Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. S., išnagrinėjusi M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. 2016 m. balandžio 5 d, apie 09.25 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rūsyje, tyčia spyrė į K. M. sandėliuko duris ir jas išlaužė, tuo padarydamas nežymią turtinę žalą. Šiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50³ straipsnyje.

M. S. apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, į posėdį jis neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, taip pat nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas vertina, kad M. S. vengia atvykti į teismo posėdį, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Be paties M. S. prisipažinimo jo kaltę padarius ATPK 50³ straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Iš M. S. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 12P-61209016-16 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Vilniaus apskrities VPK 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio D. P. 2016-04-05 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2016-04-05, apie 20.15 val., patruliuojant gautas pranešimas apie išlaužtas rūsio duris. Atvykus nurodytu adresu, pranešėja K. M. paaiškino, kad jos kaimynas M. S. išspyrė jos rūsio duris, kadangi ji įvarė jam priklausantį dviratį į M. S. rūsį. Dviratį M. S. buvo palikęs bendro naudojimo patalpose, taip užstatydamas jos sandėliuko duris. Išlaužtos rūsio durys užfiksuotos fotonuotraukose (b. l. 5-6). K. M. pareiškime nurodė, kad 2016-04-05, apie 09.25 val., namo rūsyje jos kaimynas M. S. išlaužė sandėliuko duris. Apie 09 val. atėjusi į sandėliuką pasiimti savo daiktų, rado sandėliuko duris užstatytas dviračiu. Kadangi M. S. dažnai nerakina savo rūsio durų, jas tik užkabindamas spyna, ji dviratį įvežė į jo rūsį. Pasiėmusi savo daiktus išėjo iš sandėliuko, o maždaug po 15 minučių grįždama namo prie įėjimo į laiptinę sutiko M. S., kuris ėjo į rūsį. Po poros minučių M. S. išbėgo iš sandėlio ir pakeltu tonu pradėjo jos klausinėti, ar ji buvusi rūsyje. Paaiškėjus, kad tai ji įvarė dviratį į M. S. rūsį, pastarasis pradėjo keiktis, po to grįžo į rūsį, kur netrukus pasigirdo trenksmas, o kiek vėliau ji rado išlaužtas sandėliuko duris (b. l. 3). Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio vyr. tyrėjos G. N. 2016-05-19 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-05-19 telefonu susisiekus su K. M., ši nurodė, kad dėl išlaužtų durų jai padaryta apie 60 eurų turtinė žala, tačiau jokių šią žalą patvirtinančių dokumentų ji neturi. 2016-05-19 pareigūnams G. N. ir M. B. nuvykus pas K. M. ir apžiūrėjus sandėliuko duris, nustatyta, kad durys yra suremontuotos, jas sutvarkė M. S. (b. l. 11).

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. S. sugadino svetimą nedidelės vertės turtą, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 50³ straipsnį.

Pažymėtina, jog dėl apgadintų rūsio sandėliuko durų nukentėjusioji K. M. nurodė patyrusi apie 60 eurų turtinę žalą, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų nukentėjusioji pateikti negalėjo. Iš vėlesnių 2016-05-19 tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių matyti, kad durys buvo suremontuotos, remontą atliko pats M. S.. ATPK 37 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu administraciniu teises pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, apylinkės teismo teisėjas, spręsdamas klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracini teises pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl kaltininko pareigos atlyginti turtinį nuostolį. Kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas šias teisės normas yra pažymėjęs, kad vadovaujantis ATPK 37 straipsnio 1 dalimi, asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, gali būti įpareigojamas atlyginti turtinį nuostolį, tačiau toks įpareigojimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai dėl turtinio nuostolio padarymo fakto bei jo dydžio apskaičiavimo nekyla jokių pagrįstų abejonių. Tose situacijose, kai dėl padaryto turtinio nuostolio ar jo dydžio galima nuspręsti tik atlikus papildomą aplinkybių tyrimą, remiantis ATPK 37 straipsnio 1 dalimi, sprendimas, įpareigojantis atlyginti turtinius nuostolius, negali buti priimamas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad ATPK nėra numatytas civilinio ieškinio institutas, proceso dalyviams nėra suteiktos procesinės teisės, susijusios su turtinių reikalavimų nagrinėjimu, nėra numatytos kitos turtinių reikalavimų nagrinėjimui būtinos taisyklės. Taikant ATPK 37 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnio 3 dalį yra susiformavusi teisminė praktika, nustatanti, kad padarytas turtinis nuostolis atlyginamas tik nukentėjusiajam prašant; nukentėjusiajam prašymą pareiškiant laikantis Civilinio proceso kodekso numatytų reikalavimų ieškinio turiniui ir formai, kartu pateikiant teismui įrodymus dėl nuostolio dydžio; nukentėjusioji nuostolių atlyginimą turi įrodyti dokumentais. Tad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusiajai K. M. išaiškinama, jog tuo atveju, jeigu durys buvo suremontuotos nepilnai, ji dėl padaryto pažeidimo turėjo papildomų neatlygintų išlaidų, pastaroji turi teisę prašyti atlyginti patirtą žalą civilinio proceso tvarka.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę), nei atsakomybę sunkinančių, nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinama M. S. asmenybė (baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus M. S. ATPK 50³ straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 50³ straipsniu, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. S. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ straipsnyje, ir paskirti jam 28 eurų dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 16058099983. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).