- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- 1-739-957/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- A. S.
- Civilinis ieškovas
- A. S.
- Nukentėjusysis
- G. S.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, teistas:
1. Akmenės rajono apylinkės teismo 1996 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK), galiojusį iki 2003 m. gegužės 1 d., 272 straipsnio 2 dalį, 205 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausme su ¼ turto konfiskavimu;
2. Akmenės rajono apylinkės teismo 1997 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusį iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausme su ½ turto konfiskavimu;
3. Kauno apygardos teismo 1997 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusį iki 2003 m. gegužės 1 d., 303 straipsnio 2 dalį – šešerių metų laisvės atėmimo bausme;
4. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme;
5. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) – galutine subendrinta trejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
6. Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (18 epizodų), 214 straipsnio 1 dalį (5 epizodai), 187 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), 182 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), 187 straipsnio 3 dalį (9 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 182 straipsnio 3 dalį – galutine subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausme;
7. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), 187 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 187 straipsnio 3 dalį (2 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – galutine subendrinta dvejų metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme;
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 178 straipsnio 4 dalį (2 epizodai), 214 straipsnio 1 dalį (7 epizodai), 215 straipsnio 1 dalį (7 epizodai), 182 straipsnio 1 dalį (5 epizodai) – galutine subendrinta dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme (bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nuosprendis neįsiteisėjęs, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę),
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai), 215 straipsnio 4 dalyje (2 epizodai), 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. kaltinamas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2017 m. kovo 23 d., apie 14.50 val., Rokantiškių kapinių automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, Rokantiškių g., iš aikštelėje stovėjusio neužrakinto automobilio „Opel Sintra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrobė svetimą A. S. priklausančią piniginę su joje buvusiai nukentėjusiajai A. S. priklausančias daiktais, G. S. vardu išduotą SEB banko mokėjimo kortelę Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), ir A. S. vardu išduotą DNB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir A. S. vardu išduotais DNB banko mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis – prisijungimo slaptažodžiais, ir taip neteisėtai įgijo dvi svetimas elektronines mokėjimo priemones bei elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, kuriuos laikė su savimi, ir 2017 m. kovo 23 d., apie 15.14 val., A. S. vardu išduotą DNB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojo bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniuje, Grybo g. 21, po to jas išmetė.
Be to, jis kaltinamas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2017 m. kovo 23 d. apie 14.50 val., neteisėtai įgytą svetimą A. S. vardu išduotą DNB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 23 d., apie 15.14 val., panaudojo įdėdamas į bankomatą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniuje, Grybo g. 21, ir 2017 m. kovo 23 d. 15.14.39 val. ir 15.15.14 val., du kartus suvedęs elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – prisijungimo slaptažodį, neteisėtai inicijavo dvi finansines operacijas ir iš A. S. DNB banko sąskaitos Nr. LT (duomenys neskelbtini) nuėmė 120 Eur.
Be to, jis kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d., laikotarpiu nuo 12.30 val. iki 13.30 val., Rokantiškių kapinių automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, Rokantiškių g., iš aikštelėje stovėjusio neužrakinto automobilio „Jeep Grand Cheroke“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrobė svetimą M. V. priklausančią piniginę, 50 Eur vertės, su joje buvusiais 750 Eur, ir kitais daiktais, M. V. vardu išduotą SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip pagrobė M. V. priklausantį 800 Eur vertės turtą bei neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, kurią laikė su savimi, ir 2018 m. rugpjūčio 26 d., apie 13.53 val., M. V. vardu išduotą SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojo bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniuje, Grybo g. 21, po to ją išmetė.
Be to, jis kaltinamas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d., laikotarpiu nuo 12.30 val. iki 13.30 val., neteisėtai įgytą M. V. vardu išduotą SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 26 d., apie 13.53 val., panaudojo įdėdamas į bankomatą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniuje, Grybo g. 21, ir 2018 m. rugpjūčio 26 d. 13.53.06 val., suvedęs netinkamą prisijungimo slaptažodį, taip panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę neteisėtai inicijavo vieną finansinę operaciją.
Teisiamajame posėdyje prokurorė Oksana Leontjeva prašė perduoti baudžiamąją bylą prokurorei ikiteisminiam tyrimui papildyti.
Savo prašymą prokurorė motyvavo tuo, kad kaltinamajame akte yra inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 4 dalį. Tuo tarpu kaltinamojo A. S. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas, nenustačius nusikalstamos veikos požymių, tačiau prokuroro nutarime buvo padaryta klaida skaičiuojant MGL dydžius. Pagal veikos padarymo metu galiojusį bazinių ir bausmių nuobaudų dydį, 1 MGL dydį sudarė 37,66 Eur, taigi kaltinamojo veika atitiko BK 182 straipsnio 3 dalies sudėtį. Prokurorės teigimu, dėl to kaltinimas turėtų būti tikslintinas, o to padaryti negalima pateikus naują kaltinimą bylos nagrinėjimo metu, nes prokuroro nutarimas priimtas 2019 m. gruodžio 19 d. Taigi, siekiant pašalinti netikslumus, prašo grąžinti baudžiamąją bylą kaltinimo patikslinimui.
Kaltinamojo gynėjas Audrius Pėstininkas prašė prokurorės prašymą atmesti bei nurodo, kad galimas naujos veikos atsiradimas, kuri būtų kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 3 dalį kaip baudžiamasis nusižengimas. Ši veika būtų tarp kitų veikų, kuriomis kaltinamas A. S., padaryta idealiąja sutaptimi. Kalbant apie bausmę, jau vien šio straipsnio atsiradimas neturėtų jokios įtakos teisinėms pasekmėms, t. y. bausmės dydžiui, nes bausmės būtų apimamos. Be to, A. S. kaltinamas apysunkių nusikaltimų padarymu, o bausmė už baudžiamąjį nusižengimą būtų bendrinama apėmimo būdu dar ir dėl to, kad skiriasi veikos pagal pavojingumą. Veikos atsiradimas niekaip neįtakotų paskirtos bausmės. Gynėjo nuomone, šis veiksmas būtų atliktas dėl procesinių techninių argumentų, dėl kaltinimo „gražumo“, tačiau nukentėtų proceso operatyvumas, o „laimėti“ būtų tik techniniai dalykai, kurie teisinių pasekmių neturi. Todėl prašo atmesti prokurorės prašymą.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė, nukentėjusysis nuomonės neišsakė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 254 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad byla gali būti perduota prokurorui, jeigu yra jo prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Teismas, perduodamas bylą prokurorui dėl tyrimo papildymo, nustato konkretų terminą ikiteisminiam tyrimui papildyti. Teismo vertinimu, šią baudžiamąją bylą tikslinga perduoti prokurorei, kadangi valstybės kaltintojo nuomone, byloje būtina atlikti papildomus tyrimo veiksmus. Pažymėtina, jog BPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 2 straipsnyje įtvirtinta pareiga atskleisti nusikalstamas veikas, t. y. prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad prokurorei įvertinus pateikto kaltinimo trūkumus bei atsižvelgiant į tai, kad kitos nusikalstamos veikos, kuriomis kaltinamas A. S., nėra priskirtinos turtinių nusikaltimų kategorijai, sudaro pagrindą manyti, jog jeigu būtų poreikis, gali kilti esminių sunkumų sprendžiant civilinio ieškinio klausimą. Pažymėtina, kad procesas negali būti formalus, o valstybinis kaltintojas vykdydamas savo pareigą, pagrįstai paprašė bylą grąžinti prokurorui. Tuo tarpu gynybos argumentas, jog dėl bylos grąžinimo nukentėtų proceso operatyvumas yra svarbus, tačiau iš esmės neturi įtakos proceso trukmei, nes vieno mėnesio terminas nėra reikšmingas siekiant priimti teisėtą sprendimą šioje baudžiamojoje byloje.
Šios priežastys leidžia manyti, kad juos objektyviai tinkamiausiai atliks būtent Institucija, atsakinga už ikiteisminio tyrimo kontrolę, t. y. prokuratūra.
Teismas, atsižvelgęs į prokurorės pateiktą prašymą, sprendžia, kad tyrimui papildyti objektyviai būtinas ne trumpesnis, nei vieno mėnesio terminas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 3 dalimi, teismas
nutaria:
Prokurorės Oksanos Leontjevos prašymą tenkinti ir baudžiamąją bylą, kurioje A. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 215 straipsnio 4 dalį (2 epizodai), 178 straipsnio 1 dalį, perduoti prokurorei ikiteisminiam tyrimui papildyti.
Ikiteisminiam tyrimui papildyti nustatyti vieno mėnesio terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.