- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-08-13
- Bylos Nr.
- 1A-322-350-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- A., A. V.
- Advokatai
- Simas Lapienis
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti
iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Bronės Vidzėnienės, Sigito Bagdonavičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl 2008 m. balandžio 7 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. V. nubaustas pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu vieneriems metams; pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal LR BK 184 straipsnio 1 dalį– laisvės apribojimu vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str., šiuo nuosprendžiu ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-08-23 teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausmė subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir 23 (dvidešimt trijų) MGL (2875 Lt) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį A. V. išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Priteista iš A. V. Labdaros ir paramos fondo (duomenys neskelbtini)naudai 12747,43 Lt (dvylika tūkstančių septynis šimtus keturiasdešimt septynis litus 43 ct) žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. nuteistas už tai, kad būdamas labdaros ir paramos fondo (duomenys neskelbtini) (registruotos (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) pirmininku ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, tyčia, suklastodamas ir suklastotus dokumentus - kasos išlaidų orderių ir kasos pajamų orderių kvitus, pagal neįvykusias ūkines operacijas, įtraukdamas į buhalterinę apskaitą laikotarpyje nuo 2002-01-01 iki 2006-06-01 pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 ir 2 d., 13 str., 16 str. 1 d. reikalavimus, apgaulingai tvarkė fondo buhalterinę apskaitą, o būtent:
- 6 str. 2 d. reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio arba struktūros pasikeitimu, ir 12 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimus, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar jiems įvykus, tačiau nesurašė dokumentų, pagrindžiančių įvykusias ūkines operacijas iš jų:
- gautos 1500 Lt paramos neįtraukė į apskaitą ir duomenų neįrašė į 2004 metų paramos gavimo ir panaudojimo metinę ataskaitą;
- gautos 8555,68 Lt paramos neįtraukė į apskaitą;
- nesurašė už 4389,85 Lt pirktų degalų sunaudojimą pateisinančių apskaitos dokumentų;
- nesurašė už 562.79 Lt pirktų įvairių statybinių ir pramoninių prekių sunaudojimą pagrindžiančių apskaitos dokumentų;
- nesurašė dokumentų apie labdaros suteikimą įvairiems fiziniams asmenims, iš jų maisto prekių ir maitinimo paslaugų už 182,41 Lt, dėvėtų ir naujų rūbų už 13760 Lt, medikamentų už 291,70 Lt;
- kasos išlaidų orderiuose, išrašytuose E. K., S. T., N. L., B. K., surašė tikrovės neatitinkančius duomenis, apie tai, kad šie asmenys gavo bendrai 7100 Lt paramos, t.y. įformino realiai neįvykusias ūkines operacijas;
- kasos pajamų orderiuose 2004-05-04 PLF Nr. 000001, 2004-06-14 PLF Nr. 000002, 2004-06-28 PLF Nr. 000003, surašė tikrovės neatitinkančius duomenis, o būtent, kad fondas iš VĮ (duomenys neskelbtini) gavo 25000 Lt paramos;
- 13 straipsnio 3, 4, 5, ir 6 d. reikalavimus, kad dokumentai turi būti įforminami įvykusiai ūkinei operacijai ar ūkiniam įvykiui, bei turėti įstatymuose nustatytus privalomus rekvizitus, tačiau kasos išlaidų orderiuose išrašytuose E. K., S. T., N. L., B. K., surašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. ūkinės operacijos datą, turinį, rezultatą kiekybine ir pinigine išraiška, ir kasos pajamų orderiuose 2004-05-04 PLF Nr. 000001, 2004-06-14 PLF Nr. 000002, 2004-06-28 PLF Nr. 000003, surašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. ūkinės operacijos datą, turinį, rezultatą kiekybine ir pinigine išraiška;
- 16 straipsnio 1 d. reikalavimą, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys, turi būti registruojami apskaitos registruose, tačiau nuo 2005-04-01 netvarkė kasos knygos ir dokumentų neįtraukė į kitus apskaitos registrus.
dėl visų šių išvardintų priežasčių ir iš to atsiradusių pasekmių iš dalies negalima nustatyti labdaros ir paramos fondo (duomenys neskelbtini)laikotarpyje nuo 2002-01-01 iki 2006-06-01 veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį ar struktūrą.
Be to, jis, būdamas labdaros ir paramos fondo (duomenys neskelbtini) (registruotos (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) pirmininku, laikotarpyje nuo 2002-01-01 iki 2006-06-01, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 straipsnį, būdamas atsakingas už fondo apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą, tyčia iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje esantį svetimą turtą, o būtent:
- 4389,85 Lt (atitinkamai: 2002 m. - 1123,72 Lt, 2004 m. - 503,30 Lt, 2005 m. - 834,93 Lt, 2006 m. - 1927,90 Lt) nurodė išleidęs degalų pirkimui, tačiau į buhalterinę apskaitą neįtraukė pirktų degalų sunaudojimą pateisinančius dokumentus, o 2002 ir 2004 metais fondas iš viso neturėjo jokios automašinos;
- 658 Lt (atitinkamai: 2002 m. – 80 Lt, 2004 m. – 578 Lt) nurodė išleidęs automašinų detalių pirkimui, nors fondas tuo metu transporto priemonių neturėjo;
- 562,79 Lt (atitinkamai: 2003 m. - 499,14 Lt, 2005 m. - 63,65 Lt) nurodė išleidęs statybinių medžiagų pirkimui, nors nepateikė statybinių medžiagų nurašymo dokumentų;
- 182,41 Lt (atitinkamai: 2005 m. - 41,57 Lt, 2006 m. - 140,84 Lt) nurodė išleidęs maisto pirkimui, nors nepateikė jo panaudojimą pateisinančių dokumentų;
- 2674,38 Lt (atitinkamai: 2002 m. - 2245,80 Lt, 2003 m. - 428,58 Lt) sumokėjo už V. G. priklausančio mobilaus ryšio telefono paslaugas;
viso už laikotarpį iššvaistė svetimo - labdaros ir paramos fondo (duomenys neskelbtini)priklausančio turto už 8467,43 Lt.
Be to, jis, būdamas labdaros ir paramos fondo (duomenys neskelbtini) (registruotos (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) pirmininku ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 straipsnį, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, tyčia, suklastodamas ir suklastotus dokumentus - kasos išlaidų orderius įtraukdamas į buhalterinę apskaitą, bei išimdamas pinigus iš banko ir jų neįtraukdamas į fondo apskaitą, laikotarpyje nuo 2004-11-26 iki 2006-06-19, Panevėžio mieste, pasisavino svetimą – jam patikėtą ir jo žinioje buvusį turtą, o būtent:
- 2004-11-26 išimdamas iš banko fondui priklausančius 1480 Lt ir jų neįtraukdamas į apskaitą, bei nepateikdamas jų išlaidavimą pateisinančių dokumentų, pasisavino labdaros ir paramos fondui (duomenys neskelbtini)priklausančius 1480 Lt;
- suklastodamas 2005-05-30 Kasos išlaidų orderį (be numerio), kad B. K. suteikta parama 2500 Lt, nors pastarajai paramos pinigais suteikta nebuvo, pasisavino labdaros ir paramos fondui (duomenys neskelbtini)priklausančius 2500 Lt;
- suklastodamas 2005-06-10 Kasos išlaidų orderį (be numerio), kad S. T. suteikta parama 2300 Lt, o pastarajai pinigais parama suteikta buvo tik 1000 Lt, pasisavino labdaros ir paramos fondui (duomenys neskelbtini)priklausančius 1300 Lt;
- suklastodamas 2005-08-20 Kasos išlaidų orderį (be numerio), kad N. L. suteikta parama 2500 Lt, o pastarajai pinigais suteikta parama buvo tik 200 Lt, pasisavino labdaros ir paramos fondui (duomenys neskelbtini)priklausančius 2300 Lt;
- suklastodamas 2005-08-25 Kasos išlaidų orderį (be numerio), kad E. K. suteikta parama 2000 Lt, o pastarajai pinigais suteikta parama buvo tik 1000 Lt, pasisavino labdaros ir paramos fondui (duomenys neskelbtini)priklausančius 1000 Lt;
viso pasisavino svetimo – paramos fondui „Pagalba be sienų“ priklausančio ir jo žinioje buvusio turto – 8580 Lt.
Be to, jis, apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: 2003 m. lapkričio mėnesį, nenustatytą dieną, atvykęs pas A. K. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Panevėžys ir prisistatęs VĮ (duomenys neskelbtini)darbuotoju, paprašė VĮ (duomenys neskelbtini)naudai 25000 Lt paramos, o A. K. paprašius pateikti reikiamus dokumentus, jis, nuvykęs pas S. Š., pastarajam pasakė, kad pastarojo vadovaujamai VĮ (duomenys neskelbtini)gali gauti 25000 Lt paramą, tačiau prieš tai yra reikalinga pateikti paramos davėjui A. K. pasirašytus kasos pajamų orderių kvitus, kad S. Š. VĮ (duomenys neskelbtini)iš pastarojo gavo 25000 Lt, bei pasirašytą paramos sutartį, o S. Š. pasirašius ant šių dokumentų, A. V. juos pateikė A. K. ir iš pastarojo per tris kartus: 2003-12-05 pagal kasos pajamų orderio kvitą (toliau – KPO) LAB Nr. 9749535 – 9000 Lt, 2003-12-15 pagal KPO kvitas LAB Nr. 9749536 – 7500 Lt, 2003-12-29 pagal KPO kvitas LAB Nr. 9749537 – 8500 Lt, gavo 25000 Lt grynais, po ko S. Š. pasakęs, kad gauti pinigų nepavyko, įgijo svetimą A. K. priklausantį turtą – 25000 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis A. V. nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-04-07 nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kaip ir jam paskirta per griežta bausmė. Jis nesutinka su teismo sprendimu, kad labdaros ir paramos fondas (toliau LPF) (duomenys neskelbtini)neturėdamas jokio automobilio neteisėtai parodė išlaidas degalams. Pagal LPF įstatus nedraudžiama fondo tikslais naudotis vieno iš steigėjų asmeniniu automobiliu, šiuo atveju V. G., todėl joks pažeidimas nepadarytas, ir teismo sprendimas priteisti grąžinti į fondo sąskaitą 4389,85 Lt išleistus degalų pirkimui yra neteistas ir nepagrįstas. Jis šių pinigų nepasisavino, kadangi buvo pateikti kuro čekiai.
Pirktos statybinės medžiagos buvo skirtos Kaune, Šilainių poliklinikoje esančioms invalidų draugijos patalpoms remontuoti. Tačiau invalidų draugijai atsisakius sumanymo, šios statybinės medžiagos liko UAB (duomenys neskelbtini)savininko B. A. sandėlyje. Kadangi medžiagos nebuvo panaudotos nėra ir jų panaudojimą patvirtinančių dokumentų. Todėl teismo sprendimas grąžinti 562,79 Lt į fondo sąskaitą yra nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai nurodė grąžinti 182,41 Lt į fondo sąskaitą, kadangi šių pinigų jis nepasisavino, tik neturi pateisinančių dokumentų, kadangi sekmadieniais pirkdamas maisto produktus benamių pietums ruošti, nepaėmė sąskaitų, o tik čekius, nes dėl sąskaitų išrašymo reikia kreiptis darbo dienomis į administraciją, kur atidavus čekį kartais sąskaitos tenka laukti savaitę ar dvi, arba būna, kad čekis parduotuvėje iš vis nusimeta.
Gautos paramos automobilio pirkimui fondo vardu 1500 Lt jis nepasisavino ir metinės ataskaitos neklastojo, nes šią sumą ketino įtraukti į sekančių metų deklaraciją, tačiau to nepadarė, kadangi Finansinių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai paėmė visus dokumentus, be kurių ataskaitos surašyti nebuvo galimybės. Šiuos pinigus jis panaudojo automobilio pirkimui fondo vardu. Tai parodo ir įrašas čekių knygelėje, kad šiuos pinigus paėmė iš banko. Todėl teismas nepagrįstai nurodė šiuos pinigus grąžinti į fondo sąskaitą.
Teismas įvertindamas B. K., E. K., S. T., N. L. parodymus neatsižvelgė į tai, kad šių liudytojų duoti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu skiriasi. Šioms moterims skirtų paramos pinigų nesisavino, nes visos jo remiamos šeimos gavo paramą ne tik pinigais, bet ir kitokiu būdu, dėl to jis pateikė pateisinančius dokumentus.
Jis nesutinka su tuo, kad tyčia pasisavino svetimą turtą, nes A. K. jam asmeniškai perdavė paramos pinigus – 25000 Lt, kurie pagal dokumentus turėjo priklausyti S. Š. įstaigai, ir kadangi, tarp jo ir S. Š. yra sudaryta bendradarbiavimo sutartis, nemato skirtumo, kuris jų parėmė konferenciją gautais pinigais bei parėmė vėžiu sergančią moterį. Tai patvirtina ir sutvarkyti dokumentai. Įrodymų, jog gautus pinigus pasisavino nėra, todėl prašo teismo pagal LR BK 183 str. 1 d. jį išteisinti.
Taip pat nesutinka su tuo, kad UAB (duomenys neskelbtini)už pirktą automobilį mokėjimo atidėjimo būdu liko skolingas 7000 Lt, nes automobilio kaina buvo 5830 Lt, ir jis iš karto sumokėjo 1480 Lt iš fondo pinigų, vėliau dar 1000 Lt iš savo asmeninių lėšų, ir šiai dienai UAB (duomenys neskelbtini)jis skolingas 3430 Lt. Visi išsimokėjimo dokumentai liko UAB (duomenys neskelbtini)
Fondo pagrindinė veikla – labdara, todėl tenka besikreipiantiems žmonėms padėti kaip gali, t.y. tenka paremti ir iš asmeninių lėšų. Todėl patikrinimo metu fondo dokumentuose nustatyti neužpajamuoti 8555,68 Lt yra jo asmeninės lėšos, kurios buvo išleistos per kelis metus, tačiau dėl šito jis taip pat renka sąskaitas, čekius.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat mano, kad teismas nepagrįstai priteisė fondui grąžinti 12747,43 Lt, nes jis šių pinigų nepasisavino. Asmeninio turto jokio neturi, jo automobilis tik dalinai išmokėtas, ir šios aplinkybės rodo, kad fondo pinigais asmeniškai nedisponavo ir iš fondo lėšų nepralobo. Kaltės, jog iki galo nebuvo sutvarkyti buhalteriniai fondo dokumentai, neneigia. Teismas skirdamas bausmę į šias aplinkybes neatsižvelgė, todėl paskirta jam bausmė yra per griežta.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo skundą tenkinti, prokurorė - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmos instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad kaltinamojo A. V. parodymai, jog jis jokių nusikalstamų veikų nepadarė, tiktai dėl nežinojimo netinkamai tvarkė jo vadovaujamo fondo dokumentus, vertintini kritiškai, kaip noras išvengti atsakomybės. Kaltinamojo parodymai yra paneigti nukentėjusiojo, liudytojų, iš dalies ir paties kaltinamojo parodymais bei specialisto išvada. Šiais vienas kitą papildančiais įrodymais netikėti nėra jokio pagrindo. A. V. veikos, numatytos LR BK 222 str. 1 d., 182 str. 1 d., 183 str. 1 d. ir 184 str. 1 d. yra teisingai kvalifikuotos ir visiškai įrodytos.
LR BK 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas principas „įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia“ iš esmės atkartoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 3 dalyje įtvirtintą bendresnį principą, pagal kurį bet kurio įstatymo nežinojimas nuo teisinės atsakomybės neatleidžia. Pagal BK baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, jeigu asmens padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Ši taisyklė įtvirtina esminį baudžiamosios teisės principą nullum crimen, nullum poena sine lege, kurį nustato ir tarptautinė teisė.
Padarius BK Specialiojoje dalyje numatytą nusikalstamą veiką atsiranda teisinis santykis, kurio subjektais iš vienos pusės yra nusikalstamos veikos subjektas, iš kitos - valstybė, kuriai atstovauti įgaliotas teismas. Esant tokiam santykiui teismo teisė ir pareiga - konstatuoti (arba ne) nusikalstamos veikos padarymą, asmens kaltumą bei kaltam asmeniui už padarytą veiką paskirti baudžiamojo įstatymo numatytą (-as) bausmę (-es) arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Nusikalstamos veikos subjektas privalo priimti paskirtus teisių ir laisvių suvaržymus arba specialias pareigas, turėdamas teisę reikalauti, kad tų suvaržymų pobūdis ir laipsnis būtų teisingas, atitiktų padarytą nusikalstamą veiką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad skundžiamas nuosprendis neatitinka BPK 305 str. 1 d. nurodytų reikalavimų. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje visada turi būti įrodymų analizė, išvados dėl kaltinamajam inkriminuotos veikos, teismų priimamų sprendimų motyvai. Apylinkės teismas nuosprendyje įrodymų neanalizavo, atskirų kaltinimo dalių nevertino.
Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo
A. V. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė labdaros ir paramos (duomenys neskelbtini)fondo buhalterinę apskaitą.
Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada. Jei ūkio subjekto vadovas pats tvarko buhalterinę apskaitą, tai už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako tik ūkio subjekto vadovas.
Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Apgaulingas apskaitos tvarkymas pasireiškia apgaulingu teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymu bei buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimu, sunaikinimu, sugadinimu. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 punktas). Apskaitos dokumentais laikoma: sąskaita-faktūra, PVM sąskaita-faktūra, kasos pajamų orderis, kasos išlaidų orderis, pinigų priėmimo (mokėjimo) kvitas, kasos aparato kvitas, mokėjimo pavedimas, krovinio važtaraščiai, produkcijos gamybai sunaudotų žaliavų ataskaita, darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, įvairūs aktai, kortelės, aprašai, apyskaitos, registrai ir kt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose“ 23 punkte nurodyta, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.
Kaip matyti iš specialisto išvados Nr. 5-5/77, fondo pirmininkas A. V. nesurašė dokumentų, patvirtinančių, kad kuras, atsarginės dalys, statybinės medžiagos ir mobiliojo telefono paslaugos apmokėtos už kitus fizinius asmenis buvo panaudotos fondo administravimui ir fondo veiklai plėtoti. Šiuo buvo pažeistas 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. reikalavimas, kuris reglamentuoja, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Šie pažeidimai trukdė nustatyti, ar Labdaros ir paramos fondo (duomenys neskelbtini) vardu įformintas kuro, atsarginių dalių ir paslaugų, statybinių medžiagų įsigijimas buvo panaudotas fondo reikmėms. Taip pat iš pateiktų dokumentų nebuvo galima nustatyti ar Labdaros ir paramos fondo „Pagalba be sienų“ vardu įsigyti maisto produktai, medikamentai, dėvėti ir nauji rūbai buvo panaudoti paramai (labdarai) teikti. Apeliantas tyrimui pateikė asmenų sąrašus, iš kurių negalima nustatyti kokia ir kokio dydžio parama ar labdara buvo suteikta konkrečiam fiziniam asmeniui. Šiais veiksmais A. V. taip pat pažeidė paramos ir labdaros įstatymo 9 straipsnio reikalavimą, kad teikiantys labdarą ar paramą Lietuvos Respublikoje jos ūkio subjektai, taip pat visuomeninės ar labdaros organizacijos bei religinės bendruomenės privalo tvarkyti labdaros ar paramos gavėjų, kuriems jie aukoja pinigus ir materialines vertybes, apskaitą: joje nurodyti konkrečius labdaros ar paramos gavėjus, aukų dydį ir paskirtį. Be to, minėta specialisto išvada bei liudytojų S. T., E. K., B. K., N. L. parodymais nustatyta, kad apeliantas suklastojo kasos išlaidų orderius, jose įrašydamas didesnes nei realiai šioms liudytojoms išmokėtas, sumas.
Tokiu būdu įrodyta, kad Labdaros ir paramos fondo (duomenys neskelbtini)buhalterinę apskaitą apeliantas tvarkė ir klastodamas buhalterinės apskaitos dokumentus, t.y. akivaizdžiai apgaulingai ir dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti fondo veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl jo veika pagal BK 222 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.
Skundžiamu nuosprendžiu A. V. pagal BK 222 str. 1 d. nuteistas ir už tai, kad į tris kasos pajamų orderius: 2004-05-04 PLF Nr. 000001, 2004-06-14 PLF Nr. 000002 , 2004-06-28 PLF Nr. 000003 įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis ir taip įformino 25000 Lt paramos gavimą iš VĮ (duomenys neskelbtini)ir dėl to taip pat iš dalies nebuvo galima nustatyti fondo veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Dėl šių dokumentų suklastojimo ir panaudojimo A. V. įsiteisėjusiu 2007-08-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1 d. ir nubaustas. (2 t. 89-93 l.)
Taigi, skundžiamu nuosprendžiu už tą pačią veiką A. V. nubaustas antrą kartą. LR BK 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas konstitucinis principas, pagal kurį niekas negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Pažymėtina, kad šis principas akcentuojamas ir tarptautiniuose teisės aktuose. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 str. 1 dalyje bei Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 str. 7 dalyje nustatyta, kad „niekas negali būti persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, už kurį jis yra išteisintas arba nuteistas galutiniu nuosprendžiu pagal konkrečios šalies įstatymą ar baudžiamąjį procesą“. Draudimo bausti antrą kartą už tą pačią veiką esmė yra tai, kad asmuo, kuris nuteistas arba išteisintas, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, negali būti tais pačiais pagrindais iš naujo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir vėl nuteisiamas arba išteisinamas. Apeliacinės ar kasacinės instancijos teismui nustačius, kad išteisinamasis arba apkaltinamasis nuosprendis buvo nepagrįstas ar neteisėtas, privaloma tokią klaidą ištaisyti. Todėl baudžiamoji byla dalyje dėl to, kad A. V. kasos pajamų orderiuose 2004-05-04 PLF Nr. 000001, 2004-06-14 PLF Nr. 000002, 2004-06-28 PLF Nr. 000003, surašė tikrovės neatitinkančius duomenis, nutrauktina (BPK 3 str. 1 d. 8 p., 327 str.1 p.)
Dėl BK 183 straipsnio 1 dalies taikymo
BK 183 str. yra įtvirtinta atsakomybė už kaltininko žinioje esančio ar jam patikėto turto ar turtinės teisės pasisavinimą. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Pagal labdaros ir paramos fondo (duomenys neskelbtini)įstatų 5 dalies 5.4 punktą „fondui nuosavybės teise gali priklausyti turtas, teisėtai įgytas šiuose įstatuose numatytai veiklai vykdyti.“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1998-12-22 nutarimo Nr. 8 9 ir 10 punktuose išaiškino, kad patikėtas turtas - tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus, o turto pasisavinimas – tai veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savo turtu.
A. V. nuteistas už tai, kad pasisavino labdaros ir paramos fondo (duomenys neskelbtini)1480 litų. Iš specialisto išvados matyti, kad AB (duomenys neskelbtini) bankas duomenimis, fondas 2004 metais iš K. Š. gavo 1500 Lt paramą, kurios dalį, t.y. 1480 Lt A. V., paėmęs iš banko, neįformino kasos pajamų orderiu šios sumos gavimo į kasą. Skunde A. V. neneigia, kad šiuos pinigus paėmė iš banko, ką parodo ir įrašas čekių knygelėje, tačiau nurodo, kad šių pinigų nepasisavino, o panaudojo perkant išsimokėtinai automobilį iš UAB (duomenys neskelbtini)fondo vardu. Toks apelianto teiginys nepagrįstas, kadangi nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu jis nepateikė jokių automobilio pirkimą patvirtinančių dokumentų, nei dokumentų, įrodančių, jog labdaros ir paramos fondas (duomenys neskelbtini)automobilį turi. Liudytojas S. M., UAB (duomenys neskelbtini)technikos direktorius, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su A. V. buvo pasirašyta sutartis, kurioje buvo nurodytas keturių mėnesių terminas dėl automobilio įsigijimo išsimokėtinai, o visa nustatyta automobilio kaina 5830 Lt, tačiau nei tuo metu, nei vėliau A. V. jokio piniginio įnašo nepadarė, ir iki šiol nėra sumokėjęs už automobilį ar jo gražinęs. Šių aplinkybių visuma nepaneigiamai įrodo, kad A. V. pasisavino jo žinioje esančius ir labdaros ir paramos fondui (duomenys neskelbtini) priklausančius pinigus – 1480 Lt.
Be to, A. V. nuteistas už tai, kad pasisavino labdaros ir paramos fondo (duomenys neskelbtini) 7100 litų, kurie fondo buhalterinėje apskaitoje įforminti kaip išmokėta piniginė parama B. K., S. T., N. L. ir E. K.. Skunde A. V. nurodė, kad šių pinigų nesisavino, kadangi šių asmenų šeimos buvo remiamos ne tik pinigais, bet ir kitokiu būdu, t.y. rūbais, maistu. Liudytojos B. K., S. T., N. L. ir E. K. parodė, kad iš A. V. visiškai negavo, arba gavo mažesnes pinigų sumas, nei buvo užfiksuota apskaitos dokumentuose, be to, tokius dokumentus nurodant A. V. pasirašė vėliau, kai pastarasis paaiškino, kad tokie dokumentai reikalingi revizijai. Taigi akivaizdu, kad nurodytos sumos iš fondo kasos buvo paimtos, tačiau piniginės paramos forma minėtiems asmenims nebuvo išmokėtos, todėl apylinkės teismo išvada, kad šias sumas A. V. taip pat pasisavino, yra visiškai pagrįsta.
Tokiu būdu, A. V. veika pagal 183 str. 1 d. dėl 8580 Lt pasisavinimo kvalifikuota teisingai.
Dėl BK 184 straipsnio 1 dalies taikymo
A. V. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 184 str. 1 d. už labdaros ir paramos fondo (duomenys neskelbtini)turto iššvaistymą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998-12-22 nutarimo Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ 9 punkte teigiama, kad turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Šio straipsnio esmė ta, kad turtas iššvaistomas jo nepasisavinus, t.y. neužvaldžius bent trumpam laikui. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos, arba turtinė teisė gali būti iššvaistyta padarant ją beverte. Kaltininkas taip veikdamas gali ir nepasipelnyti. Iššvaistymas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento.
Byloje nustatyta, kad fondas savo vardu nebuvo įsigijęs jokio automobilio, nors pateikė kuro įsigijimo už 4389,85 Lt dokumentus, tačiau nepateikė dokumentų, pateisinančių kuro sunaudojimą (patvirtintų kuro sunaudojimo formų, kelionės lapų ir panašiai). Taip pat 2002 ir 2004 metais dokumentuose įformino automobilio atsarginių dalių ir paslaugų už 658 Lt įsigijimą, tačiau nesurašė jokių atsarginių dalių ir paslaugų sunaudojimą pateisinančių dokumentų. A. V. skunde nurodo, kad šių pinigų neiššvaistė, kadangi pagal fondo įstatus nedraudžiama naudoti vieno iš steigėjų asmeniniu automobiliu, t.y. V. G., ką apklausose patvirtino ir pats V. G., kad fondo veikloje naudojo savo asmeninį automobilį, rinko kuro čekius, už kuriuos, nors ir ne visada A. V. jam apmokėdavo grynais pinigais, tačiau pasirašyti dėl šių pinigų gavimo niekur neliepdavo. Pagal paramos ir labdaros įstatymo 6 straipsnį, toks susitarimas galimas tik esant panaudos sutarčiai. Tačiau A. V. nepateikė automobilio nuomos ar panaudos sutarčių, dėl ko nebuvo galima nustatyti ar pirktas kuras, atsarginės dalys buvo panaudotos būtent V. G. automobiliui ir kad šis automobilis buvo naudojamas fondo reikmėms.
Fondas tyrimui taip pat pateikė dokumentus, kuriuose įformintas įvairių statybinių ir pramoninių prekių įsigijimas fondo vardu, tačiau nesurašė apskaitos dokumentų, pagrindžiančių šių statybinių medžiagų sunaudojimą. Skunde A. V. nurodo, kad pirktos statybinės medžiagos buvo skirtos Kaune, Šilainių poliklinikoje esančioms invalidų draugijos patalpoms remontuoti, tačiau invalidų draugijai atsisakius sumanymo, šios statybinės medžiagos liko UAB (duomenys neskelbtini)sandėlyje kaip nepanaudotos, todėl ir nėra jų panaudojimą patvirtinančių dokumentų. Labdaros ir paramos fondo (duomenys neskelbtini)įstatų 4.1.6 punkte nurodyta, jog fondas įstatymų nustatyta tvarka privalo už prekes ir paslaugas atsiskaityti įstatymų nustatyta tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad fondas nepateikė jokių sutarčių dėl invalidų draugijos patalpų remonto, kaip ir dokumentų, įrodančių, kad medžiagos saugomos UAB (duomenys neskelbtini)sandėlyje ir yra fondo nuosavybė. Todėl ir šioje dalyje apylinkės teismas pagrįstai pripažino A. V. iššvaisčius šį fondo turtą.
A. V. dėl fondo turto iššvaistymo kaltu pripažintas ir dėl to, kad 182,41 Lt nurodė išleidęs maisto pirkimui, tačiau nepateikė jo panaudojimą pateisinančių dokumentų. Nors A. V. neigia savo kaltę ir nurodo, kad šių pinigų jis neiššvaistė, tik neturi pateisinančių dokumentų, kadangi sekmadieniais pirkdamas maisto produktus benamių pietums ruošti, nepaėmė sąskaitų, o tik čekius, tačiau pagal paramos ir labdaros įstatymo 9 straipsnį fondo pirmininkas A. V. privalėjo tvarkyti labdaros ar paramos gavėjų, kuriems jis aukoja materialines vertybes, apskaitą: nurodyti konkrečius labdaros ar paramos gavėjus, aukų dydį ir paskirtį. To nesant, nėra jokio pagrindo išvadai, kad minėtos lėšos buvo panaudotos fondo tikslams.
Išdėstytos aplinkybės nepaneigiamai rodo, kad A. V. išvaistė fondo turtą neteisėtai perleisdamas tretiesiems asmenims ir ši jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo
A. V. pagal LR BK 182 str.1 d. nuteistas už A. K. turto įgijimą apgaule.
BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytai veikai būdinga tai, kad kaltininkas apgaule neteisėtai ir neatlygintinai įgyja svetimą turtą. Apgaulė – tai sąmoningas kito asmens suklaidinimas, pranešant jam melagingas žinias arba nutylint tikruosius faktus, kai apie juos buvo būtina pranešti.
Apeliantas neneigia gavęs iš A. K. minėtą sumą pinigų apiformindamas ją kaip paramą VĮ (duomenys neskelbtini). Tai patvirtino ir nukentėjusysis A. K., nurodęs, jog pinigus A. V. davė dėl to, jog pastarasis nurodęs, kad pinigai bus naudojami VĮ (duomenys neskelbtini)projektui, susijusiam su pagalba neįgaliesiems įgyvendinti. Taigi, darytina išvada, jog pinigus A. K. A. V. davė konkrečiam tikslui. Byloje surinktų įrodymų visetu taip pat nustatyta, kad A. V. VĮ (duomenys neskelbtini)vadovui S. Š., kuris paramą jo organizacijai įformino dar prieš duodant pinigus A. K., po to, kai pinigus gavo pasakė, jog pinigų iš A. K. negavo, o vėliau šiuos pinigus įformino kaip VĮ (duomenys neskelbtini)paramą savo vadovaujamam labdaros ir paramos fondui „Parama be sienų“ ir panaudojo juos savo nuožiūra.
Taigi šiuo atveju A. V. A. K. pinigus įgijo sąmoningai pranešdamas melagingas žinias ne tik A. K. apie pinigų panaudojimo tikslą, bet ir S. Š.- jog pinigų aplamai negavo. Kadangi BK 182 str. dispozicijoje numatyta atsakomybė už svetimo turto įgijimą apgaule ne tik savo, bet ir kitų naudai, o A. V. A. K. pinigus įgijo savo vadovaujamo fondo naudai, todėl A. V. veika pagal BK 182 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.
Dėl bausmių ir civilinio ieškinio
Pirmos instancijos teismas skirdamas A. V. bausmes bei parinkdamas jų rūšis bei nustatydamas dydžius tinkamai taikė BK 54 str. nuostatas. Nors A. V. veikas, už kurias skundžiamu nuosprendžiu nuteistas, padarė nebūdamas teistas, t.y. pirmą kartą, tačiau apylinkės teismas pagrindė savo sprendimą už veikas, numatytas BK 222 str. 1 d. ir 183 str. 1 d. skirti laisvės atėmimo bausmes. Šie motyvai yra visiškai pagrįsti, todėl pirmos instancijos teismas BK 55 str. reikalavimų nepažeidė. Taip pat skundžiamame nuosprendyje pagrįstai motyvuotas ir bausmių rūšių pagal BK 182 str. 1 d. ir 184 str. 1 d. parinkimas. Kadangi pagrįstai nebuvo nustatyta jokių apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o paskirtosios bausmės savo dydžiu neviršija įstatymo sankcijose numatytų bausmių vidurkių, šių bausmių laikyti aiškiai per griežtomis nėra pagrindo.
Tačiau, kaip minėta šame nuosprendyje aukščiau, dėl to, kad skundžiamu nuosprendžiu A. V. nuteistas pagal BK 222 str. 1 d. dėl dalies aplinkybių antrą kartą ir šioje dalyje byla turi būti nutraukta, mažėja šios apelianto padarytos veikos apimtis, už šias veikas jau yra paskirta bausmė teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl šioje dalyje taip pat keičiamas nuosprendis švelninant bausmę pagal BK 222 str. 1 d. (BPK 328 str. 2 p.)
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas nepagrįstai iš A. V. priteisė žalos atlyginimą. Aukščiu šiame nuosprendyje nurodyta, kodėl apylinkės teismas pagrįstai apeliantą pripažino kaltu padarius visus jam inkriminuotus nusikaltimus. Kadangi nusikaltimais buvo padaryta 12747,43 Lt žala neatlyginta, ją apeliantas privalo atlyginti.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria A. V. nuteistas pagal LR BK 222 str. 1 d. už tai, kad kasos pajamų orderiuose 2004-05-04 PLF Nr. 000001, 2004-06-14 PLF Nr. 000002, 2004-06-28 PLF Nr. 000003, surašė tikrovės neatitinkančius duomenis, o būtent, kad fondas iš VĮ „Panevėžio ekologų sambūris“ gavo 25000 Lt paramos ir šioje dalyje bylą nutraukti.
Nuosprendį pakeisti. A. V. pagal LR BK 222 str. 1 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki vienerių metų trijų mėnesių. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9d. šią bausmę subendrinti su nuosprendžiu pagal BK 183 str. 1 d., 184 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d. bei 2007-08-23 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams devyniems mėnesiams ir 23 MGL (2875 Lt) baudą..
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.