Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-1077-856/2025 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10460-2025-1 Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.14.8.3; 3.3.2.5; 3.3.2.6.3; 3.3.2.7; 3.4.6.13. (S)

2025 m. gruodžio 10 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. M. ir L. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų D. M. ir L. Š. prašymą dėl užsienyje sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjos D. M. ir L. Š. ypatingosios teisenos tvarka kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamos įpareigoti Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos įstaigą įtraukti į apskaitą pareiškėjų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini); priteisti iš valstybės pareiškėjų naudai visas bylinėjimosi išlaidas; pripažinti visą bylos medžiagą nevieša ir nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, o jei būtų žodiniai posėdžiai – juos daryti uždarus (neviešus) bei užtikrinti visišką pareiškėjų duomenų konfidencialumą siekiant apsaugoti jų asmeninio, lytinio, šeimyninio gyvenimo detales; kilus abejonių dėl teisinio reglamentavimo, kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl klausimo, ar CBARĮ 7 straipsnio 2 dalis, 3 straipsnio 4 dalis, CK 3.12 straipsnis neprieštarauja Konstitucijai (jos 29, 38 straipsniams, teisinės valstybės ir teisingumo principams) tiek, kiek jos neleidžia įtraukti į apskaitą teisėtai užsienyje sudarytos vienos lyties asmenų santuokos; pagal CPK 3 straipsnio 6 dalį spręsti klausimą dėl kreipimosi į EŽTT dėl konsultacinės išvados, ar atsisakymas įtraukti į apskaitą Lietuvoje teisėtai kitoje ES valstybėje sudarytą vienos lyties asmenų santuoką atitinka EŽTK 8, 12, 14 straipsnių nuostatas (asmens teisės į privatumą, šeimą, santuoką pažeidimas, diskriminacija pagal lytį ir lytinę orientaciją, teisėtų lūkesčių pažeidimas); atsižvelgdamos į tai, kad kiti teismai analogiškas civilines bylas yra sustabdę iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-8-502/2025 (proceso Nr. 3-66-3-00006-2025-3) išnagrinės Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą ištirti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 98 punkto teisėtumą, prašė teismo spręsti ir šios bylos sustabdymo klausimą, kai ji bus pradėta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. spalio 27 d. nutartimi atsisakė priimti D. M. ir L. Š. pareiškimą dėl užsienyje sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą.

3. Teismas nustatė, kad pareiškėjos, teikdamos prašymą dėl civilinės metrikacijos skyriaus įpareigojimo įtraukti jų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), į apskaitą Lietuvoje, nepateikė duomenų apie tai, jog Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje pareiškėjų prašymas dėl užsienyje sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą buvo priimtas, išnagrinėtas ir dėl prašymo buvo priimtas nepalankus pareiškėjoms sprendimas.

4. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 514 straipsnio 1 dalimi, tik tuo atveju, kai civilinės metrikacijos įstaiga atsisako atlikti prašomus veiksmus, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą dėl tokio atsisakymo teisėtumo įvertinimo.

5. Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nors pareiškėjos ir kreipėsi į Civilinės metrikacijos įstaigą dėl santuokos įrašo įregistravimo, tačiau Civilinės metrikacijos skyriaus nurodytų reikalavimų dėl kreipimosi į šią instituciją tvarkos nevykdė, šios institucijos veiksmų teisėtumo atsisakant priimti pareiškėjų prašymą neginčijo teisės aktų nustatyta tvarka ir pareiškėjų prašymas įstatymų nustatyta išankstine privaloma CPK 514 straipsnyje numatyta ginčų sprendimo ne teisme tvarka iš esmės nebuvo išnagrinėtas. Atsižvelgiant į tai, teismas atsisakė priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėjos D. M. ir L. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 27 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, nepriklausomai nuo to, kokia tvarka pareiškėjos kreipėsi į metrikacijos įstaigą, metrikacijos įstaiga pareiškimą išnagrinėjo ir davė pakankamai aiškų 2025 m. rugsėjo 30 d. atsakymą dėl pareiškimo esmės ir nurodė, kad atsisako įregistruoti civilinės būklės aktą - įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje sudarytą santuoką. Metrikacijos įstaiga netgi nurodė atsisakymo motyvus – nes santuoka neatitinka CK 3.12-3.17 straipsnio sąlygų ir Taisyklių 98 punkto. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos nepasinaudojo ikiteismine tvarka, yra visiškai nepagrįsta. Institucijos atsakymas aiškus ir yra priimtas sprendimas dėl kreipimosi esmės.

6.2. Visuotinai žinoma, kad vienos lyties asmenų santuokos nėra įtraukiamos į apskaitą Lietuvoje, metrikacijos įstaigos visuomet atsisako tai daryti, atsakymas būna standartinis. Dėl to Lietuvoje vyksta jau keletas bylų, kurios sustabdytos iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-8-502/2025 (proceso Nr. 3-66-3-00006-2025-3) išnagrinės Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą ištirti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 98 punkto teisėtumą. Kadangi Lietuvoje neegzistuoja tvarka, pagal kurią būtų apskaitomos vienos lyties asmenų santuokos, sudarytos užsienyje, todėl pirmosios instancijos teismo reikalavimas pasinaudoti neegzistuojančia ikiteismine tvarka yra neteisingas ir formalus.

6.3. Pasinaudoti tinkama ikiteismine tvarka neįmanoma ne tik de jure, bet ir de facto. Elektroniniu paštu metrikacijos įstaiga dokumentų nepriima, nors jie ir buvo pasirašyti kvalifikuotais elektroniniais parašais, o pateikti prašymo per Registrų centro savitarną taip pat neįmanoma – būtina užpildyti pareiškėjų duomenis laukeliuose „JIS“ ir „JI“ – sistema pritaikyta tik skirtingų lyčių asmenų santuokoms. Įvedant vienos lyties asmenų kodus, sistema išmeta klaidą – neleidžia pateikti prašymo, kai asmenys yra vienos lyties. Tokiu būdu skundžiama nutartimi teismas prisideda prie dirbtinio biurokratizmo, kai iš pareiškėjų reikalaujama pasinaudoti tvarka, kuria neįmanoma pasinaudoti nei de jure, nei de facto. Tai vertintina kaip papildoma pareiškėjų diskriminacija.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą tuo pagrindu, kad nebuvo laikytasi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

10. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimi ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Taigi, teisinis reglamentavimas numato, kad teismas turi pareigą atsisakyti priimti pateiktą ieškinį, kai nustatomos dvejopo pobūdžio sąlygos: 1) ginčui yra privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme tvarka; 2) ieškovas nesilaikė nustatytos ginčo sprendimo tvarkos.

11. CPK 514 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pareiškimas dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo paduodamas civilinės metrikacijos įstaigos, atsisakiusios registruoti civilinės būklės aktą, atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti civilinės būklės akto įrašą, buveinės apylinkės teismui. Teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini (CPK 514 straipsnio 2 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjos sudarė santuoką. 2025 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjos kreipėsi į Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyrių su prašymu įtraukti jų santuoką į apskaitą Lietuvoje. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyrius pateikė 2025 m. rugsėjo 30 d. atsakymą, kuriame nurodė, kad nustačius, jog pareiškėjų 2025 m. rugsėjo 9 d. pateiktas prašymas neatitinka Taisyklėse nustatytų reikalavimų, Skyrius, vadovaudamasis Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, atsisako įregistruoti civilinės būklės aktą - įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje sudarytą santuoką.

13. Minėtame 2025 m. rugsėjo 30 d. rašte Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyrius pažymėjo, kad išnagrinėjus prašymą nustatyta, jog prašymas, pateiktas elektroniniu paštu, skirtas santuokos registravimo paslaugai gauti, o ne užsienio valstybėje įregistruotos santuokos įtraukimui į apskaitą ir neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintos prašymo formos dėl užsienyje įregistruotų santuokų įtraukimo į apskaitą bei Taisyklėse nustatytos prašymo pateikimo tvarkos. Civilinės metrikacijos skyrius pasiūlė pareiškėjoms prašymą dėl užsienyje įregistruotos santuokos įtraukimo į apskaitą pateikti Taisyklių nustatyta tvarka, t. y. pateikti atvykus į pasirinktą civilinės metrikacijos įstaigą, registruotu paštu, per kurjerį ar per VĮ Registrų centro savitarną (Užsienyje įregistruotos santuokos registravimas - VĮ Registrų centras) bei užpildyti patvirtintą prašymo formą.

14. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyrius taip pat nurodė, kad pareiškėjų reikalavime pateiktos aplinkybės bei teisės aktų nuorodos neatitinka pageidaujamos paslaugos – įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje sudarytą santuoką, nagrinėjimui reikalingų teisės aktų nuostatų. Įstaiga atkreipė dėmesį, jog „civilinės metrikacijos įstaigos į apskaitą įtraukia tik tas santuokas, kurios užsienio valstybėse įregistruotos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose nustatytų santuokos sudarymo sąlygų (Taisyklių 98 punktas)“.

15. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su 2025 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriaus atsakymo turiniu, sutinka su apeliančių atskirojo skundo argumentais, jog konkrečiu atveju civilinės metrikacijos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjų pateiktą prašymą, ne tik priėmė sprendimą atsisakyti įregistruoti civilinės būklės aktą - įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje sudarytą pareiškėjų santuoką, kas reiškia, kad pareiškėjų pateiktas pareiškimas dėl civilinės būklės akto registravimo atitinka CPK 514 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus, tačiau institucija pasisakė ir dėl prašyme nurodytų argumentų, teigdama, jog pareiškėjų prašyme nurodytos aplinkybės bei pagrindai neatitinka teisės aktų nuostatų bei, kad vadovaujantis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 98 punktu, į apskaitą įtraukiamos tik tos santuokos, kurios užsienio valstybėse įregistruotos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose nustatytų santuokos sudarymo sąlygų.

16. Įvertinus kilusio ginčo pobūdį bei remiantis nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjos nepasinaudojo išankstine privaloma ginčų sprendimo ne teisme tvarka, ir kad dėl prašymo nebuvo priimtas nepalankus pareiškėjoms sprendimas, netinkamai ir formaliai taikė CPK 5 straipsnio 1 dalį bei 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas. Nustatytas netinkamas proceso teisės normų taikymas yra pagrindas naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjų prašymo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pareiškimo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.