- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-10
- Bylos Nr.
- 1A-306-361-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-1-00177-2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- L. G.
- Kategorijos
- 1.2.14.4.1.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį dėl L. N. turto vagystės ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl J. J. turto vagystės ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Nustatytą bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2013-09-27, o į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-03-08 iki 2013-03-24. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį dėl L. N. turto pagrobimo ir sugadinimo nuo 2013-03-06 iki 2013-03-07 L. G. išteisintas, nenustatyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Nuosprendžiu, vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. G. nuteistas už tai, kad jis 2013-03-08, apie 10.00 val., perlipdamas per tvorą pateko į L. N. sodo sklypo teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), iš jos pagrobė metalo laužą ir armatūros galus, po to įlindęs į rūsį pro rūsio išdaužtą langą, pagrobė ketaus orkaitę, kurios vertė 300 litų, ir armatūros strypus.
Be to, L. G. nuteistas už tai, kad 2013-03-08, apie 10.30 val., perlipdamas tvorą, pateko į J. J. sodo sklypo teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), iš jos pagrobė bendros 50 litų vertės metalinį vagotuvą bei metalinius lovos rėmus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu L. G. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai padarė daug procesinių pažeidimų, patys perlipę per tvorą jį sulaikė įvykio vietoje, nesulaukė nei nukentėjusiųjų, nesulaikė nei asmens, kuris padėjo jam daryti minėtus nusikaltimus. Taip pat nurodo, kad teismo posėdžio metu nukentėjusioji J. J. apskritai neprisiminė, kokius daiktus ji laikė sode. Nuteistojo manymu, nukentėjusiosios nebuvo parašiusios pareiškimų dėl dingusių daiktų. Mano, kad reikia išklausyti tų posėdžių garso įrašus, kad tuo būtų įsitikinta. Taip pat mano, kad jei išnešami daiktai iš tokių apleistų sodybų, kurių niekas nesaugo ir gali patekti kas nori, tai neturėtų būti traktuojama kaip vagystė.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą bei įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad byloje yra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo L. G. kaltę pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas – svetimo turto pagrobimus įsibrovus į saugomas teritorijas ir patalpą. Apeliacinės instancijos teismo manymu, įrodyta, kad nuteistasis L. G. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją ir patalpą, t. y. 2013-03-08, apie 10.00 val., perlipdamas per tvorą, pateko į L. N. sodo sklypo teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), iš kurios pagrobė metalo laužą ir armatūros galus, po to įlindęs į rūsį pro rūsio išdaužtą langą, pagrobė ketaus orkaitę, kurios vertė 300 litų, ir armatūros strypus. Be to, įrodyta, kad nuteistasis L. G. 2013-03-08, apie 10.30 val., perlipdamas tvorą, pateko į J. J. sodo sklypo teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė bendros 50 litų vertės metalinį vagotuvą bei metalinius lovos rėmus.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam L. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo jas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip svetimo turto pagrobimus įsibrovus į saugomas teritorijas ir patalpą. Nuteistojo kaltė dėl padarytų nusikaltimų yra visiškai įrodyta byloje surinktais duomenimis, kurie ištirti teisiamojo posėdžio metu: iš dalies paties nuteistojo L. G. parodymais, nukentėjusiųjų L. N. ir V. N., J. J. ir A. J. parodymais, liudytojos M. U., liudytojų policijos pareigūnų R. N., A. D. ir M. Z. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, taip pat įvykio vietos apžiūros protokolu, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, daiktų apžiūros protokolu ir kitais įrodymais. Pažymėtina, jog minėtų įvykių aplinkybės tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek pirmosios instancijos teismui buvo aiškios ir jokių abejonių šioje byloje nesukėlė, todėl L. G. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta daug procesinių pažeidimų, o jo veika apskritai neturėtų būti vertinama kaip nusikaltimas, vertintini kaip nuteistojo gynybinė pozicija ir atmestini kaip nepagrįsti.
Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog nukentėjusiosios nebuvo parašiusios pareiškimų dėl dingusių daiktų, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog tokie pareiškimai buvo parašyti: nukentėjusiosios L. N. 2013-03-08 pareiškimas – protokolas (b. l. 1, t. I), o nukentėjusiosios J. J. 2013-03-20 pareiškimas – protokolas (b. l. 4, t. I).
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo posėdžio metu nukentėjusioji J. J. apskritai neprisiminė, kokius daiktus ji laikė sode. Pažymėtina, jog iš byloje esančio aukščiau paminėto J. J. protokolo – pareiškimo, kuriame nurodyta apie padarytą vagystę iš jos sodo sklypo, matyti, jog ji aiškiai nurodė iš jos pagrobtus daiktus – vagotuvą ir metalinius lovų rėmus (b. l. 4, t. I), o iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, jog duodama parodymus teisme nukentėjusioji J. J. nurodė, kad nežino tiksliai, kokie daiktai buvo už namelio, kadangi ten yra betvarkė ir jie ten pila šiukšles (b. l. 36-37, t. II), tačiau jos vyras A. J., apklaustas teisme liudytoju, patvirtino, kad buvo pagrobtas vagotuvas ir metaliniai lovos rėmai, kurių jo žmona, J. J. galėjo ir nematyti, nes jie buvo laikomi už namelio (b. l. 61-62, t. II). Todėl, apeliacinės instancijos teismo manymu, nukentėjusioji neprivalo tiksliai prisiminti, kiek ir kokių daiktų ar padargų ji ar jos vyras laikė sodo sklypo teritorijoje ir tokios aplinkybės neatleidžia nuteistojo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl tų daiktų pagrobimo.
Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog jei išnešami daiktai iš tokių apleistų sodybų, kurių niekas nesaugo ir gali patekti kas nori, tai neturėtų būti traktuojama kaip vagystė. Pažymėtina, jog sodo nameliai ir jų sklypai dažniausiai būna naudojami priklausomai nuo sezoniškumo, žiemos metu aptverti sodų sklypai ir nameliai būna užrakinti ir stovi nenaudojami, tačiau šios aplinkybės neduoda pagrindo bet kam patekti į sodų sklypų teritorijas ar namelius ir nešti iš jų daiktus. Be to, iš byloje esančių duomenų (įvykio vietos apžiūros protokolo, fotonuotraukų) matyti, jog L. G., norėdamas patekti į minėtas sodų sklypų teritorijas, turėjo perlipti tvoras, kadangi šie sodo sklypai buvo aptverti 0,6 m aukščio metaline tvora, o vartai užrakinti, todėl galėjo ir turėjo suprasti, kad patenka į svetimą saugomą teritoriją ir išneša kažkam priklausiančius, vertę turinčius metalinius daiktus.
Atsižvelgus į aukščiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistojo L. G. apeliacinio skundo argumentai, kad jis nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 2 d., t. y. L. N. ir J. J. svetimo turto pagrobimų, įsibrovus į saugomas teritorijas ir patalpą, prieštarauja byloje esantiems ir teisiamojo posėdžio metu ištirtiems įrodymams, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų. Paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka nuteistojo asmenybę ir padarytos veikos pavojingumą, todėl nėra aiškiai per griežta.
Apeliacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu sprendžia, jog L. G. dėl svetimo turto vagysčių nuteistas pagrįstai, todėl jo išteisinti ar kitokiu būdu keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
nuteistojo L. G. apeliacinį skundą atmesti.