Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-01-21 · Civilinė byla Nr. e2S-119-565/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-21
Bylos Nr.
e2S-119-565/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32052-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Rūta Burdulienė (pirm.)
Atsakovas
A. T., D. T., S. T., M. B.
Ieškovas
N. K.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-119-565/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32052-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.4.; 3.3.1.6.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo N. K. ieškinį atsakovams A. T., D. T., A. T., S. T., M. B. dėl iškeldinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 16 d. sprendimu tenkino ieškovo N. K. ieškinį bei nusprendė iškeldinti atsakovus A. T., D. T., A. T., S. T. ir M. B. su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovui N. K. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų.

Šalies argumentai

2. Atsakovas A. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi nustatė atsakovui A. T. septynių dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – apmokėti skundą 75 Eur žyminiu mokesčiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 ir 7 dalys).

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atsakovas A. T. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti atsakovui žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. griežtas žyminio mokesčio sumokėjo reikalavimas, kai valstybėje siaučia pandemija, visas ekonominis gyvenimas yra sustojęs, nelaikytinas protingu teisės normų taikymu bei aiškinimu. Griežtas žyminio mokesčio sumokėjimo reikalavimas neatitinka tokioje situacijoje atsidūrusios visuomenės narių solidarumo principo turinio: visi turi atsižvelgti į esamą situaciją ir elgtis solidariai vieni kitų atžvilgiu, kad asmenys nepatirtų dar didesnių savo teisių suvaržymų, nei jos jau yra dėl siaučiančios pandemijos. Šioje pandemijos situacijoje žyminio mokesčio sumokėjimo neatidėjimas yra akivaizdus teisės į teisminę gynybą ribojimas. Teisėjų taryba yra paskelbusi tokią žinutę: „Lietuvos teismus raginame ieškoti būdų ir sudaryti sąlygas, kad karantino laikotarpiu asmenims nebūtų ribojama teisė į teisminę gynybą, o tais atvejais, kai tokių apribojimų negali būti išvengta dėl procesinių ypatumų, ribotos teisminės gynybos pasekmių klausimus spręsti neformaliai“;

4.2. atsakovas neprašo atleisti jo nuo žyminio mokesčio, o prašo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Atsakovas užsiima individualia veikla, tačiau dėl koronaviruso visos atsakovo veiklos yra sustojusios. Klientai neužsako naujų darbų, nemoka atsakovui už jau suteiktas paslaugas piniginių lėšų. Atsakovas turi taupyti pinigines lėšas, kad turėtų lėšų savo ir savo vaikų pragyvenimui. Negaunant pajamų, 75 Eur žyminio mokesčio suma yra ženklios atsakovo išlaidos, kurios galėtų labai pabloginti atsakovo finansinę padėtį, o veiklos apribojimai dėl pandemijos gali trukti neapibrėžtą laiką. Pandemijos atvejis bei viešo gyvenimo ribojimas turėtų būti vertinamas kaip nenugalimos jėgos sąlygos. Dėl to teismas turėtų atidėti atsakovui 75 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Ateityje, nurimus koronaviruso pandemijai bei atsigavus socialiniam, ekonominiam Lietuvos gyvenimui, atsakovas turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, nes atsinaujins atsakovo veikla, klientai vėl pradės mokėti pinigus už suteiktas paslaugas;

4.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas, įpareigodamas atsakovą mokėti 75 Eur žyminį mokestį, netinkamai taikė teisės normas, neatsižvelgė į ekonominę situaciją Lietuvoje, ir taip užkirto kelią atsakovui į teisminę gynybą. Teismui žinant realią situaciją Lietuvoje ir reikalaujant iš atsakovo sumokėti žyminį mokestį, akivaizdu, kad atsakovas praranda galimybes ginti savo pažeistas teises. Teismas turi būti solidarus ir įvertinti aplinkybes, kad atsakovas neturi pajamų dėl objektyvių, o ne nuo atsakovo priklausančių priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

6. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumui ištaisyti – sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma.

9. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK 306 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis. Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 115 straipsnio 1 dalis).

10. CPK 80 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, jog už kitus ginčus mokamas 100 Eur žyminis mokestis. CPK 80 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog procesinius dokumentus ir jų priedus teismui teikiant elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškė vieną reikalavimą – iškeldinti atsakovus iš ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto, taigi ieškovo mokėtinas žyminis mokestis šioje byloje sudarė 75 Eur. Atitinkamai atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teikdamas apeliacinį skundą, turi sumokėti 75 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 4, 7 dalys).

11. Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliacinio skundo žyminiu mokesčiu neapmokėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui nustatė terminą šiam apeliacinio skundo trūkumui pašalinti. Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos procesinių reikalavimų neatitinkančio apeliacinio skundo pagrindu ir yra skirtas tiek galimybei byloje dalyvaujantiems asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto apeliacinio skundo, tiek koncentruotam teismo procesui užtikrinti (CPK 5, 7 straipsniai).

12. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas, neatidėdamas atsakovui už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio, akivaizdžiai apribojo jo teisę į teisminę gynybą. Su tokia pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Reikalavimas sumokėti įstatyme įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip užkertantis kelią ginti pažeistas teises.

13. CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo tvarką. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

14. Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog teismas prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi teisę spręsti tik gavęs asmens prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, o ne savo iniciatyva (ex officio). Šiuo atveju atsakovas kartu su apeliaciniu skundu prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pasisakyti šiuo aspektu.

15. Atsakovas prašymą atidėti jam žyminio mokesčio mokėjimą pareiškė tik atskirajame skunde. Vadovaujantis CPK 312 straipsniu, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

16. Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nagrinėjamu atveju nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t.

17. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja naujo atsakovo pareikšto prašymo – atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą, nes tokiu būdu būtų viršijamos apeliacijos ribos. Atsakovui išaiškinama, jog prašymą dėl žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, atidėjimo jis turi teisę pateikti pirmosios instancijos teismui. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas ir prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (CPK 84 straipsnis). Pažymėtina, jog turtinę asmens padėtį atskleidžia Nekilnojamojo turto registro, bankų, Valstybinio socialinio draudimo, VĮ Regitra pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei apeliacinis skundas bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis).

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 75 Eur dydžio žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Atsižvelgiant į tai, kad atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atsakovui nustatytas apeliacinio skundo trūkumų šalinimo terminas, atsakovui nustatomas naujas terminas trūkumams pašalinti (CPK 7 straipsnis), nurodant, jog nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, atsakovo apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi bus grąžintas atsakovui (CPK 316 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovui A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyti naują terminą iki 2021 m. vasario 4 d. (įskaitytinai) sumokėti 75 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Teisėja Rūta Burdulienė