- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-20
- Bylos Nr.
- eI2-4270-320/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00077-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė
- Pareiškėjas
- T. S.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai „Ekoagros“
- Advokatai
- Šarūnas Jazukevičius
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teismo teisėja Irena Varžinskienė,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovams viešajai įstaigai „Ekoagros“, viešosios įstaigos „Ekoagros“ Utenos filialui dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus sprendimo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas T. S. (toliau– ir pareiškėjas, ir T. S.) teismui paduotu skundu prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus (toliau– ir Komisija) 2023 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. 21RE4-5(AG4-104/21-2022) (toliau– ir Komisijos sprendimas) dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas įpareigoti instituciją atlikti pareiškėjo T. S. vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklos sertifikavimą už 2022 kalendorinius metus, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą- pareiškėjo skundą šioje dalyje patenkinti bei įpareigoti atsakovus VšĮ „Ekoagros“ ir (ar) VšĮ „Ekoagros“ Utenos filialą pagal kompetenciją atlikti pareiškėjo T. S. vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklos sertifikavimą už 2022 kalendorinius metus.
Pareiškėjas T. S. skunde nurodė ir teismo posėdyje jis ir jo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas savo ūkyje vykdo ekologinę gamybą nuo 2011 metų, atsakovas jam yra išdavęs ekologinę veiklą patvirtinantį dokumentą 2011-2013 metais. Pareiškėjas ir viešosios įstaigos „Ekoagros“ Utenos filialas (toliau- ir VšĮ „Ekoagros“ Utenos filialas, ir Institucija) 2014-04-24 sudarė sutartį Nr.SUT-U-14-01472 „Dėl ekologinės gamybos sertifikavimo“ (toliau- ir Sutartis), ir šios sutarties pagrindu pareiškėjo ūkyje vykdoma veikla buvo sertifikuojama nuo 2014 m. Institucija kiekvienų metų pirmoje pusėje pareiškėjui atsiųsdavo pranešimą, kad bus atliekama kasmetinė jo ūkio patikra, apie kurios atlikimo datą pareiškėjas bus informuotas iš anksto. Patikra kasmet būdavo atliekama iš anksto pranešus apie jos atlikimo datą. Pareiškėjas ir 2022-05-11 gavo analogišką pranešimą. Todėl 2022-08-17 dirbdamas laukuose toli nuo ūkio sulaukęs telefoninio skambučio (trukusio labai trumpai) iš nepažįstamos moters, kad norima atlikti jo ūkio patikrą, nesuprato nei kas, nei kokiu tikslu jam skambina, kaip nesuprato, kad ir sekanti (atidėta) patikra bus atliekama iš anksto nepranešus. 2022-10-12 tikrintojui atvykus prie ūkio, jis dirbo su išnuomota technika, mesti darbų negalėjo, tačiau tikrintoja galėjo patikrinimą atlikti ir be jo. Todėl labai nustebo, kai 2022-10-17 sulaukė sprendimo nutraukti sutartį dėl ūkio sertifikavimo. Jo ūkis liko nesertifikuotas, dėl to jis prarado Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokas, jam buvo pritaikytos sankcijos, nutrūko jo ūkio ekologinė veikla, viskas sugriuvo. Institucijos sprendimą nutraukti Sutartį jis apskundė Komisijai, prašydamas įpareigoti Instituciją atlikti jo ūkio sertifikavimą už 2022 metus. Komisija jo skundą tenkino iš dalies: panaikino sprendimą, kuriuo buvo nutraukta Sutartis, tačiau visiškai be pagrindo atmetė jo skundo dalė dėl reikalavimo įpareigoti veiksmus, nepagrįstai konstatavusi, jog tai nėra Komisijos kompetencija. Pažymėjo, kad pareiškėjas niekuomet nevengė atsakovo patikrų, neturėjo jokios informacijos, kad jo ūkis priskirtas pirmai rizikos grupei, Sutartis buvo nutraukta neteisėtai, ką pripažino Komisija. Taigi, jo ūkis už 2022 metus liko nesertifikuotas dėl Institucijos neteisėtų veiksmų, todėl Institucija privalo jį sertifikuoti. Mano, kad šią pareigą Institucija gali atlikti pagal jų turimus dokumentus.
Atsiliepimas
Atsakovai viešoji įstaiga „Ekoagros“ ir viešosios įstaigos „Ekoagros“ Utenos filialas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė ir jų atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas, pasirašęs Sutartį, įsipareigojo veiklą vykdyti, vadovaujantis veiklą reglamentuojančiais Europos Sąjungos ir acionaliniais teisės aktais, bei leisti „Ekoagros“ išsamiai įvertinti vykdomą veiklą, sudarant tam visas būtinas sąlygas. Nurodė, kad 2021 m. lakpričio 30 d. VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus įsakymu Nr.V-193 patvirtinta „Rizikos valdymo ir atsitiktinių/papildomų patikrų vertinimo atrankos procedūra PR-10“ (toliau- ir PR-10), kurios pagrindu pareiškėjo ūkis priskirtas pirmai rizikos grupei, todėl jo atžvilgiu buvo taikyta patikra neįspėjus. 2022-08-17 d. buvo organizuota kasmetinė pareiškėjo ekologinės gamybos ūkio patikra nepranešus. Atvykusi į ūkį tikrintoja pareiškėjo nerado, susisiekė su juo telefonu. Pokalbio metu pareiškėjas nurodė išvykęs, dėl ko mpatikra neįvyko, 2022-10-12 8 val.34 min. tikrintoja pakartotinai atvyko į ūkį. Pareiškėjas informavo tirintoją, kad nesutvarkyti ūkio dokumentai, todėl tikrintojos nepriims, nurodė, kad patikrą galima būtų atlikti po 12 val., kai nudirs būtinus ūkio darbus. Tačiau tą pačią dieną 12 val. tikrintoja jo namuose nerado, telefonu pareiškėjas informavo, kad yra išvykęs darbo reikalais. Institucijos direktorius 2022-10-17 priėmė sprendimą nutraukti Sutartį, kurį pareiškėjas apskundė Komisijai. Komisija pareiškėjo dalį skundo tenkino- panaikino 2022-10-17 sprendimą nutraukti Sutartį, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovų teigimu, reikalavimas įpareigoti VšĮ „Ekoagros“ ar jos filialą atlikti pareiškėjo vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklos sertifikavimą už 2022 kalendorinius metus yra nepagrįstas, jo įgyvendinti nėra nei fizinių, nei teisinių galimybių, nes nuo 2022-11-17 pareiškėjo ūkiui nutrūko kontrolė, nėra galimybės nustatyti faktinių aplinkybių, kurios buvo 2022 metais. Nurodė, kad siekiant atlikti sertifikavimą, būtina atlikti ūkio patikrinimą vietoje (nustatyti dirvožemio būklę, kas augo laukuose, ekologinių laukų gretimybes, produkcijos sandėliavimo sąlygas ir pan.), kuris turi būti atliekamas kartą per kalendorinius metus. Tik faktinio patikrinimo duomenų pagrindu atliekama ekspertizė ir rengiama išvada.Pažymėjo, kad pareiškėjo ūkiui eilę metų buvo taikytos atitinkamo lygio neatitiktys, jo ūkis buvo priskirtas pirmai rizikos grupei, todėl patikrą buvo siekiama atlikti iš anksto nepranešus. Tačiau pareiškėjui vengiant, faktinė patikra 2022 metais nebuvo atlikta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad viešoji įstaiga „Ekoagros“ ir T. S. 2014-04-24 sudarė sutartį Nr.SUT-U-14-01472 „Dėl ekologinės gamybos sertifikavimo“, pagal kurią numatyta, jog pareiškėjas užsako, kad VšĮ „Ekoagros“ atliktų pareiškėjo vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklos sertifikavimą; Sutartimi numatyti šalių įsipareigojimai. VšĮ „Ekoagros“ Utenos filialas 2022-10-17 raštu Nr.S-12834 (toliau- ir Sprendimas) T. S. informavo, jog vienašališkai nutraukia Sutartį nuo 2022 m. lapkričio 17 d., nurodė, jog nutraukus Sutartį nustoja galioti ūkiui (žemės ūkio valdos atpažinties kodas (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričo 24 d. išduotas patvirtinamasis dokumentas Nr.SER-U-21-03072 bei 2022-02-15 išduotas nutarimo išrašas Nr.NUS-U-22-00103.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu pateikė skundą Komisijai, kuriame suformulavo tokius reikalavimus : 1) panaikinti Sprendimą, 2) palikti galioti 2014-04-24 sutartį dėl ekologinės gamybos sertifikavimo Nr.SUT-U-14-01472; VšĮ „Ekoagros“ išduotą 2021-11-24 patvirtinamąjį dokumentą Nr.SER-U-21-03072 bei 2022-02-15 išduotas nutarimo išrašą Nr.NUS-U-22-00103; 3) įpareigoti VšĮ „Ekoagros“ atlikti pareiškėjo vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklos sertifikavimą už 2022 kalendorinius metus.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyrius 2023 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 21RE4-5(AG4-104/21-2022) patenkino pareiškėjo skundo dalį dėl pirmojo skundo reikalavimo- panaikino Sprendimą, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Komisija vertino, kad administracinės priežiūros, įskaitant ir ūkio subjektų veiklos priežiūros, paradigma suponuoja, jog priežiūra, visų pirma, yra skirta padėti subjektams tinkamai laikytis teisės aktų reikalavimų, o poveikio priemonių taikymas nėra tikslas pats savaime; pažymėjo, jog pagal teismų praktiką ūkio subjektų veiklos priežiūra yra siekiama prevencinių tikslų; sprendė, jog atsakovė nepakankamai bendradarbiavo su ūkio subjektu, o tik taikė griežčiausią poveikio priemonę, kurią įstatymas įtvirtina kaip ultima ratio priemonę, atsakovė, būdama viešojo administravimo subjektu, nesilaikė gero administravimo principo imperatyvų. Atmesdama kitus skundo reikalavimus, Komisija rėmėsi argumentu, kad prašomų palikti galioti dokumentų galiojimo laikas pasibaigęs, o dėl trečiojo reikalavimo – rėmėsi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, apibrėžiančia Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritorinių padalinių kompetenciją, konstatavo, jog VšĮ „Ekoagros“ nėra teritorinis valstybinio administravimo subjektas ar savivaldybių administravimo subjektas, esantis Komisijos veiklos teritorijoje, todėl Komisija neturi teisinio pagrindo įpareigoti VšĮ „Ekoagros“ atlikti pareiškėjo skunde prašomų veiksmų.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jo skundas dėl reikalavimo įpareigoti VšĮ „Ekoagros“ atlikti pareiškėjo vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklos sertifikavimą už 2022 kalendorinius metus, pateikė skundą teismui. VšĮ „Ekoagros“ skundo teismui dėl Komisijos sprendimo nepateikė.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalį prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja tai, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka apeliacinės funkcijos, tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl įpareigojimo atsakovų VšĮ „Ekoagros“ ir (ar) VšĮ „Ekoagros“ Utenos filialo pagal kompetenciją atlikti pareiškėjo T. S. vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklos sertifikavimą už 2022 kalendorinius metus.
Iš atsakovo atsiliepimo, VšĮ „Ekoagros“ Utenos filialo 2023-04-04 rašto Nr.S-1514 matyti, kad Komisijai panaikinus Sprendimą ir šiai Komisijos sprendimo daliai įsiteisėjus, t.y. Sutarčiai toliau galiojant, atsakovas 2023-02-19 pareiškėjo ūkį įtraukė į kontroliuojamų ūkių sąrašą ir šiam ūkiui iš naujo pradėjo taikyti oficialią kontrolę. Tačiau 2022 metais neįvykus kasmetinei patikrai, nuo 2022-11-17 ūkiui nebetaikyta VšĮ „Ekoagros“ (Kontrolės institucijos) oficiali kontrolė. Šalių pozicija dėl 2022 metais neįvykusios kasmetinės patikros priežasčių prieštaringa (kiekvienai iš jų teigiant, jog patikra neįvyko dėl priešingos šalies kaltės).
Minėta, kad pagal Sutartį pareiškėjas užsako, kad VšĮ „Ekoagros“ atliktų pareiškėjo vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklos (toliau- ir Veikla) sertifikavimą (1.1 punktas); pareiškėjas Veiklą vykdo, o atsakovas vertina vadovaujantis Veiklą reglamentuojančiais Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, įskaitant visus jų pakeitimus ir papildymus (toliau- ir Teisės aktai) (1.2 punktas); jeigu pareiškėjo Veikla atitinka Teisės aktų reikalavimus, atsakovas išduoda Teisės aktų nustatyta tvarka Veiklą patvirtinančius dokumentus (1.3 punktas).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 Toliau- ir Reglamentas 2018/848), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 patvirtintos Ekologinės gamybos taisyklės (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. 3D-177 redakcija) (toliau- ir Taisyklės). Reglamento Nr. 2018/848 1 straipsnyje įtvirtinta, jog šiuo reglamentu nustatomi ekologinės gamybos principai ir taisyklės, kuriomis reglamentuojama ekologinė gamyba, susijęs sertifikavimas ir nuorodų į ekologinę gamybą naudojimas ženklinant ir reklamuojant produktus, taip pat kontrolę reglamentuojančios taisyklės, papildančios Reglamente (ES) 2017/625 nustatytas taisykles. Pagal Reglamento 2018/848 3 straipsnyje pateiktą terminų apibrėžtį ekologinė gamyba – šio reglamento reikalavimus atitinkančių gamybos metodų naudojimas <...> visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais, o ekologiškas produktas – produktas, pagamintas ekologinės gamybos metodais, o šio straipnio 13 punkte nustatyta, kad veiklos vykdytojas – fizinis arba juridinis asmuo yra atsakingas už tai, kad kiekvienu jo kontroliuojamu gamybos, paruošimo ir platinimo etapu būtų laikomasi šio reglamento reikalavimų; kad jo kontroliuojamoje ekologinės gamybos įmonėje būtų užtikrintas šio Reglamento reikalavimų laikymasis.
Pagal Reglamento Nr. 2018/848 34 straipsnio 1 dalį, prieš teikdami rinkai bet kokius produktus kaip „ekologiškus“ arba kaip „perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio“ produktus, taip pat prieš perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpį, veiklos vykdytojai, kurie gamina, ruošia, platina ar saugo ekologiškus arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktus, kurie importuoja tokius produktus iš trečiosios valstybės arba eksportuoja tokius produktus į trečiąją valstybę, arba kurie pateikia tokius produktus rinkai, turi kreiptis į kontrolės instituciją ir pranešti apie savo veiklą, kuriai taikoma oficiali kontrolė, ir gauti šiai veiklai kontrolės institucijos išduodamą sertifikatą. Šio Reglamento 34 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės narės gali paskirti instituciją arba patvirtinti įstaigą, kuriai būtų pavedama priimti 1 dalyje nurodytus pranešimus.
Taisyklės reglamentuoja ekologinės gamybos veiklos reikalavimus visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais bei ekologinės gamybos oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą (2 punktas); numato, kad jos taikomos veiklos vykdytojams, vykdantiems ekologinės gamybos veiklą (3 punktas); šių taisyklių įgyvendinimo kontrolę pagal kompetenciją vykdo, be kitų, kontrolės institucija – VšĮ „Ekoagros“, kontrolės institucija atsakinga už ekologinės gamybos oficialią kontrolę, nurodytą reglamentuose 2018/848 ir 2017/625 (toliau – oficiali kontrolė). Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad ekologinė gamyba turi būti vykdoma laikantis šių taisyklių reikalavimų ir reglamente (ES) 2018/848 išdėstytų: ekologinės gamybos bendrųjų principų, atskiroms veikloms taikomų konkrečių principų, bendrųjų gamybos taisyklių, išsamių gamybos taisyklių.
Reglamento Nr. 2018/848 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kompetentingos institucijos arba, atitinkamais atvejais, kontrolės institucijos ar kontrolės įstaigos išduoda sertifikatą bet kuriam veiklos vykdytojui arba veiklos vykdytojų grupei, pranešusiems apie savo veiklą pagal 34 straipsnio 1 dalį ir besilaikantiems šio reglamento, ir būtent sertifikatu patvirtinama, kad veikla, dėl kurios pateiktas pranešimas, atitinka šį reglamentą.
Pagal Reglamento Nr. 2018/848 37 straipsnį oficiali kontrolė vykdoma, siekiant patikrinti, ar šio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti produktai viso proceso metu ir visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais gaminami laikantis šio reglamento, jai taikomos konkrečios šio skyriaus ( Reglamento Nr. 2018/848 VI skyriaus) taisyklės kartu su Reglamente (ES) 2017/625 nustatytomis taisyklėmis. Reglamento Nr. 2018/848 38 straipsnio 1-4 dalyse įtvirtintos nuostatos dėl oficialiosios kontrolės objektų, kriterijų, patikros elementų bei apimčių, patikros būdų, nurodant, jog oficiali kontrolė, atliekama pagal Reglamento (ES) 2017/625 9 straipsnį siekiant patikrinti, ar laikomasi šio reglamento, vykdoma viso proceso metu ir visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais remiantis neatitikties, kaip apibrėžta šio reglamento 3 straipsnio 57 punkte, tikimybe, kuri nustatoma atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2017/625 9 straipsnyje nurodytus elementus, visų pirma į šio straipsnio 2 dalyje išvardintus elementus: veiklos vykdytojų ir veiklos vykdytojų grupių rūšį, dydį ir struktūrą;laikotarpio, kurį veiklos vykdytojai ir veiklos vykdytojų grupės dalyvauja ekologinės gamybos, paruošimo ir platinimo veikloje, trukmę;kontrolės, vykdomos vadovaujantis šiuo straipsniu, rezultatus;vykdomai veiklai tinkamą metą;produktų kategorijas;produktų rūšį, kiekį ir vertę ir šių elementų pokyčius laikui einant;produktų susimaišymo arba jų užteršimo neleistinais produktais ar medžiagomis galimybę;tai, kaip veiklos vykdytojų ir veiklos vykdytojų grupės taiko nuostatas, kuriomis leidžiama nukrypti nuo taisyklių, ar taisyklių išimtis;kritinius aspektus kiekvienu gamybos, paruošimo ir platinimo etapu, kai galima neatitiktis ir yra neatitikties tikimybė;subrangos veiklą. Reglamento Nr. 2018/848 38 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog bet kuriuo atveju visų veiklos vykdytojų atitiktis tikrinama bent kartą per metus, o atitikties tikrinimas apima fizinį patikrinimą vietoje. Pagal šio straipsnio 4 dalį sertifikatas išduodamas arba atnaujinamas remiantis atitikties tikrinimo, nurodyto šio straipsnio 1–4 dalyse, rezultatais.
Remdamasis aptartu teisiniu reglamentavimu, teismas daro išvadą, kad neatlikus ūkio subjekto veiklos fizinės patikros vietoje kaip privalomos oficialiosios kontrolės sudedamosios dalies, nėra galimybės pagal Reglamentu Nr. 2018/848 nustatytus kriterijus patikrinti pareiškėjo ūkio veiklos produkcija 2022 metais viso proceso metu ir visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais buvo gaminama laikantis šio reglamento reikalavimų, t. y. nėra galimybės atlikti pareiškėjo vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklos sertifikavimo už 2022 kalendorinius metus. Nurodytas teisinis reglamentavimas paneigia pareiškėjo išsakytą argumentą, jog atsakovas prašomus įpareigotinus veiksmus gali atlikti pagal turimus rašytinius dokumentus. Teismas neturi pagrindo įpareigoti VšĮ „Ekoagros“ ar jos teritorinį padalinį-Utenos filialą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, nes atsižvelgiant į bendrąjį teisės principą impossibilium nulla obligatio est (lot. niekas negali būti įpareigotas daryti to, kas neįmanoma) (žr., pvz. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1999 m. birželio 17 d. sprendimą Belgija prieš Komisiją (C-75/97, EU:C:1999:311, 86 punktas), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-4057-624/2019), toks teismo sprendimas negalėtų būti įvykdomas.
Komisija 2023 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 21RE4-5(AG4-104/21-2022) pareiškėjo skundo dalį dėl įpareigojimo instituciją atlikti pareiškėjo T. S. vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklos sertifikavimą už 2022 kalendorinius metus, atmetė tuo motyvu, jog VšĮ „Ekoagros“ nėra teritorinis valstybinio administravimo subjektas, todėl Komisija neturi teisinio pagrindo įpareigoti VšĮ „Ekoagros“ atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Teismas pažymi, kad pareiškėjo skundas buvo pateiktas Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2022-11-22 raštu jį persiuntė nagrinėti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio skyriui visa apimtimi. Todėl teismas pripažįsta nepagrįstu Komisijos sprendime nurodytą motyvą, jog reikalavimas įpareigoti VšĮ „Ekoagros“ atlikti veiksmus nėra priskirtas Komisijos kompetencijai.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, sprendžia, jog pareiškėjo skundas dėl atsakovų įpareigojimo atlikti veiksmus atmestinas kaip nepagrįstas. Komisija, atmesdama kaip nepagrįstą pareiškėjo skundo dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nors ir kitais motyvais, iš esmės priėmė teisingą sprendimą.
Pareiškėjas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundą atmetus kaip nepagrįstą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo T. S. skundą atsakovams viešajai įstaigai „Ekoagros“, viešosios įstaigos „Ekoagros“ Utenos filialui dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus sprendimo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.