Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Juknevičiui, nukentėjusiajai A. J., kaltinamajam R. K., jo gynėjui advokatui Albinui Miliauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, atliekantis terminuoto laisvės atėmimo bausmę, neturintis gyvenamosios vietos, teistas:

1999 m. lapkričio 26 d. Trakų rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 278 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; pritaikius BK 47¹ straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;2000 m. balandžio 5 d. Trakų rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; remiantis BK 43 straipsniu, bausmė subendrinta su 2000-04-05 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai; 2001 m. sausio 8 d. Trakų rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;2002 m. birželio 10 d. Trakų rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams; remiantis BK 43 straipsnio 1 dalimi bausmė subendrinta su 2001-01-08 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; 2003 m. gegužės 5 d. Trakų rajono apylinkės teismo pagal 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 8 dalimi, bausmė subendrinta su 2002-06-10 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – 3 (treji) metai terminuoto laisvės atėmimo; pritaikius 2002-11-07 įstatymo Nr. IX-1182 ,,Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 5 straipsnį, bausmė sumažinta 1/6, t.y. 6 (šešiais) mėnesiais; 2003 m. liepos 23 d. Varėnos rajono apylinkės teismo pagal 2000 m. BK 213 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; remiantis BK 63 straipsnio 8 dalimi bausmė subendrinta su 2003-05-05 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir nustatyta 3 (treji) metai 2 (du) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo; pritaikius 2002-11-07 įstatymo Nr. IX-1182 ,,Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 5 straipsnį, bausmė sumažinta 1/6 ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams 10 (dešimčiai) dienų; 2003 m. spalio 20 d. Trakų rajono apylinkės teismo, 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo pagal 2000 m. BK 178 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; remiantis BK 63 straipsnio 2,8 dalimi, bausmė subendrinta su 2003-07-23 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams; pritaikius 2002-11-07 įstatymo Nr. IX-1182 ,,Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 5 straipsnį, bausmė sumažinta 1/6; 2005 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo, 2006-03-16 Vilniaus apygardos teismo pagal 2000 m. BK 214 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1,2,3 dalis, 5 dalies 1 punktą terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams; 2008 m. vasario 6 d. Vilniaus apygardos teismo pagal 2000 m. BK 129 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų; 2008 m. vasario 19 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal 2000 m. BK 180 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; 2008 m. birželio 17 d. Trakų rajono apylinkės teismo pagal 2000 m. BK 180 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimi, bausmė subendrinta su 2008-02-06 ir 2008-02-19 nuosprendžiais paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis ir nustatyta subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams;2009 m. gegužės 7 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, 241 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; 2010-07-02 nutartimi paskirta bausmė remiantis BK 63 straipsnio 3,9 dalimis subendrinta su 2008-06-17 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 14 (keturiolika) metų 6 (šeši) mėnesiai;2011 m. kovo 14 d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pagal 2000 m. BK 286 straipsnį terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1,3 dalimi, bausmė subendrinta su 2010-07-02 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 11 (vienuolika) metų 8 (aštuoni) mėnesiai;2013 m. balandžio 2 d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pagal 2000 m. BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 4 dalį, 5 dalies 1 punktą terminuotu laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; remiantis BK 64 straipsnio 3 dalimi bausmė subendrinta su 2011-03-14 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 11 (vienuolika) metų;2013 m. birželio 4 d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pagal 2000 m. BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1,4 dalis, 5 dalies 1 punktą, terminuotu laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; remiantis BK 64 straipsnio 1,3 dalimis bausmė subendrinta su 2013-04-02 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 11 (vienuolika) metų 6 (šeši) mėnesiai;2013 m. gruodžio 18 d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pagal 2000 m. BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1,4 dalis, 5 dalies 1 punktą, terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams; remiantis BK 64 straipsnio 1,3 dalimis bausmė subendrinta su 2013-06-04 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2014 m. gegužės 15 d., terminuoto laisvės atėmimo atlikimo metu, iš Kauno tardymo izoliatoriaus (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjai A. J. išsiuntė laišką, kuriame jai žodžiais „jei jus nenagrinėsit mano skundo kuri buvau siuntes anksčiau ir į viska žvelgsit pro pirštus, aš pasiekes Marijampolės P.N ar kokia kita ikalinimo įstaigą jei reikės apgausiu pusė lietuvos ir visus išviliotus pinigus panaudosiu Jusu, bei prokuroro A. V. sužlugdymui sumokėsiu tiek kad benkuris narkomanas sužlugdys jūsų gyv. bei sveikatą, o aš tą padarysiu nes nematau kitos išeities“ grasino nužudyti ir sunkiai sutrikdyti jos sveikatą dėl 2013 m. gruodžio 11 d. teisėjos priimtos nutarties, kuria ji atsisakė atnaujinti jo skundo padavimo terminą, kas davė pakankamo pagrindo nukentėjusiajai A. J. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino, paaiškino, kad po to, kai teisėja išnagrinėjo jo baudžiamąją bylą, jis siekė apskųsti nuosprendį apeliaciniu skundu. Nagrinėjant bylą jam gynėjas nebuvo paskirtas, jo asmeninės sąskaitos pataisos namuose buvo areštuotos, todėl jis niekaip negalėjo nusipirkti priemonių apeliaciniam skundui surašyti ir jam išsiųsti. Vėliau, kai jau apeliacinį skundą surašė, teisėja atsisakė atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, todėl jis buvo labai nusivylęs, supykęs ir parašė laišką teisėjai, grasindamas jos gyvybei ir sveikatai. Dėl to gailisi, teisėjai parašė laišką, kuriame atsiprašė dėl savo veiksmų, realiai jis neketino nieko daryti, kad pakenktų teisėjos gyvybei ar sveikatai.

Nukentėjusiosios A. J. pareiškimas, liudytojos apklausos protokolas patvirtina, kad ji, 2014 m. gegužės 16 d., gavusi nuteistojo R. K. laišką, kuriame buvo išsakytas grasinimas jos gyvybei ir sveikatai, pajuto realią grėsmę savo gyvybei ir sveikatai, kadangi grasinama jį įvykdyti per kitus asmenis, todėl kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 1,7,8).

Iš skundo matyti, kad R. K. 2013 m. gruodžio 2 d. surašė skundą dėl nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 13-1-01187-12, kur jam paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartimi teisėja A. J. atsisakė atnaujinti terminą R. K. apeliaciniam skundui paduoti ir skundą grąžino nuteistajam (b. l. 16-19).

Siekiant išvengti vertinimo klaidų ir užtikrinant, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebūtų be pagrindo pripažinti psichine prievarta, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisinę reikšmę turi tik realūs (ne tariami) grasinimai. BK 145 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai suformuluota, kad baudžiamas tik toks grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: 2006 m. gegužės 30 d. Nr. 2K-403/2006, 2007 m. vasario 20 d. Nr. 2K-142/2007, 2010 m. vasario 2 d. Nr. 2K-26/2010). Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis, būdamas teistas už įvairias nusikalstamas veikas, tame tarpe ir už veiką žmogaus gyvybei, būdamas teisėjos A. J. nuteistas, dėl praleisto apeliacinio skundo padavimo termino, negalėdamas toliau savo teisių ginti baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, buvo nusivylęs, todėl surašė ir 2014 m. gegužės 15 d. išsiuntė grasinamą laišką nukentėjusiajai. Iš laiško turinio matyti, kad jame išreikštas grasinimas nukentėjusios gyvybei ir sveikatai, nurodyta, kad šis grasinimas bus įgyvendintas per kitus asmenis, jiems už tai sumokėjus; laiške įvardijama, kad tie asmenys – narkomanai, kurių elgesys tam tikrais momentais, gali būti neprognozuojamas. Visų šių aplinkybių kontekste, nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą bijoti dėl kaltinamojo ketinimų. Įvertinus tai, pripažintina įrodytu, kad R. K., išreikšdamas grasinimą nukentėjusiosios gyvybei ir sveikatai, veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo elgesio bauginamąjį pobūdį ir norėjo nukentėjusiajai sukelti baimės jausmą, todėl R. K. padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir tokie jo veiksmai yra pakankami pripažinti jį padarius šią nusikalstamą veiką.

R. K. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant, ar R. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, pažymėtina tai, kad 2005 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P-464/2005 pripažinta, kad aplinkybė, ar kaltininkas savanoriškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką negali būti vertinama formaliai. Kaltininkas gali klysti vertindamas situaciją ar veikos juridinę kvalifikaciją. Spręsdamas, ar yra ši sąlyga, teismas turi vertinti parodymų visumą, nustatyti, ar kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes ir ar prisipažįsta padaręs veiką ir kaltas dėl padarinių. Šiame kontekste vertinant kaltinamojo poziciją, pažymėtina tai, kad nuo pat pirmos apklausos momento kaltinamasis prisipažino kaltas, pripažino faktines aplinkybes, kad jis parašė grasinamą laišką teisėjai (b. l. 90,91). Tas pačias aplinkybes patvirtino ir apklaustas teisiamojo posėdžio metu. Toks nuoseklus kaltinamojo elgesys patvirtina, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Tai, kad kaltinamasis parašė laišką nukentėjusiajai, kuriame jos atsiprašė, teisiamojo posėdžio metu taip pat atsiprašė nukentėjusios, išreiškė apgailestavimą dėl savo elgesio, patvirtina ne tik tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, bet ir kad jis nuoširdžiai dėl to gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vien ta aplinkybė, kad jis apklaustas įtariamuoju nurodė prisipažįstantis iš dalies, nes grasinimų neketino įvykdyti, neleidžia daryti išvados, kad kaltinamasis neprisipažino kaltu. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

R. K. turi šešiolika neišnykusių teistumų (b. l. 25-71). Jis, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumui esant neišnykusiam ir nepanaikintam, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, pripažintina, kad nėra argumentų ir pagrindų jam neskirti realios laisvės atėmimo bausmės ar švelnesnės už ją, o taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėti, nes šios bausmės nepaskyrus nebus pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą. Todėl jam, kaip recidyvistui, skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Nustatant jos trukmę, atsižvelgiama į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti atsakomybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, charakterizuojamas kaip ramiai besielgiantis pataisos namuose, bendraujantis, laisvai sugebantis valdyti jausmus ir emocijas, tačiau turi galiojančių nuobaudų, todėl jam skirtina bausmė šiek tiek mažesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis (BK 61 straipsnis).

2014 m. spalio 10 d. Kauno miesto apylinkės teismas yra priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį R. K. atžvilgiu, kuriame subendrintos jam paskirtos bausmės, tačiau šis nuosprendis nėra įsiteisėjęs, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina.

Kaltinamajam R. K. kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais, teisėja

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje ir nubausti terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nukreipimo atlikti bausmę dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (R. K. šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos jam įteikimo dienos) gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.