Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, LR pilietis, vedęs, 5 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, teistas:

1996-06-13 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 271 str.2d. – laisvės atėmimas 2m.6mėn., pritaikius LR 1995-12-21 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 2 str. nuo bausmės atleisti;1999-07-29 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 271 str.2d., 45 str. – bauda 12500 Lt su ½ turto konfiskavimu;2001-09-17 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 111 str.1d. – laisvės atėmimas 6 m., vadovaujantis LR BK 43 str. prijungti neatliktą bausmę pagal 1999-07-29 nuosprendį, galutinė bausmė 6m. laisvės atėmimo su 12 500 Lt bauda ir ¼ turto konfiskavimu;2011-02-01 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 286 str. – 10 MGL (1300 Lt) bauda, bauda nesumokėta, 2014-10-01 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. – 6 mėn. laisvės apribojimu, įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per 3 mėn. neatlygintinai išdirbti 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta, kad sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 4 mėn., įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per 3 mėn. neatlygintinai išdirbti 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-08-28 23.00 val. iki 2014-08-29 13.57 val., t. y. vieną parą ir laikyti, kad galutinė bausmė – 3 mėn. 28 d. laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per 3 mėn. neatlygintinai išdirbti 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2014 m. spalio 03 d. apie 10.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), suimdamas rankomis sutuoktinei R. K. už kaklo smaugė, o nukentėjusiajai bandant jį atitraukti, tyčia ne mažiau kaip tris kartus rankos kumščiu smogė jai į kairės pusės veido sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai R. K. fizinį skausmą,

D. K. teisme kaltę pripažino visiškai, parodė, kad prokurorės pareiškime išdėstytos aplinkybės yra teisingos, taip viskas ir buvo. Paaiškino, kad 2014-10-03 apie 8-9 val. ryto namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Pas sutuoktinę atvažiavo draugė, jie visi kartu vartojo alkoholinius gėrius, prisimena, kad su sutuoktine kilo konfliktas, kad trenkė du ar tris kartus su ranka jai į veidą. Kad smaugė sutuoktinę, neatsimena, nes buvo girtas, tačiau taip galėjo būti. Po to įvykius atsimena tik kai jau buvo policijos automobilyje. Labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, šiuo metu sutuoktinės atsiprašė, su ja susitaikė, ketina toliau kartu gyventi, auginti vaiką.

Nukentėjusioji R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sutuoktinis jos atsiprašė, ji atleidusi, ketina toliau kartu gyventi, tiki, kad sutuoktinis daugiau smurto nenaudos.

Kaltinamajam D. K. pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Nukentėjusioji R. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-10-03 apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), jai gulint lovoje, prie jos priėjo neblaivus sutuoktinis D. K., kuris išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, ėmė mušti į įvairias kūno vietas bei smaugti. Kai ji pradėjo šauktis pagalbos, atbėgo D. K. brolis P. M., kuris susigrūmė su broliu bei iškvietė policiją. D. K. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą (b. l. 11).

2014-10-08 papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. K. parodė, kad su D. K. susituokė 2012-04-28, gyvena (duomenys neskelbtini), augina mažametį sūnų N. K., gim. 2012 m. 2014-10-02 vakare pas ją į svečius atvažiavo draugės A. ir V., pavardžių nežino, tačiau gali nurodyti kontaktinius jų numerius. Su draugėmis išgėrė vieną butelį vyno „Kagor“. D. K. taip pat buvo namuose, jis kartu su jomis išgėrė alaus, vėliau - degtinės. Po to draugės išvažiavo. 2014-10-03 ryte A. ir V. vėl atvažiavo. V. virtuvėje kirpo D. K. brolį P. M.. A. buvo taip pat virtuvėje, o ji ir D. buvo kambaryje. Vyras buvo neblaivus ir piktas, kažką jai pasakė, o ji atkirto. Ką jai pasakė D. ir ką ji jam atsakė, neatsimena, nes tai buvo labai nereikšminga. Tada D. paguldė ją ant lovos, suėmė rankomis už kaklo ir pradėjo smaugti. Ji bandė rankomis jį atitraukti nuo savęs. Tada D. pradėjo rankos kumščiu smūgiuoti jai į kairės pusės veido sritį. Jis sudavė jai ne mažiau kaip tris smūgius, jie buvo stiprūs ir jai labai skaudėjo. Kadangi pradėjo šaukti, į kambarį atbėgo A., po to P., kuris atitraukė nuo jos D. ir su juo susigrūmė. Ji su A. ir V. išėjo į lauką ir kas vyko kambaryje tarp jos vyro ir brolio, nematė. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie D. K. išvežė į policijos komisariatą. Matė, kad D. K. iš nosies bėgo kraujas. Po to atvyko greitoji ir ją nuvežė į Kauno klinikų priėmimo skyrių. Medikai priėmimo skyriuje jos neapžiūrėjo, nes ji išvažiavau namo. Namo išvažiavo todėl, kad ilgai laukė priėmimo skyriuje, o namuose buvo likęs mažametis sūnus, kuris buvo paliktas uošvienės priežiūrai. Grįžusi namo susirinko savo ir sūnaus daiktus bei išvažiavo. Pas teismo med. ekspertus nuvykusi nebuvo, nes neturi galimybės, t. y. šiuo metu serga mažametis sūnus. Šiuo metu su D. K. negyvena, nurodyti konkretaus adreso nenori, kad pastarasis nesužinotų. D. K. yra smurtavęs ir ankščiau ne vieną kartą, tačiau pirmą kartą policijai apie tai buvo pranešta 2014 m. rugpjūčio mėnesį. Dėl minėto fakto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau perduotas į teismą. D. K. smurtauja būdamas neblaivus, nes tada tampa labai piktas bei agresyvus (b. l. 12).

Liudytoja V. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2014-10-03 su A. atvažiavo pas draugę R. K., gyv. (duomenys neskelbtini). Namuose buvo R., jos vyras D., jų mažametis sūnus bei P., D. brolis. Tiek R., tiek D. buvo išgėrę. D. K. buvo labiau apsvaigęs. Joms atvažiavus, Paulius paprašė, kad ji jį apkirptų. Tuo metu ji, A. ir P. sėdėjo virtuvėje – ji kirpo P. ir kalbėjosi. R. ir D. buvo kambaryje. Netrukus išgirdo kažką cypiant kambaryje, todėl nuėjo kartu su A. pasižiūrėti. Įėjus į kambarį pamatė, kad D. K. pasiguldęs ant lovos R., užgulęs ją visu kūnu ir smaugia. Į kambarį atbėgo ir P., kuris atitraukė D. nuo R.. Po to jos visos trys išėjo į lauką ir kas vyko kambaryje, nematė. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai bei greitosios medikai. Pareigūnai D. K. išsivežė, o medikai į ligoninę išvežė R. K.. Ji matė, kaip D. K. smaugė R., o kad jis būtų sudavęs jai smūgius į veidą, nematė (b. l. 16).

Liudytoja A. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2014-10-03 su V. atvažiavo pas draugę R. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Namuose buvo R., jos vyras D. K., jų mažametis sūnus bei D. brolis P.. Tiek R., tiek D. buvo išgėrę. D. K. buvo labiau apsvaigęs. Kai jos atvažiavo, D. K. brolis P. paprašė, kad V. jį apkirptų. Tuo metu ji, V. ir P. sėdėjo virtuvėje, V. kirpo D. brolį ir jie visi kalbėjosi. R. ir D. buvo kambaryje. Netrukus išgirdo kažką cypiant kambaryje. Pagalvojusi, kad atsikėlė R. sūnus, nuėjo į kambarį ir pamatė, kad D. K. pasiguldęs ant lovos R., užgulęs ją visu kūnu ir smaugia. Į kambarį atbėgo ir P., kuris atitraukė D. nuo R.. Jos visos trys išėjo į lauką ir kas vyko kambaryje, nematė. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai bei greitosios medikai. Pareigūnai D. K. išsivežė, o medikai į ligoninę išvežė R. K.. Ji matė, kaip D. K. smaugė R., kad jis būtų sudavęs jai smūgius į veidą nematė (b. l. 17).

Liudytojas R. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2014-10-03 apie 13.00 val. patruliuojant su Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės I-ojo būrio patruliu G. V., radijo ryšiu gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus vyras smurtauja prieš žmoną. Nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko vyriškis, kruvinu veidu, prisistatęs P. M. ir nurodė, kad jo brolis D. K. smaugė savo žmoną R. K., o jis gindamas ją susimušė su broliu. Namuose buvusi R. K. paaiškino, kad būdamas neblaivus sutuoktinis D. K. nieko nesakęs parvertė ją ant lovos ir sugriebęs jai už kaklo pradėjo smaugti, o į namus atbėgęs vyro brolis P. M. ją apgynė. R. K. nurodė, kad sutuoktinis smurtauja ne pirmą kartą ir smurto atvejis jau yra registruotas policijoje. Ant R. K. kaklo matėsi kraujosruvos. Jiems atvykus, D. K. veidas buvo kruvinas, jis elgėsi ramiai, tačiau dėl girtumo nieko paaiškinti nesugebėjo. D. K. buvo sulaikytas ir tolimesniam išsiaiškinimui pristatytas į Kauno m. Panemunės policijos komisariatą (b. l. 18).

Kaip matyti iš R. K. 2014-10-03 protokolo-pareiškimo, kreipdamasi į policiją ji nurodė, kad sutuoktinis D. K. puolė ją smaugti, sudavė rankomis (b. l. 7).

2014-10-03 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2014-10-03 apie 13 val. atvykus pagal iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), smurtą patyrusi R. K. paaiškino, kad neblaivus sutuoktinis D. K. nieko nesakęs griebė jai už kaklo ir parvertęs ant lovos ėmė ją smaugti, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – kraujosruvos ant kaklo (b. l. 3-4);

2014-10-03 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-10);

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 3049 užfiksuotas 2014-10-03 13 val. 37 min. D. K. tikrinimo rezultatas – 3,43 promilių girtumas (b. l. 19).

D. K. BPK 140 str. tvarka sulaikytas 2014-10-03 14 val. 00 min., iš sulaikymo paleistas 2014-10-04 13 val. 57 min. (b. l. 27, 29).

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog D. K., tyčia menkaverčio konflikto metu, prokurorės pareiškime nurodytoje vietoje ir laiku, suimdamas rankomis sutuoktinei R. K. už kaklo smaugė, o nukentėjusiajai bandant jį atitraukti, tyčia ne mažiau kaip tris kartus rankos kumščiu smogė jai į kairės pusės veido sritį, tuo sukeldamas savo šeimos narei – sutuoktinei R. K. fizinį skausmą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė taikyti BK 38 str. ir baudžiamąją bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti susitaikius su nukentėjusiąja. BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, ši jo atsiprašymą priėmė, sutiko, atleido kaltinamajam, tačiau kaltinamasis, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, kas nesuteikia pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei vertintina kaip nusikaltimų recidyvas, todėl, vadovaujantis BK 27 str. 1 d., 38 str. 2 d., atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės jam negali būti taikomas.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 140 str. 2 d., 11 str. 3 d.), veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, į kaltinamojo asmenybę – D. K. dirba (b. l. 32), VĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare gydėsi dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį (b. l. 49), registruotas Kauno apskrities priklausomybės ligų centre (b. l. 51), administracine tvarka baustas (b. l. 45-47). Kaltinamasis nusikalsta ir teisiamas ne pirmą kartą (b. l. 34, 34-44), tyčinę nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinį nusikaltimą (buvo teistas 2011-02-01, baudos nesumokėjęs), kas pagal BK 27 str. 1 d. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamojo atžvilgiu jau buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl tokios pačios veikos padarymo, ir nors nuosprendis naujos veikos padarymo metu buvo neįsiteisėjęs, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo kaltinamojo polinkį į nusikalstamų veikų darymą, tą, kad jis ir būdamas nuteistas švelnesnėmis bausmėmis, teigiamų išvadų nepadarė, nenori taisytis. Aptartos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik kaltinamajam skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą (BK 50 str.), kurios trukmė parinktina mažesnė nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b pp., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2014-10-01 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms, įskaitant pagal 2014-10-01 nuosprendį atliktą bausmės dalį. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d., 65 str. 2 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės visiškai pridėtina 2011-02-01 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė – 10 MGL dydžio baudą (1300 litų).

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, D. K. išbūtas laikiname sulaikyme (1 para).

Atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis apie veikos padarymo aplinkybes - buitinis konfliktas tarp šeimos narių, į jos pavojingumą - smurtinis nusikaltimas, tačiau smurtas neintensyvus, sukeltas fizinis skausmas, į nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo - jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, nuoširdžiai gailėjosi, nusikaltimas nesukėlė nukentėjusiajai sunkių padarinių, liekamųjų reiškinių, jis atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, taip pat atsižvelgiant į nukentėjusiosios poziciją - nukentėjusioji nurodė, kad atleido kaltinamajam, nemano, kad smurtas jos atžvilgiu gali pasikartoti, ketina toliau kartu gyventi su sutuoktiniu, kartu auginti vaiką, nurodė, kad kaltinamasis dirba, išlaiko šeimą, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas matyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas. Atsižvelgiant į tai, kad padaryta smurtinė veika prieš savo šeimos narį, kaltinamasis ankščiau yra smurtavęs, kaltinamajam D. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė: dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.), bei skirtini įpareigojimai: - be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (BK 75 str. 2 d. 8 p.), - nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu (BK 75 str. 2 d. 7 p.), kas bus pakankamai efektyvu, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, bei asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamajam kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 31), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-3618, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas Algis Girdutis Šalavka teikia antrinę teisinę pagalbą D. K. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui iki 2014 m. spalio 15 d. sudaro 80,00 Lt / 23,17 EUR. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas tiriant ir nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš principo galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažinto D. K. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d., kurioje be kita ko pasisakyta, kad grąžintinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis nustatomas atsižvelgiant į šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 12 straipsnio 3 ir 5 punktus ir 14 straipsnio 5 dalį. Šiuo metu mechanizmas, kaip bylą nagrinėjantis teismas galėtų įgyvendinti minėtą įstatymo nuostatą įtvirtintas nėra. Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. c p. numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“, todėl įvertinus visumą išdėstytų įstatyminių nuostatų, atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos medžiagą nuteistasis galimai atitinka reikalavimus dėl turtinės padėties, kuriems esant teisinė pagalba galėtų būti teikiama nemokamai, išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 str., 273 str., 291 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d., 432 str. 3 d.,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b pp., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės 2014-10-01 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms ir paskirti subendrintą bausmę – 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d., prie šios subendrintos bausmės visiškai pridėti 2011-02-01 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę – 10 MGL dydžio baudą (1300 litų) ir galutinę subendrintą bausmę D. K. paskirti – 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo ir 10 MGL dydžio (1300 litų/376 EUR) baudą. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, D. K. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2014-10-03 iki 2014-10-04 (vieną parą), bei vadovaujantis BK 63 str. 9 d., įskaityti pagal 2014-10-01 teismo baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmės dalį nuo 2014-08-28 iki 2014-08-29 (vieną parą).

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., laivės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., D. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo bei, vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 7, 8 p., paskirti D. K. įpareigojimus: - be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; - nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, pradėjus probacijos vykdymą panaikinti.

Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš D. K. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.