- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-05
- Bylos Nr.
- AN2-285-576/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00614-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Pažeidėjas
- V. M.
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui Tomui Valeikai,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr. VDI-ANR_N-282-2023 paliktas nepakeistas ir V. M. skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2023 m. balandžio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-282-2023 V. M. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, nes jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi/atsakingu asmeniu, esant darbo sutarties požymiams, leido bendrovėje vairuotojų pareigose dirbti: nuo 2022 m. liepos 18 d. 5.20 val. iki 2023 m. vasario 11 d. 00.00 val. Baltarusijos Respublikos piliečiams P. S., gim. (duomenys neskelbtini), D. P., gim. (duomenys neskelbtini), S. V., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), D. U., gim. (duomenys neskelbtini), V. S., gim. (duomenys neskelbtini), V. M. teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė darbo sutarčių ir nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritorinei įstaigai apie pirmiau nurodytų darbuotojų įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalis bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. V. M. buvo paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur bauda (b. l. 8-11).
2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, V. M. jį apskundė teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi skundas atmestas, o VDI 2023 m. balandžio 20 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniame skunde V. M. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir jo atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
3.1. Apeliantas nesutinka, kad jo veiksmuose yra ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis. Pirmiausia apeliantas nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, priimta 2011 metais, kurioje išaiškinta, kad nagrinėjamas nusižengimas gali būti padaromas veikimu ir neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma - šis teismas jau seniai nebenagrinėja šios kategorijos bylų, pasikeitė teisinis reguliavimas dėl 2017 metais įsigaliojusios naujos ANK redakcijos, be to, nutarties nėra galimybės rasti teismų informacijos šaltiniuose.
3.2. Toliau teigia, kad nagrinėjant šios kategorijos bylas teisine prasme yra didelis skirtumas tarp tokių faktinių situacijų, kai: 1) darbdavys yra susitaręs su darbuotoju dėl darbo santykių, tačiau tokio susitarimo darbdavys neįformina teisės aktų nustatyta tvarka; 2) darbdavys nėra susitaręs su darbuotoju dėl darbo santykių ir todėl darbdavys neturi pagrindo imtis jokių teisinių veiksmų susitarimui (kurio nėra) įforminti. Šį teiginį apeliantas grindžia kasacinio teismo praktika, kuri aptaria kriterijus, kai nagrinėjant bylas turi būti remiamasi vienos ar kitos nutarties teiginiais.
3.3. Aptardamas neveikimą apeliantas teigia, kad neveikimas gali pasireikšti tik tokiu atveju, kai darbdavys yra susitaręs su darbuotoju dėl darbo santykių, tačiau neįformina, t. y. nevykdo pareigos įforminti pasiektą susitarimą, teisės aktų nustatyta tvarka. Atitinkamai apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, kad susitarimas dėl darbo santykių tarp darbdavio ir darbuotojo gali būti padaromas neveikimu, nes susitarimas – tai aktyvus dviejų šalių veikimas ir rezultato pasiekimas (sutarties sudarymas pagal konkrečias sutartas sąlygas).
3.4. Pabrėžia, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jai priklausančias transporto priemones buvo patikėjusi tik bendrovės darbuotojui A. S., tačiau A. S. savavališkai, be bendrovės vadovybės žinios, keletą kartų davė pavairuoti bendrovei priklausančius automobilius tik jam pažįstamiems asmenims. Su šiais asmenimis apeliantas nesitarė dėl darbo sutarčių sudarymo, jie niekada nebuvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, jiems nebuvo mokamas darbo užmokestis, jie nevykdė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nurodymų ir pan. Toliau skunde detaliau aptaria nurodytus teiginius, o būtent tai, kad jis šioje byloje yra pateikęs VDI rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodoma, kad 2023 m. kovo 2 d. iš VDI gavus nurodymą pateikti informaciją apie asmenis, vairavusius transporto priemones ,,Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ,,Man“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrovės darbuotojo A. S. (jam UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo patikėjusi vairuoti nurodytas transporto priemones) pateikto paaiškinimo sužinojo, kad A. S. savavališkai, neinformavęs darbdavio, dėl asmeninių priežasčių, yra davęs UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančias transporto priemones naudotis kitiems asmenims. Asmenys, kuriems buvo duoti automobiliai, niekada nedirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, jie apeliantui nebuvo žinomi. Pabrėžia, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jai priklausančias transporto priemones leidžia vairuoti tik bendrovės darbuotojams, o tokių situacijų, kai bendrovės automobiliai perduodami kitiems, bendrovėje nedirbantiems asmenims, netoleruotų. Gavusi VDI pateiktą informaciją ir darbuotojo paaiškinimą bendrovė nedelsiant ėmėsi priemonių užkirsti kelią tokiai darbuotojo savivalei, t. y. darbuotojui buvo duoti nurodymai niekur nevažiuoti, o nurodytos transporto priemonės buvo pastatytos aikštelėse. Nurodo, kad nėra pagrindo išvadai, jog tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir nurodytų kitų asmenų buvo susiklostę darbo santykiai, šiuo atveju nebent galima teigti, kad tarp A. S. ir kitų asmenų buvo sudaryta civilinė sutartis. Apeliantas akcentuoja, kad jo ir jo vadovaujamos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu niekada nebuvo taikyta atsakomybė už nelegalų darbą, jis tokių situacijų netoleruoja.
3.5. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog darbdavys turi pareigą vykdyti kontrolę, tačiau tuo pačiu nurodo, jog ANK 95 straipsnio dispozicijoje šio požymio nėra – tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi egzistuoti susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo dėl darbo santykių. Nors skundžiamoje nutartyje paminėta kasacinė nutartis Nr. 2AT-25-942/2018, joje nėra pasisakyta, kad aptariamas nusižengimas gali būti padaromas neveikimu ar esant neatsargumui bei tai, kad turi būti nustatyta nepakankama darbdavio kontrolė.
3.6. Apeliantas nurodo, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ANK 95 straipsnio sudėtį, bei toliau vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kasacinės instancijos teismo išaiškinimais.
3.7. Toliau apeliantas pabrėžia, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme nebuvo išsamus ir objektyvus, byla išnagrinėta tik formaliai, neišsiaiškinus visų bylai reikšmingų aplinkybių. ANK įpareigoja pareigūnus imtis visų priemonių, kad būtų objektyviai ištirtos veikos aplinkybės, pareigūnai ir teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti, ar nusižengimas buvo padarytas, ar asmuo kaltas bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodinėjimo pareiga negali būti perkelta atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pasak apelianto, teisingumas negali būti vykdomas remiantis spėjimais ir prielaidomis, asmuo gali būti pripažintas kaltu tik pakankamai surinktus jo kaltės įrodymų.
3.8. Nurodo, kad jam susipažinus su byla paaiškėjo, jog VDI neapklausė A. S., jam net nebuvo išsiųstas šaukimas. Be to, VDI neapklausė asmenų, kuriems A. S. buvo davęs UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančias transporto priemones, šiems asmenims taip pat nebuvo išsiųsti šaukimai. Nėra duomenų, jog nurodyti asmenys buvo apklausti kitų institucijų. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas posėdžio metu pats nurodė, jog byloje yra per daug neaiškumų ir kad A. S. apklausa yra svarbi nustatant bylai reikšmingas aplinkybes (2023 m. birželio 7 d. posėdis). Teigia, kad teismų praktikoje nurodoma, jog šio pobūdžio bylose būtina patikrinti nelegaliai dirbusio asmens parodymus bei paaiškinimus, juos vertinti visų duomenų kontekste, tačiau šiuo atveju to nebuvo laikomasi.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą VDI prašo palikti galioti VDI 2023 m. balandžio 20 d. nutarimą ir V. M. apeliacinį skundą atmesti.
4.1. VDI nurodo, kad V. M. veiksmuose egzistuoja visi ANK 95 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai. Šiuo atveju buvo nesilaikoma darbo sutarties sudarymo taisyklių, nes darbo sutartys su trečiųjų šalių piliečiais P. S., D. P., S. V., A. K., D. U., V. S. pasirašytos nebuvo, apie jų įdarbinimą, ne vėliau kaip vieną dieną iki numatomos darbo pradžios, nebuvo pranešta VSDFV Teritoriniam skyriui, tuo pažeidžiant imperatyvias Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.
4.2. Nustatyta, kad vairuotojai P. S., D. P., S. V., A. K., D. U., V. S. realiai dirbo, vežė krovinius tarptautiniais maršrutais laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 18 d. iki 2023 m. vasario 11 d., kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną vykdydami darbines funkcijas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonėmis - tai patvirtina CMR krovinio važtaraščiai, kuriuose nurodyta (spaudai), kad „vežėjas“ - UAB „(duomenys neskelbtini)“.
4.3. Toliau atsiliepime VDI nurodo, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir išvardintų asmenų santykiai turi darbo sutarties požymių, jie buvo vairuotojai, kurie veždavo tarptautinius krovinius UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ valdomomis transporto priemonėmis. Tai patvirtina ir CMR krovinio važtaraščiai, kuriuose nurodyta, kad vežėjas – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.
4.4. Vadovaudamasi Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis VDI nurodo bendrovės vadovo funkcijas, pabrėžia, kad vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog įstaigos veikla būtų organizuojama tinkamai. Atsiliepime teigiama, kad administracinis nusižengimas gali būti padarytas ne tik aktyviais veiksmais (veikimu), bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalėjo padaryti. Įstaigos vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
V. M. apeliacinis skundas netenkintinas
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde apeliantas nesutinka, kad jis padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nurodo, kad administraciniame kaltinime nurodytų transporto priemonių vairuotojų nepažįsta, jų nesieja darbo teisiniai santykiai, tarp jo ir vairuotojų nebuvo jokio susitarimo, akcentuoja, kad vairuotojai ir jo darbuotojas A. S. nebuvo apklausti, o tai lėmė neišsamų bylos aplinkybių tyrimą.
6. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimamą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, kadangi teismas skundą vertina iš esmės visų duomenų kontekste. Byla nagrinėjama pateikto apeliacinio skundo ribose. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos medžiagoje esančius įrodymus, o V. M. pagrįstai pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, tinkamai įvertino padarytą administracinį nusižengimą bei pažeidėją charakterizuojančius duomenis, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir sumažinti paskirtą galutinę subendrintą nuobaudą.
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje
7. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą, kuris užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 (vieno tūkstančio) iki 5 000 (penkių tūkstančių) eurų. Šios teisės normos dispozicija suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius.
8. Pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Taigi nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis: nesudarius darbo sutarties raštu arba nepranešus VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Imperatyvus reikalavimas sudaryti darbo sutartį raštu ir apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki nustatytos darbo pradžios įtvirtintas atitinkamai DK 42, 43 straipsniuose. Pažymima, kad įstatymų leidėjo suformuota imperatyvi nuostata, jog prieš pradedant atlikti faktinį darbą turi būti informuota VSDFV, parodo siekį sukurti stabilias socialines garantijas darbuotojui, nes toko pobūdžio padaryti administraciniai nusižengimai pažeidžia ne tik asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, turėti valstybės teikiamas socialines garantijas nuo pat darbo pradžios, bet ir iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai.
9. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl V. M. kaltės, padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nustatyta, kad V. M. teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė darbo sutarčių ir nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo teritorinei įstaigai apie pirmiau nurodytų darbuotojų įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, teisinio pagrindo nėra.
10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad VSAT informacinėje sistemoje užregistruoti šių transporto priemonių vykimai per valstybės sieną bei jų vairuotojai: transporto priemonę ,,Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo P. S., D. P., S. V., A. K., D. U., transporto priemonę ,,Man“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo P. S., A. K., D. P., S. V., V. S.. Nustatyta, kad šios transporto priemonės priklauso UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 32–37). Atsižvelgiant į duomenis apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus matyti, kad detaliai nustatyta, kokie vairuotojai, kokias transporto priemones, kokiu laiku vairavo bei kita reikšminga informacija. Įvertinus šiuos duomenis ir administracinio kaltinimo turinį, darytina neginčytina išvada, jog Baltarusijos Respublikos piliečiai P. S., D. P., S. V., A. K., D. U. ir V. S. laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 18 d. 5.20 val. iki 2023 m. vasario 11 d. 00.00 val. vairavo transporto priemones ,,Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ,,Man“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jie, vairuodami UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančias transporto priemones, ne kartą kirto Lietuvos Respublikos sieną. Be to, CMR krovinio važtaraščiuose nurodyta, kad nurodyti asmenys veža krovinius, o vežėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 19–31). Visas šias aplinkybes detaliai aptarė pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad pradėjus tyrimą VDI buvo išsiuntusi nurodymus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentus, CMR važtaraščius, o šie gauti dokumentai atskleidė, kad bendrovė iš tiesų vežė krovinius ir kirto sieną, transporto priemones vairavo asmenys, kurie nebuvo drausti socialiniu draudimu. Tai patvirtino ne tik krovinio žiniaraščiai, bet ir Pasienio rinktinės migracijos teikta informacija.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad V. M. tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose neneigė šių nustatytų aplinkybių, t. y. kad jo bendrovei priklausančios transporto priemonės iš tiesų kirto Lietuvos Respublikos sieną, kad jas vairavo kaltinime išvardinti asmenys, tačiau bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose V. M. pabrėžė, kad jis nieko nežinojo apie šiuos krovinių vežimus, jis nepažįsta Baltarusijos Respublikos piliečių. Apeliantas nurodė, kad jis transporto priemones perdavė naudotis tik A. S., o šis, jo neatsiklausęs, perdavė transporto priemones P. S., D. P., S. V., A. K., D. U. ir V. S.. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad iš VDI 2023 m. balandžio 20 d. nutarimo turinio matyti, jog 2023 m. balandžio 12 d. administracinio nusižengimo protokolą pasirašė V. M., jis nurodė, kad sutinka, gailisi, VDI apelianto prisipažinimą padarius administracinį nusižengimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (b. l. 8–11).
12. Visų pirma pasisakytina, kad bendrovės vadovo pareigų užėmimas lemia atitinkamų įpareigojimų kilimą ir jų vykdymą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas ir kt. Taigi, pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį akcinės bendrovės direktoriaus atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų. Tokiu atveju šio administracinio nusižengimo objektyviąją pusę sudaro darbdavio veiksmai, atlikti per atstovą – akcinės bendrovės vadovą (direktorių), kuris yra šio administracinio nusižengimo subjektas, jei darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas neatitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-14-511/2023).
13. Antra, bylos duomenimis, V. M. dėl nagrinėjamo nusižengimo parašė paaiškinimą, kuriame nurodoma, kad jis (jo bendrovė) gavo darbuotojo A. S. paaiškinimą, iš kurio matyti, jog A. S., savavališkai, neinformavęs darbdavio, davė vairuoti transporto priemones ,,Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ,,Man“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems asmenims, kurie bendrovėje niekada nedirbo; jis transporto priemones leidžia vairuoti tik bendrovės darbuotojams ir netoleruotų situacijų, kai transporto priemonės būtų perduodamos vairuoti ne bendrovės darbuotojams (b. l. 17). Prie šio paaiškinimo pridėtas A. S. paaiškinimas rusų kalba. V. M. 2023 m. spalio 30 d. posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme buvo įpareigotas pateikti A. S. paaiškinimo vertimą, 2023 m. lapkričio 14 d. paaiškinimas išverstas į lietuvių kalbą. Iš A. S. 2023 m. kovo 3 d. paaiškinimo turinio matyti, kad jis 2023 m. antro pusmečio laikotarpiu dėl asmeninių priežasčių leido valdyti transporto priemones ,,Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ,,Man“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus žinios šiems asmenims: P. S., D. P., S. V., A. K., D. U. ir V. S..
14. Vis dėlto, A. S. pateikė naują paaiškinimą, kuris datuotas 2023 m. rugpjūčio 17 d., taigi, paaiškinimas pateiktas po skundžiamos nutarties priėmimo dienos. 2023 m. rugpjūčio 17 d. paaiškinime A. S. nurodo, kad šioje byloje jis pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. M. jam padiktuotus rašytinius paaiškinimus, kuriuos V. M. įsakymu pasirašė. Apie gautą šaukimą į teismą jis pranešė V. M., kuris jam nurodė neatvykti į teismą, remdamasis jo (A. S.) nedarbingumu (stuburo trauma). Nurodoma, kad jo paaiškinimo turinį patvirtina vaizdo įrašas, esantis ,,Youtube“ platformoje, o peržiūrint vaizdo įrašą galima išgirsti V. M. įsakymą nekelti telefono, jei jam (A. S.) skambins iš teismo.
Žemesnės instancijos teismas
15. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu V. M. dėl 2023 m. rugpjūčio 17 d. A. S. paaiškinimo parodė, kad jis A. S. neliepė neatvykti į teismo posėdį, jis A. S. sakė, kad jei skambins iš Darbo inspekcijos ir jei jo klausinės, tegul nemeluoja, tačiau neatsiliepti į teismo skambučius A. S. neliepė.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net į bylą nepateikus A. S. naujo paaiškinimo, pagrindo konstatuoti, jog V. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn nepagrįstai, nėra. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, nustatytas ANK 95 straipsnyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-14-511/2023).
17. Įvertinus administracinio nusižengimo bylos duomenis, matyti, kad P. S., D. P., S. V., A. K., D. U. ir V. S. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančias ne vieną, o dvi transporto priemonės vairavo nuo 2022 m. liepos 18 d. 5.20 val. iki 2023 m. vasario 11 d. 00.00 val., t. y. daugiau nei pusę metų. Atitinkamai teigti, kad V. M., užimdamas vadovo pareigas bendrovėje, per visą šį laikotarpį nežinojo, kur yra bendrovei priklausančios transporto priemonės, kas jomis naudojasi, yra nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog V. M. netinkamai atliko/neatliko savo, kaip vadovo, pareigos kontroliuoti bendrovės veiklą, tikrinti tachografų duomenis, iš kurių matyti, kad transporto priemones vairavo P. S., D. P., S. V., A. K., D. U. ir V. S., su kuriais bendrovė nėra sudariusi darbo sutarčių. V. M. savo neveikimu leido susidaryti situacijai, kai bendrovės labui dirbo joje nustatyta tvarka neįdarbinti trečiosios šalies piliečiai.
18. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu V. M. argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nesiėmė veiksmų, kad A. S. būtų apklaustas. Bylos duomenimis, A. S. buvo šaukiamas atvykti į 2023 m. birželio 7 d., liepos 4 d. ir liepos 31 d. vyksiančius pirmosios instancijos teismo posėdžius (b. l. 57, 73, 102, 114), tačiau jis į teismo posėdžius neatvyko. Nustatyta, jog V. M. el. laišku patvirtino, kad šaukimai gauti, A. S. informuotas (b. l. 62). Be kita ko, dėl šaukimų įteikimo aplinkybių buvo aiškinamasi teismo posėdžiuose. Pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 7 d. posėdyje V. M. nurodė, kad jis informaciją A. S. perdavė telefonu, A. S. šaukimą gavo, pranešė, kad patyrė traumą ir gydosi Baltarusijoje, tikriausiai atvykti į posėdį negalės; 2023 m. liepos 4 d. posėdžio metu V. M. nurodė, kad A. S. šaukimas perduotas, A. S. sakė, kad esant galimybei, atvyks, bet tuo pačiu nurodė, kad fiziškai atvykti negali, jis reabilitacijoje; 2023 m. liepos 31 d. apeliantas teismui nurodė, kad jis išsiuntė šaukimą A. S., tačiau jis nesureagavo, be to, A. S. jau dirba. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme taip pat buvo siekiama apklausti A. S., t. y. 2023 m. spalio 18 d. posėdžio metu nustatyta, kad A. S. į posėdį neatvyko, nors jam išsiųsta prisijungimo nuoroda, o patvirtinimas apie nuorodos gavimą ir dalyvavimą teismo posėdyje negautas. Nors nutarta pakartotinai išsiųsti nuorodą A. S., tačiau 2023 m. spalio 30 d. A. S. vėl neprisijungė prie posėdžio nuotoliniu būdu. 2023 m. lapkričio 15 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje dėl A. S. nedalyvavimo nustatytos analogiškos aplinkybės.
19. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šaukimus siuntė ne tik A. S., bet ir kitiems asmenims, o būtent – transporto priemones vairavusiems P. S., A. K. ir V. S. (b. l. 96, 99, 105, 109), tačiau šie asmenys į teismo posėdžius neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos. Taigi, siekiant kuo objektyviau išnagrinėti bylą, buvo dėtos pastangos apklausti A. S. bei kitus asmenis, tačiau A. S. nė karto neatsiliepė telefonu ir neprisijungė nuotoliniu būdu. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje daug neaiškumų, o, pasak apelianto, šiuo atveju neapklausti svarbūs liudytojai, tačiau pastenėtina, kad teismas tokią poziciją išsakė tik pirmo posėdžio metu, kuriame byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės (b. l. 66–67).
20. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, pritardamas VDI atsiliepimui į apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, įvertino bylos duomenis ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kad V. M. paskirta nuobauda (jos rūšis ir dydis) yra proporcinga ir nėra per griežta, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.