- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-15
- Bylos Nr.
- ATP-498-195/2011
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Šumskas
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau – VDI) apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nutarimo, kuriuo Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2011 m. balandžio 28 d. nutarimas panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla M. A. atžvilgiu pagal ATPK 41⁴ str. 1 d. nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2011 m. balandžio 28 d. nutarimu M. A. nubausta pagal ATPK 41⁴ str. 1 d. 500 Lt bauda už tai, kad ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, būdama darbdavį atstovaujančiu asmeniu, neatsiskaitė su atleistais iš darbo darbuotojais nei jų atleidimo dieną, nei susitarime nurodytais terminais, nes 2011 m. balandžio 20“d. atlikto UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu buvo nustatyta, jog B. R. iš darbo bendrovėje buvo atleista 2010 m. rugsėjo 30 d., su kuria atleidimo dieną buvo pasirašytas susitarimas, pagal kurį darbo užmokesčio įsiskolinimas 4124,18 Lt sumoje turėjo būti išmokėtas lygiomis dalimis iki 2010 m. gruodžio 31 d., tačiau iki patikrinimo darbuotojai liko neišmokėtas 1374,73 Lt darbo užmokesčio įsiskolinimas, D. V. iš darbo bendrovėje buvo atleistas 2010 m. lapkričio 30 d., su kuriuo atleidimo dieną buvo pasirašytas susitarimas, pagal kurį darbo užmokesčio įsiskolinimas 4777,77 Lt sumoje turėjo būti išmokėtas lygiomis dalimis iki 2011 m. vasario 28 d., tačiau iki patikrinimo darbuotojui darbo užmokesčio įsiskolinimas išmokėtas nebuvo, J. G. iš darbo bendrovėje buvo atleistas 2010 m. gruodžio 2 d., su kuriuo atleidimo dieną buvo pasirašytas susitarimas, pagal kurį darbo užmokesčio įsiskolinimas 3961,28 Lt sumoje turėjo būti išmokėtas lygiomis dalimis iki 2011 m. vasario 28 d., tačiau iki patikrinimo darbuotojui liko neišmokėtas 2640,86 Lt darbo užmokesčio įsiskolinimas, o su kitais iš darbo bendrovėje atleistais darbuotojais nebuvo visiškai atsiskaityta jų atleidimo dieną, ir neatsiskaityta iki šio laiko, t.y. su V. J. , kuris buvo atleistas iš darbo bendrovėje 2010 m. lapkričio 24 d., o darbo užmokesčio įsiskolinimas yra 773,02 Lt, su E. U. , kuri buvo atleista iš darbo bendrovėje 2011 m. balandžio 1 d., o darbo užmokesčio įsiskolinimas yra 6069,59 Lt, su V. A. , kuris buvo atleistas iš darbo bendrovėje 2011 m. balandžio 1 d., o darbo užmokesčio įsiskolinimas yra 10594,20 Lt, ir su N. G. , kuri buvo atleista iš darbo bendrovėje 2011 m. balandžio 4 d., o darbo užmokesčio įsiskolinimas yra 5881,69 Lt, tuo pažeidus Darbo kodekso 141 str. l, 2 d. reikalavimus.
Nesutikdama su Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2011 m. balandžio 28 d. nutarimu, D. A. jį apskundė Ukmergės rajono apylinkės teismui, kuris 2011 m. liepos 11 d. nutarimu minėtą nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą M. A. atžvilgiu pagal ATPK 41⁴ str. 1 d. nutraukė. Teismas motyvavo tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu nustatytus darbo užmokesčio mokėjimo su atleistais iš darbo įmonėje darbuotojais tvarkos pažeidimus sąlygojo objektyvios priežastys, t.y. ypatingai sunki įmonės fiansinė padėtis, kuriai dėl nemokumo buvo iškelta bankroto byla, kas apsprendė ir negalėjimą savalaikiai atsiskaityti su atleidžiamais iš darbo įmonėje darbuotojais. Todėl negali atsirasti ir M. A. , kaip buvusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės, kuri dėjo visas pastangas ir ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų laiku atsiskaityta su atleistais iš darbo darbuotojais, administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 141 str. numatytos atsiskaitymo su atleidžiamais iš darbo darbuotojais tvarkos įmonėje nesilaikymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą: palikti galioti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2011 m. balandžio 28 d. nutarimą. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutarimą, teismas tinkamai neįsigilino į bylos aplinkybes, savaip interpretavo byloje pateiktus įrodymus, o tai sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto nutarimo priėmimą.
Apelianto teigimu, patikrinimo, atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-04-20 metu, nustatyta, kad atleistiems iš darbo darbuotojams yra neišmokėta 32503 Lt darbo užmokesčio, o 8 darbuotojams yra neišmokėtas visas jų uždirbtas darbo užmokestis, tokiu būdu pažeidžiant jų teisę į darbo užmokestį. Darbo užmokesčio neišmokėjimo faktą patvirtina administracinio teisės pažeidimo medžiaga bei pačios M. A. paaiškinimai. Ginčo dėl neatsiskaitymo fakto, įsiskolinimo sumos nėra. Tokiu būdu darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimai, t.y. administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ str. 1 d., sudėtis yra nustatyta.
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-07-11 nutarime nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu nustatytus darbo užmokesčio mokėjimo su atleistais iš darbo darbuotojais tvarkos pažeidimus sąlygojo objektyvios priežastys, t.y. ypatinga finansinė padėtis, kuriai dėl nemokumo buvo iškelta bankroto byla, kas apsprendė savalaikiai atsiskaityti su atleidžiamais iš darbo įmonėje darbuotojais. VDI Vilniaus skyriaus nuomone, sunki įmonės finansinė padėtis gali įtakoti M. A. kaltės laipsnio nustatymą, būti atsakomybę lengvinanti, bet ne ją šalinanti, aplinkybe. Tuo pačiu pažymi, kad bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus apygardos teismo sprendimu buvo iškelta 2011-01-31, Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi 2011-04-14 palikta nepakeista, o visos su darbo santykiais susijusios skolos atsirado iki Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo dienos.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad patikrinimo UAB „Izo turtas“metu, buvo nustatyta, kad M. A. mokėdama darbuotojams darbo užmokestį, jį dengė ne tolygiai, visiems paskirstant pinigus ne tolygiai, o teikdama pirmenybę tam tikriems darbuotojams. Pavyzdžiui, 2011-11-24 atleistam iš darbo V. J. ir 2010-11-30 atleistam iš darbo D. V. , 2011-04-01 atleistiems E. U. bei V. A. , taip pat 2011-04-04 atleistai iš darbo N. G. užmokesčio įsiskolinimas nuo atleidimo dienos nė karto nebuvo mokėtas, tuo tarpu atleistam iš darbo J. G. buvo išmokėti 1320,42 Lt, pačiai M. A. 2010-12-22 (prieš Kalėdas) išmokėti 2553 Lt. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu M. A. nurodė, kad nustatant išmokų mokėjimo eiliškumą, visų pirma buvo atsižvelgta į darbuotojų šeimyninę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Šie M. A. teiginiai bei jos nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos jokiais įrodymais.
Be to, Ukmergės rajono apylinkės teismo nutarime nurodyta, jog darbo užmokesčio įsiskolinimo procese prioritetas nebuvo taikytas ir pačiai M. A. , atlyginimą už 2010 m. rugsėjo mėn. jai išmokėjus tik 2010-12-22. Tuo tarpu bylos medžiagoje esantys raįytiniai įrodymai parodo, jog už 2010 m. rugsėjo mėn. yra neišmokėtas darbo užmokestis dar 3 darbuotojams, bendras darbo užmokesčio už rugsėjo mėn. įsiskolinimas beveik lygus M. A. išmokėtam atlyginimui. Toks darbo užmokesčio paskirstymas sau, VDI Vilniaus skyriaus nuomone, neatitinka Ukmergės rajono apylinkės teismo nutarime išdėstytiems teiginiams, kad M. A. dėjo visas pastangas ir ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų laiku atsiskaityta su atleistais iš darbo darbuotojais. Pažymi, kad teismas neišsiaiškino, kokių konkrečiai priemonių ėmėsi M. A. , kad su darbuotojais būtų laiku atsiskaityta. Ši aplinkybė turi reikšmę nustatant administracinės atsakomybės traukiamo asmens kaltės laipsnį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiama M. A. prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nutarimą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).
M. A. administracinėn atsakomybėn buvo traukiama dėl to, kad būdama darbdavį atstovaujantis asmuo, neatsiskaitė su atleistais iš darbo 7 darbuotojais nei jų atleidimo dieną, nei susitarime nurodytais terminais..
M. A. nagrinėjant bylą teisme savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad įmonė nuostolingai dirbo nuo 2009 m., bet buvo tikėta, jog finansiniai sunkumai tik laikini. Išmokėti atlyginimus buvo vėluojama pusmetį ar net metus. Byloje yra pateikta atlyginimų išmokėjimą patvirtinantys dokumentai ir jų analizė. Teigia, kad pirmiausia buvo išmokėtas atlyginimas J. G. , nes jis augina tris mažamečius vaikus. Visiems dirbantieems buvo mokami atlyginimai gruodžio 23 d., nors įsiskolinimai yra nuo spalio 1 d. Buvo derybos su Swedbank banku, kad atidėtų įsiskolinimo mokėjimą, tačiau susitarti nepavyko. Taip pat buvo tikimasi gauti įplaukų už projektavimo darbus ir nuomojamą turtą, tačiau su įmone neatsiskaitė. Pažymėjo, kad paskutinį atlyginimą gavo už rugsėjo mėnesį.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko 2007m. rugpjūčio 30 d. sprendimu nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. M. A. , kaip administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, buvo paskirta eiti bendrovės direktorės pareigas (b.l. 51). M. A. , kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu bendrovė jau 2009-2010 m. laikotarpiu dirbo nuostolingai, bendrovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršijo pusę į įmonės balansą įtraukto turto vertės, susidarė didelės skolos valstybinei mokesčių inspekcijai ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, ko pasekoje dėl susidariusios sunkios finansinės padėties įmonėje jau nuo 2010 m. liepos mėn. ėmė vėluoti atsiskaitymai su dirbančiaisiais, nebuvo laiku atsiskaityta ir su iš darbo atleistais darbuotojais, ko pasekoje augo neišmokėto darbo užmokesčio įsiskolinimas. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 17-45, 49-50, 53- 60).
Pažymėtina, kad pagal vieno iš įmonės kreditoriaus, AB bankas „ Swedbank“, pareiškimą 2010 m. lapkričio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo pradėta procedūra dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, po ko teismui buvo papateikta išsami informacija apie įmonės finansinę padėtį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonę pripažinus nemokia, 2011 m. sausio 31 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla (b.l. 52-55).
Iš pareiškėjos M. A. , kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, teismui pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišmokėto darbo užmokesčio buvusiems įmonės darbuotojams analizės (b.l. 77-79) matyti, kad įmonė 2010 m. spalio-gruodžio mėnesių laikotarpyje pagal galimybes dengė susidariusį neišmokėto darbo užmokesčio įsiskolinimą visiems iš įmonės buvusiems atleistiems darbuotojams, tame tarpe ir tiems, su kuriais jų atleidimo iš darbo dieną buvo padaryti susitarimai dėl neišmokėto darbo užmokesčio įsiskolinimo padengimo.
Įvertinant aukščiau minėtus rašytinius dokumentus, nėra pagrindo abėjoti M. A. paaiškinimais, kad dar iki bankroto bylos iškėlimo ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, dėjo visas pastangas ir ėmėsi visų įmanomų priemonių, jog būtų išvengta įmonės bankroto ir būtų tęsiama įmonės veikla, išsaugotos darbo vietos ir laiku atsiskaityta tiek su dirbančiais darbuotojais, tiek ir su atleistais iš darbo darbuotojais, su dalimi kurių, t.y. atleistais iš darbo D. V. , J. G. ir B. R. , buvo padaryti ir susitarimai dėl neišmokėto darbo užmokesčio įsiskolinimo padengimo (b.l. 46-48).
Tai, kad M. A. teiginiai, neva nustatant išmokų mokėjimo eiliškumą, visų pirma buvo atsižvelgta į darbuotojų šeimyninę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, nėra patvirtinti jokiais rašytiniais dokumentais, priešingai nei nurodo apeliantas, nesuteikia pagrindo abejoti pastarosios parodymų objektyvumu.
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad M. A. , kaip buvusiai įmonės direktorei, atlyginimas už 2010 m. rugsėjo mėn. buvo išmokėtas tik 2010m. gruodžio 22 d., be to, jai tarp visų įmonės darbuotojų ir šiuo metu yra likusi didžiausia neišmokėto darbo užmokesčio skola (b.l. 6).
Tuo pačiu pažymėtina, kad iškėlus įmonei bankrotą bylą, visam jos turtui, kilnojamam ir nekilnojamam, taip pat įmonės turimoms sąskaitoms banke, buvo uždėtas areštas, dėl ko iš įmonės atleistiems darbuotojams susidariusio neišmokėto darbo užmokesčio įsiskolinimo dengimas nuo 2011 m. sausio 1 d. buvo nutrauktas (b.l. 53-55, 80-85).
ATPK 41⁴ str. 1 d. numatyta, kad darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų.
Įvertinant tai, kad pagal pateiktus rašytinius įrodymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš tiesų buvo pripažinta nemoki, o darbo užmokesčio mokėjimo tvarka pažeista dėl sunkios įmonės finansinės padėties, M. A. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 41⁴ str. 1 d. nutraukta pagrįstai, todėl apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas (ATPK 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.