- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-06-23
- Bylos Nr.
- 1-2063-957/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-02790-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- A. D.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Neringos Pačėsaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, profesinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistas:
2012 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį – 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda;2013 m. kovo 23 d. Snaresbrook Crown teismo nuteistas 16 mėnesių laisvės atėmimo bausme;2014 m. kovo 7 d. Vilniaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda;2014 m. lapkričio 27 d. Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. 2014 m. lapkričio 11 d., apie 0.40 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.02 promilės neblaivumas), konflikto metu pastūmė sutuoktinę J. D., o jai nugriuvus ant lovos, trenkė vieną kartą delnu per dešinį skruostą, po to sudavė rankos riešu į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajai sužalojimą, pasireiškusį kraujosruva po dešine akimi, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis A. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai bei parodė, kad su J. susituokė 2014 m. rugpjūčio 23 d. Kartu gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2014 m. lapkričio 10 d., nuo 12 val., buvo pas savo motiną, kur su patėviu išgėrė alaus, degtinės, ir apie 20 val. grįžo namo. J. atidariusi duris ir pamačiusi jį girtą, pradėjo ant jo šaukti. Po to ji uždarė duris ir pasakė, kad neįleis. Vėliau atidariusi duris įleido jį į vidų ir tarp jų kilo konfliktas. Kaltinamasis J. pastūmė, o ji parkrito ant lovos. Po to ji atsistojo nuo lovos ir tarp jų vėl kilo konfliktas, kurio metu kaltinamasis jai vieną kartą trenkė delnu jai į skruostą. Tuomet jie vėl barėsi ir tiksliai nepamena kumščiu ar delnu sutuoktinei sudavė į galvą. Nuoširdžiai gailisi, su sutuoktine susitaikė, ji atleido (b. l. 42, 50).
Nukentėjusioji J. D. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su A. D. susituokė 2014 m. rugpjūčio 23 d. ir iki šiol jokio smurto prieš ją A. nenaudojo. Kartu gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriame draugė leido laikinai gyventi. 2014 m. lapkričio 10 d. A. ryte išėjo į darbą, o ji liko namuose. Apie 12.00 val. sulaukė skambučio iš jo darbdavio, kuris pranešė, kad A. dirbo tik pusę darbo dienos. Apie 22.30 val. A. grįžus namo, jo vidun neįleido, nes ant jo pyko. Po kiek laiko A. įsileido namo ir pasakė, kad šis susirinktų daiktus. Ji dar labiau supyko, kadangi sutuoktinis grįžo namo neblaivus. Tuomet tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu A. ją pastūmė ir ji parkrito ant lovos. A. atsisėdo šalia ir pradėjo ją raminti, tačiau vėliau trenkė vieną kartą delnu į dešinį skruostą. Dėl didelio susijaudinimo smūgio ir skausmo nepajuto. A. atsistojo ir išėjo į virtuvę pavalgyti, tačiau visą tą laiką tarp jų vyko konfliktas. Parėjęs iš virtuvės, įžeistas nukentėjusiosios išsakytų žodžių, vieną kartą delno apatine dalimi trenkė jai į dešinę galvos pusę, po to ji pajuto galvoje skausmą. Konflikto metu nukentėjusiajai paskambino draugė, kurios paprašė po 10 minučių nesulaukus iš jos skambučio, skambinti policijai. A. išgirdęs tokį prašymą paėmė iš jos telefoną ir sudaužė. Atvykus policijos pareigūnams kaltinamasis buvo išvežtas į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą, grįžęs jos atsiprašė, labai gailėjosi dėl tokio savo poelgio, pažadėjo, kad daugiau nesmurtaus ir nustos vartoti alkoholį, o ji jam atleido ir pretenzijų neturi (b. l. 17).
Liudytojas A. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. lapkričio 11 d., apie 0.40 val. patruliuodamas kartu su vyr. patruliu T. K. iš budėtojo gavo pranešimą, kad Naujininkų mikrorajone, Vilniuje, pranešėjos draugę muša sutuoktinis, kuriai apie sutuoktinio smurtą pranešė mušama J. D.. Pranešėja negalėjo pasakyti tikslaus įvykio vietos adreso, nes kur gyvena J. D. ji žinojo tik iš matymo. Atvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko J. D., kuri paaiškino, kad jos vyras A. D. trenkė jai vieną kartą kumščiu į galvą, taip pat delnu į skruostą, bei pastūmė, dėl to ji nugriuvo ant žemės. Ant J. D. kūno ir veido išorinių smurto žymių nesimatė, tačiau jiems paprašius parodyti smurto žymes, parodė skruosto vidinėje pusėje žaizdą. Nukentėjusioji po įvykio buvo sutrikusi, pareigūnams pasiūlius parašyti pareiškimą dėl smurto artimoje aplinkoje, tai daryti griežtai atsisakė, teigė sutuoktiniui pretenzijų neturinti. Pasiūlius J. D. medikų pagalbą, ji atsisakė, teigė, kad medikų pagalba jai nereikalinga. Nukentėjusioji aiškino, kad tai pirmas atvejis, kai jos vyras prieš ją naudoja fizinį smurtą. A. D. pripažino, kad naudojo fizinį smurtą prieš savo žmoną. Sulaikymo metu A. D. elgėsi ramiai, spec. priemonės nebuvo panaudotos, asmuo pristatytas į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą (b. l. 27).
Liudytoja E. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. lapkričio 11 d., vakare, tikslios valandos nepamena, jai paskambino draugė J. D., kuri pasakė kad namuose pykstasi su vyru. J. verkė, buvo susijaudinusi, pasakė, kad jei po 15 minučių neperskambins, kviesti policiją. Po to J. suklykė ir ryšys nutrūko. Liudytoja iškart po pokalbio bandė J perskambinti, tačiau jos telefonas buvo išjungtas. Praėjus maždaug 10 minučių po pokalbio su J, ji paskambino į policiją, bendruoju pagalbos numeriu 112, ir paaiškino situaciją. L. J. jau anksčiau buvo minėjusi, kad vyras bando naudoti šios atžvilgiu fizinį smurtą, grasina, be to, ji žinojo, kad J yra nėščia, todėl po skambučio labai išsigando. Pareigūnams, vykstantiems į įvykio vietą, negalėjo nurodyti tikslaus J. adreso, nes pamena tik vietą, kurioje yra namas. Su taksi automobiliu privažiavusi netoli J. namų, susitiko su pareigūnais, vykusiais į įvykio vietą. Tuomet persėdo į pareigūnų tarnybinį automobilį ir nuvažiavo iki J. namų. Matė, kad J. plaukai sutepti sriuba, ši verkė, buvo susijaudinusi. Nematė jokių sužalojimų ant J. kūno. Į J. namus įėjusi nebuvo, tačiau matė, kaip pareigūnai išsivedė iš namų J. vyrą A., kurį išsivežė į policijos komisariatą. Liudytoja, išvykus policijos pareigūnams ir kaltinamajam, kartu su J. nuėjo į pastarosios namus, kur J. jai papasakojo, kad konfliktas su A. prasidėjo dar nuo pietų, kai jis grįžo namo neblaivus. Neminėjo, kad A. būtų mušęs J., tačiau sakė, kad ją pastūmė ant lovos, ji nugriuvo, rodė kraujosruvas ant abiejų rankų virš alkūnės, tačiau negalėjo pasakyti ar tos kraujosruvos buvo naujos. J. nesiskundė dėl skausmų, teigė, kad medikų pagalba jai nereikalinga (b. l. 30-31).
2015 m. balandžio 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pateiktoje specialisto išvados Nr. G 1311/15(01) konstatuota, kad J. D. nustatyta poodinė kraujosruva po dešine akimi. Sužalojimas padarytas nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu į dešinį poakio sritį prieš kreipiantis į gydymo įstaigą (2014 m. lapkričio 16 d.). Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, kuris padarytas vienu trauminiu poveikiu. J. D. nuo 2014 m. lapkričio 16 d. VšĮ RVUL ginekologiniame skyriuje buvo gydyta dėl gresiančio persileidimo, kuris neturi tiesioginio priežastinio ryšio su jai nustatytu veido sumušimu (b. l. 24-25).
Tikrinimo alkotesteriu pažyma patvirtina, kad 2014 m. lapkričio 11 d., 02.25 val. A. D. buvo nustatytas 1,02 promilės girtumas (b. l. 36).
Motyvuojamoji dalis
A. D. nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiu ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą konstatuoja, kad A. D. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Kaltinamasis A. D. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. lapkričio 10 d., vakare apie 20 val., tarp jo ir J. prasidėjo konfliktas, nes jis namo grįžo neblaivus ir sutuoktinė nenorėjo jo įsileisti vidun. V. J. jį įsileido į namus ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis pastūmė ją ant lovos, o šiai atsistojus vieną kartą trenkė iš delno į veidą, t. y. skruostą, po kurio laiko tiksliai nepamena kumščiu ar delnu trenkė į galvą. Iš esmės analogiškas aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji J. D., kuri parodė, kad 2014 m. lapkričio 10 d. pyko ant savo sutuoktinio dėl to, kad šis pusę darbo dienos nebuvo darbe ir grįžo namo neblaivus. Parodė, kad apie 22.30 val., A. D. grįžo namo ir tarp jų kilo konfliktas, kurio metu sutuoktinis ją stumtelėjo, o nuo smūgio ji parkrito ant lovos, vėliau trenkė vieną kartą delnu į dešinį skruostą, dar vėliau apatine delno dalimi trenkė jai į dešinę galvos pusę, kas sukėlė jai galvoje skausmą. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymais nustatytas aplinkybes patvirtina liudytojų A. K. ir E. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pateikta specialisto išvada Nr. G1311/15(01), kurioje konstatuota, jog J. D. nustatyta poodinė kraujosruva po dešine akimi, nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu į dešinį poakio sritį, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014 m. lapkričio 16 d.). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka išvadai, jog A. D. 2014 m. lapkričio 10 d. sukėlė nukentėjusiajai J. D. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, kad yra sutuoktiniai, turi bendrą vaiką, gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Pastarosios aplinkybės sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nuskalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį.
Pirmiau išdėstytų bei teismo įvertintų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad A. D. veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl A. D. skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę A. D. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš artimą asmenį, kuris susijęs su fizinio skausmo sukėlimu moteriai, kuri yra nėščia, taip sukeliant grėsmę ne tik moters, bet ir vaisiaus sveikatai. Taip pat įvertina ir kaltininko motyvus bei tikslus – A. D. smurtavo iš esmės be jokios rimtos priežasties, į gyvybiškai svarbią nukentėjusiosios kūno vietą – galvą (skruostą), dėl to tik atsitiktinumo dėka nukentėjusiajai nebuvo padaryti didesni sveikatos sužalojimai. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – A. D. jauno amžiaus, nedirbantis (b. l. 59-60), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 61), anksčiau teistas už viešosios tvarkos pažeidimus ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei baustas administracine tvarka už pažeidimus viešajai tvarkai (b. l. 62-66), todėl darytina išvada, kad kaltinamasis yra ūmaus būdo, linkęs smurtauti ir pažeidinėti viešąją tvarką. VŠĮ Vilniaus Respublikinėje ligoninėje ir VŠĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 56, 58), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 57). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurio dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui, kartu skiriant įpareigojimus. Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. D. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. D. buvo laikinai sulaikytas 2014 m. lapkričio 11 d., 0.40 val., iš laikino sulaikymo paleistas 2014 m. lapkričio 11 d., 10.20 val. (1 para) (b. l. 33, 45). Šis laikas įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu.
Kartu su bausme A. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje, t. y. įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią programą išklausant per keturis mėnesius.
Kaltinamajam A. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliekama nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (b. l. 43-44).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams ir devyniems mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, per vieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. D. skirti vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, per vieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir A. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, iki 2015 m. rugsėjo 1 d. atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą, priteistą Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, per vieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. D. laikinajame sulaikyme išbūtą vieną parą, laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 11 d., 0.40 val. iki 2014 m. lapkričio 11 d., 10.20 val., ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią programą išklausant per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso XI skyriuje numatytą auklėjamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.