- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-06
- Bylos Nr.
- 1S-162-493/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00002-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- T. D.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. D. gynėjos advokatės R. A. K. (toliau – nuteistojo gynėjos) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 3 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 3 d. nutartimi pripažino Suomijos Respublikos Helsinkio apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendį ir Suomijos Respublikos Helsinkio apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendį T. D. atžvilgiu ir nutarė juos vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuteistajam T. D. Suomijos Respublikos Helsinkio apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal Suomijos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 skirsnio 7 § straipsnio 1 dalį (24.7.1998/563) (dvi veikos), 33 skirsnio 4 § straipsnį (13.6.2003/514), (39/1889) 50 skirsnio 1 § straipsnį (374/2008), (39/1889) 50 skirsnio 2 § straipsnį (1304/1996) paskirtą 6 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalimi ir 260 straipsnio 2 dalimi, taip pat, Suomijos Respublikos Helsinkio apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal Suomijos Respublikos baudžiamojo kodekso (39/1889) 50 skirsnio 1 § straipsnį (374/2008) ir 50 skirsnio 1 § straipsnį (374/2008), (39/1889) 50 skirsnio 2 § straipsnį (1304/1993), 5 skirsnio 3 § straipsnį (13.6.2003/515) paskirtą 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę suderino su BK 260 straipsnio 1 dalimi ir 260 straipsnio 2 dalimi. Suderintas bausmes subendrino remianti BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis ir T. D. nustatė galutinę 9 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaičiuotas T. D. suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaičiuotas T. D. pagal Helsinkio apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendį atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. birželio 3 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XII-1322 dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, todėl Suomijos Respublikos Helsinkio apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. ir 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiai pripažintini ir vykdytini Lietuvos Respublikoje.
Šalies argumentai
3. Skunde nuteistojo gynėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartį ir atsisakyti pripažinti Suomijos Respublikos Helsinkio apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. bei 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendžius bei vykdyti juos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
3.1. Skunde nuteistojo gynėja nurodo, kad Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad nenustatyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnyje numatyti pagrindai, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti nuosprendžius ir vykdyti bausmę. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad teismas atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jeigu sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves. Skunde teigiama, kad šiuo atveju kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas pažeistų pagrindines nuteistojo T. D. teises ir laisves. Pats T. D. nepageidauja būti perkeltas likusią bausmės dalį atlikti Lietuvoje. Be to, Suomijoje yra sudarytos žymiai palankesnės sąlygos T. D. socialinei reabilitacijai nei Lietuvoje, todėl socialinės reabilitacijos tikslas bus efektyviau pasiektas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę atliekant Suomijoje. Tuo labiau, kad, anot nuteistojo gynėjos, Suomijoje galioja palankesnė teisės normų, reglamentuojančių lygtinį paleidimą, bazė, todėl nuosprendžio vykdymas Lietuvos Respublikoje neabejotinai pablogins nuteistojo teisinę padėtį bei pažeis jo teises ir laisves. Skunde taip pat akcentuojama, kad Suomijoje yra žymiai geresnės laisvės atėmimo vietos sąlygos ir galimybės atlikti laisvės atėmimo bausmę. Akivaizdu, kad geresnės sąlygos laisvės atėmimo vietoje sudaro ir palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai.
3.2. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad dėl antrojo nuosprendžio – Helsinkio apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio yra paduotas skundas Aukščiausiajam teismui. Taigi, teisminiai procesai Suomijoje dar yra nebaigti ir dėl antrojo nuosprendžio Aukščiausiasis teismas gali priimti atitinkamus sprendimus dėl pripažintino ir vykdytino nuosprendžio panaikinimo ar pakeitimo.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo gynėjos skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina ir pataisos įstaigos rūšį nustato apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, šią laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos administracijos teikimu. BPK 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.
6. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.
7. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, apylinkės teismas, įvertinęs galiojantį teisinį reglamentavimą, Suomijos Respublikos Baudžiamųjų sankcijų departamento pateiktą prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, padarė išvadą, jog šiuo atveju nustatytos visos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kuomet Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, bei nenustatyta Įstatymo 8 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti Helsinkio apeliacinio teismo nuosprendžius ir vykdyti jais paskirtas bausmes. Grįsdamas tokią išvadą, žemesnės instancijos teismas nurodė, jog T. D. yra Lietuvos Respublikos pilietis, kurio paskutinė ir vienintelė žinoma gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvykimo į kitą užsienio valstybę jis nėra deklaravęs, šeimyninių santykių, socialinių ryšių Suomijos Respublikoje jis neturi, Suomijos migracijos tarnybos 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu T. D. buvo deportuotas į Lietuvą ir jam paskirtas 15 metų draudimas įvažiuoti į Suomiją. Teismas taip pat pažymėjo, jog T. D. asmeniškai dalyvavo bylų nagrinėjime, po kurių buvo priimti nuosprendžiai.
8. Skundą nagrinėjantis teismas visiškai pritaria apylinkės teismui, jog nagrinėjamu atveju nėra Įstatymo 8 straipsnyje numatytų pagrindų, kurie leistų atsisakyti Lietuvos Respublikai pripažinti ir vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje priimtą teismo nuosprendį, o kitos aplinkybės (nuteistojo pilietybė, gyvenamoji vieta) atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte numatytas sąlygas, todėl skundžiamas procesinis sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas.
9. Nors skunde T. D. gynėja nurodo, kad nuteistasis nesutinka atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje, tačiau apygardos teismas pažymi, kad pagal Pamatinio sprendimo 6 straipsnio 2 dalį nuteistojo sutikimas nėra būtinas, kai nuosprendis ir liudijimas perduodami valstybei narei, kurios pilietis yra nuteistasis ir kurioje jis gyvena; valstybei narei, į kurią nuteistasis bus deportuotas panaikinus jam skirto nuosprendžio vykdymą remiantis išsiuntimo iš šalies ar deportavimo orderiu, įtrauktu į nuosprendį ar teisminį arba administracinį sprendimą, ar bet kokią kitą priemonę, priimtą pagal nuosprendį; valstybei narei, į kurią nuteistasis pabėgo ar į kurią kitokiu būdu sugrįžo dėl jam išduodančiojoje valstybėje iškeltos bylos arba priėmus apkaltinamąjį nuosprendį toje valstybėje. Įvertinus tokį teisinį reguliavimą yra visiškai akivaizdu, kad nuteistojo T. D. nesutikimas su tuo, jog jo atžvilgiu Suomijos Respublikoje priimti nuosprendžiai būtų pripažinti ir jais paskirtos laisvės atėmimo bausmė būtų vykdoma Lietuvos Respublikoje, neužkerta kelio teismui priimti priešingą, nei pageidauja nuteistasis, procesinį sprendimą.
10. Pagrindo skundžiamos apylinkės teismo nutarties panaikinimui ir sprendimo atsisakyti patenkinti Suomijos Respublikos Baudžiamųjų sankcijų departamento pateiktą prašymą priėmimui nesudaro ir kiti nuteistojo gynėjos skunde nurodomi argumentai. Vien tai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas Suomijos Respublikos įkalinimo įstaigoje T. D. galimai būtų kur kas komfortabilesnis nei Lietuvos Respublikos pataisos namuose dėl ten esančių geresnių sąlygų, neleidžia teismui daryti išvados, jog pripažinus Suomijos Respublikos sprendimus dėl laisvės atėmimo bausmės ir vykdant juos Lietuvos Respublikoje, bus pažeistos pagrindinės jo teisės ir laisvės. Tuo tarpu aplinkybė, jog pagal Suomijos Respublikos įstatymus nuteistajam asmeniui, kuris yra teistas pirmą kartą, numatyta lygtinio paleidimo galimybė atlikus pusę laisvės atėmimo bausmės, šiuo atveju nepatenka į Pamatinio sprendimo 9 straipsnio 1 dalyje ar Įstatymo 8 straipsnyje numatytų pagrindų, kuomet būtų galima atsisakyti pripažinti kitos Europos Sąjungos nuosprendį ir vykdyti bausmę, sąrašą. Be to, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatas, nuteistasis, įvykdęs šiame įstatyme numatytas sąlygas, taip pat turi teisę į lygtinį paleidimą, bausmės atlikimo režimas jam gali būti švelninamas priklausomai nuo teigiamo nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu. Pastebėtina ir tai, kad T. D. pagal Suomijos baudžiamojo kodekso paskirtas laisvės atėmimo bausmes suderinus su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalimi, 260 straipsnio 2 dalimi, 260 straipsnio 1 dalimi, 260 straipsnio 2 dalimi jam buvo nustatyta 9 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi nuteistasis galės teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos likus ne daugiau kaip mėnesiui iki laiko, kai jis faktiškai bus atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
11. Nuteistojo gynėja skunde nurodo, kad T. D. yra pateikęs kasacinį skundą Aukščiausiajam teismui, dėl ko teisminiai procesai Suomijoje dar nėra baigti, tačiau ši aplinkybė skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi. Šiame kontekste pažymėtina, kad klausimas dėl Suomijos Respublikos Helsinkio apeliacinio teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje yra sprendžiamas remiantis valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo ir tarpusavio pripažinimo principu. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad T. D. atžvilgiu priimti nuosprendžiai yra įsiteisėję, nuteistasis asmeniškai dalyvavo teisminiuose nagrinėjimuose, po kurių buvo priimti sprendimai. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo kreipimasis į Suomijos Respublikos Aukščiausiąjį teismą nelaikytinas pagrindu panaikinti apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
12. Įvertinęs visa, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų nuostatų, nuteistojo procesinių teisių, todėl naikinti ją ir priimti dėl skundo naują sprendimą – atsisakyti pripažinti Suomijos Respublikos Baudžiamųjų sankcijų departamento prašymą dėl Helsinkio apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. ir 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendžių pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje - nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo T. D. gynėjos advokatės R. A. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 3 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.