Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutarties S. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos teritorinė muitinė 2007 m. rugsėjo 25 d. S. J. (toliau – ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) atžvilgiu priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 012083/RŽ51-561 (toliau – ir Nutarimas).

Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, kad, 2007 m. rugsėjo 25 d. priimant Nutarimą, jis nedalyvavo, o jo nuorašą paštu gavo tik 2007 m. lapkričio 13 d. Atkreipė dėmesį į tai, jog pareigūnui, surašiusiam administracinio teisės pažeidimo protokolą, nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Jurbarke, tačiau šis į administracinio teisės pažeidimo protokolą įrašė S. J. buvusią deklaruotą gyvenamąją vietą, ko administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, pasirašydamas protokolą, nepastebėjo. Teigė, jog atsižvelgiant į tai, kad buvo nurodyta neteisinga gyvenamoji vieta, jis Nutarimo nuorašo negavo, o apie priimtą Nutarimą sužinojo tik tada, kad į jo darbovietę buvo atsiųstas raštas dėl priverstinio Nutarimo vykdymo. Manė, kad jis, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 122 straipsnį, neturėdamas Nutarimo nuorašo, neturėjo galimybės jo apskųsti. Akcentavo, jog per 10 dienų nuo Nutarimo nuorašo gavimo dienos jį apskundė.

II.

III.

1. Remiasi ATPK 252 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniu ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog jis pagal išsilavinimą (inžinierius) galėjo rūpintis savo teisėmis ir pareigomis.

2. Nurodo, jog pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, apie ankstesniosios S. J. gyvenamosios vietos adresą sužinojo iš jo pateiktų dokumentų, t. y. Lietuvos Respublikos piliečio paso bei transporto priemonės registravimo liudijimo, kuriame nurodytas adresas yra (duomenys neskelbtini), Jurbarkas. Be to, tokį adresą S. J. žodžiu nurodė administracinį teisės pažeidimo protokolą pildžiusiam pareigūnui.

Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra analogiški argumentams, išdėstytiems skunde Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui ABTĮ numatytais atvejais.

ABTĮ 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad dėl nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti praleistą terminą skundui (prašymui) paduoti, pareiškėjas gali duoti atskirąjį skundą.

S. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ta apimtimi, kuria buvo atsisakyta atnaujinti terminą skundui dėl Nutarimo paduoti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos Nutarimas buvo priimtas 2007 m. rugsėjo 25 d., o skundą dėl jo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė 2007 m. lapkričio 20 d. (vokas su 2007 m. lapkričio 20 d. išsiuntimo datos spaudu, b. l. 10). ATPK 293 straipsnyje nustatyta, jog skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduodamas per 10 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju terminas skundui dėl Nutarimo paduoti baigėsi 2007 m. spalio 5 d. įskaitytinai, taigi akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo minėtą terminą praleido.

ATPK 293 straipsnyje taip pat įtvirtinta, jog tais atvejais, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu gali atnaujinti atitinkamas administracinis teismas. S. J. teigia, jog terminas buvo praleistas ne dėl jo kaltės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog svarbiomis priežastimis, pagrindžiančiomis praleisto termino skundui paduoti atnaujinimą, laikomos tokios aplinkybės, kurios nepriklauso nuo asmens valios ir apriboja jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise.

Byloje nustatyta, jog 2007 m. rugsėjo 12 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 012083 (b. l. 6-7) (toliau – ir Protokolas), surašytame S. J. atžvilgiu, kaip jo gyvenamosios vietos adresas nurodyta (duomenys neskelbtini), Kaune, nors, anot administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, jis šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Jurbarkas, ir apie tai nurodė Protokolą pildžiusiam pareigūnui, kuris S. J. gyvenamosios vietos adresą nurodė neva iš jo pateiktų dokumentų, t. y. Lietuvos Respublikos pileičio paso ir transporto priemonės registracijos liudijimo. Į bylą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė Transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją (b. l. 19). Pažymėtina, jog jame kaip S. J. adresas yra nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), Jurbarkas. S. J., atsakydamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 10 d. paklausimą Nr. N502-1168/2008 (b. l. 27), nurodo, jog jo Lietuvos Respublikos piliečio pase Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas, kadangi, įsigaliojus naujai gyvenamosios vietos deklaravimo tvarkai, tai nėra privaloma (b. l. 28). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginys prieštarauja Protokolo įrašui apie jo gyvenamąją vietą, kuris, kaip matyti iš Protokolo skilties „jo asmens dokumentas“, buvo padarytas remiantis S. J. Lietuvos Respublikos piliečio pasu Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi vertintina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tyčia siekia suklaidinti teismą.

Pasak S. J., apie jo atžvilgiu priimtą Nutarimą jis sužinojo tik tada, kai į jo darbovietę buvo atsiųstas raštas dėl priverstinio Nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos vykdymo, tačiau nežinodamas jo turinio, jis negalėjo jo apskųsti. Kaip matyti iš S. J. pateiktos Gaunamų dokumentų registracijos žurnalo 2007 m. lapkričio 12 d. – 2007 m. lapkričio 15 d. gautų dokumentų puslapio kopijos (b. l. 29), minėtas raštas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbovietėje iš tiesų buvo gautas 2007 m. lapkričio 13 d.

Atsižvelgiant į tai, jog S. J. žinojo, kada ir kur bus nagrinėjama jo administracinio teisės pažeidimo byla (2007 m. rugsėjo 25 d., 13.00 val., Klaipėdos teritorinėje muitinėje, S. Nėries g. 4, Klaipėda), ką patvirtina jo parašas dėl to, jog jis gavo Protokolo nuorašą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, būdamas rūpestingas ir siekdamas aktyviai ir efektyviai realizuoti (ginti) savo teises ir teisėtus interesus, turėjo pasidomėti savo administracinio teisės pažeidimo bylos eiga, juolab – turėdamas Protokolo nuorašą ir žinodamas, kad jame įrašytas ne tas adresas, kuriuo jis faktiškai gyvena, taigi ir turėdamas suvokti, kad visa jam skirta korespondencija, neparašius prašymo jos siųsti kitu adresu, bus siunčiama tuo adresu, kuris nurodytas Protokole.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nutarties, kaip teisėtos ir pagrįstos, naikinti nėra pagrindo, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

S. J. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.