Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Gražys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutarties V. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno teritorinė muitinė 2011-01-17 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2011-01-17 12 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini), Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno sk. pareigūnai patikrino automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį F. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių raj., ir jame rado 4 plastikines talpas (vieną 1000 1 talpos ir 3 po 30 1 talpos) su dyzelinu. Prie automobilio buvo pilietis V. Š., kuris paaiškino, kad automobilis VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esantys daiktai yra jo. Tikrinimo metu jis nepateikė jokių dokumentų, liudijančių šių naftos produktų įsigijimą. Tuo pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010-12-27 įsakymu Nr. VA-117 patvirtintas „Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisykles“. Ši veika atitinka ATPK 171² str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius.

Kauno teritorinės muitinės 2011-01-27 nutarimu Nr. 21/2011 V. Š. nubaustas pagal ATPK 171² str. 1 d. ir jam skirta 10000 Lt bauda.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, pareiškėjas padavė skundą Kauno rajono apylinkės teismui. Kauno rajono apylinkės teismo 2011-05-16 nutartimi pareiškėjo skundas netenkintas ir paliktas nepakeistu Kauno teritorinės muitinės 2011-01-27 nutarimas. Teismas konstatavo, jog V. Š. padaryta veika kvalifikuota teisingai ir nuobauda paskirta pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 171² straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog biokuro, bioalyvos gabenimo ir laikymo, taip pat naftos produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarkos pažeidimas, išskyrus veiksmus, numatytus šio straipsnio antrojoje dalyje užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dvidešimties tūkstančių litų.

V. Š. administracinė nuobauda paskirta pagal 171² straipsnio 1 dalį už tai, kad jis laikė automobilyje VW Transporter 4 plastikines talpas (vieną 1000 1 talpos ir 3 po 30 1 talpos) su dyzelinu neturėdamas dokumentų, liudijančių šių naftos produktų įsigijimą ir tuo pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010-12-27 įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų „Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių“ 12 ir 20 punktus.

Pareiškėjas savo kaltę neigia, nurodo, jog kuras jam nepriklausė, be to, kuro perpylimas negali būti laikomas gabenimu ar laikymu ir nesudaro administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo klausimas, neigiant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę padarius ATPK 171² straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš minėto straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nustatyta, kad Kauno rajono apylinkės teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, išklausė pažeidėjo paaiškinimus, įvertino liudytojų parodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog V. Š. 2011-01-17 automobilyje be įsigijimo dokumentų laikė kurą – dyzeliną, tuo pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010-12-27 įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų „Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių“ 12 ir 20 punktus, tai yra padarė ATPK 171¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Kauno rajono apylinkės teismo išvada, jog V. Š. kaltė, padarius ATPK 171² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta, veika kvalifikuota tinkamai, pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus.

Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog V. Š. transporto priemonėje buvo rastas dyzelinas, ir V. Š. negalėjo pateikti dyzelino įsigijimo dokumentų. Šios aplinkybės nustatytos liudytojų K. N., R. Š. parodymais. Šių aplinkybių iš esmės neneigia ir V. Š., tačiau jis teigia, jog dyzelinas buvo ne jo, o A. M., jis tik turėjo pervežti kurą. Ši pažeidėjo nurodyta aplinkybė teismo motyvuotai paneigta. Šiuos aiškinimus teismas pagrįstai vertino kritiškai, nes V. Š. ir A. M. parodymai nenuoseklūs, prieštaraujantys tarpusavyje bei kitiems byloje surinktiems įrodymams – liudytojų K. N. ir R. Š. parodymams.

V. Š. teisme aiškino, jog su A. M. buvo atvykę kartu pilti kuro į garažus, vėliau A. M. dingo, čekius padėjo į automobilio daiktadėžę, A. M. prašė kurą pervežti į Savanorių pr. Kaune. Nurodė, jog, A. M. išėjus, už 5 ar 10 min. pasirodė muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai. Tuo tarpu A. M. parodė, jog prašė kurą pervežti ne į Savanorių pr., tačiau į Rokus, nurodė, jog kartu pumpavo kurą į talpyklas, pumpavo porą valandų, į automobilio daiktadėžę įdėjo čekius. A. M. nurodė, jog kurą pervežti prašė pirmą kartą, tačiau tuo pačiu nurodė, jog už ankstesnius pervežimus V. Š. jis sumokėdavo. A. M. ir V. Š. nurodo skirtingas kuro pristatymo vietas, be to, A. M. parodymai prieštaringi tarpusavyje. O nurodyta aplinkybė, kad dar prieš pasirodant pareigūnams čekiai buvo audėti į daiktadėžę prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes jų V. Š. įvykio vietoje nepateikė, nors parodymuose nurodė, jog čekiai į daiktadėžę buvo įdėti dar iki pasirodant pareigūnams. Administracinio teisės pažeidimo protokole paaiškino, jog čekius pateiks vėliau, nenurodė, kad įsigijimo dokumentai yra daiktadėžėje. Čekius pateikė ne V. Š., o A. M.. Šios aplinkybės patvirtina, jog tiek V. Š., tiek ir A. M. parodymai nenuoseklūs bei tarpusavyje prieštarauja. Be to, liudytojai K. N. ir R. Š. paaiškino, jog stebėti pradėjo dar prieš pilantis kurą, stebėjo apie pusę valandos, V. Š. buvo vienas, paprašius pateikti kuro įsigijimo dokumentus, jų nepateikė. Šių liudytojų parodymai tarpusavyje sutampa, nuoseklūs, todėl teismas neturėjo pagrindo jais netikėti. Be to, šių liudytojų parodymais nustatyta, jog pilant kurą V. M. nebuvo, todėl jais paneigiamas V. Š. ir A. M. nurodytos aplinkybės, kad kurą jie pylė kartu. Be to, V. Š. parodė, jog pareigūnai pasirodė praėjus 5 ar 10 minučių po to kai išėjo A. M., tačiau pareigūnai teigia kuro perpylimą stebėję apie pusvalandį ir nenurodė matę kitą asmenį kartu su V. Š. per tą laikotarpį. Šios aplinkybės taip pat duoda pagrindą abejoti V. Š. ir A. M. parodymų teisingumu, todėl jie teisingai vertinti kritiškai. Be to, net ir nustačiau, jog kuras priklausė ne V. Š., tai nepanaikintų jo atsakomybės pagal minėtą straipsnį, nes pažeidimas laikomas baigtu nuo to momento, kai nustatoma, jog kuras yra talpykloje, tačiau asmuo neturi jo įsigijimo dokumentų.

V. Š. nurodė, jog automobilis ir talpykla yra jo, jis naudoja šį automobilį, jam esant prie šios transporto priemonės, automobilyje įrengtoje talpykloje buvo rasta dyzelino, jo įsigijimo dokumentų V. Š. neturėjo ir nepateikė, tuo pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų „Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių“ 20 punktą, kuriame nurodoma, kad „Ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys, laikydami eksploatuojamose kuro talpyklose naftos produktus, bioproduktus ar kitus degiuosius skystus produktus, privalo turėti šių Taisyklių 12 punkte nurodytus dokumentus. Šie dokumentai reikalingi tol, kol tose kuro talpyklose saugomi dokumentuose nurodyti produktai. Jeigu naftos produktų, bioproduktų ar kitų degiųjų skystų produktų įsigijimo ar gabenimo dokumentai yra įforminti elektroninėmis priemonėmis, ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys turi turėti galimybę juos atspausdinti“. Dokumentai, nurodyti Taisyklių 12 punkte yra naftos produktų įsigijimo dokumentai.

Šių taisyklių 20 punktas vienodai galioja tiek asmenims, laikantiems savo pačių įsigytus naftos produktus, tiek ir laikantiems kitiems asmenims priklausančius naftos produktus. Perpumpavus kurą, jis objektyviai buvo V. Š. automobilio talpykloje. Kad kuras buvo automobilio talpykloje, neneigė ir pats V. Š., tačiau įsigijimo dokumentų pateikti negalėjo, todėl laikomas nepagrįstu skundo argumentas, jog perpumpavimas nesudaro minėto pažeidimo objektyviosios pusės. Be to, nenagrinėjamas ir skundo argumentas dėl neteisėtos prekybos kuru, nes už tokią veiką V. Š. nenubaustas ir teismas dėl šios veikos nepasisakė.

V. Š. yra ūkininkas ir šias taisykles žinojo, todėl savo veikos neteisėtumą neabejotinai suprato, nepaisant to, kurą laikė automobilyje įrengtoje talpykloje ir įsigijimo dokumentų nepateikė, todėl darytina išvada, jog V. Š. neabejotinai suprato, kad savo veiksmais pažeidžia aukščiau nurodytas taisykles. Todėl darytina išvada, jog V. Š. veikoje yra visi būtinieji ATPK 171² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymiai. V. Š. veika kvalifikuota teisingai.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno rajono apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (dalį jų motyvuotai atmesdamas) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl nenaikintina. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo skundą Kauno rajono apylinkės teisme buvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, ištirti ir įvertinti visi įrodymai. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo apylinkės teismo nutartį keisti ar panaikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.