Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), baigęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2016 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį sumažinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį sumažinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2021 m. kovo 23 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Aprašomoji dalis

nustatė

N. Š. įvykdė vagystę, o būtent: 2022 m. lapkričio 12 d. apie 2⁰⁰ val. iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 11 vnt. momentinių loterijos bilietų „(duomenys neskelbtini)“ po 1 €, iš viso už 11 €, 10 vnt. momentinių loterijos bilietų „(duomenys neskelbtini)“ po 10 €, iš viso už 100 €, 11 vnt. momentinių loterijos bilietų „(duomenys neskelbtini)“ po 5 €, iš viso už 55 €, 25 vnt. momentinių loterijos bilietų „(duomenys neskelbtini)“ po 10 €, iš viso už 250 €, bendra pagrobto turto suma – 416 €, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis N. Š. kaltu prisipažino ir kaip teisingus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus. Kaltinamojo teigimu, (įvykio metu) degalinėje buvo tik jis ir E. (D.). Loterijos bilietai buvo padėti ant stalo (prekystalio). E. jam nedavė „pilnų“ (loterijos bilietų), nedavė kažko ten „į pliusą“ ar dar kažko. Pabrėžė, kad E. nebuvo jo bendrininkė, nebuvo, kad ji jam duotų nepanaudotus (loterijos bilietus).

Teisiamojo teismo posėdžio metu peržiūrėtame pirmame vaizdo įraše kaltinamasis matė tik save, o E. prie prekystalio nematė nė karto. Kai kaltinamasis ateina (prie prekystalio), tada ji irgi ateina. Mano, kad nėra vaizdo (nesimato), jog E. trauktų bilietus. O jeigu apačioje kažką traukia, tai ten yra panaudoti bilietai. Kaltinamasis pirmame peržiūrėtame vaizdo įraše nematė, kad E. jam duotų bilietų, nieko panašaus. Peržiūrėjus antrą vaizdo įrašą, kaltinamasis prisiminė, kad loterijos bilietų BAR kodas nenutrintas. Skaičiukai nutrinti, viskas nutrinta, išskyrus BAR kodus. E. sakė, kad be BAR kodo netinka (negali skanuoti). Anot kaltinamojo, jei būtų ryški nuotrauka ir priartinta, matytųsi, kad yra 2-3 bilietai. Kaltinamasis netrynė (loterijos bilietų BAR kodų) prie prekystalio. (Kasininkai) pasiima laimingus bilietus. Kaltinamajam išmokėjo nedaug, iki 100 € (laimėjimo). Už tuos pinigus pirko maistą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju N. Š. prisipažino kaltu ir paaiškino (b. l. 83-84, 92), kad nusikaltimą padarė vienas. Jo buvusi sutuoktinė E. D. (Š.) nieko nežinojo, kad jis vagia loterijos bilietus.

Kaltinamasis (įtariamasis) 2022 m. lapkričio 11 d. prieš vidurnaktį, tikslaus laiko nežino neblaivus atėjo pas sutuoktinę E. Š.. Ji dirbo degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Norėjo pažiūrėti, kaip jai sekasi darbe. Ateidamas į degalinę neturėjo tikslo vogti. E. (Š.) degalinėje buvo viena. Abu kalbėjosi ir tuo pat metu E. tvarkėsi degalinėje. Nutaikęs progą, kai E. nematė, kaltinamasis (įtariamasis) per kelis kartus iš savitarnos, prie kasos esančiuose stenduose, pavogė įvairių momentinių loterijos bilietų. Nežino, kiek pavogė loterijos bilietų, tačiau sutinka su pranešime apie įtarimą nurodytu loterijos bilietų kiekiu bei pavadinimais. Vogtus loterijos bilietus slėpė džemperio kišenėje. Kiek prisimena, pavogtus loterijos bilietus trynė ir degalinės tualete, ir lauke, išėjęs neva parūkyti. Kaltinamasis (įtariamasis) neprisimena, ar nutrynė visus loterijos bilietus, ar ne, nes buvo neblaivus. Nutrintus loterijos bilietus padavė E., kad ji išmokėtų laimėjimus. E. grąžino bilietus, kurie buvo nelaimingi. Tai galėjo būti nufilmuota vaizdo medžiagoje. Kaltinamasis (įtariamasis) neprisimena, kiek minėtą naktį jis laimėjo pinigų. Prisimena, kad E. klausė, iš kur jis gavo tuos momentinius loterijos bilietus. Jis kažką pamelavo, kad gavo iš draugo. Kaltinamasis (įtariamasis) E. nesakė, kad tie loterijos bilietai yra vogti iš jos pačios degalinės. Juos vogė tuo momentu, kai E. nematė ir dirbo savo darbus. Labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Pasistengs atlyginti žalą kaip galima greičiau.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. P. parodė (b. l. 59), kad jis yra degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), vadovas. 2022 m. lapkričio 29 d. padarė eilinę loterijos bilietų inventorizaciją ir nustatė 57 įvairių loterijos bilietų už 416 € trūkumą. Liudytojas M. P. iš kitų darbuotojų girdėjo, kad pas darbuotoją E. Š. naktimis ateina jos buvęs sutuoktinis. Liudytojas M. P. nutarė patikrinti vaizdo įrašus, kai E. Š. dirbdavo naktimis. Peržiūrėjęs vaizdo įrašus nustatė, kad 2022 m. lapkričio 11 d. apie 23³⁰ val. į degalinę atėjo E. Š. sutuoktinis ir, kol ji būdavo užsiėmusi savo darbais, nuo prekystalio pasisavino loterijos bilietus. Liudytojas M. P. parodė vaizdo įrašą į darbą atėjusiai E. Š.. Iš E. Š. reakcijos suprato, kad ji nieko apie tai nežinojo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. D. parodė (b. l. 64-65), kad su savo buvusiu sutuoktiniu N. Š. nebegyvena apie 8-9 mėnesius ir oficialiai su juo išsiskyrė (duomenys neskelbtini). Turi bendrą sūnų. N. (Š.) ateidavo pas ją į darbą degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), aptarti skyrybų detalių, kad galėtų išsiskirti abipusiu susitarimu.

Liudytoja E. D. dirbo naktį iš 2022 m. lapkričio 11 d. į 2022 m. lapkričio 12 d. Pas ją buvo atėjęs N. Tą naktį ji dirbo kaip įprastai, todėl N. elgesys jai nesukėlė jokių įtarimų. Apie tai, kad N. pavogė loterijos bilietus, ji sužinojo iš savo vadovo M. P., kai šis parodė jai vaizdo įrašą. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip N. vagia loterijos bilietus jai nematant. Liudytoja E. D. tą naktį nepastebėjo nieko neįprasto N. elgesyje. Ji neprisimena, ar būtent tą naktį N. iškeitė loterijos bilietus į piniginį prizą. Liudytoja E. D. prisimena, kad kažkada N. atėjo su laimingu loterijos bilietu ir ji jam išmokėjo laimėjimą. Didžiausia laimėta suma buvo 50 €. Kadangi N. visada dirbo, todėl nekilo įtarimų, kad jis galėtų įvykdyti vagystę. Jų skyrybų priežastis nebuvo finansinės problemos. Liudytoja E. D. prisimena, kad tą naktį N. dažnai vaikščiojo į tualetą ir jame ilgai užsibūdavo. Mano, kad tualete N. nutrindavo pavogtus bilietus. Minėtą naktį dar vienas žmogus pirko loterijos bilietus ir galėjo laimėti nedidelėmis sumomis, t. y. po 1-2 €. Liudytoja E. D. neišmokėjo pirkusiam vyrui didelės sumos.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. lapkričio 29 d. pareiškime (b. l. 9, 13-14) nurodė, kad 2022 m. lapkričio 29 d. degalinėje atlikta loterijos bilietų inventorizacija ir nustatytas 57 bilietų už 416 € trūkumas. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, matyti, kad 2022 m. lapkričio 11 d. apie 23³⁰ val. į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), atėjo naktinę pamainą dirbančios darbuotojos, kaip įtariama, sutuoktinis. Kol darbuotoja buvo užsiėmusi darbais, tas vyras nuo prekystalio pasisavino loterijos bilietus: 11 vnt. momentinių loterijos bilietų „(duomenys neskelbtini)“ po 1 €, viso už 11 €; 10 vnt. momentinių loterijos bilietų „(duomenys neskelbtini)“ po 10 €, viso už 100 €; 11 vnt. momentinių loterijos bilietų „(duomenys neskelbtini)“ po 5 €, viso už 55 €; 25 vnt. momentinių loterijos bilietų „(duomenys neskelbtini)“ po 10 €, viso už 250 €. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 416 € žala.

Įvykio vietos apžiūros 2022 m. lapkričio 30 d. protokole su foto lentelėmis (b. l. 17-25) užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), degalinės „(duomenys neskelbtini)“ apžiūra.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2022 m. lapkričio 30 d. protokole (b. l. 27-29) teigiama, kad degalinė „(duomenys neskelbtini)“ pateikė vaizdo įrašus.

Kitų objektų apžiūros 2022 m. gruodžio 7-8 d. protokole su foto lentelėmis (b. l. 30-37) aprašyta vaizdo įrašų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apžiūra.

BK 190 straipsnis reglamentuoja BK XXX skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“ nurodytas sąvokas apie turto vertę ir turtinės žalos dydį. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 buvo pakeistas BK 190 straipsnis. Pakeitimai įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.

Šiuo metu galiojančio BK 190 straipsnio 1 dalis numato, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL.

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, tas, kas pagrobė svetimą turtą; pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą ir padarė baudžiamąjį nusižengimą. Taigi BK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paprasta nusikaltimo sudėtis, o BK 178 straipsnio 5 dalyje – baudžiamojo nusižengimo sudėtis.

Minimalusis gyvenimo lygis (MGL) yra tapatus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui (BBND) ir nuo 2018 m. sausio 1 d. padidintas iki 50 €.

Nusikalstamos veikos padarymo metu (2022 m. lapkričio 12 d.) kaltinamasis pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršijo 3 MGL, bet neviršijo 10 MGL (150 € < 416 € < 500 €). Todėl jo padaryta veika perkvalifikuojama iš BK 178 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Įvertinęs surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip svetimo turto vagystė pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija); yra įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu arba areštu (BK 178 str. 5 d.) (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 str.). Nusikalstamos veikos sudėtis materiali, veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu: kaltinamasis suvokė, kad turtas svetimas, bet vis vien norėjo jį neatlygintinai užvaldyti; suprato, kad užvaldydamas svetimą turtą, jo savininkui padarys materialinę žalą, ir norėjo tokių pasekmių (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai yra už dispozicijos ribų, bet nusikalstamoms veikoms nuosavybei, kurias reglamentuoja BK XXVIII skyrius, būdingas siekis praturėti kitų asmenų sąskaita. Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.) (b. l. 101), nuo (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini); skolų pagal kelias vartojimo kredito sutartis (informacinės teismų sistemos LITEK‘o duomenys). Nedirba, tačiau turi oficialaus darbo stažo nuo 2016 m. liepos 11 d. iki 2023 m. vasario 24 d. (b. l. 123). Nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 124). 2021 m. birželio 2 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu už karo prievolininkų pareigų nevykdymą. 2022 m. rugsėjo 8 d. baustas administracine tvarka už smulkų sukčiavimą; nėra informacijos apie baudos sumokėjimą (b. l. 120-121). Teistas 2 kartus už vagystę, pasikėsinimą pavogti ir nežymų sveikatos sutrikdymą dabar jau buvusiai sutuoktinei E. Š.. Bausmes atliko (b. l. 102-119). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, jog, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Parinkdamas bausmių rūšis ir dydžius, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmių skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikaltimo aplinkybes: priežastis, eigą, būdą (primityvus), biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nustatęs po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė kaltinamajam galėtų būti griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, jo dydį parinkdamas kiek mažesnį už vidurkį (BK 49 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažinama trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų ir skirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Su intensyvia priežiūra teismas gali skirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/ 2012).

Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, teisiamas 3 kartą, bet arešto bausmė skiriama pirmą kartą. Teismas parodo kaltinamajam atsargų pasitikėjimą ir atideda arešto bausmės vykdymą 6 mėnesius su pareigomis (BK 75 str. 1 d., 4 d., 5 d. 5-6 ir 10 p.).

Kaltinamajam 2022 m. gruodžio 14 d. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos (b. l. 95-97) – paliekama galioti tol, kol įsiteisės nuosprendis; nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama (BPK 139 str. 3 d.).

Turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, bendrininką, kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Gali būti konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar yra nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 1-2, 5 d.).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 1-2 dalimis, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir iš jo konfiskuojami (priteisiami į valstybės biudžetą) 70 € kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. gruodžio 1 d. civiliniu ieškiniu (b. l. 48) prašo priteisti 416 € turtinės žalos, atsiradusios pavogus 57 vnt. įvairių loterijos bilietų, atlyginimo.

Kaltinamasis neginčijo civilinio ieškinio teisinio ir/ar faktinio pagrindo nei jo dydžio, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai (BPK 113 str. 2 d., CPK 268 str. 5 d.).

Prokuroras prašė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti atlyginti turtinę žalą (BK 67 str. 2 d. 4 p., 69 str.).

Įpareigojimo atlyginti ar pašalinti turtinę žalą kaip baudžiamojo poveikio priemonės tikslas, kad turtinė žala būtų atlyginta ar pašalinta per teismo nustatytą terminą (BK 69 str. 3 d.). Turtinės žalos atlyginimo priteisimas, nuosprendžiu visiškai ar iš dalies patenkinus civilinį ieškinį, savaime reiškia pareigą atlyginti priteistą turtinę žalą. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos atlyginti priteistą turtinę žalą, kreditorius gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kad galėtų jį pateikti antstoliui, kitą dieną po to, kai nuosprendis įsiteisėja (Civilinio proceso kodekso 588 str.). Turtinės žalos atlyginimo ar pašalinimo institutas kaip baudžiamojo poveikio priemonė gali būti taikomas, kai baudžiamojoje byloje nepareikštas civilinis ieškinys. Todėl prokuroro prašymas skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigoti kaltinamąjį atlyginti turtinę žalą atmetamas kaip teisiškai nepagrįstas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: du kompaktinius diskai su vaizdo įrašais, prisegti prie 1 tomo galinio viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinami su byla (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia

N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) inkriminuotą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti ir pripažinti jį kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir skirti 24 parų arešto bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 24 parų arešto bausmę sumažinti trečdaliu iki 16 parų arešto bausmės.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 5-6 ir 10 punktais, arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešis) mėnesius, įpareigodamas N. Š. per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, kol pradės dirbti; dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio).

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

N. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis, vėliau panaikinti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. gruodžio 1 d. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš N. Š. jo naudai priteisti 416 € (keturis šimtus šešiolika eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 1-2 dalimis, skirti N. Š. baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti (priteisti iš jo į valstybės biudžetą) 70 €.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, prisegtus prie 1 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.