Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-05-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-292-865/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-25
Bylos Nr.
II-292-865/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00249-2023-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą atmesti.
Teisėjas
Irma Randakevičienė (pirm.)
Nukentėjusysis
R. M.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Karolis Žibas
Kategorijos

Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-292-865/2023

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00249-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2023 m. gegužės 25 d.

VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Ritai Dainelienei, Rasai Glovickytei-Liobienei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui M. E., nukentėjusiajai R. M., jos advokatui Karoliui Žibui, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui G. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-2546-2023 administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Faktinės aplinkybės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-2546-2023 nustatyta, kad M. E. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, dėl to, kad 2022 m. lapkričio 13 d. 13.28 val. (duomenys neskelbtini), būdama atsakinga už prižiūrimą šunį jo neprižiūrėjo, todėl šuo užpuolė kitą šunį ir jį mirtinai sužalojo.

M. E. paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda, be kita ko, Institucijos priimtu nutarimu M. E. įpareigota R. M. atlyginti padarytą 1544,87 Eur turtinę žalą iki 2023 m. balandžio 1 d.

II.Skundo ir atsiliepimo argumentai

M. E. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo atnaujinti tyrimą ir supažindinti ją su visa prašoma medžiaga bei užfiksuoti ir įtraukti į bylą jos liudytojo parodymus. Pareiškėja skunde nurodo, kad 2022 m. lapkričio 13 d. jos šuo, būdamas savo privačioje teritorijoje, įsitraukė ir sužalojo kaimynės šunelį. Kaimynė gatve vedėsi vieną mažą šunelį pririštą, kitą mažą šunelį nepririštą ir dar vieną didelį šunį akitą innu veislės, kuris buvo taip pat nepririštas. Didelis kaimynės šuo pribėgo labai arti pareiškėjos tvoros, į ką sureagavo jos šuo. Kai mažas šunelis lodamas pribėgo labai arti, tai jos šuo per tvoros tarpą pačiupo jį ir įsitraukė į jos teritoriją sužalodamas. Jos šuo labradoro mišrūnas, kuris niekada nerodė jokios agresijos, buvo ramus. Su šunimi dirbo ir dresuotoja kinologė, kuri vėliau paaiškino, kad didelis palaidas kaimynės šuo jos šuniui sukėlė nepasitenkinimą ir išprovokavo. Jos šuo buvo privačioje aptvertoje teritorijoje, už tvoros ribų patekti šuo neturėjo jokių galimybių. Policijoje bylos nagrinėjimas vyko tris kartus. Pareiškėja buvo iškviesta į nagrinėjimą visus kartus, ji aiškino situaciją, prašė apklausti jos liudytoją, kuri tuo metu viešėjo pas ją ir visą situaciją gerai matė, tačiau liudytoja kviesta nebuvo. Be to, pareiškėjai nebuvo pateikti liudytojų protokolai, šuniuko medicininių dokumentų išrašai, paaiškinimai bei kiti, byloje surinkti įrodymai. Taip pat jai nėra žinomas šuniuko vertės nustatymo dokumentas. Visa tai, anot pareiškėjos, jai turėjo būti pateikta nagrinėjimo metu, o jai buvo pateiktos tik sumos, kiek ji turi atlyginti žalą. Pareiškėjai susidarė įspūdis, kad tyrimas vyko tendencingai nukentėjusio šuns šeimininkų naudai.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į skundą prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjos skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad įvykio dieną pareiškėja prižiūrėjo jos dukrai priklausantį šunį, dėl ko ji atitinka gyvūno laikytojo sąvoką, kaip tai apibrėžia Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalis, todėl ir įgyja gyvūnų laikytojui teisės aktais numatytas pareigas. Gyvūno laikytoju, remiantis minėto įstatymo nuostatomis, laikomas asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai. Tai reiškia, kad ši apibrėžtis nustato, jog gyvūno laikytojo sąvoka apima ir gyvūno savininko, ir asmens, kuris laiko gyvūną atlygintinai ar neatlygintinai, teisinį statusą. Taigi pagal teisės aktus už gyvūno padarytą žalą administracinė atsakomybė taikoma ne tik asmeniui, kuriam gyvūnas priklauso nuosavybės teise, bet ir tokios teisės formaliai neturinčiam jį laikančiam asmeniui. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, bei pateiktu skundu, nekyla ginčas, jog pareiškėja įvykio metu buvo gyvūno, padariusio žalą, laikytoja, todėl ji laikytina ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytu subjektu (Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-60- 697/2020). Pareiškėja pateiktame skunde nurodo, kad jos prižiūrimas šuo yra ramaus charakterio, nėra agresyvus, o pulti nukentėjusiosios vedžiojamą šunį išprovokavo kitas šalimais esantis didelis šuo. Ši skunde nurodoma informacija nėra aktuali sprendžiant pareiškėjos atsakomybės klausimą, kadangi nagrinėjamu atveju sprendžiamas jos, kaip gyvūnų laikytojos netinkamas elgesys ir teisės aktų nesilaikymas prižiūrint gyvūną, o ne šuns puolimo motyvas. Gyvūnų laikytojas privalo garantuoti, kad gyvūnų laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, sanitarijos ir higienos reikalavimų. Pažymėtina, kad šiuo atveju gyvūnų laikytojas visų pirma privalo garantuoti, kad gyvūnų laikymas nekels grėsmės žmonių turtui. Todėl aplinkybė, kad šuo yra ramaus charakterio ir buvo neva išprovokuotas pulti kitą šunį, visiškai nešalina fakto, kad pareiškėjos prižiūrimas šuo užpuolė ir mirtinai sužalojo nukentėjusiajai priklausantį šunį. Atsiliepime konstatuojama, kad pareiškėja nesilaikė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklėse, patvirtintose Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakyme „Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ numatytų įpareigojimų užtikrinti, kad prižiūrimas šuo savo elgesiu neturės galimybės padaryti žalos kitų asmenų turtui ar sveikatai. Gyvūnų laikymo Vilniaus mieste taisyklių 5.5 punktas numato, kad gyvūnų laikytojai įgyvendindami nuosavybės teisę į gyvūną privalo laikytis gyvūnų apsaugą ir jų laikymą nustatančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka atlyginti gyvūnų padarytą žalą. Priimant nutarimą, įvertinus byloje esančius duomenis, kurie patvirtina padarytos žalos dydį, vadovaujantis ANK 664 straipsnio 2 dalies nuostatomis, buvo priimtas sprendimas M. E. įpareigoti atlyginti administraciniu nusižengimu padarytą turtinę žalą. be kita ko, atsiliepime pabrėžiama, kad įrodymų tyrimas nėra begalinis procesas, įrodymų turi būti surenkama ir ištirta tiek, kad tai leistų padaryti pagrįstas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šiuo atveju byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių pagrįstai spręsti, jog pareiškėja pažeidė gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų normas, dėl ko atsirado žala kito asmens turtui. Pareiškėja pateiktame skunde prašo apklausti liudytoją, tačiau į iškvietimą reagavę policijos pareigūnai nenustatė, kad įvykį būtų matę kiti asmenys (be pačios pareiškėjos ir I. M.). Iš byloje surinktų duomenų, taip pat abejotina ir pareiškėjos duodamų parodymų patikimumu, kadangi pačios įvykio pradžios ji neturėjo galimybės matyti, kadangi buvo namo viduje, o įvykis įvyko namo kieme.

III.Byloje surinkti įrodymai

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje M. E. kaltės dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažino, parodė, jog tąkart jos šuo buvo nuosavoje valdoje, išėjo ji šuns pakviesti, tuo metu šuo prie vartų užpuolė šuniuką, bet savo valdoje. Tas šuniukas priėjo labai arti. Prieš tai bėgo palaidas šuo akita ir jos, M. E., šuo susierzino. Tuomet jos šuo tą mažiuką šuniuką prie pat vartų snukiu išmušęs skylę įsitraukė. Ji, M. E., iš karto pribėgo, nes mergina jau buvo paėjusi gerokai, ji negalėjo iš karto matyti, ji vedė tris šuniukus. Mergina sakė, kad vedė šuniukus su pavadėliu, o ji, M. E., matė, jog šuniukas buvo be pavadėlio, nes dar išnešė rankšluostį ir jei jis būtų su pavadėliu, tai jo nebūtų jos šuo įtraukęs. Pas ją svečiuose buvo draugė, jos gėrė kavą ir jos draugės liudijimo policija net neskaitė, neįtraukė, neužfiksavo. Ji, M. E., nematė nukentėjusiosios šuniuko pirkimo dokumentų, jie nebuvo pridėti prie bylos medžiagos, kad tikrai šuniukas tiek kainavo. Yra labai daug neaiškumų, su paskirta bauda nesutinka. Atsakydama į klausimus parodė, jog įvykis įvyko 2022 m. lapkričio 13 d., gal apie 12 val. (duomenys neskelbtini). Jos, M. E., šuo buvo nuosavoje valdoje, kuri yra aptverta. Šuo - labradoro mišrūnas, neagresyvus, čipuotas, skiepytas, kastruotas ir jokios agresijos, niekam nėra įkandęs. Šuo buvo jos namų valdoje, kuri aptverta medine tvora aplink gyvenamąjį namą. Varteliai rakinami. Tvoroje nebuvo skylių, pramušė šuo skylę. Jie šuns nelaiko aptvare, ant grandinės šuo nelaikomas, jis laikomas palaidas be antsnukio. Šuniukui (duomenys neskelbtini) metai, jis maždaug 40 cm., ūgio. Buvo vienas šuniukas. Jis būna namuose, būna lauke. Jam būnant lauke, ji, M. E., pamatė prie vartelių akitą ir jos šuo susinervino, pradėjo bėgioti. Pamatė ji šunį akita, jis vidutinio dydžio, jis mažesnis už jos šunį. Tas šuniukas visuomet vaikšto vienas, mergina vedėsi du šunis be pavadėlio ir vieną šunį su pavadėliu. Šeimininkė ėjo su trimis šunimis. Įprastai mato tą šeimininkę, mato kaip ji vedžioja šunis. Akita nieko neįprasto nedarė, jis ėjo, uostinėjo, jos, M. E., šuo jo nepažįsta, susierzino greičiausiai, nes pradėjo bėgioti ir loti, tuo metu ji, M. E., išėjo į lauką ir pradėjau savo šunį šaukti. Tuomet prie tvoros pamatė mažą baltą šuniuką, jis labai arti priėjo ir jos, M. E., šuo tuomet matyt tą šuniuką puolė ir įsitraukė į namų teritoriją. Varteliuose yra tarpai ir jos šuo turbūt per tą tarpą pagavo šuniuką, šuo įsitraukė jį. Matė ji, M. E., įsitraukimo situaciją, šuo pagavo turbūt tą šuniuką už kailio, ar už ausies ir įsitraukė, ji, M. E., pradėjo rėkti, tuomet jos šuo šuniuką paleido. Tuomet ji, M. E., išnešė rankšluostį, kad galėtų mergina paimti. Atidarė vartelius. Kai šuo paleido šuniuką, šuniukas gulėjo kruvinas. Kraujas buvo jos kiemo teritorijoje, negali pasakyti, kurioje vietoje buvo sužeidimas šuniukui, nes jis kudlotas. Negali pasakyti, ar šuniukas rodė gyvybės ženklus, lyg tai judėjo, cypė. Matė, kaip jos šuo paleido tą šunį, nes įvarė savo šunį į namus, tuomet iš namų paėmė rankšluostį. Matė šunį sužalotą, tuomet bėgo rankšluosčio. Įvykio metu, kai įsitraukė šuo šuniuką, kai kilo triukšmas, mergina sugrįžo, tuomet matė ją, ji irgi labai susinervino. Ji sugrįžo prieš jai paimant rankšluostį. Ji, M. E., atidarė vartelius, mergina atsitūpė prie šuniuko, nieko ji nesakė, ji, M. E., nubėgo rankšluosčio. Tuomet mergina su rankšluosčiu pasiėmė šuniuką ir nuėjo namo, su ja, M. E., mergina nekalbėjo. Nepamena, ar ji, M. E., merginai ką nors sakė, nes buvo labai baisi situacija. Išbėgo jos, M. E., draugė, kai ji, M. E., bėgo rankšluosčio, jai staigiai pasakė situaciją, kaip buvo. Draugė išgirdusi triukšmą atsistojo prie lango. Įvykio draugė nematė. Draugė V. S. Ji matė viską po to, kai ji, M. E., išnešė rankšluostį, kai atėjo ponia, kai atvažiavo policija. Mergina pasiėmė šuniuką, išsinešė jį ir gal po pusvalandžio atvažiavo policija. Policija surašė, kaip viskas vyko, apžiūrėjo vietą. Atvyko du pareigūnai. Kai atvyko policija, nedalyvavo šeimininkai iš to šuniuko pusės, o jos draugė dalyvavo ir dukra atėjo. Po įvykio su šuniuko šeimininke neteko bendrauti. Įvykio metu ji, M. E., buvo namo viduje, pirmame aukšte prie lango. Tvoros aukštis iki peties. Iki įvykio, kai jos šuo pradėjo reaguoti į akitą, pradėjo lakstyti, ji, M. E., tuomet išėjo į lauką šuns sudrausminti, tuomet dar nebuvo užpultas tas šuniukas. Ji, M. E., išėjo sudrausminti savo šunį, kad jis nelotų. Jis, M. E., nematė, ar tas šuniukas buvo su pavadžiu, bet kai jis gulėjo, tai tikrai buvo be pavadžio. Buvo jos, M. E., draugė išėjusi, bet pareigūnai jos neužfiksavo, jie neužfiksavo ir jos dukros. Pareigūnai buvo du kartus atvažiavę. Tvoroje yra tarpai, skylės nėra. Parodė skylę, kurią paskui išmušė šuo. Tvora sena, labai norint galima išmušti. Negalvojo šunį pririšti. Jos tvoros aukštis apie 1 metras ir 40 cm. Žalos jis neatlygino. Jos tvoroje niekuomet nebuvo skylės, yra išlaužimo žymė.

Teismo posėdyje nukentėjusioji R. M. parodė, jog M. E. naujas gyventojas jų kvartale. Ją žinojo tik tiek, kad su jos dukra I. bendrauja, toje pačioje gatvėje gyvena ir sieja kaiminystės santykiai. Kadangi ji, R. M., nelabai gerai jautėsi, savo dukrą I. išlydėjo pasivaikščioti su šuniukais. M. E. sako, kad akita, bet ten buvo šiba veislės šuniukas, ne akita. Du jos, R. M., šuniukai, tai maltos bišonas, maltos garbanė. Du mažiukai šuniukai vienas 3 kg., kitas 6 kg. Š. maždaug 20 cm., ūgio. Du kiti šuniukai labai mažiukai gal apie 15 cm. Šiuos šuniukus jie pirko (duomenys neskelbtini), ten yra žymus veislynas „Duomenys neskelbtini“ savininkės, ten tik pagal dokumentus oficialiai perkami šuniukai. Tie šuniukai parodiniai, sterilizuoti, veislynas yra žinomas ir gerbiamas visame pasaulyje, dokumentai yra tikri ir juos parodė policijai. Jie niekuomet šuniukų nevedžioja be pavadėlių. Š. pasaulio čempionas buvo net (duomenys neskelbtini). Jis yra labai senas, vos pavelka kojas, todėl vedžiojamas be pavadėlio. Tie šuniukai jai labai brangūs ir šiaip brangūs, tai visuomet jiems uždeda pavadėlius, o Š. nededa, nes jis ir taip senas, vos pavelka kojas. Išleido ji savo dukrytę su šuniukais, ji išėjo ir paskui išgirdo, kaip duktė ėmė klykti, rėkti, parnešė visą kruviną šuniuką namo su sutraiškyta galva ir pavadėliu. Tuomet ji, R. M., paskambino veislynui ir klausė, ką daryti tokioje situacijoje. Jai patarė važiuoti į VET ir kviesti policiją. Nuvažiavo į VET kliniką, gydytojai puolė gelbėti šuniuką, bet nepavyko išgelbėti. Grįžus namo išsikvietė policiją, su policija privažiavo prie M. E. namo ir pamatė jos dukrą. M. E. dukra pasakė, kad tas šuo labai agresyvus, buvo laikomas namuose, puolė šeimininkę ir kad tą šunį išmetė iš buto, ir jis čia dabar laikomas. Pilietės tvora su 20 cm. skyle ir kai eidavo pro jos namus, būdavo daug šunų, jie agresyvūs ir daug lodavo. Įvykis įvyko 2022 m. lapkričio 13 d. apie pietus. Susitarė ji, R. M., su dukra, kad ji pavedžios šuniukus. Ji išsivedė B., I. ir Š. Š. be pavadėlio visuomet, o kiti du su pavadėliais visuomet vedžiojami. Sukandžiojo M. E. šuo jos šunniuką I. Ji, M. E., išgirdo klyksmą, atbėgo dukra. Kaimynės namas nuo jų namo nutolęs gal apie 300 metrų. Pamatė savo kieme, kad bėga I. ir neša šuniuką su kraujuota galva. Pamatė, kai įbėgo dukra, nešė ant kažkokio skuduro šuniuką, pavadėlis buvo ant šuniuko. Šuniuko akytės buvo atmerktos ir jis gulėjo. Dukra pasakė, kad I. mamos kieme iššoko šuo, įtempė šuniuką pro skylę. Kai atnešė šuniuką, ji, R. M., gavo stresą, skambino į (duomenys neskelbtini) esančią „Duomenys neskelbtini“ savininkei, ji patarė vežti greičiau į VET. Neatsimena, ar į VET vežė šuniuką su pavadėliu. Dukra vairavo, ji, R. M., laikė šuniuką. Nuvyko į „Duomenys neskelbtini“ VET gal per 20 min. Gydytoja M., kuri prižiūri jos šuniukus, atbėgo, padėjo šuniuką ant stalo, pajungė lašalines, ji, R. M., su dukra stovėjo koridoriuje ir verkė. Šuniukui buvo sudraskyta galva, jį paralyžavo. Pavadėlis piršto storio. Šuniukas mirė nuo galvos traumų. Šuo maltos bišonas buvo 3 metų, pirko iš veislyno. Iki įvykio pirko prieš trejus metus už 2000 eurų. Kažkodėl, kai paprašė, kad atsiųstų sutartis, jiems atsiuntė mažesnę kainą. Jie ten sutartį sudarė. 1544, 87 eurus sudaro šuniuko kaina, nors pirko už 2000 eurus, bet jai atsiuntė mažesnę kainą, tai ją ir nurodė. Taip pat VET išlaidos. Jai atsiuntė 1400 eur už šuniuką, VET mokėjo apie 300 eurus, pateikė čekius policijai. Pavadėlis dabar pas ją mašinoje. Neatsimena, ar antkaklį nuėmė vežant į VET. Šuniuką kremavo. Jų gatvėje bet kas gali paliudyti, kad jos šuniukai vedžiojami su pavadėliais. Pavadėlis odinis, raudonas, 2 metrų. Kai dukra ėjo, sakė, kad ten buvo lojimas ir iššoko šuo. Policija nufilmavo tą skylę. Tas šuo išlindo ir pradėjo graužti jos, R. M., šunį. Jos, R. M., šuo buvo su pavadėliu, o tas šuo didelis stvėrė jos šunį ir įtraukė. Ji laikė už pavadėlio, išplėšė ir įtraukė į teritoriją. Dukra sakė, kad niekas nereagavo, niekas neišėjo. Dukra buvo metro atstumu nuo tos skylės. Tas šuo iš vidaus stvėrė jos, R. M., šunį už galvos, įsitraukė atgal pro tą skylę, nežino, ar dukra paleido pavadėlį. M. E. dukra pasakė, kai ji atvyko su policija, kad tą šunį reikia užmigdyti, nes jis labai agresyvus, puolė moterį, su kuria gyveno, jie neseniai čia atsikraustė. Nežino, kiek tuo metu kieme buvo šunų. Byloje yra nuotraukos, kurias padarė atvykę policijos pareigūnai.

Teismo posėdyje liudytoja I. M. parodė, jog nukentėjusioji jos mama. M. E. kaimynė. Apie tą dieną ji, I. M., tik vienintelė gali papasakoti, nes tik ji dalyvavo įvykyje. Paėmė tąkart ji šuniukus, tai yra Š., jis yra parodinis šuo, turi leidimą vaikščioti gatvėmis be pavadėlio, neturi agresijos, jam 9 metai, ir du mažiukus mamos šuniukus, tai yra maltos bišoną ir koduotą maltos bišoną. Dažnai būna ji pas tėvus, vedžioja šuniukus. Mamos du balti šuniukai visuomet pririšti prie pavadėlio ir vienas jos, I. M., šuniukas be pavadėlio. Kelintą val. išėjo tą dieną vedžioti šuniukų, tiksliai dabar nepasakys. Ėjo tuo pačiu keliu, kuriuo eina jau daug metų. Palei gatvę namų tvoros, šalia žolės gabalas ir vedasi šunis. Šuniukai buvo pririšti. Ji vedžioja su pavadėliu ir mato, kur jie ir ką daro. M. E. neseniai gyvena šiame kvartale, ėjo tąkart pro jos namą ir jos ar ne jos šuo buvo kieme. Tvoroje yra skylė, varteliuose yra skylė. Tas šuo be jokių įspėjamų ženklų, iššoko pro tvorą, stvėrė mamos baltą šuniuką už galvos, įsitraukė, tuo metu pavadėlis buvo ant kaklo, pavadėlis įlindo pro skylę. Tuomet ji, I. M., pradėjo klykti ne savo balsu ir tik tuo metu išėjo M. E. Ji negali pasakoti kas vyko, nes su savo drauge gėrė kavą. Ji, I. M., pradėjo rėkti ir tik tuomet M. E. išėjo pro duris. Pamatė kas vyksta, tuomet staigiai įėjo į namus, ji, I. M., dar labiau pradėjo rėkti, tuomet M. E. pasiėmė savo telefoną, skambino kažkam, spėja, kad savo vyrui. Tuomet ji, I. M., pradėjo rėkti, jog M. E. paimtų savo šunį. Ji atsakė, kad kaip jį paiims. Tuomet tas šuo išgirdęs M. E. balsą, paleido šuniuką, nubėgo iki jos. Kai jos šuo išbėgo, ji, I. M., staigiai peršoko per tvorą, stvėrė savo šunį ant rankų, atidarė vartelius, išėjo iš jos teritorijos, uždarė vartelius, padėjo šunį ant žemės, kad suprastų, ar jis gyvas. Šuniukas buvo visas kraujuotas, apsišikęs. Padėjo savo ranką jam prie širdies, pajuto, kad plaka. Tuo metu ponia išnešė rankšluostį, ji, I. M., su rankšluosčiu paėmė šunį, staigiai paėmė kitus savo šunis, nubėgo namo. Mamai pasakė, kad šuo sukandžiotas, tuomet iš garažo staigiai traukė automobilį, važiavo į VET. VET pasakė, kad šuniuko kaukolė sugniaužyta, prašė ji, I. M., kad operuotų, dėtų gipsą, bet pasakė, kad taip nesidaro su šunim ir jį užmigdė. Jos grįžo namo. Ėjo ji, I. M., atiduoti rankšluostį. Einant su tuo rankšluosčiu gatve prie jos priėjo M. E. dukra I. Iš jos, I. M., pusės pokalbio kažkokio nebuvo, nes ėjo verkdama. I. pasakė, jog jos motinos šuo sugriaužė jos, I. M., šunį. Ji klausė, ar parašė pareiškimą, sakė, kad reikia kviesti policiją, tas šuo žiauriai agresyvus. Jos sesė atidavė motinai tą šunį, nes pagimdė vaiką, šuo puola vaiką. Ji sakė, jog būtinai reikia, kad būtų tvarka. Tuomet, kai atidavė ji, I. M., rankšluostį, iškvietė policiją. Atvažiavo policijos pareigūnai, šuo jau buvo išvežtas. Tvora paskui buvo sutaisyta. Tvoroje pastoviai buvo viena skylė. Tas šuo iki pusės išlindo. Ji, I. M., savo šuniuką laikė už pavadėlio, jos stovėjo lygiagrečiai skylės pusės metro atstumu. Neatsimena, su kuria ranka laikė šuniuką. Išlindęs šuo čiupo šuniuką, o ji, I. M., stovėjo su pavadėliu ir klykė, nepaleido, tuomet išėjo M. E. Išėjo M. E., ji, I. M., pradėjo rėkti, kad ta paimtų savo šunį. Ji nuėjo namo, pasiėmė telefoną, pradėjo skambinti. Kai ji pradėjo kalbėti, šuo išgirdęs jos balsą sureagavo į ją ir bėgo prie jos. Ji, I. M., peršoko tvorą, tvora medinė, nežino, kokio aukščio, pasiėmė šuniuką, atidarė vartelius, išėjo iš teritorijos, padėjo šunį ir tuomet atėjo M. E., padavė rankšluostį. Paėmusi rankšluostį su šuniu grįžo ji, I. M., namo. Pavadėlis buvo ant šuns. Važiuojant į VET pavadėlis buvo nusegtas. Su antkakliu vežė į VET kliniką. Skylė tvoroje buvo prieš įvykį ir ji kartais būna ir dabar. Ji šiuo metu keistai užtaisyta, kažkas pridėta kaip malka ir aprišta su kažkuo. Matydavo, kad tvora sena, nesaugi. Galima nuvažiuoti į vietą, ji, I. M., pademonstruotų, kaip ji peršoko tvorą. Šuo buvo išlindęs už namo teritorijos. Tvora medinė. Varteliai iš išorės negalėjo įeiti, iš vidaus kažkas atsistumia, todėl ir logiška, kad ji, I. M., peršoko tvorą, o kai buvo viduje, ji išėjo vėliau. Peršokti tą tvorą tikrai galima. Matė kaimynės šunį, M. E. jį namo viduje uždarė. Incidento metu buvo vienas šuo kieme. M. E. šuo jai, I. M., iki vidurio šlaunų ūgio. Jos, I. M., šuniukas, kurį sudraskė, apie 15 cm. Kaimynės šuo panašus į labradorą, maišytas su rotveileriu. Pagarsinus b. l. 9 (paaiškinimą), parodė, jog šuo su pavadėliu buvo. Pavadėlio ilgis gal 2-3 metrai. Tuo metu, kai įsitraukė jos šuniuką, ji su šuniukais ėjo pro šalį. Negirdėjo, kad tas šuo buvo kieme. Ji, I. M., ėjo, šuo įsitraukė jos mažą šuniuką, jis stipriai įkando ir viskas, jokio cypimo. Šuo lauke prie jos įkando, jis buvo išlindęs. Įsikando ir atgal ėjo į savo teritoriją šuniuką laikydamas. Tuomet ji, I. M., pradėjo rėkti ne savo balsu, išėjo M. E. ir nuėjo atgal uždarydama duris. Tuomet M. E. išėjo su telefonu, kažkam skambino. Ji pradėjo kalbėti, šuo išgirdo jos balsą ir jis nubėgo prie jos. Kai ji paėmė šunį į namus, ji, I. M., peršoko tvorą, paėmė šunį, atidarė vartelius, išėjo, padėjo šunį ant žemės, kad suprastų, kas jam yra, tuomet atnešė M. E. rankšluostį, ji, I. M., paėmė su rankšluosčiu šuniuką ir nubėgo namo. Kiti jos šunys stovėjo. Tvora medinė, sena. Medinės lentelės. Nežino, koks tvoros storis, negali nurodyti centimetrais. Turi tos tvoros nuotrauką, gali parodyti.

Teismo posėdyje liudytoja V. S. parodė, jog M. E., jos draugė. Jos tuo metu bulves skuto, kavą gėrė, ruošėsi cepelinus daryti. Didelis šuniukas gulėjo ant laiptelių prie durų. Išgirdo triukšmą, kad šunys loja. M. išbėgo ir pamatė, kad baltas šunelis įtrauktas į E. teritoriją. M. šaukdama dukros šunį paėmė tą šunį, įvedė į namus. Ji, V. S., padavė rankšluostį, M. išnešė rankšluostį, kad suvynioti šunelį, nes matėsi, kad kraujo buvo. Ji, V. S., per langą viską stebėjo, nes negalėjo puodų palikti. Paskui atidarė M. E. vartelius ir įleido mergaitę, kuri, kelis kartus ji, V. S., buvo pastebėjus, kiek atvažiuoja pas draugę, kelis kartus matė, kad vedžioja be pavadžio. Vienas šuniukas su pavadžiu eina, o kitas baltas šuniukas bėgioja ir prie jos, V. S., buvo kelis kartus pribėgęs. Incidentas įvyko E. teritorijoje. Matė nuo to momento, kai išgirdo triukšmą, ji, V. S., prie lango pribėgo pasižiūrėti kas čia vyksta. Matė, kad M. E. didelis šuo bėgioja palei tvorą, o tie šuniukai iš kitos pusės - loja ir tą šuniuką įtraukė. Per langą matė šuniukus, kurie buvo už tvoros. Trys šuniukai buvo. Vienas baltas su pavadėliu, o tą kur įtraukė, buvo be pavadėlio, trečias bėgiojo, bet nesimatė pavadėlio buvo ar ne. Taip, tas šuniukas, kurį įtraukė buvo be pavadėlio. Šuniukai už tvoros lojo. Taip, tas didelis kieme esantis šuo įtraukė šunį, kaip įtraukė nesimatys, ten už 20 m., kaip ten įtraukė. Dėl to, ar matė tą įtraukimo veiksmą - ten lojo ir incidentas įvyko, kad tas šuniukas jau buvo viduje. Tvora yra ir ten, būna kokie tarpeliai po ta tvora, gal snukelį šuniukas įkišo. Nesimatė, kad būtų skylė, kur tvora yra, visada tarpelis būna, nebūna įkalta į žemę. Ten varteliai yra, ir ten gal toks tarpelis, o kai mažas šuo, snukelį gali jis ten įkišti. Kai įtraukė, didelis šuo nebuvo išlindęs, kaip jis išlys. Ne, skylių tvoroje neteko matyti, tarpai būna tarp grotelių. M. išbėgo, kai išgirdo triukšmą, jau šuniukas buvo įtrauktas. Įtrauktą šuniuką kieme matė, o kas su juo, tai nematė. Tada išbėgo M., šunį subarė, šunelis jau toliau nuo to šuniuko pasitraukęs. Tas šuniukas gulėjo. M. E. savo šunį į namą įvedė. Dar neįvedus į namą šuns, M. atidarė vartelius, kad įeitų, pasiimtų šuniuką ir atvedė tą šunį į namus. Tada ji, V. S., padavė rankšluostį, kad galėtų šuniuką nusinešti. M. išnešė rankšluostį. Ji, V. S., nebuvo išėjusi į lauką. Negirdėjo, ką M. E. kalbėjo su šuniuko savininke. Kalbėti jos kalbėjo, bet ji to negirdėjo, nes namas gal už 20 m. Į rankšluostį susivyniojo ir išnešė iš kiemo. Šuniukas buvo be pavadžio. Nepastebėjo sužalojimų, kurie buvo šuniukui padaryti, lyg ir matėsi raudonos dėmės ant balto kailiuko, nes per langą ten gan tolokai. Taip, namo pirmame aukšte ji, V. S., buvo, virtuvė pirmame aukšte ir langas kaip tik į kiemą. Kaip nematysi, kai šunys bėgioja už tvoros, ten vis tiek tarpai tarp tvorų yra, kad ir medžiai, krūmai aukšti yra, bet šunys tai bėgioja. Ji dažnai ten būna ir mato, ką ta mergaitė vedžiojasi šuniukus. Triukšmas įvyko, tada ir pastebi kas vyksta, langas prie pat, o langas gan didelis yra ir be užuolaidų. Vaismedis momentais užstojo. Matėsi, kad šuo buvo jų teritorijoje, mažiukas tas baltas šuniukas įtrauktas. Įvykio metu jeigu būtų šuniukas su pavadėliu, jai atrodo, jo nebūtų įtraukę į vidų. Matė, kad nebuvo pavadėlio, kai mergaitė nešėsi, jokio pavadėlio nebuvo. Ten tvoroje nėra skylės, gal paskui išmušė, bet ji nežino kaip. Negirdėjo, kad lūžta tvora. Neišlaužė tvoros. Didelis šuo pastoviai vaikšto lauke, gulėjo prie durų, kiek laiko gulėjo iki incidento, negali pasakyti. Gulėjo ir pradėjo loti, nes kai vedžiojo šunelius palei tvorą, jie pradėjo loti ir didelis šuo sureagavo, ir jis nubėgo prie tos tvoros. Draugė su ja buvo viduje, kol nebuvo triukšmo, kai pradėjo šunys loti, tada M. E. išbėgo į kiemą. Ji, V. S., matė, kaip šuniukas bėgiojo prie tvoros ir lojo. Nežiūrėjo, kiek laiko truko bėgiojimas ir lojimas. Išgirdo, kad šunys loja, tas didelis šuo sureagavo ir nubėgo prie tvoros. Šuns šeimininkė šaukė šunį vardu, o įtraukimas įvyko mementaliai, per trumpą laiką. M. E. spėjo šūktelti, tik išgirdo, kad loja, išbėgo, pašaukė savo šunį, kad grįžtų. Eidama prie to šuns, eidama prie tvoros M. šaukė šunį. Kaip nepakluso šaukimui, paskui pasitraukė, kai padarė savo veiksmą. Šuo nepuolė, snukelį įkišo, pauostė ir griebė iš karto, nes mažas šuniukas be pavadėlio, jį įtraukti lengva, jeigu būtų pavadėlis, būtų neįtraukęs. Šuniukas baltas buvo viduje, M. E. teritorijoje, įtrauktas. Ji., V. S., tai matė, nes didelis šuo per tokią skylutę niekaip neišlys. Skylutės tvoroje nematė, ten gal toks tarpelis nuo žemės yra. Gal ir išlaužė tą lentą, kai įtraukė tą šunį. Baltą šunelį įtraukė į vidų. Nebuvo baltas šuniukas įbėgęs į vidų. Kai viskas įvyko, nuėjo ji pasižiūrėti, ta skylutė buvo, turbūt, traukiant gal ir išlaužė. M. E. atidarė merginai vartelius.

Teismo posėdyje liudytoja R. E. – T. parodė, jog pačio įvykio nematė. Apie faktines aplinkybes gali pasakyti, jog jos šuo yra geras. Jai tąkart mama papasakojo paskambinusi, kad įvyko nelaimė, kad buvo vedžiojami tie šuniukai, buvo be pavadėlio šuniukas. Kad jos šuo tuo metu sureagavo, to įvykio metu išmušė gabalėlį lentelės ir per tą gabaliuką, mažą skylutę, kur tilptų jo, gal snukis, įtraukė tą šuniuką. Ir ji išbėgo, įvedė šunį į namus, išnešė rankšluostį. Dabar nepasakys, ar įleido, ar perdavė šuniuką, ar įleido asmenį, vedžiojusį šuniuką. Pati labai gerai to nepamena, visiems buvo šokas tuo metu. Paskui atvažiavo policija, ji, R. E.-T., atvažiavo tuo metu, ji policijai surašė savo parodymus, policija padarė nuotraukas, tos skylutės išmuštos, nes ten buvo gabaliukas lentelės, kur buvo kraujas ir pan. Policija padarė visas nuotraukas, ji surašė visą informaciją apie savo šunį. Nebuvo to mažiuko šuns šeimininkė, kai buvo policija. Buvo autobusiukas, du policininkai ir jos mama, ir ji pati atvažiavusi.

Teismo posėdyje liudytoja J. D. parodė, jog ji dirba „Duomenys neskelbtini“, (duomenys neskelbtini) . Jų klinikos klientė M. Atvejį ne visą detaliai pamena. Diena buvo lapkričio mėn., vidurdienis, atvyko klientė su mama ir šuniuku rankose, šuo buvo visas kruvinas, suvyniotas į baltą minkštą pledą. Šuo buvo visiškai neadekvatus, nesiorientavo, buvo be sąmonės. Šuniui iš karto statė kateterį ir bandė gaivinti, pakaušio srityje buvo didžiulė kraujuojanti žaizda, iš kurios pulsavo veninis kraujas, kurio nebuvo galima sustabdyti. Gyvūnui ne seduotam, prakirpus odą, patikrinti žaizdos gylį, matėsi skeveldriniai kaulų lūžiai, kaukolės srities. Gyvūnas mirksėjo, turėjo akies refleksą, bet neturėjo giliojo skausmo reflekso, šuo nereagavo į garsą, vyzdžio refleksas nereagavo į šviesą. Tada gyvūnui buvo atliktos rentgenogramos pasižiūrėti ar nėra lūžę atlanto slankstelis - kaklo slankstelis, nes gyvūnas tuomet yra paraližuojamas. Matėsi rentgenogramoje pilnai kaukolės pažeidimas ir viskas. Gyvūno būklę buvo bandyta stabilizuoti, bandyta surasti vietą kurioje buvo kraujavimas, bet tikslios vietos nebuvo įmanoma nustatyti, nes buvo lūžiai ir visų pirma tai yra šuo mažo labai svorio. Mažos M. gyvūne surasti iš kurios vietos yra tiksinti kraujotaka, buvo neįmanoma surasti, nukrito labai stipriai spaudimas, bandoma gavinti statoma dehidratacija, šokiniais boliusais, bet gyvūno nepavyko stabilizuoti ir buvo nuspręsta jį eutanizuoti ir gyvūno nebekankinti. Pagrindinė pažeidimo vieta buvo pakaušio sritis, ties pirmu kaklo slanksteliu. Gyvūnas atvežtas įvyniotas į pleduką, ji nepamena, ar jis buvo antkakliu, ar jis buvo su pavadžiu. Rentgenogramose, kurios buvo darytos, kontrastinės medžiagos tokios kaip antkaklis nesimato. Nes yra trys rentgeno nuotraukos klinikoje. Jeigu būtų antkaklis su kontrastu, tai matytųsi. Kontrastas yra metalas ir storas plastikas. Jeigu būtų su metalinėmis detalėmis antkaklis tai tikrai matytųsi, bet jie, veterinarijos medikai, tikrai, kai atvyksta į kliniką gyvūnas, nefiksuoja tokio dalyko, ar antkaklis yra, ar ne. Antkaklio metalinės detalės tai tas karabinas, kur prisikabina prie pavadžio. Kiekvieną kartą, kai atvyksta klientas tokios ekstrinės procedūros metu visą laiką klausia, kaip įvyko, kas buvo ir panašiai. Ne pati klientė, nes klientė mama, o dukra akcentavo, kad buvo šuo vedžiojamas ir, kad vedžiojimo proceso metu nutiko įvykis. Klinikoje aptarinėjo šį įvykį, kad blogas pasirinkimas tie išsitraukiantys pavadžiai. Nes jų klinika turi parduotuvę gretimai, diskutavo, kad galbūt reikėtų kreiptis, kad, galbūt, išimti tokio tipo pavadžius, kaip nesaugius. Ji negali pasakyti tiksliai, kokio tipo pavadis buvo šiuo atveju, klientė sakė, kad buvo šuo su pavadžiu ir vedžiojimo metu jį įtraukė per tvorą. Šuo jaunas apie 3-4 metų, jai atrodo buvo, mažas maltos bišonas. Labai tvarkingas. Lankydavosi klinikoje tie šeimininkai, labai prižiūrėdavo tą šunį, dėl menkiausios problemos kreipdavosi į kliniką, šuo buvo labai prižiūrėtas ir pati klientė gyvūnus pas juos veža gydyti. Tokie šunys pamatę kitą šunį, negali pasakyti, ar puola loti. Šiaip mažos veislės, aišku labai priklauso nuo šuns, šiaip maltos bišonai nėra tokie cholerikai, jie paprastai ramios veislės, į savo priešą jie nereaguoja balsu, paprastai yra ramūs. Ji mano, kad kainavo – kremavimas buvo darytas apie 120-140, tada rentgeno nuotraukos, viena nuotrauka apie 20 eurų, tai 60 eurų. Neatsimena, ar jie ėmė už gyvūno reanimavimą pinigus, jai atrodo, neėmė, už kateterių statymus, jai atrodo, neėmė. Neatsimena, ar už gyvūno apžiūrą ėmė pinigus, paprastai, kai gyvūnas numiršta, dažniausiai iš žmogiškosios pusės net neima už tas paslaugas pinigų. Tą šuniuką ji pirmą kartą matė. Klinikos kortelė yra. Kilmės dokumentai yra, jis pirktas (duomenys neskelbtini) veislyne ir čipuotas su kilmės dokumentais. Jie nuima prieš darant rentgeno nuotrauką antkaklį, kadangi antkaklis yra ta vieta kur kaklas ir galva, viršutinis trečdalis, tai tokius dalykus kontrastiškus nuima tam, kad įsitikinti ar nėra lūžęs tarkim kaklo slankstelis ir panašiai. Ji nepamena šiuo atveju, ar šuo buvo su antkakliu, ar be. Rentgeno nuotraukose buvo be antkaklio. Greičiausiai būtų nuėmę antkaklį, jeigu būtų atvežę su antkakliu. Jie visą laiką klausia aplinkybių, ar buvo sukandžiotas, kokio dydžio šuo užpuolė, čia labai svarbu, ar tai šuo, ar laukinis gyvūnas, būna ir pasiutligės atvejų. Buvo pasakyta, kad tai kažkoks labradoro mišrūnas, svoris buvo apie 30 kg, tas jiems aktualu, jėga pačio gyvūno skiriasi. Šiaip žaizdos buvo labai gilios, kur matėsi tas pakaušio kaulas sulaužytas, matėsi truputį toks smegenų vingis, lūžis buvo toks, kad tikrai neįmanoma nieko padaryti. Šiuo atveju ten buvo vienas įkandimas, todėl jeigu būna daugkartinis tai paprastai būna ir pilvo ertmė pažeista, jai atrodo ir išraše yra pateikusi, kad pilvo ertmė neišpūsta. Todėl, paprastai jeigu būna daugiau nei vienas įkandimas jie turi dar plius ir vidinį kraujavimą, dažniausiai būna trūkusi blužnis. Dėl byloje pateikto mokėjimo 244,77 eurai, galėjo būti tokia suma, nes kremavimo nemaža suma, trys rentgenai ir vaistų buvo nemažai leista. Negali sakyti, kad absoliučiai visi tokie šuniukai ramūs, kaip žmogus vienas cholerikas, vienas intravertas, kitas ekstravertas. Su gyvūnai yra lygiai taip pat, bet šuo imtas iš veislyno, paprastai jie būna labai stabilios psichikos, būna kitokie nei tie, kurie pirkti iš žmonių, arba iš daugyklų paimti.

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2022 m. lapkričio 13 d. 13.21 val. R. M. pranešė, kad prieš kelias valandas einant jai su dukra ir trimis mažais šunimis su pavadėliais gatve iš kaimynų sodo per tvorą išlindo didelis agresyvus šuo, kuris griebė vieną iš pranešėjos šuniukų ir nusitempęs per tvorą į kiemą pradėjo jį draskyti. Pranešėjos dukrai pavyko patekti į kiemą ir šunį paimti. Iš karto policijos pareigūnų nekvietė, nes skubiai vežė šunį pas veterinarą, tačiau šuns išgelbėti nepavyko. Turi pretenzijų, nori rašyti pareiškimą (b. l. 7, 33-35).

Iš pareiškimo matyti, kad R. M. pareikė, kad 2022 m. lapkričio 13 d. 11.00 val. (duomenys neskelbtini), jos dukra I. M. paėmė jos šuniukus, prisegė jiems pavadėlius ir išvedė vedžioti. Vedant (duomenys neskelbtini) g. kaimynės šuo, panašus į Labradorą maišytą Rotveileriu iššoko iš tvoros, čiupo Maltos bišoną ir įsitraukė šuniuką į kiemą. Kieme draskė šuniuką, kandžiojo, o jai pradėjus šauktis pagalbos, šuns šeimininkė išėjo iš namo. Šuns šeimininkė nereagavo, o ji tuo metu maldavo patraukti šunį. Šuns šeimininkė kažkodėl pradėjo skambinti vyrui, po skambučio priėjo ir patraukė savo šunį. Tada ji įbėgo pas kaimynę į kiemą, pasiėmė savo šunį ir vežė šuniuką pas veterinarą. Veterinarai dar bandė operuoti šuniuką, tačiau šuo mirė. Tuomet grįžus namo, prie jos priėjo kaimynė I. ir pasiūlė kviesti policiją, nurodė, kad tas šuo yra agresyvus, todėl reikia apie tai informuoti tarnybas (b. l. 8).

Iš M. E. paaiškinimo matyti, kad 2022 m. lapkričio 13 d., apie 12.00 val. pas ją dukra laikinai paliko savo šunį mišrūną. Pro namų gatvelę, už tvoros, moteris vedėsi tris šunis. Vienas iš šunų, intensyviai uostydamas priėjo labai arti tvoros. Mišrūnas gulėjo ant laiptų prie namo. Pamatęs priėjusį šuniuką, mišrūnas šuo sureagavo ir puolė, norėdamas ginti savo teritoriją. Kadangi šuniukas buvo prisiglaudęs prie namo tvoros, mišrūnas sugriebė šuniuką už kailio ir įsitraukė šuniuką į kiemo teritoriją, padarydamas tvoroje skylę. Ji greitai pamatė įvykį. Mišrūnas šuo pats pasimetė, greitai paleido šuniuką ir atsitraukė. Tvoros plyšys buvo padarytas, nes teritorija buvo uždaryta ir minėtas šuo mišrūnas buvo namų teritorijoje. Šuo mišrūnas labai sargus, ji nežino, kas jam pasirodė dėl to, kito šunelio. Papildomai M. E. nurodė, kad kaimynės šunelis nebuvo vedamas su pavadėliu, nes niekaip kitaip nebūtų įtraukas per tvorą. Vienas kaimynės šuo buvo vedamas su pavadėliu, o nukentėjęs šuniukas atsiliko, nebuvo vedamas su pavadėliu (b. l. 9).

Iš R. E.-T. paaiškinimo matyti, kad 2021 m. spalio mėnesį paėmė šunį iš prieglaudos (duomenys neskelbtini). Šuo suaugęs, patinas, mišrūnas, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, panašus į Labradorą. Šunį atvežė pas mamą į (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 13 d., kartu su kitais šunimis prižiūrėti iki tol, kol važiavo įsirengti namo. Jau būnant name, gavo skambutį iš mamos, kad atvažiuotų, nes šuo per tvorą įsitraukė kitą šunį ir užpuolė. Kai ji atvažiavo, mama jai pasakė, kad šuo visą laiką buvo aptvertoje teritorijoje, bet per išlaužtą skylutę tvoroje pagavo kitą šunį, kuris buvo labai arti tvoros ir įsitraukė į kiemą. Išbėgusi į lauką mama patraukė šunį ir su rankšluosčiu perdavė tą šunelį jo šeimininkams. Šuns šeimininkai iš kart išvažiavo pas veterinarus. Jo šuo be jokios priežasties, niekada nėra puolęs kito šuns, kol neįeina į jo teritoriją (b. l. 10).

Liudytoja I. M. administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu nurodė, kad 2022 m. lapkričio 13 d., apie 11.00 val. vedžiojo tris šuniukus. Ėjo su šuniukais tiek (duomenys neskelbtini). visus šuniukus vedžiojo su pavadėliu. Jai su šuniukais einant, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) , vienas iš šuniukų (Maltos bišonas) buvo netoli minėto namo tvoros. Netrukus ji pastebėjo, kad iš namo Nr. (duomenys neskelbtini) pro tvoros skylę iki pusės išlindo didelis šuo (mišrūnas). Nurodytas šuo pagriebė Maltos bišoną, jį įsikando ir įsitraukė į namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą. Įsitempęs į kiemą pradėjo šuniuką draskyti. Šuns tempimo jėga buvo tokia, kad jai iš rankų ištraukė vedžiojimo pavadėlį. Ji išsigando, pradėjo rėkti, netrukus iš namo Nr. (duomenys neskelbtini) išėjo moteris, kuri pradarė duris ir iš karto grįžo vėl atgal į vidų. Po keleto sekundžių moteris išėjo į lauką, o prie jos pribėgo jos prižiūrimas šuo. Ji iššoko per tvorą į namo Nr. (duomenys neskelbtini) teritoriją, pasiėmė savo šunį ir per vartelius išėjo iš teritorijos. Apžiūrėjus savo šunį pamatė, kad jis visas sukandžiotas, bet ji pagalvojo, kad dar yra vilties jį išgelbėti. Ji iš kart nuskubėjo į veterinarijos kliniką, veterinaras šuns išgelbėti jau nebegalėjo, šuo mirė nuo sukandžiojimo. Jos šuo per tvorą pats nelindo, o tas šuo, kuris sukandžiojo jos šunį, išlindo per netvarkingos tvoros skylę ir būdamas dalinai gatvėje pačiupo šunį. Taip pat moteris, kuri prižiūrėjo šunį, tikėtina, kad visos situacijos nematė, nes į lauką išėjo tik tada, kai ji garsiai pradėjo rėkti (b. l. 11).

Iš gyvūno priėmimo-perdavimo akto matyti, kad 2020 m. balandžio 27 d. (duomenys neskelbtini), R. M. nusipirko šunį – Maltos bišoną, gimusį (duomenys neskelbtini) . Taip pat pridėti gyvūno kilmės dokumentai, gyvūno pasas, gyvūno augintinio ženklinimas (b. l. 19-27).

Iš fotonuotraukų matyti tyrimo metu užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-32).

Pateikti dokumentai patvirtina R. M. padarytą 1544,87 Eur turtinę žalą (b. l. 37, 40).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad administracinio nusižengimo byla buvo grąžinama tolesniam tyrimui atlikti, kadangi trūko visapusiško bylos ištyrimo (b. l. 42-43).

Motyvuojamoji dalis

IV. Teismo išvados dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 4 dalyje padarymo

M. E. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pažymėtina, kad, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, būtina ištirti ir vertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (ANK 563 straipsnis), įrodymus vertinti laikantis 569 straipsnio, kuriame nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu reikalavimų (5 dalis). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančių institucijų (pareigūnų) teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo ar pareigūno atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto sprendimo priėmimą.

M. E. parodė, kad 2022 m. lapkričio 13 d. jos šuo – labradoro mišrūnas, būdamas savo privačioje teritorijoje, įsitraukė ir sužalojo kaimynės šunelį. Kaimynė gatve vedėsi vieną mažą pririštą šunelį, kitą mažą šunelį nepririštą ir dar vieną didelį šunį akitą innu veislės, kuris buvo taip pat nepririštas. Didelis kaimynės šuo pribėgo labai arti pareiškėjos tvoros, į ką sureagavo jos šuo. Kai mažas šunelis lodamas pribėgo labai arti, tai jos šuo per tvoros tarpą pačiupo jį ir įsitraukė į jos teritoriją sužalodamas. Nurodė, jog šuo prieš įsitraukdamas kaimynės šuniuką išmušė tvoroje skylę. Tuo tarpu liudytoja I. M. parodė, jog tąkart ji vedžiojo šuniukus, tai yra Š., jis yra parodinis šuo, turi leidimą vaikščioti gatvėmis be pavadėlio, neturi agresijos, jam 9 metai, ir du mažiukus mamos šuniukus, tai yra maltos bišoną ir koduotą maltos bišoną. Mamos du balti šuniukai visuomet pririšti prie pavadėlio ir vienas jos, I. M., šuniukas be pavadėlio. Ėjo tuo pačiu keliu, kuriuo eina jau daug metų. Ėjo tąkart pro M. E. namą, jos šuo buvo kieme. Tvoroje yra skylė, varteliuose yra skylė. Tas šuo be jokių įspėjamų ženklų, iššoko pro tvorą, stvėrė mamos baltą šuniuką už galvos, įsitraukė, tuo metu pavadėlis buvo ant kaklo, pavadėlis įlindo pro skylę. Tuomet ji, I. M., pradėjo klykti ne savo balsu ir tik tuo metu išėjo M. E. Pamatė kas vyksta, tuomet staigiai įėjo į namus, ji, I. M., dar labiau pradėjo rėkti, tuomet M. E. pasiėmė savo telefoną, skambino kažkam. Tuomet ji, I. M., pradėjo rėkti, jog M. E. paimtų savo šunį. Ji atsakė, kad kaip jį paiims. Tuomet tas šuo išgirdęs M. E. balsą, paleido šuniuką, nubėgo iki jos. Kai jos šuo išbėgo, ji, I. M., staigiai peršoko per tvorą, stvėrė savo šunį ant rankų, atidarė vartelius, išėjo iš jos teritorijos, uždarė vartelius, padėjo šunį ant žemės, kad suprastų, ar jis gyvas. Šuniukas buvo visas kraujuotas, apsišikęs. Padėjo savo ranką jam prie širdies, pajuto, kad plaka. Tuo metu ponia išnešė rankšluostį, ji, I. M., su rankšluosčiu paėmė šunį, staigiai paėmė kitus savo šunis, nubėgo namo. Mamai pasakė, kad šuo sukandžiotas, tuomet iš garažo staigiai traukė automobilį, važiavo į veterinarijos kliniką, bet šuns išgelbėti nepavyko. M. E. tvora paskui buvo sutaisyta. Tvoroje pastoviai buvo viena skylė. Tas kaimynės šuo iki pusės išlindo. Liudytoja R. M. parodė, jog tąkart 2022 m. lapkričio 13 d. apie pietus ji išleido dukterį su šuniukais juos pavedžioti. Šuniukaii vedžiojami su pavadėliais. Vėliau išgirdo, kaip duktė ėmė klykti, rėkti, parnešė visą kruviną šuniuką namo su sutraiškyta galva ir pavadėliu. Tuomet ji, R. M., paskambino veislynui ir klausė, ką daryti tokioje situacijoje. Jai patarė važiuoti į veterinarijos kliniką ir kviesti policiją. Nuvažiavo į kliniką, gydytojai puolė gelbėti šuniuką, bet nepavyko. Nurodė, jog M.E. namų tvora buvo su 20 cm. skyle ir kai eidavo pro jos namus, būdavo daug šunų, jie agresyvūs ir daug lodavo. Kaimynės namas nuo jų namo nutolęs gal apie 300 metrų. Dukra pasakė, kad I. mamos kieme iššoko šuo, įtempė šuniuką pro skylę. Šuniukui buvo sudraskyta galva, jį paralyžavo. Pavadėlis piršto storio, odinis, raudonas, 2 metrų. Šuniukas mirė nuo galvos traumų. Šuo maltos bišonas buvo (duomenys neskelbtini) metų, pirko iš veislyno. Liudytoja V. S. parodė, jog tuo metu pas M. E. jos darėsi valgyti. Išgirdo triukšmą, kad šunys loja. M. E. išbėgo ir pamatė, kad baltas šunelis įtrauktas į E. teritoriją. M. šaukdama dukros šunį paėmė tą šunį, įvedė į namus. Ji, V. S., padavė rankšluostį, M. išnešė rankšluostį, kad suvynioti šunelį, nes matėsi, kad kraujo buvo. Ji, V. S., per langą viską stebėjo, nes negalėjo puodų palikti. Paskui atidarė M. E. vartelius ir įleido mergaitę, kuri, kelis kartus ji, V. S., buvo pastebėjus, kiek atvažiuoja pas draugę, kelis kartus matė, kad vedžioja be pavadžio. Vienas šuniukas su pavadžiu eina, o kitas baltas šuniukas bėgioja ir prie jos, V. S., buvo kelis kartus pribėgęs. Incidentas įvyko E. teritorijoje. Matė nuo to momento, kai išgirdo triukšmą, ji, V. S., prie lango pribėgo pasižiūrėti kas čia vyksta. Matė, kad M. E. didelis šuo bėgioja palei tvorą, o tie šuniukai iš kitos pusės - loja ir tą šuniuką įtraukė. Per langą matė šuniukus, kurie buvo už tvoros. Trys šuniukai buvo. Vienas baltas su pavadėliu, o tą kur įtraukė, buvo be pavadėlio, trečias bėgiojo, bet nesimatė pavadėlio buvo ar ne. Tvoroje nesimatė, kad būtų skylė. Ten varteliai yra, ir ten gal toks tarpelis, o kai mažas šuo, snukelį gali jis ten įkišti. Kai įtraukė, didelis šuo nebuvo išlindęs. Iš fotonuotraukų matyti tyrimo metu užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), tvora, kurioje yra nedidelė skylė.

Taigi, dėl paties fakto, jog M. E. kieme buvęs labradoro mišrūnas šuo sukando I. M. gatvėje vedžiojamą šunį ginčo nėra. Šiuo metu nustatyti, ar su pavadėliu, ar be pavadėlio buvo vedžiojamas I. M. šuniukas, galimybės nėra, nes vienos pusės liudytojos, t.y. M. E., V. S. teigė, jog šuniukas vedžiojamas be pavadėlio, tuo tarpu I. M. bei R. M. nurodė, jog šuniukas visada vedžiojamas su pavadėliu, nurodė, koks buvo šuniuko pavadėlis, jį apibūdino. Tačiau ši aplinkybė neturi esminės reikšmės nusižengimo kvalifikavimui.

Įvertinus byloje esančius surinktus, ištirtus įrodymus svarbi aplinkybė, kad įvykis dėl kurio buvo sukąstas vedžiojamas šuo, kilo dėl to, kad buvo neužtikrinta saugi teritorija, saugus gyvūno – labradoro mišrūno laikymas kieme be priežiūros. Dėl ko laikomas ir po teritoriją – kiemą lakstęs šuo turėjo galimybę pasiekti gatvėje vedžiojamą šunį ir jį sukąsti per galvos sritį. Tokiu atveju neturi reikšmės, ar buvo skylė tvoroje išmušta prieš įvykį, ar ją išmušė prieš šuniuko sukandimą M. E. šuo. Tvora turi būti pastatyta ir sutvirtinta taip, kad kieme lakstantis šuo negalėtų niekaip patekti už privačios teritorijos ribų į bendro naudojimo gatvę ir padaryti žalos. Pati M. E. paliudijo, jog kiemo tvora aptrūnijusi, paveikta išorės veiksnių, buvo netvarkoma. Neturi reikšmės, ar šuo pateko į išorę visas, ar dalinai, ar tik iškišo snukutį. Nustatyta, kad tvoroje įvykio metu buvo skylė, per kurią labradoro mišrūnas savo snukiu sukando daug mažesnį gatvėje buvusį šunį per galvos sritį.

Kadangi M. E. buvo tuo metu gyvūno laikytoja, kaip tai numato Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, tai jai ir buvo numatytos gyvūno laikytojo pareigos, kurių ji neįvykdė, dėl to įvyko incidentas. Pagal teisės aktus už gyvūno padarytą žalą administracinė atsakomybė taikoma ne tik asmeniui, kuriam gyvūnas priklauso nuosavybės teise, bet ir tokios teisės formaliai neturinčiam jį laikančiam asmeniui. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, bei pateiktu skundu, nekyla ginčas, jog pareiškėja įvykio metu buvo gyvūno, padariusio žalą, laikytoja, todėl ji laikytina ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytu subjektu (Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-60- 697/2020).

Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas padarė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Ši teisės norma yra blanketinė, t. y. joje įtvirtinto teisės pažeidimo sudėtis apima kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimą.

Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.

Gyvūnų laikymo Vilniaus mieste taisyklių 2 skyriaus 5.4 punkte nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų.

Maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo 38 punktas numato specialiuosius gyvūnų augintinių laikymo reikalavimus „Žemės valdoje šunys gali būti laikomi nepririšti, jei užtikrinama, kad šunys iš jos neišeis (pvz., žemės valdoje, aptvertoje tvora su įrengtais vartais, kuriais užtikrinama, kad šunys iš žemės valdos neišeis). Tokiu atveju matomoje vietoje (pvz., prie vartų) turi būti įspėjamasis ženklas su ar be užrašo, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie tokios žemės valdos įėjimo rekomenduojama įrengti priemonę (pvz., skambutį) žemės valdoje esantiems asmenims pakviesti“.

Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais, juos sugretinęs, palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą, konstatuoja, jog nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios Institucijos pareigūnas tinkamai įvertino įrodymus, jų pakankamumą bei patikimumą ir todėl padarė pagrįstą išvadą dėl M. E. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 1 d. priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti arba keisti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

V. Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Lietuvos Respublikos ANK 578 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Nukentėjusysis turi šias teises: 1) susipažinti su bylos medžiaga; 2) dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti parodymus; 3) pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, pašto siunta arba tiesiogiai administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiam pareigūnui, teismui ar kitai administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka; 4) pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus; 5) pareikšti prašymus ir nušalinimus; 6) naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba; 7) kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; 8) atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius; 9) nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus (ANK 579 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje nukentėjusiąja paripažinta R. M. Ją atstovavo advokatas Karolis Žibas, kuris pateikė prašymą priteisti iš M. E. nukentėjusiosios naudai 750 Eur advokato išlaidų. Advokatas nurodė, jog nukentėjusioji turi teisę samdytis atstovą dėl teisės į gynybą įgyvendinimo, nurodo, jog vyko byloje keli posėdžiai, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo naudojosi teise byloje teikti papildomus rašytinius įrodymus, apklausti liudytojus, todėl nukentėjusiosios atstovo dalyvavimas byloje buvo objektyviai reikalingas. Nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sąnaudos dėl atstovo susipažinimo su bylos medžiaga teisme (2 kartai), pasirengimu ir atstovavimu 2023-04-20, 2023-05-17 teismo posėdžiuose. Nurodo, jog susipažinimas su bylos medžiaga bei atstovavimas 2023-04-20 teismo posėdyje sudaro 500 Eur ir informacijos rinkimas, pateikimas byloje , pasiruošimas ir atstovavimas 2023-05-17 teismo posėdyje sudaro 250 Eur (b.l. 100-104).

Pagal Lietuvos Respublikos ANK 666 straipsnį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Vertinant šią teisės normą lingvistiškai, akivaizdu, kad komentuojamas ANK 666 straipsnis yra susijęs su ta BPK dalimi, kuri reglamentuoja proceso išlaidų priteisimą, tai yra BPK 103-106 straipsniais. BPK 104 straipsnyje reglamentuota proceso išlaidų atlyginimo tvarka.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiąją R. M. administracinio nusižengimo skundo bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokatas Karolis Žibas, todėl teismas mano, kad teisę į advokato išlaidų atlyginimą nukentėjusioji šioje byloje turi. Išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas nukentėjusiajai nepriteisimas nebūtų suderinamas su pastarosios teise efektyviai naudotis atstovo paslaugomis teismo proceso metu, taip pat teise ginti savo pažeistas teises bei interesus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiosios R. M. advokatas Karolis Žibas susipažino su bylos medžiaga, atstovavo nukentėjusiąją dviejuose 2023-04-20, 2023-05-17 teismo posėdžiuose, kuriuose buvo apklausiami liudytojai bei nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Prie prašymo priteisti proceso išlaidas, pridėti jas pagrindžiantys dokumentai. Atsižvelgiant į tai, prašymas priteisti iš M. E. nukentėjusiosios R. M. turėtas advokato išlaidas tenkintinas ir 750 Eur priteistini R. M. naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

netenkinti M. E. skundo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 1 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-2546-2023 palikti nepakeistą.

Nukentėjusiosios R. M. advokato Karolio Žibo prašymą priteisti 750 Eur advokato išlaidas tenkinti visiškai ir iš M. E. priteisti R. M. naudai 750 Eur turėtų advokato išlaidų.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė