventinės L. B. P. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini).
Ieškovas prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo. Atsakovė atsiliepimo byloje nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, savo pozicijos dėl pareikštų reikalavimų neišdėstė.
Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismui pateiktoje išvadoje nurodoma, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu galimai atitiktų jos interesus (I tomas, e. b. l. 16-17). Šią aplinkybę teismui patvirtino ir Tarnybos specialistė, teikdama galutinę išvadą.
Apribojus motinos valdžią bei atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, jog šalių nepilnametė dukra gyvena su tėvu, byloje nėra duomenų apie netinkamą tėvo elgesį, netgi priešingai – tėvas M. M. užtikrina dukrai tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, ja rūpinasi, prižiūri ir išlaiko, todėl nepilnametės M. M. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškovu M. M. jo gyvenamojoje vietoje (CPK 406 straipsnio 2 dalis).
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
Ieškinyje ieškovas prašė teismo nustatyti tokią atsakovės B. R. bendravimo su dukterimi M. M. tvarką: atsakovė susitinka su dukra du kartus per mėnesį, antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, nuo šeštadienio 16.00 val. iki šeštadienio 18.00 val. - visais atvejais dalyvaujant ir ieškovui. Tačiau bylos nagrinėjimo metu, teismo posėdyje, ieškovas šio ieškinio reikalavimo nebepalaikė, nurodė, jog neterminuotai apribojus motinos valdžią dukters atžvilgiu, motinos bendravimo su dukra tvarka neturėtų būti nustatoma, paliekant jai įstatymo nustatytą teisę su dukra matytis.
Dėl išlaikymo priteisimo
Apribojus motinos valdžią ar atskyrus vaiką nuo jos, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.). CK 3.198 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius.
Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, remdamasis byloje surinktais įrodymais.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės B. R. 200 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Ieškovo teigimu, toks išlaikymo dydis priteistinas, atsižvelgiant į atsakovės darbingą amžių, kad tokio dydžio išlaikymas patenkintų nepilnametės dukters poreikius aprangai, maistui, higienai, gyvenamajam būstui, ugdymui, lavinimui ir laisvalaikiui. 2020 m. lapkričio 10 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas pateikė preliminarią vaiko poreikių lentelę bei savo paaiškinimus dėl jos, nurodydamas, jog šalių nepilnametės dukters poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 543 Eur suma, iš kurios apie 60 Eur skiriama būsto komunaliniams mokesčiams apmokėti (žiemos sezono metu būsto komunaliniai mokesčiai sudaro apie 170 Eur, vasaros sezono metu – 40-70 Eur, būste gyvena 3 asmenys); maitinimui (namuose, mokykloje ir užkandžiams, įsidėti į mokyklą) – apie 60 Eur per savaitę, vien prailginta grupė kainuoja apie 40,40 Eur per mėnesį. Ieškovas taip pat paaiškino, jog dukra lanko karate būrelį (40 Eur/mėn.); futbolo treniruotes (20-25 Eur/mėn.); keramiką, šokius (nemokamai), taip pat norėtų lankyti pramoginius šokius (40 Eur/mėn.). Dukters higienos reikmėms per mėnesį skiriama apie 10 Eur, grožio aksesuarams (įvairios plaukų gumytės, segtukai) – apie 20 Eur, ugdymo priemonėms – apie 60 Eur per mėnesį. Ši suma yra nemaža, todėl kad į ją įtrauktas M. nuotoliniam mokymui pirktas kompiuteris, taip pat išlaidos pieštukams, sąsiuviniams knygoms, kurais mergaitė mokosi saugoti ir dažnai praranda. Išlaidos ryšio priemonėms (išmaniajam telefonui, sąskaitos papildymui bei speciali programėlė vaiko saugumui ir sekimui) sudaro apie 33 Eur per mėnesį, savaitgalio išlaidos (atrakcionų parkas, gimtadienio dovanos, kalėdinės dovanos bei dovanos draugams gimtadienio proga) sudaro apie 30 Eur per mėnesį, automobilio eksploatacija, amortizacija ir kuras – apie 40 Eur (20 Eur + 20 Eur), poilsinės ir pažintinės kelionės (prie jūros, į Turkiją, į zoologijos sodą ar laipiojimo parką) – vidutiniškai apie 100 Eur per mėnesį, baldai mergaitei (lova, kėdė, stalas, šviestuvai, lemputės, tapetai) – apie 30 Eur ir dar apie 10 Eur per mėnesį vidutiniškai yra skiriama nenumatytoms išlaidoms. Ieškovas taip pat gauta 60 Eur per mėnesį išmoką vaikui.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. B. P. šia ieškovo nurodomas išlaidas iš esmės patvirtino.
Atsakovė byloje atsiliepimo nepateikė, dėl ieškovo prašomos priteisti sumos prieštaravimų nepareiškė.
Pasisakydama dėl išlaikymo priteisimo, Tarnybos atstovė nurodė, jog abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tarnybos atstovės vertinimu, ieškovo p[rašoma priteisti išlaikymo suma yra protinga ir pakankama tiek tenkinti bazinius vaiko poreikius, tiek ir jį lavinti. Be to, iš ieškovo paskaičiavimų matyti, jis sau prisiima didesnę dalį vaiko poreikių patenkinimo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė B. R. yra bedarbė, oficialių pajamų negauna (tomas I, e. b. l. 12). Duomenų apie kitus B. R. išlaikytinius byloje nėra.
Bylos duomenimis, šalių nepilnametei dukrai M. M. yra (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog tėvai privalo maksimaliai išnaudoti turimas galimybes dirbti, užsidirbti ir tokiu būdu įgyti lėšų, kurias galėtų skirti tiek savo, tiek ir nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Be to, tėvai taip pat privalo įvertinti savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Teismas, įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas pilnai ir iš atsakovės priteistinas nepilnamečiui vaikui išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.
Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas pilnai (100 proc.), o bylose dėl tėvų valdžios ribojimo šalys atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), iš atsakovės B. R. į valstybės biudžetą priteistinas 54,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą priteisti išlaikymą (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Bylos duomenimis, teismas patyrė 12,43 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovės.
Ieškovui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-19-T-2671-9578 ir 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. (8.2.)TP-20-T-2081-10393 suteikė antrinę teisinę pagalbą, atleidžiant ieškovą 100 proc. nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Teismui pateikta 2020 m. lapkričio 9 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl 605,78 Eur valstybei priteistinos sumos už suteiktą teisinę pagalbą. Ieškinyje ieškovas prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Atsižvelgiant į tai, teismas iš atsakovės B. R. priteisia valstybės naudai 605,78 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovui M. M. (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406-407 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti pilnai.
Neterminuotai apriboti B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio vaiko M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovės B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 200 (du šimtus) Eur kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y., nuo 2020 m. kovo 6 d., iki vaiko pilnametystės, nustatant, kad išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Išlaikymo dydis indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovės B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 605,78 Eur (šešis šimtus penkis eurus 78 euro centus) už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš atsakovės B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 66,43 Eur (šešiasdešimt šešis eurus, 43 euro centus) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (54,00 Eur + 12,43 Eur). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.