Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-04-19 · Administracinė byla Nr. A-442-615-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-19
Bylos Nr.
A-442-615-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Dainius Raižys (pran.)
Pareiškėjas
B. R.
Advokatai
Aleksandras Doroševas
Kategorijos
  • 15.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A442 - 615/2010Procesinio sprendimo kategorija 15.2.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant pareiškėjai B. R.,pareiškėjos atstovui advokatui Aleksandrui Doroševui,atsakovo atstovams Arvydui Aranauskui ir Birutei Kavaliauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. R. skundą atsakovui valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja skundu kripėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti 100000 Lt sveikatai padarytos žalos atlyginimą ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėja nurodė, kad ji yra neįgali. 2006 metais ji kreipėsi dėl nemokamo sąnario endoprotezo skyrimo bei buvo įrašyta į eilę. 2008 m. rugsėjo 9 d. ji sužinojo, kad 2007 m. rugsėjo 7 d. jai buvo skirtas endoprotezas, tačiau ji negavo pranešimo. Pareiškėjai buvo pasiūlytas kitas endoprotezas, tačiau 2008 m. rugsėjo mėnesį jai buvo darytas nuskausminimas ir gydytojai neleido daryti operacijos. Pareiškėja nurodė, kad neteisėti Valstybinės ligonių kasos veiksmai pasireiškė tuo, kad jai skirtas protezas buvo atiduotas kitam asmeniui, o pranešimas jai nebuvo išsiųstas registruotu paštu. Dėl to, kad ilgą laiką nebuvo atlikta operacija, pareiškėjos sveikatai buvo padaryta žala: sąnario dilimas padidėjo nuo 3-4 laipsnio iki 5 laipsnio, prasidėjo septinė nekrozė, kairė koja sutrumpėjo, dėl ko buvo pažeistas ir dešinys sąnarys. Blogėjanti sveikatos būklė neigiamai paveikė psichiką, buvo diagnozuota depresinė liga.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad iki 2007 m. rugsėjo 1 d. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - ir VLK) pacientams skirstė ir kompensavo sąnarių endoprotezus vadovaudamasi Išlaidų sąnarių endoprotezams įsigyti kompensavimo tvarka, patvirtinta Privalomojo sveikatos draudimo tarybos 1999 m. rugsėjo 28 d. nutarimu. Nuo šios tvarkos įsigaliojimo buvo susiklosčiusi praktika, kad pacientai apie priimtus sprendimus dėl sąnarių endoprotezų skyrimo buvo informuojami neregistruotais laiškais. Pareiškėja buvo informuota pagal galiojusius reikalavimus. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja pati buvo nepakankamai rūpestinga, prašymuose nurodė adresą, kuriuo negyveno, dėl to ir negavo pranešimo bei laiku nesikreipė pas specialistus. Tarp VLK darbuotojų veiksmų ir pareiškėjos nurodytos žalos atsiradimo nėra priežastinio ryšio. Pareiškėjos sveikatos pablogėjimui sąnario endoprotezo operacijos termino praleidimas negalėjo turėti įtakos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad pareiškėjos teisės gauti nemokamą endoprotezą įgyvendinimo metu galiojo skirtingi teisės aktai, reglamentuojantys šios teisės įgyvendinimą. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos 1999 m. rugsėjo 28 d. nutarimu patvirtintoje Išlaidų sąnarių endoprotezams įsigyti kompensavimo tvarkoje (toliau - ir Tvarka) ir sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr.V-638 patvirtintame Sąnarių endoprotezavimo ir išlaidų sąnarių endoprotezams įsigyti kompensavimo tvarkos apraše (toliau - ir Aprašas) skirtingai buvo reglamentuojamas klausimas dėl paciento informavimo apie sprendimo dėl sąnario endoprotezo skyrimo priėmimą. Tvarkoje nebuvo reikalavimo siųsti pacientui registruotą laišką, o Apraše toks reikalavimas yra numatytas (Aprašo 20.6 punktas). Teismas nurodė, kad pareiškėjai pranešimas apie sprendimo dėl sąnario endoprotezo skyrimo priėmimą buvo siunčiamas 2007 m. rugsėjo 14 d., įsigaliojus Aprašui. Todėl VLK turėjo vadovautis Aprašo reikalavimu siųsti registruotą laišką, nes Apraše nebuvo numatyta, jog pagal Tvarką pradėtas procesas turėtų būti užbaigtas pagal Tvarkos reikalavimus. VLK, išsiųsdama pareiškėjai pranešimą neregistruotu laišku, pasielgė neteisėtai. Šių veiksmų neteisėtumas yra konstatuotas ir Seimo kontrolieriaus 2008 m. gruodžio 5 d. pažymoje. Teismas nurodė, kad civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straispnį atsirasti yra būtinos trys sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, padaryta žala arba nuostoliai. Nesant vienos iš šių sąlygų, negali kilti civilinė atsakomybė. Teismas nurodė, kad sprendžiant priežastinio ryšio buvimo ar nebuvimo klausimą, turi būti atsižvelgiama į nukentėjusiojo elgesį. Nagrinėjamu atveju bylos dokumentai patvirtina, kad pareiškėja negavo pranešimo apie sprendimo dėl sąnario endoprotezo skyrimo priėmimą ne dėl to, kad pranešimas buvo siųstas neregistruotu laišku, bet dėl to, kad pareiškėja savo prašymuose buvo nurodžiusi neteisingą savo adresą. Tiek Tvarkos, tiek Aprašo formose yra nurodytas reikalavimas įrašyti tikslų adresą. Tuo tarpu pareiškėja VLK buvo nurodžiusi adresą, kuriuo ji negyveno, ir būtent tai lėmė pranešimo negavimą bei pareiškėjos nesikreipimą laiku į gydymo įstaigą dėl operacijos atlikimo. Todėl negali būti konstatuotas priežastinio ryšio buvimas tarp VLK tarnautojų veiksmų ir pareiškėjos nurodytos neturtinės žalos atsiradimo. Nenustačius priežastinio ryšio, kaip būtinos sąlygos kilti atsakovo civilinei atsakomybei, nėra pagrindo priteisti pareiškėjos reikalaujamą 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nurodė, kad pareiškėja reikalavimą atlyginti sveikatai padarytą žalą grindė tais pačiais VLK veiksmais kaip ir reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atmetus pastarąjį reikalavimą, turi būti atmestas ir reikalavimas dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo. Be to, pareiškėja neįrodė žalos sveikatai atsiradimo, nepateikė specialistų ar ekspertų išvadų, kuriomis būtų apibendrinta byloje pateikta medicininė dokumentacija, neprašė skirti šioje byloje ekspertizės. Byloje esantys dokumentai nepatvirtina pareiškėjos teiginių, jog dėl ilgo endoprotezo operacijos neatlikimo pablogėjo jos sveikata. Tiek 2007 m. rugsėjo 5 d. - 2008 m. rugsėjo 4 d. laikotarpiu, tiek 2008 m. rugsėjo 16 d. - 2009 m. kovo 26 d. laikotarpiu pareiškėjai buvo nustatytas 40 procentų darbingumas.

III.

Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą patenkinti.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėja nurodo, kad jos pateikti rašytiniai įrodymai, gydytojų išvados medicininiuose dokumentuose buvo teismo neįvertintos. Ji pateikė teismui savo rašytinius įrodymus, apibūdinančius ligos eigą, gydymą ir išvadas apie sveikatos pablogėjimą. Ekspertizės skirti ji neprašė, nes jos pateikti įrodymai nebuvo ginčijami kitais medicininiais dokumentais. Jeigu reikėtų, ji sutiktų, kad žalos dydį nustatytų ekspertizė. Pareiškėja nurodo, kad teismo išvada dėl jos nerūpestingumo yra nepagrįsta. Ji buvo įsitikinusi, kad atsakovas tinkamai vykdys savo pareigas. Ji buvo nurodžiusi savo nuolatinį adresą korespondencijai (nuolatinės gyvenamosios vietos ji neturi), kuriuo siunčiamus laiškus ji gauna iki šiol. Atsakovas nepateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių, kad laiškas jai iš viso buvo išsiųstas. Taip pat nepateiktas ir atgal grįžęs vokas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad iki 2007 m. rugsėjo 1 d. VLK pacientams skirstė ir kompensavo sąnarių endoprotezus vadovaudamasi Išlaidų sąnarių endoprotezams įsigyti kompensavimo tvarka, patvirtinta Privalomojo sveikatos draudimo tarybos 1999 m. rugsėjo 28 d. nutarimu. Nuo šios tvarkos įsigaliojimo buvo susiklosčiusi praktika, kad pacientai apie priimtus sprendimus dėl sąnarių endoprotezų skyrimo buvo informuojami neregistruotais laiškais. Pareiškėja buvo tinkamai informuota pagal galiojusius reikalavimus. Atsakovas nurodo, kad medicininių dokumentų pateikimas pats savaime nėra sveikatos pablogėjimo ir to pablogėjimo konkrečių priežasčių įrodymas. Pagal medicininius duomenis, pareiškėja jau anksčiau sirgo įvairiomis ligomis ir sąnario operacijos atidėjimas neturėjo įtakos jos sveikatos pablogėjimui. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja buvo nerūpestinga ir neteisingai buvo nurodžiusi savo adresą. VLK išsiųsto neregistruoto laiško pareiškėja negavo ne dėl netinkamo laiško siuntimo būdo, bet dėl jos nerūpestingumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja nurodė, kad neteisėti Valstybinės ligonių kasos veiksmai pasireiškė tuo, kad jai skirtas protezas buvo atiduotas kitam asmeniui, o pranešimas jai nebuvo išsiųstas registruotu paštu.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Valstybinė ligonių kasa pareiškėjai 2007 m. rugsėjo 14 d. išsiuntė neregistruotą laišką, kuriuo jai pranešė apie skirtą klubo sąnario endoprotezą.

Atsakovo nurodytą pranešimo išsiuntimo dieną galiojo sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu patvirtintas Sąnarių endoprotezavimo ir išlaidų sąnarių endoprotezams įsigyti kompensavimo tvarkos aprašas (toliau ir Aprašas), kurio 20.6. punkte nustatyta, kad priėmus sprendimą dėl sąnario endoprotezo paskyrimo, VLK ne vėliau kaip per 7 dienas registruotu laišku išsiunčia pranešimą pacientui, informuodama apie sąnario endoprotezo paskyrimą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog Valstybinė ligonių kasa, vadovaujantis šiuo Apraše įtvirtintu reikalavimu, pareiškėjai privalėjo siųsti pranešimą apie sąnario endoprotezo paskyrimą registruotu laišku, o to nepadarius yra pagrindas konstatuoti, kad Valstybinės ligonių kasos veiksmai buvo neteisėti.

Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja pranešimo negavo ne dėl to, kad pranešimas buvo siųstas neregistruotu laišku, bet dėl to, kad pareiškėja savo prašymuose buvo nurodžiusi neteisingą adresą, nėra pagrįsta jokiais byloje surinktais įrodymais. Visų pirma, byloje nėra tiesioginių įrodymų, kad pranešimas pareiškėjai buvo siųstas. Pavedimas Valstybinės ligonių kasos Sveikatos priežiūros organizavimo skyriaus vyr. specialistui V. P. pagal pridedamus sąrašus išsiųsti laiškus pacientams apie išskirtus sąnarių endoprotezus (b.l. 87) ir Lietuvos pašto sąrašas apie tai, kad Valstybinė ligonių kasa 2007 m. rugsėjo 14 d. pateikė pašto įstaigai 133 pašto siuntas (b.l. 89), yra tik prielaida, jog pranešimas pareiškėjai buvo išsiųstas. Be to, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokius ryšius pareiškėja palaiko su asmenimis, kurie gyvena adresu, nurodytu pareiškėjos prašyme dėl sąnario endoprotezo skyrimo, ar šie asmenys perduodavo pareiškėjai siunčiamą korespondenciją. Taigi vien tai, kad pareiškėja pranešimo išsiuntimo metu negyveno adresu, kurį buvo nurodžiusi prašyme dėl sąnario endoprotezo skyrimo, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtų Valstybinės ligonių kasos tarnautojų veiksmų ir pareiškėjos nurodytos žalos.

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo ir 100000 Lt sveikatai padarytos žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sveikatai padarytos žalos fakto konstatavimui yra reikalingos specialios žinios, tačiau šiuo atveju leistini įrodymai nėra pateikti, o pareiškėja neprašė skirti šioje byloje ekspertizės. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad ekspertizės skyrimas yra susijęs su dalyvaujančio byloje asmens valia, nes ekspertizės išlaidos turi būti iš anksto apmokėtos šalies, kuri prašytų skirti tokią ekspertizę.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad sveikatai padarytos žalos fakto konstatavimui yra reikalingos specialios žinios, tačiau teismo argumentai dėl ekspertizės šioje byloje neskyrimo prieštarauja Administracinių bylų teisenos įstatymo normoms.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnyje įtvirtinta, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Šio įstatymo 57 straipsnio 4 dalis nustato, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, tačiau prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Šios administracinių bylų procesą reglamentuojančio įstatymo nuostatos įpareigoja administracinį teismą, nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, neapsiriboti vien tik šalių pateiktais įrodymais, bet ir pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų arba įrodymus rinkti savo iniciatyva.

Ekspertizės skyrimo tvarką reguliuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 62 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai. Šiame straipsnyje nėra įtvirtinta nuostatų, kad teismas gali skirti ekspertizę tik tuomet, kai to prašo šalis ar kitas proceso dalyvis.

Aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalies, 62 straipsnio, 81 straipsnio nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu darytina išvada, jog ekspertizę administracinėje byloje teismas gali skirti ne tik šalių ar bylos proceso dalyvių prašymu, bet ir savo iniciatyva.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnis nereglamentuoja įrodinėjimo (taip pat ir ekspertizės skyrimo tvarkos) administracinėje byloje, bet nustato kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų apmokėjimo ir atlyginimo tvarką, todėl pirmosios instancijos teismas išvadai, jog ekspertizės skyrimas yra susijęs su dalyvaujančio byloje asmens valia, pagrįsti taikė tą procesinę normą, kuri nereguliuoja tokio procesinio klausimo.

Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė procesines normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nagrinėjant bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų apsvarstyti ekspertizės skyrimo klausimą šioje administracinėje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Stasys GagysDainius RaižysSkirgailė Žalimienė