Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo perduotino asmens A. R. gynėjo advokato Dariaus Karabino skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria Lietuvos Respublikos pilietis A. R. perduotas pagal Vokietijos Federacinės Respublikos Miuldorfo prie Ino apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. išduotą Europos arešto orderį paskirtos bausmės dėl nusikalstamų veikų, numatytų Vokietijos baudžiamojo kodekso 242 straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 267 straipsnio 1 dalyje, atlikimui; taip pat A. R. neperduotas Vokietijos Federacinei Respublikai paskirtos bausmės pagal Vokietijos Kelių eismo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą, vykdymui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

2. A. R. Miuldorfo prie Ino apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu byloje Nr. 5 Ls 220 Js 25612/17 ir apeliacinio teismo Traunšteino žemės (II-os) instancijos teismo byloje Nr. 7 Ns 220 Js 25612/17 sprendimu, įsiteisėjusiu 2019 m. gruodžio 20 d., paskirta 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas 4 (ketveriems) metams.

3. Dėl A. R. 2022 m. vasario 12 d. Nyderlanduose padaryto nusikaltimo, dėl kurio Hagos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu byloje Nr. 09/041194-22 jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, Miuldorfo prie Ino apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. galutiniu sprendimu byloje Nr. BwR 5 Ls 220 Js 25612/17 buvo panaikintas A. R. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas.

4. Europos arešto orderio „e“ punkte nurodyta, kad A. R. teismo nuosprendžiu nuteistas dėl dviejų nusikalstamų veikų, padarytų Austrijoje ir Vokietijoje, o būtent:

4.1. jis, 2017 m. liepos 22 d., apie 22 val. kartu su kitais dviem nusikalstamos veikos vykdytojais, kurių tapatybės nenustatytos, nuvyko prie įmonės „B“, esančios: (duomenys neskelbtini) teritorijos. Veikdami pagal bendrą nusikalstamos veikos vykdymo planą, abu bendravykdžiai, perlipę tvorą, pateko į įmonės teritoriją. Čia jie pagrobė 32 naujus „BMW“ aliuminio ratlankius (pardavimo vertė apie 15 000 Eur), kuriuos per tvorą jie išmetė nuteistajam A. R.. Šis ratlankius sukrovė į furgoną „Renault Traffic”, kurio valstybiniai prancūziški numeriai (duomenys neskelbtini), kad neturėdami teisės juos pasiliktų.

4.2. 2017 m. liepos 23 d., apie 3 val. nuteistasis, veikdamas pagal bendrą nusikalstamos veikos vykdymo planą, važiavo į Vokietiją, kad į ten nugabentų pavogtus ratlankius. Už dalyvavimą vykdant nusikalstamą veiką, už pristatymą ir grąžinimą į Lietuvą, jam buvo pažadėta 1 000 Eur. Nuteistasis vykdė šį reisą, nors, kaip jis ir žinojo, neturėjo tam būtino vairuotojo pažymėjimo. Apie 8.40 val., 12-ame federalinės reikšmės kelyje (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje važiuojant Miuncheno kryptimi buvo atliktas bendras eismo patikrinimas, kurio metu jis pateikė visiškai suklastotą Lietuvos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pateikdamas šį dokumentą jis norėjo apgauti, kad turi teisę vairuoti motorines transporto priemones.

5. Europos arešto orderyje nurodyta, kad nuteistajam A. R. inkriminuotos veikos kvalifikuojamos pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 267 straipsnio 1 dalį (už šias nusikalstamas veikas baudžiamajame įstatyme numatyta iki 5 metų, ar ilgesnė, laisvės atėmimo bausmė) bei Vokietijos Federacinės Respublikos Kelių eismo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

6. A. R. buvo paskirta 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 4 (ketveriems) metams. Tačiau A. R. padarius nusikaltimą Nyderlanduose ir teismui priėmus nuosprendį, A. R. Miuldorfo prie Ino apylinkės teismas 2023 m. birželio 13 d. sprendimu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą panaikino ir paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę.

7. Prokuroro pareiškime nurodoma, kad minėtos nusikalstamos veikos, už kurias Vokietijos Federacinėje Respublikoje nuteistas A. R., pagal faktines aplinkybes atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir atitinka abipusio veikų baudžiamumo taisyklę. Padaryta veika, numatyta Vokietijos Kelių eismo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte (vairavimas be vairuotojo pažymėjimo) pagal faktines aplinkybes neatitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK ar kituose baudžiamuosiuose įstatymuose, todėl neatitinka abipusio veikų baudžiamumo taisyklės.

8. Siekiant užtikrinti A. R. perdavimą pagal Vokietijos Federacinės Respublikos išduotą Europos arešto orderį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, A. R. buvo sulaikytas 2024 m. vasario 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 22 d.

9. Užtikrinant perduotino asmens teises, prokuroras, dalyvaujant advokatui Dariui Karabinui, A. R. supažindino su Europos arešto orderio turiniu ir jam išaiškino supaprastintą bei bendrą perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarkas, taip pat tokio perdavimo teisines pasekmes, specialiosios taisyklės sąvoką. A. R. nesutiko būti perduotas Vokietijos Federacinei Respublikai. Tokią pačią poziciją jis išsakė Vilniaus apygardos teisme.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

11. Perduotino asmens A. R. gynėjas advokatas Darius Karabinas skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartį panaikinti ir prokuroro pareiškimo netenkinti.

11.1. Gynėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos aplinkybės, numatytos BK 9¹ straipsnio 5 dalyje, todėl A. R. neperduotinas Vokietijos Federacinei Respublikai pagal išduotą Europos arešto orderį, o Vilniaus apygardos teismo nutartis yra naikintina.

11.2. Skunde gynėjas cituoja minėtą baudžiamojo įstatymo nuostatą ir teigia, kad nepagrįstai apygardos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog į bylą pateikti Vokietijos kompetentingos institucijos rašytiniai duomenys paneigia A. R. versiją apie tai, kad jis nebuvo informuotas nei apie Traunšteino žemės 2019 m. gruodžio 12 d. teismo sprendimą, nei apie bausmės vykdymo atidėjimo atšaukimą. Nurodo, kad, nors pranešimas apie bylos nagrinėjimą A. R. atliekant bausmę Nyderlandų kalėjime buvo įteiktas, tačiau iš pateiktos teismui medžiagos matyti, jog, nagrinėjant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, dalyvavo tik gynėjas. Duomenų, kad A. R. atsisakė dalyvauti posėdyje, nėra. Gynėjo teigimu, iš Vokietijos Federacinės Respublikos institucijų pusės nebuvo imtasi priemonių užtikrinti ginamojo dalyvavimą teismo posėdyje nuotoliniu būdu ir taip A. R. buvo atimta teisė teikti paaiškinimus ir ginti savo interesus Vokietijos teisme .

12. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Perduotino asmens A. R. gynėjo advokato Dariaus Karabino skundas atmetamas.

13. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, skundo nagrinėjimui pateikta Europos arešto orderio vykdymo medžiaga bei skundo argumentais, konstatuoja, kad sprendimas perduoti A. R. Vokietijos Federacinei Respublikai yra pagrįstas ir teisėtas, nėra jokių teisinių pagrindų, dėl kurių asmuo negali būti perduotas.

14. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dėl A. R. perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymui pagal Vokietijos Federacinės Respublikos Miuldorfo prie Ino apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. išduotą Europos arešto orderį, priešingai, nei teigiama skunde, teisingai įvertino Europos arešto orderio vykdymo medžiagos faktus, reikšmingus sprendžiant asmens perdavimo klausimą, tinkamai taikė bei aiškino BK 9¹ straipsnio nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 71¹ ir 73 straipsniai), Europos Sąjungos Tarybos pagrindų 2002 m. birželio 13 d. sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tvarkos reikalavimų.

15. Europos arešto orderis yra Europos Sąjungos valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita Europos Sąjungos valstybė narė įpareigojama suimti ir perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį, siekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, ir kuris atitinka Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos ir turinio reikalavimus (BPK 17¹ straipsnio 1 dalis). Europos arešto orderio sistema veikia abipusio pripažinimo principu. Teismas, spręsdamas klausimą dėl asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį, turi patikrinti, ar išduotas Europos arešto orderis atitinka jo turiniui ir formai keliamus esminius reikalavimus, ir ar nėra pagrindų, kuriais remiantis, asmuo negali būti perduodamas ar gali būti neperduodamas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, šiuo atveju Vokietijos Federacinei Respublikai. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas sprendimą perduoti A. R. Vokietijos Federacinei Respublikai pagal 2023 m. spalio 4 d. išduotą Europos arešto orderį už jame nurodytas nusikalstamas veikas, numatytas Vokietijos baudžiamojo kodekso 242 straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 267 straipsnio 1 dalyje, bei neperduoti A. R. Vokietijos Federacinei Respublikai paskirtos bausmės pagal Vokietijos Kelių eismo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą vykdymui, šiuos reikalavimus įvykdė.

16. BK 9¹ straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos pilietis neperduodamas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei, jeigu asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad sprendimas išduoti A. R. Vokietijos Federacinei Respublikai aiškiai pažeis jo pagrindines teises ir (ar) laisves.

17. Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Europos arešto orderis nagrinėjamu atveju išduotas dėl dviejų nusikalstamų veikų, padarytų Austrijoje ir Vokietijoje, už kurias A. R. yra nuteistas Miuldorfo prie Ino apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu laisvės atėmimo bausme. A. R. neneigė įvykdęs nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas pastaruoju nuosprendžiu, tik ginčijo, kad vieną iš dviejų nusikaltimų padarė Austrijoje, o ne Vokietijoje, todėl už jį negalėjo būti teisiamas Vokietijoje. Byloje nėra duomenų, kad A. R. minėtą nuosprendį būtų ginčijęs ir skundęs Vokietijos Federacinės Respublikos aukštesnės instancijos teismui. Traunšteino žemės apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu Miuldorfo prie Ino apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendis peržiūrėtas pagal prokuratūros skundą.

18. Žemesnysis teismas, atmesdamas nuteistojo A. R. poziciją dėl nepagrįsto nuteisimo Vokietijoje už Austrijoje padarytą nusikalstamą veiką, teisingai nurodė, kad iš Vokietijos Federacinės Respublikos Traunšteino prokuratūros pateikto 2024 m. balandžio 3 d. atsakymo į prokuroro prašymą matyti, jog Austrijoje įvykdytam nusikaltimui taikoma Vokietijos baudžiamoji teisė pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 7 skirsnio 2 dalies 2 punktą; Austrijos Respublika 2017 m. rugpjūčio 9 d. raštu perdavė baudžiamąjį persekiojimą šiuo klausimu Traunšteino prokuratūrai ir pranešė, kad prašymas dėl ekstradicijos Vokietijai nebus pateiktas.

19. Europos arešto orderyje nurodyta, kad A. R. inkriminuotos veikos kvalifikuojamos pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 267 straipsnio 1 dalį (už šias nusikalstamas veikas baudžiamajame įstatyme numatyta iki 5 metų, ar ilgesnė, laisvės atėmimo bausmė) bei Vokietijos Federacinės Respublikos Kelių eismo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Kaip teisingai nustatė žemesnysis teismas, nusikalstamos veikos, už kurias Vokietijos Federacinėje Respublikoje nuteistas A. R., pagal faktines aplinkybes atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, taigi atitinka abipusio veikų baudžiamumo taisyklę, tuo tarpu padaryta veika, numatyta Vokietijos Kelių eismo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte (vairavimas be vairuotojo pažymėjimo), pagal faktines aplinkybes neatitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK ar kituose baudžiamuosiuose įstatymuose, todėl neatitinka abipusio veikų baudžiamumo taisyklės.

20. Iš Europos arešto orderio vykdymo medžiagos matyti, kad, A. R. 2022 m. vasario 12 d. padarius nusikaltimą Nyderlanduose, dėl kurio Hagos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, Miuldorfo prie Ino apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimu jam buvo panaikintas ankstesniu šio teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir A. R. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė bei išduotas Europos arešto orderis.

21. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, Vilniaus apygardos teisme svarstant pastarojo išdavimo klausimą, A. R. nesutiko būti perduotas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimui į Vokietijos Federacinę Respubliką, nurodydamas, jog nežinojo apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą, kuriuo buvo panaikintas bausmės atlikimo atidėjimas. Pagrindinis gynėjo skundo aukštesniajam teismui argumentas taip pat yra tas, kad ginamasis nebuvo informuotas apie jo atžvilgiu priimamus sprendimus, svarstant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą dalyvavo tik A. R. gynėjas, tačiau nebuvo gauta duomenų, kad pats A. R. atsisakė dalyvauti posėdyje.

22. Žemesnysis teismas pagrįstai neįtikinančiais pripažino A. R. teiginius, kad jam nebuvo žinoma apie svarstymą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Nors Europos arešto orderio vykdymo byloje nėra duomenų, kad A. R., tuo metu atliekantis bausmę Nyderlandų kalėjime, būtų dalyvavęs teismo posėdyje svarstant dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tačiau, įvertinus medžiagoje pateiktus dokumentus, nėra pagrindo išvadai, jog jam nebuvo žinoma apie teisme gautą prašymą dėl jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir vykdomą atitinkamą procedūrą.

23. Žemesniojo teismo pavedimu, siekiant nustatyti, ar A. R. Vokietijoje dalyvavo teisminiuose procesuose, prokuroras kreipėsi dėl duomenų apie perduotino asmens informavimą dėl posėdžių Vokietijos Federacinėje Respublikoje gavimo.

23.1. Iš Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos atsakymo į prokuroro paklausimą bei pridėtų dokumentų, su kuriais (ir jų vertimu į lietuvių kalbą) susipažino tiek gynėjas, tiek A. R., matyti, kad A. R. asmeniškai dalyvavo Miuldorfo apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. posėdyje. Nuosprendis buvo paskelbtas jam dalyvaujant. Taip pat jis asmeniškai dalyvavo Traunšteino žemės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. posėdyje. Jis buvo atvesdintas iš kardomojo kalinimo. Traunšteino žemės teismo nuosprendis buvo paskelbtas jam dalyvaujant. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. posėdžio metu A. R. pats nurodė, jog, kai buvo nuteistas ir bausmės vykdymas atidėtas, jam buvo išaiškinta, kad jis negali padaryti naujo nusikaltimo, priešingu atveju, bus panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas.

23.2. Be to, kaip matyti iš Traunšteino prokuratūros atsakymo į 2024 m. balandžio 12 d. raštą, prieš panaikinant bausmės vykdymo atidėjimą (2023 m. gegužės 2 d. raštas) nuteistasis A. R., vadovaujantis 2023 m. balandžio 28 d. teismo sprendimu, buvo išklausytas. Raštas buvo parengtas vokiečių ir lietuvių kalbomis. Raštas pagal bylos medžiagą 2023 m. gegužės 17 d. buvo jam pristatytas registruotu laišku/užsienio grąžinimo kvitu tokiu adresu: Pi Flevoland, Larserdreef 300, 8233 HB Lelystad, t. y. Lelystado, Nyderlanduose, esančios bausmių vykdymo įstaigos adresu. Taip pat nurodyta, kad nutartis dėl bausmės vykdymo atidėjimo atšaukimo buvo išduota 2023 m. birželio 13 d. ir kartu su vertimu į lietuvių kalbą registruotu laišku/užsienio grąžinimo kvitu 2023 m. liepos 7 d. buvo pristatyta tokiu adresu: Pi Flevoland, Larserdreef 300, 8233 HB Lelystad.

23.3. Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentinga institucija pateikė ir priedus, kurie patvirtina, jog A. R. buvo gavęs tiek anksčiau paminėtų sprendimų nuorašus (su priedais dėl apskundimo tvarkos), tiek pranešimą apie gautą prašymą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Be to, iš pateiktų dokumentų matyti, kad A. R. buvo suteikta galimybė per dvi savaites nuo šio rašto pristatymo dienos, pareikšti savo nuomonę dėl prokuratūros prašymo panaikinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau jis šia teise nepasinaudojo. Taip pat A. R. nepasinaudojo teise minėtą teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimą, kuriuo buvo panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, apskųsti nustatyta tvarka.

23.4. Remiantis išdėstytais duomenimis, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyti BK 9¹ straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punkte numatyti asmens galimo neperdavimo pagal Europos arešto orderį pagrindai.

24. Pagal Sprendimo 2002/584/TVR preambulės 10 punktą, Europos arešto orderio mechanizmas remiasi aukštu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. Vadinasi, vykdančiosios Europos arešto orderį šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti gauta iš išdavusiosios Europos arešto orderį teisminės institucijos informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos duomenimis. Todėl žemesniajam teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingų institucijų pateikiamos informacijos patikimumo, priimtų sprendimų teisingumo ir pagrindo A. R. perduoti atlikti paskirtą ir neatliktą laisvės atėmimo bausmę buvimo. Aukštesnysis teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad Vokietijos Federacinės Respublikos teisminės institucijos pateikta konkreti informacija nepatikima, neparemta baudžiamosios bylos duomenimis.

25. Pažymėtina ir tai, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. posėdžio metu nei perduotinas asmuo A. R., nei pastarojo gynėjas neturėjo pastabų dėl papildomai pateiktų dokumentų iš Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingų institucijų. Vien A. R. asmeninis suinteresuotumas bet kokiu būdu išvengti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo nesuteikia pagrindo konkrečiu atveju konstatuoti, kad perdavimas pagal Europos arešto orderį pažeis jo pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves. A. R. abejonės dėl Vokietijos Federacinės Respublikos teisminių institucijų sprendimų, peržiūrint jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taip pat nėra tos aplinkybės, kurios suteikia pagrindą išvadai, jog konkrečiu atveju bus pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos duomenimis, Vokietijos Federacinės Respublikos Miuldorfo prie Ino apylinkės teismas, gavęs duomenis apie Hagos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį A. R. atžvilgiu, priėmė sprendimą bausmės vykdymo atidėjimą atšaukti, kadangi nuteistasis pažeidė Vokietijos Baudžiamojo kodekso 56 straipsnio nuostatas. Nuteistas asmuo, pažeidęs valstybės jam išreikštą pasitikėjimą atidedant bausmės vykdymą ir toliau daręs nusikalstamas veikas, privalo atlikti jam paskirtą ir neatliktą laisvės atėmimo bausmę.

26. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi pagrįstai buvo nutarta neperduoti A. R. Vokietijos Federacinei Respublikai paskirtos bausmės pagal Vokietijos Kelių eismo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą, vykdymui. Nesant skundo dėl šios nutarties dalies, plačiau dėl šio sprendimo aukštesniojo teismo nepasisakoma.

27. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją perduotino asmens A. R. gynėjo advokato Dariaus Karabino skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 74 straipsnio 2, 3 dalimis,

nutaria:

perduotino asmens A. R. gynėjo advokato Dariaus Karabino skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.