- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-02-08
- Bylos Nr.
- eATP-85-485/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutarimo G. M. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad ji 2015 m. vasario 28 d. apie 16.22 val. ant reklaminio stendo prie Jaunimo g. 6 namo, Marijampolėje, vykdydama rinkiminę agitaciją, pakabino jos pačios kandidatūrą reklamuojantį rinkiminį plakatą, tokiais savo veiksmais pažeidė reikalavimą, draudžiantį rinkimų agitaciją likus 30 valandų iki Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos parlamentą ar referendumo pradžios (rinkimai į savivaldybės tarybą vyko 2015-03-01). Tokiais veiksmais G. M. pažeidė Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 53 str. 1 d. ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 207² str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 25 d. nutarimu G. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 207² str. 1 d., padarymą paskyrė 144 Eur baudą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde G. M. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodoma, kad liudytojo A. A. parodymai abejotini, kadangi jie abu kandidatavo į savivaldybės tarybą ir buvo konkurentai bei prieštaringi. Apeliantės nuomone, liudytojas nematė kaip G. M. esą pakabino plakatą. Teismas liudytojo suinteresuotumo, kad būtų pripažinta, esą G. M. pažeidė savivaldos rinkimų tvarką reglamentuojančias teisės normas bei liudytojo parodymų prieštaringumo nevertino. Be to liudytojas policijos pareigūnų buvo apklaustas tik po 8 mėnesių po įvykio. Teismas taip pat neįvertino liudytojo ir policijos pareigūnų pateiktos informacijos prieštaringumo, nes nei patrulis J. U., nei vyresnysis postinis R. V. nenurodė kada atvyko į įvykio vietą, matyti ir daugiau prieštaravimų byloje. Nėra byloje objektyvių įrodymų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo padarymą. Byloje neapklausti policijos pareigūnai, todėl teismas privalėjo rinkti pats papildomus įrodymus. Apeliantė nesutinka su teismo motyvu, kad pakabintas plakatas yra be išorės poveikio žymių palyginus su kitais plakatais, nes jos manymu, plakato dešinės pusės kampas viršuje paslėptas po kitu plakatu. Draudimas kabinti vaizdinę medžiagą galiojo tik nuo 2015-02-27 7 val. ryto, taigi plakatus buvo galima kabinti, kas buvo ir daroma. Ir pakabinti plakatai prieš pusantros – dvi paros, galėjo atrodyti taip, kaip ką tik pakabinti. Teismas šių aplinkybių nesiaiškino, kaip ir nesiaiškino, jog incidento metu apeliantė jokių priemonių plakato kabinimui neturėjo. Neigia, kad iš įvykio vietos pasišalino iš karto, kadangi dar ilgokai ginčijosi su liudytoju, skambino į rinkimų komisiją ir, atsižvelgdama į dukros sveikatą bei oro sąlygas, nuvažiavo. Pažymi, jog iš įvykio vietos pasišalino ir pats liudytojas. Nuoseklių apeliantės parodymų teismas nevertino, nepasisakė dėl ko atmetė jos parodymus, byloje nėra neginčytinų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių inkriminuotą nusikaltimą G. M. atžvilgiu, o visos abejonės ar neaiškumai, kurie negali būti nepašalinti, turėjo būti aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Kaip matyti iš G. M. apelaicinio skundo, ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl jos kaltės, padarius ATPK 207² str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, kuomet nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo bei skundžiamo teismo nutarimo motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, spręsdamas G. M. administracinės atsakomybės pagal ATPK 207² str. 1 d. klausimą, netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai priėmė procesinį sprendimą, kuriuo ji nubausta padarius šį pažeidimą.
ATPK 207² str. 1 d. numatyta, kad rinkimų ar referendumo agitacijos draudimo pažeidimas likus 30 valandų iki Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą ar referendumo pradžios, taip pat rinkimų, referendumo dieną - užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų, o rinkimų komisijų ar referendumo komisijų nariams arba kitiems pareigūnams, taip pat rinkimų ar referendumo stebėtojams – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų.
ATPK 207² str. 1 d. dispozicija yra blanketinė, t. y. joje nėra išsamiai atskleista visa reikiama teisės norma (neišsamiai aprašytas draudžiamas elgesys) ir kuri, siekiant atskleisti visą teisės normą, siunčia, kreipia į kitą norminį teisės aktą (aktus). Šiuo atveju ATPK 207² str. 1 d. pažeidimas susiję su Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 53 str. nuostatomis, kurios numato, jog rinkimų agitacija, neatsižvelgiant į jos būdus, formą ir priemones, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, tai nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Apeliantė savo kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino. Apylinkės teismo nutarime konstatuota, kad teismo posėdžio metu G. M. paaiškino, jog savo plakato administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje nekabino, o tik pataisė jau atšokusio anksčiau pakabinto jos plakato kampą ir rinko nuo žemės nuplėšytus kitus plakatus. Jokio naujo plakato nekabino, nes juos visus iškabino anksčiau ir jų neturėjo. Pro šalį einantis kitos partijos atstovas pamatė ją prie stendo rankose laikant surinktus nuo žemės nuplėšytus plakatus ir apkaltino, kad ji kabina naujus plakatus.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. A. parodė, kad 2015-02-28 apie 16 val. jis ėjo į parduotuvę ir pamatė moterį su plakatais, kuriuos neša ir klijuoja. Įvykio jokiomis priemonėmis neužfiksavo. Iškvietė policiją, bet palaukęs 10 minučių nuėjo namo.
Apylinkės teismas, spręsdamas G. M. kaltės klausimą vertino, jog liudytojo A. A. parodymai, administracinio teisės pažeidimo protokolas, prie jo pridėtos nuotraukos ir kita rašytinė bylos medžiaga yra pakankami įrodymai, su kuo aukštesnysis teismas nesutinka.
Kaip matyti iš liudytojo parodymų, kuriais nurodoma, kad matė G. M. su plakatais, kuriuos ji nešėsi ir klijavo, kita bylos medžiaga nepatvirtina. Pats liudytojas tuo metu jokiomis priemonėmis pažeidimo neužfiksavo. Šias aplinkybes neigia ir pati administracinėn atsakomybėn traukiama pilietė.
Apylinkės teismas apeliantės kaltę grindė ir prie administracinio teisės pažeidimo protokolo pridėtomis nuotraukomis, tačiau įvertinus visa tai, byloje pateikta viena nuotrauka (b. l. 6). Apygardos teismas nesutinka su apylinkės teismo motyvais dėl minėtos nuotraukos, kadangi plakato išorinė išvaizda gali priklausyti nuo įvairių priežasčių, tokių kaip pasirinkto spausdinamo popieriaus kokybės, oro sąlygų ir pan. Vizualiai vertinant nuotraukoje ant stendo esančius plakatus su G. M. rinkiminiu plakatu, tai panašus pagal išorės poveikio žymes, apygardos teismo vertinimu, gali būti priskiriamas ir plakatas, kuriame atvaizduotas R. J.. Be to, iš nuotraukos matyti, kad ant plakato dešinės pusės viršutinio kampo užklijuotas kitas plakatas, o tai gali reikšti, kad G. M. plakatas buvo pakabintas anksčiau nei pažeidimo dieną.
Aukščiau nurodytų duomenų pagrindu darytina išvada, jog nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad G. M. pakabino savo plakatą likus 30 valandų iki rinkimų pradžios, jos veiksmai nebuvo užfiksuoti, išskyrus tik liudytojo, kuris buvo kitos partijos kandidatas, dalyvaujantis rinkimuose, parodymais. Pirmos instancijos teismas darydamas išvadas dėl kaltės buvimo apeliantės veiksmuose, labiau vertino vienintelio liudytojo parodymus ir netiesioginius įrodymus, todėl padarė neteisingą išvadą. Byloje nesant objektyvių duomenų, kad G. M. padarė rinkimų agitacijos draudimo pažeidimą, jai nekyla atsakomybė pagal ATPK 207² str. 1 d.
Remiantis teismų praktikoje visuotinai pripažįstama nuostata, kad teismo baigiamasis aktas (nuosprendis, nutartis, nutarimas) negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais atsakomybėn (administracinėn, baudžiamojon) traukiamo asmens kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti G. M. kaltei padarius ATPK 207² str. 1 d. numatytą pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla dėl minėto pažeidimo padarymo nutrauktina, nenustačius apeliantės veikoje šio pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 302¹³ straipsniu,
nutaria:
G. M. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.