Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimo, kuriuo M. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d. 28 eurų bauda,; pagal ATPK 130 str. 1 d. 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams; vadovaujantis ATPK 33 str., M. N. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. N. nubaustas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d.,14.49 val., ties (duomenys neskelbtini) namu, Šiauliuose, vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo atbuline eiga neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, nepaliko saugaus atstumo iš šono ir kliudė stovėjusį automobilį ir jį apgadino, tačiau po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisykles.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmiausia pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs apylinkės teismas rašė teismo posėdžio protokolą, jame užfiksavo esminius bylos nagrinėjimo momentus, apklaustų asmenų parodymus teismo posėdyje, įrodymų tyrimą ir kt. Administracinio teisės pažeidimo byla, tesimo posėdžio protokolas ir skundžiamas teismo nutarimas visete patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas savo procesinį sprendimą grindė tais įrodymais, kurie buvo surinkti ir ištirti teismo posėdyje, ir apeliantas nenurodė jokių kitų įrodymų, kurių būtų netyręs ir neįvertinęs apylinkės teismas. Aukštesnės instancijos teismas, iš esmės, pritaria apylinkės teismo atliktam įrodymų vertinimui ir pažymi, kad byloje nustatyti faktiniai duomenys buvo nustatyti ir įvertinti tinkamai, vadovaujantis byloje surinkta įrodymų visuma ir teisine sąmone.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš M. N. skundo turinio, apeliantas nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 130 str. 1 d., mano, kad administracinė atsakomybė jam turėtų būti taikoma tik už vieną teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., už eismo įvykio sukėlimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja skundžiamo nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą tik dėl pažeidėjo skunde keliamų aktualių klausimų.

Iš skundžiamo nutarimo aišku, kad teisė vairuoti transporto priemones 3 metams apeliantui atimta būtent už ATPK 130 str. 1 d. numatytos teisės pažeidimo padarymą. ATPK 130 str. 1 d., be kita ko nustatyta, jog „<...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 iki 1158 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų <...>“.

Byloje surinkti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad M. N. tyčia pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos. Nekyla abejonių, kad apeliantas suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau tikslingai rinkosi elgesio variantą, įvykio vietoje nepasiliko, policijai apie įvykį nepranešė, ir pasišalino iš įvykio vietos. Šias išvadas patvirtina ir apelianto teismo posėdyje išsakyta pozicija, kad jis gailisi, jog nekvietė policijos (35 b. l.). Dėl to, pirmosios instancijos teismui nebuvo priežasties abejoti, kad M. N. savo kaltę pripažino visiškai, nors apeliaciniame skunde pažeidėjas nurodo kitaip. Pažymėtina, kad teismo posėdyje pats M. N. aiškiai nurodė, kad juto jo vairuojamo automobilio atsitrenkimą į kitą automobilį, buvo išlipęs iš automobilio ir atlenkė užsilenkusį veidrodėlį, labai išsigando, todėl policijos nekvietė ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (33–34 b. l.). Kad M. N., tyčia pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, mėgino nuslėpti savo dalyvavimą eismo įvykyje ir kitas aplinkybes patvirtina ir tai, kad jis apie sukeltą eismo įvykį nepranešė nei automobilio, kurį vairavo, savininkei – liudytojai B. Š., kuri apie jos automobilio dalyvavimą eismo įvykyje sužinojo iš policijos pareigūnų. Taigi, darytina neabejotina išvada, jog M. N., suvokdamas savo teisės pažeidimo esmę, nenorėjo būti identifikuotas, tuo labiau, kad jis vairavo kitam asmeniui priklausantį automobilį ,,VW Golf“ ir apie pastarojo apgadinimus automobilio savininkei B. Š. iš pradžių nieko nesakė. Policijos pareigūnų pastangomis apelianto vairuotas automobilis buvo identifikuotas ir nustatytas jį vairavęs asmuo – M. N.. Iš visumos aptartų ir skundžiamame nutarime išdėstytų aplinkybių galima spręsti, kad apeliantas tikslingai siekė nuslėpti patį eismo įvykio faktą ir savo dalyvavimą jame. Nustatytos objektyviosios aplinkybės suponuoja išvadą, kad M. N. iš eismo įvykio pasitraukė tyčia, pažeisdamas KET reikalavimus. Dėl to apylinkės teismas pagrįstai M. N. patraukė administracinėn atsakomybėn ir pagal ATPK 130 str. 1 d. Apelianto teiginiai, kad jis kito automobilio nematė, nepastebėjo apgadinimų ir pan. prasilenkia su elementaria logika, todėl plačiau pasisakyti dėl to nėra būtinybės. Pažeidėjo versija yra paneigta byloje surinktų įrodymų visetu, tarp jų ir transporto priemonių, dalyvavusių eismo įvykyje, techninės apžiūros aktais, fotonuotraukomis, kur aiškiai užfiksuoti automobiliams padaryti apgadinimai (12–19 b. l.).

Taigi, skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimu M. N. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. už tai, kad sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuria susijęs, pažeisdamas KET. Iš apeliacinio skundo turinio, kaip minėta, taip pat aišku, jog apeliantas prašo taikyti jo teisinę padėtį lengvinantį institutą (ATPK 30¹ str.) ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

Iš tikrųjų, galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ str. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ str. taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-403/2010, N444-633/2011). Teismas, įvertinęs šios bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra, ir taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas M. N. atžvilgiu nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad jokių konkrečių aplinkybių, kurios turėtų būti vertinamos, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, apeliantas nenurodė nei savo skunde, todėl plačiau pasisakyti šiuo klausimu nėra galimybės.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). M. N. padaryti administraciniai teisės pažeidimai nėra formalūs neigiami poelgiai. Apelianto veikoje nustatyti visi būtini jam inkriminuotų teisės pažeidimų sudėties požymiai, už kurių padarymą įstatymų leidėjas neatsitiktinai nustatė atitinkamą ir griežtą atsakomybę. Eismo įvykio sukėlimas, o tuo labiau pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, yra pavojingi administracinės teisės pažeidimai, sukeliantys pavojų transporto eismo saugumui, žmonių turtui, kartu siekiant apsunkinti faktinių aplinkybių ir įvykį sukėlusių asmenų nustatymą.

Apylinkės teismas, skirdamas apeliantui nuobaudas ir galutinę subendrintą nuobaudą, atsižvelgė į visumą šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių – pažeidimų pobūdį, pažeidėją apibūdinančius duomenis, darbo santykius, baustumą, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (31 str. 1 d. 1 p.), kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apeliantas savo skunde nenurodė jokių nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos apylinkės teismui ar neįvertintos, skiriant administracines nuobaudas. M. N. pirmosios instancijos teismo paskirta subendrinta nuobauda viso už du administracinius teisės pažeidimus, prilygsta minimaliai nuobaudai, paprastai skiriamai už vieną teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., todėl laikyti ją aiškiai per griežta nėra jokio pagrindo. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apeliantui taikyta administracinė atsakomybė yra tinkamai individualizuota ir atitinka administracinių nuobaudų keliamus tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimą nepakeistą ir M. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.