Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-01-25 · Byla Nr. TS-10-1078/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-25
Bylos Nr.
TS-10-1078/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Advokatai
Anatolijus Novikovas
Kategorijos
Teikimas Nr. Nr. TS-10-1078/2023
Teisminio proceso numeris nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. sausio 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi H. M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), advokato Anatolijaus Novikovo skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 58-323,

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. M. L. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų laisvės apribojimas, skiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu, 2) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 20 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, 3) per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių, paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendis pakeistas – panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, H. M. L. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį paskirta laisvės apribojimo bausmė ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, naujai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas.

Bausmės pradžia – 2022 m. balandžio 24 d., bausmės pabaiga – 2025 m. rugsėjo 2 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. gruodžio 13 d. buvo 2 metai 8 mėnesiai 20 dienų.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. gruodžio 29 d. gautas nuteistojo H. M. L. advokato A. Novikovo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 58-323 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nuspręsta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Skunde akcentuojama, kad H. M. L. atitinka tiek formaliuosius, tiek materialiuosius reikalavimus lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pasak nuteistojo advokato, priimant Nutarimą, Komisija laikėsi visiškai nepagrįstos pozicijos, jog, pritaikius lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nuteistasis gali vėl nusikalsti. Skunde nurodoma, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek intensyvios priežiūros laikotarpiu H. M. L. nenusižengė jokiems teisės normų reikalavimams, nepažeidė intensyvios priežiūros reikalavimų. Be to, laisvės atėmimo įstaigoje laikosi nustatytų taisyklių, neturi jokių drausminių nuobaudų. Nors H. M. L. padarytų nusikalstamų veikų nevertino kaip sunkaus nusikaltimo, tačiau suvokė nusikalstamų veikų neigiamas pasekmes, todėl bausmės tikslas yra iš esmės pasiektas. Skunde pažymima ir tai, kad nuteistasis yra susiradęs darbą, nebevartoja ir ateityje nežada nevartoti narkotinių medžiagų. Be to, laisvės atėmimo vietų įstaigoje stengiasi būti mandagus ir paslaugus, vengia destruktyvių grupių, nestebima manipuliacinio elgesio. H. M. L. atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina nusikalstamumą, socialines situacijas vertina teisingai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, stengiasi elgtis sąžiningai. Laisvu laiku skaito knygas, eina pasivaikščioti. Taip pat nėra abejingas vykdomoms veikloms, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo programose. Bausmės atlikimo metu elgiasi nepriekaištingai, drausminių nuobaudų neturi, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, apsvaigimo atvejų nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nėra fiksuota. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema – 23 balai. Pasak nuteistojo advokato, šių aplinkybių visuma sudaro tiek formalųjį, tiek materialųjį pagrindą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2022 m. liepos 14 d.) nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, svarbu nustatyti tiek formaliuosius, tiek materialiuosius (nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą, laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos nuomonę ir t. t.) lygtinio paleidimo pagrindus. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik kaip išskirtinis paskatinimas, kai nuteistojo elgesys atliekant bausmę yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti esminius bausmės tikslus, bet tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu, išnagrinėjęs Komisijos Nutarimą ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, nustatė, kad Komisija 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 58-323 nusprendė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Pastaba: nors nurodoma, kad priimant Nutarimą vadovautasi BVK 157 straipsniu, tačiau nuo 2022 m. liepos 15 d. įsigaliojo nauja įstatymo redakcija, kurioje minėtą straipsnį atitinka BVK 82 straipsnis. Iš Nutarimo bei įstatymo turinio akivaizdu, kad padarytas rašymo apsirikimas ir Komisija vadovavosi BVK 82 straipsniu). Nors skunde teigiama, kad nuteistasis atitinka tiek formaliuosius, tiek materialiuosius lygtinio paleidimo pagrindus, todėl Komisijos priimtas Nutarimas naikintinas, tačiau tokiai išvadai padaryti nėra jokio pagrindo. Komisija tokį savo motyvuotą sprendimą priėmė įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadą, nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką.

Nesutiktina su skunde nurodomu teiginiu, jog Komisija nepagrįstai įvertino, kad nuteistasis gali vėl nusikalsti. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Kaip jau minėta, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, vertintinas ne tik asmens elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir jo elgesys iki bausmės atlikimo. Šiuo atveju, sprendžiant ar yra pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, svarbu atsižvelgti į aplinkybę, jog nuteistasis įvykdė du sunkius ir vieną labai sunkų nusikaltimą. Nors tai, kad asmuo nubaustas už du sunkius ir vieną labai sunkų nusikaltimų padarymą, negali būti esminė aplinkybė, sprendžiant, ar asmeniui taikytinas lygtinis paleidimas, tačiau sprendžiant, ar nuteistasis yra vertas teismo pasitikėjimo, įvertinama tiek teigiamai, tiek neigiamai asmenį charakterizuojančių aplinkybių visuma. Nuteistasis net ir buvęs susidūręs su teisėsaugos institucijomis dėl savo neteisėto elgesio anksčiau, savo elgesio nepakeitė tinkama linkme ir šiuo metu atliekama bausmė dėl sunkesnių nusikaltimų padarymo. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje nustatytos tvarkos, nesugeba daryti tinkamų išvadų, savarankiškai koreguoti elgesio.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad veikos, dėl kurių nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo susijusios su psichotropinėmis medžiagomis, be to, H. M. L. būdamas laisvėje, vartojo narkotines medžiagas. Nors bausmės atlikimo metu nėra fiksuota piktnaudžiavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis atvejų, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo praeitį, išlieka didelė rizika, jog narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas gali pasikartoti asmeniui esant nestruktūrizuotoje aplinkoje, t. y. esant laisvėje. Nors nuteistasis išreiškia kritiškas nuostatas savo poelgiams, tačiau pažymėtina, kad H. M. L. nusikalstamas elgesys yra tiesiogiai susijęs su piktnaudžiavimu psichotropinėmis medžiagomis, be to, būdamas laisvėje nuteistasis psichotropines medžiagas vartodavo išties dažnai. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad asmuo ne tik linkęs veikti teisei priešingu būdu, nusikalsti, tačiau taip pat esama rizikos, jog išėjęs į laisvę nuteistasis gali siekti savo poreikius patenkinti nusikalstamu būdu.

Pažymėtina ir tai, kad, nors nuteistasis dalyvavo įvairiose resocializacijos priemonėse, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje išskirta daug kriminogeninių veiksnių, kuriuos tikslinga koreguoti resocializacijos priemonių pagalba. Nuteistasis turi polinkį įsitraukti į rizikingas veiklas, problemų atpažinimo stoką, esama finansinės motyvacijos nusikalstant požymių, tam tikrą nusikalstamą elgesį palaikančių nuostatų, stebima tam tikro lygmens negatyvių nuostatų visuomenės atžvilgiu raiška. Teismas pažymi, kad sėkminga nuteisto asmens resocializacija yra įmanoma tik tuo atveju, kai jis sugeba sėkmingai identifikuoti problemines sritis, geba suvokti, kokie konkretūs jo veiksmai ar neveikimas nulėmė jų atsiradimą ir spręsti jas pasirenkant tam tinkamus modelius. Taigi, galimybės mažinti šiuos kriminogeninius veiksnius yra realiai įgyvendinamos ir išimtinai priklauso nuo paties nuteistojo motyvacijos.

Teismas sutinka, kad skunde nurodomos aplinkybės, jog nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek intensyvios priežiūros laikotarpiu nenusižengė jokiems teisės normų reikalavimams, nepažeidė intensyvios priežiūros reikalavimų, laisvės atėmimo įstaigoje laikosi nustatytų taisyklių, neturi jokių drausminių nuobaudų, stengiasi būti mandagus ir paslaugus aplinkiniams, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo programose – vertintinos teigiamai. Akcentuotina, kad tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, nors ir yra svarbios, tačiau jos nėra absoliutus pagrindas spręsti, kad savo elgesiu jis jau įrodė, jog toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis nėra atlikęs nei pusės jam skirtos bausmės, nors skunde nurodoma, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje elgiasi nepriekaištingai, tačiau pažymėtina, kad nei karto nebuvo skatintas. Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privalo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis ne tik lygtinio paleidimo metu, bet ir jam pasibaigus. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad nuteistasis minimizuoja savo veiksmų pavojingumą, savo elgesio nelinkęs vertinti kaip pavojingos veikos, yra stokojantis gilesnės savo nusikalstamo elgesio pasekmių kitiems analizės, labiau orientuotas į neigiamų kalinimo pasekmių sau išgyvenimus. Atsižvelgtina ir į tai, kad Nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas vienbalsiai, atskirųjų nuomonių nepareikšta. Nurodytos aplinkybės rodo, kad nenustatyta, jog nuteistasis gali laisvės atėmimo bausmę atlikti būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

Nors nuteistojo advokatas skunde pažymi, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo tokiai išvadai. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų – galimybės nuteistajam daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimas. Šis bausmės tikslas yra susijęs su visuomenės apsauga nuo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio. Tai nereiškia, kad bausme yra siekiama tik nubausti asmenį ir izoliuoti jį nuo visuomenės – baudžiamasis įstatymas, įtvirtindamas bausmės paskirtį, numato bausmės tikslų visetą, be kita ko, ir siekį paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, turi būti atsižvelgta ne tik į nuteistojo interesą, kad bausmei nustatytų tikslų būtų galima siekti laisvėje, bet ir į visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Kaip ir minėta, teismas teigiamai vertina nuteistojo motyvaciją keistis teigiama linkme bausmės atlikimo metu – adaptacijos programos užbaigimą, mokymąsi, dalyvavimą tikslinėse į narkotinių medžiagų vartojimo prevenciją orientuotose priemonėse, dalyvavimą pozityvaus užimtumo veiklose, tačiau nuteistojo padaryta pažanga nėra tokia ženkli, jog būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Dėl to šiuo metu yra reikalingos didesnės nuteistojo pastangos, siekiant sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis turi siekti tokių savo elgesio ir asmenybės pokyčių, kad jie laisvės atėmimo vietų įstaigos vienareikšmiškai būtų įvertinti teigiamai ir būtų neabejotinas pagrindas manyti, jog nuteistasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, priima sprendimą. Įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas pritaria Komisijos nuomonei, kad dar nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nenusikals, o jo lygtinis paleidimas užtikrins bausmės paskirtį. Taigi, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų nepakanka išvadai, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai, būdamas laisvėje jis bus lojalus įstatymams ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nebus pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo H. M. L. advokato Anatolijaus Novikovo skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 58-323 netaikyti nuteistajam H. M. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė