Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Stefanija Sakalauskienė sekretoriaujant Mortai Srėbaliūtei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Arošienei, gynėjui advokatui Vilmantui Poškui, mažamečių nukentėjusiųjų įstatyminei atstovei E. L., Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Alginai Gorodkovienei, kaltinamajam S. F., viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, dirba UAB “A., baldų aptraukėju, gyvenamoji vieta nedeklaruota, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2013-12-05 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. - laisvės apribojimu 6 mėn.; 2) 2014-01-27 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d., 140 str. 2 d. - laisvės apribojimu 8 mėn., paskirtą bausmę LR BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu subendrinus su 2013-12-05 nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 m.; 3) 2015-11-04 Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 145 str. 1 d., 140 str. 2 d. - 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, kuri 2016-07-29 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo pakeista į 90 parų arešto bausmę; 4) 2017-01-30 Telšių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d., 165 str. 1d., 138 str. 1d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas neišnykęs, bausmė nėra atlikta, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (du epizodai).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė:

Aprašomoji dalis

S. F. laikotarpyje nuo 2012 m. iki 2016 m. birželio mėnesio, tikslus laikas ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose adresu (duomenys neskelbtini)., auklėdamas savo mažamečius vaikus ir panaudodamas fizinį smurtą prieš savo mažamečius vaikus, tai yra prieš D. F., gim. (duomenys neskelbtini), A. F., gim. (duomenys neskelbtini), J. F., gim. (duomenys neskelbtini), jiems tyčia ranka ir diržu sudavė nenustatytą kiekį smūgių per pirštus ir sėdmenis: D. F., tyčia sudavė ranka ir diržu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, A. F., tyčia ranka ir diržu sudavė nenustatytą kiekį smūgių per koją, kelį, J. F., tame tarpe ir 2015 m. pavasarį ar rudenį, tikslesnis laikas ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose adresu: (duomenys neskelbtini)., savo mažametį sūnų A. F., gim. (duomenys neskelbtini), einantį jį apsimauti guminių batų, tyčia rankomis pakėlė už pažastų, jį metė ant grindų, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą

Teisiamasis S. F. teisiamojo posėdžio metu dėl pareikštų kaltinimų neprisipažino ir paaiškino, kad nuo 2004 m. pradėjo kartu gyventi su E. L.. Iš pradžių gyveno Šiauliuose, 2006 m. parsikraustė į(duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) susilaukė su E.pirmojo vaiko, t.y. D. F.. Paskui jiems gimė A., J. ir U.. 2012 m. visa šeimyna parėjo gyventi į (duomenys neskelbtini). Su E. drauge gyveno iki 2016 m. Dirbęs pas ūkininką, miškuose. Vartojęs alkoholį vieną kartą per savaitę. Būdavę priekaištų dėl išgėrinėjimo, kildavęs triukšmas. Atvažiuodavusi policija. Konfliktų metu buvę ir vaikai, bet jis vaikų niekada nemušdavęs. Nuo 2016 m. gyvena Šiauliuose pas mamą. Dažnai važiuoja lankyti savo vaikų, jų santykiai geri. Daugiausiai bendrauja su D., jie su ja susiskambina telefonu. Jis tikrai nėra mušęs ranka per sėdmenis nei D., nei A., nei J.. D. nėra tikrai mušęs su diržu. Taip pat nėra paėmęs A. ir jo pasodinęs ant grindų. Nė karto nėra mušęs savo vaikų. S. F.pripažino, kad savo vaikus auklėdavo, bei tai darydavo tik žodžiais, yra D., A. ir J. pastatęs į kampą. Į kampą vaikus statydavo dėl to, kad jie neklausydavo ir taip jis juos nubausdavo. Po tokių bausmių vaikai suprasdavo, ką ne taip padarė ir paskui jie taip nebesielgdavo. Vieną kartą buvo teistas už neva panaudotą smurtą prieš A., bet jis buvo neteisingai apkaltintas. Pamena, kad tą vakarą į namus grįžo neblaivus. Tuo metu namuose buvo E. su vaikais. Jam grįžus A. buvo kažkur užsigavęs vieną akį, kiek suprato vaikas kažkur buvo atsitrenkęs. Kadangi jis buvo neblaivus, tarp jo ir E. kilo konfliktas, kurio metu ji iškvietė policijos pareigūnus ir jiems pasakė, kad jis primušo vaiką. Už tą buvo nuteistas. Neneigia, kad ne kartą smurtavo prieš E., smurto panaudojimo metu yra ne kartą daužęs namų langus, namuose esančius baldus. Tiki, kad vaikai matydavo tuos jo veiksmus, gailisi, kad vaikams tekdavo matyti tokį vaizdą. Namuose būdavę du kompiuteriai, vienu kompiuteriu naudojosi vaikai, kitu – tėvai. Vaikai lankė darželį ir mokyklą, niekas nematė sužalotų vaikų.

Nukentėjusiųjų įstatyminė atstovė E. L. parodė, kad 2006 metais pradėjo gyventi su S. F.. Drauge gyveno iki 2016 m. birželio mėnesio. Per tuos 10 metų susilaukė 4 vaikų, t. y. D. F., gim.(duomenys neskelbtini), A. F., gim. (duomenys neskelbtini), J. F., gim. (duomenys neskelbtini), U. F., gim. (duomenys neskelbtini). Kai gyveno kartu, S. F. ne kartą smurtavo prieš ją. Nuo 2012 metų S. F. pradėjo smurtauti, nes dažnai pradėjo vartoti alkoholį. Kai išgerdavo pasidarydavo agresyvus, smurtaudavo prieš ją ir vaikus. Kai būdavo neblaivus, pykdavo, kad A. ir D. laksto aplink. Jis juos sudrausmindavo, liepdavo anksčiau eiti gulti. Būdamas neblaivus liepdavo mokytis, tikrindavo namų darbus. Koks buvo tiksliai laikas nepamena, bet kažkur prieš 2 metus, pavasarį, tikslaus mėnesio nepamena, S. F. paėmė virtuvėje A. už pažastų ir stipriau pasodino ant grindų. Pasodino ant grindų A., nes jis S. F. "maišėsi po kojomis“. Pamena, kad tada A. pradėjo verkti, nes tikriausiai jam skaudėjo. S. F. ji sudrausmino už tokį jo elgesį, bet policijos nekvietė. S. F. ne kartą yra sudavęs ranka per užpakalį D. ir A. bei J.. Vaikus jis taip sudrausmindavo, kai jie nesilaikydavo drausmės. Nė karto po tokių „sudrausminimų“ nebuvo likę jokių žymių. Tačiau kai suduoda vaikui – tai skauda. Nuo 2016 m. birželio mėnesio nebegyvena su S. F.. Per tą laikotarpį jis su vaikais bendraudavo telefonu. 2017-01-27 pas juos į namus atvyko Vaikų teisių darbuotoja Algina Gorodkovienė. Darbuotoja nurodė, kad atvyko dėl to, kad S. F. nori matytis su vaikais ir dėl to kreipėsi į teismą. A. Gorodkovienė nurodė, kad nori pasikalbėti su jos vaikais D. ir A.. Darbuotoja vienu metu kalbėjosi ir su D., ir A.. Ji klausė vaikų, ar jie nori matytis su tėvu. Negirdėjo, ką A. pasakojo darbuotojai, nes tuo metu buvo išėjusi iš kambario. Girdėjo, kaip D. sakė, kad nori važiuoti pas tėtį, bet jo bijo, kad jis nešauktų ant jos ir nemuštų. Dar girdėjo kai D. sakė, kad S. ją mušo diržu. A. Gorodkovienė su vaikais kalbėjosi gan trumpai. A. Gorodkovienei kalbantis su vaikais ji pati dalyvavusi. S. F. ne kartą D., A., J. yra sudavęs ranka per užpakalį. Jis vaikams suduodavo per rūbus, kad būtų sudavęs per nuogą kūną, nėra mačiusi. Po tokių sudavimų vaikams nė karto nebuvo likę kokių nors žymių. Kai S. F. būdavo neblaivus, jis daug dažniau šaukdavo ant vaikų. Kai jis būdavo neblaivus, namuose vyraudavo tokia įtampa, kad bijodavo ir ji, ir vaikai. Yra mačiusi 4-5 kartus, kaip S. diržu sudavė D. per užpakalį. Diržu sudavė per rūbus. D. mušdavo todėl, kad ji nepadarydavo namų darbų, nesusitvarkydavo kambario. Kiek pamena D. visada po tokių „auklėjimų“ pradėdavo verkti, nueidavo į savo kambarį. Kai pamatydavo tokį S. auklėjimo būdą, visada jį sudrausmindavo, o jis jai atsakydavo, kad nesikištų, nes jis taip auklėja vaikus. Po tokio auklėjimo nematė, kad D.i ant kūno, t.y. užpakalio būtų likę diržo žymių. Kad A. su J. būtų gavę diržu, nėra mačiusi, nes jis juos drausmindavo mušdamas ranka per užpakalį. Vaikų gydytoja yra Valiūtė, bet jai nebuvo pasakojama apie smurtą, nėra užfiksuota, kad buvo vartojamas smurtas, nes nebuvo žymių. Vaikai iki šiol bijo tėvo. Jis mušė D. stovinčią, kai su kuprine ji prie jo prieidavo, kai tikrindavo jos pamokas. Kartais mušdavo.

Apklausiant mažamečius pas ikiteisminio tyrimo teisėją iš apklausos protokolų bei vaizdo ir garso įrašų matyti, kad nukentėjusioji J. F. parodė, kad gyvena pas mamą, su dėdžiu, su D., ir mažiuku broliuku, ir ji. Neprisimena laiko, kai gyveno su tėčiu, seniai jo nematė. Jai nepatinka būti su tėčiu, nori būti su kūma. Tėtis girtas būna, guli lovoje. Kai tėtis buvo, atvažiavo policija ir močiutė šaukė. Tėtis mušė ją per koją, per kelius. Jai nepatinka būti su tėčiu, jai skaudėjo, kai mušė. Tėtis mušė ir D., ir A., ir mamą mušė per galvą, ir mama pabėgo. Ji tada buvo namuose. Ji nenori pas tėtį būti. Kai tėtis mušė, buvo mėlynė. Tėtis pasakė: eikit į kambarį, eikit į lauką miegoti. Ji bijo tėčio. Tėtis sakė: ar tu nori gauti? Tai buvo seniai. (b. l. 23-24).; Nukentėjusysis A. F. parodė, kad dabar gyvena (duomenys neskelbtini)su mama, patėviu, jo vardas D., su sese ir vienu broliu. Jam septyni metai. Su tėčiu nebegyvena nuo penkerių metų. Nelabai patiko gyventi su tėčiu. Jis kartais mušė jį arba seses, brolius, mamą. Mušdavo į visas vietas, su ranka, diržu. Paėmęs jį metė į žemę, bet mama jį apgynė. Tėtis vardu S.. Jis mušė mamą, brolį J.. J. mušė kaip ir jį su ranka ir diržu. D. mušė kaip J. ir jį. Mažojo broliuko nemušė. Nepamena, kada paskutinį kartą mušė. Buvo du kartus susitikęs su tėčiu. Kai mušdavo, šaukdavo ant jo, ką sakydavo, nepamena. Skaudėdavo kartais. Sesei nematydavo mėlynių. Kad mamai yra mėlynių, žinojo, bet nematydavo. Jei nemuštų ir nešauktų, norėtų gyventi su tėčiu. Kai tėtis yra išvažiavęs – jo nebijo, kai kartu gyveno, bijojo. Parodė, kad tėtis paėmė už rūbų priekyje ir patampė, parodė, kad ant kojos buvo mėlynė. (34-35 b. l.); Nukentėjusioji D. F. parodė, kad jai 10 metų, gyvena (duomenys neskelbtini) su mama, sese, broliu, bei dėde. Tėtis gyvena Šiauliuose. Nebegyvena nuo 2015 m. su tėčiu. Su tėčiu sutaria ir gerai, ir blogai. Jai nepatinka būti su tėčiu. Geria tėtis alų, mušasi, mamą muša. Pamena, kad tėtis lovoje gulėjo, jis močiutę apšaukė. Daug kartų yra mušęs: per pirštus ir per subinę. Mušė ranka ir su diržu. Neatsimena kada. Brolį A. yra mušęs. Paėmė jį už čia (rodo į apykaklę) ir metė ant žemės, su diržu dar mušė. Mamą yra mušęs. Kai juos mušė, jie gyveno tada su tėčiu. Jai skaudėjo, kai ją mušo, nepyko, nežino už ką mušė. U. nemušė, J. nežino, ar mušdavo. Kai ją mušdavo mama eidavo ginti, kad tėtis nemuštų. Kai mamą mušė, jai liko mėlynės, skaudėjo nugarą. Jai tik paraudonuodavo arba atsirasdavo mėlynės. Broliui nežino, ar buvo kokių randų, ji nežiūrėjo. Tėtis beveik kiekvieną dieną gerdavo alų ir degtinę. Mamos prašydavo cigaretėms, eidavo pas draugų. Eidavo pas draugus gerti. Kai būdavo blaivas, ne taip dažnai mušdavo, girtas irgi nedažnai mušdavo. Paskutinį kartą sekmadienį bendravo. Parašė tėtis žinutę, kad pasiilgo, nori juos pasiimti. Nenorėtų, kad vėl pasiimtų, nes gali primušti ir šaukti. Ji bijo tėčio. Mušė brolį A.. Kai mušė brolį ir ją, tada dar tėtis gyveno kartu su jais. (b. l. 45-46). (Diskeliai vokuose prie bylos viršelio).

Liudytoja R. B. paliudijo, kad ji dirbanti (duomenys neskelbtini) seniūnijoje socialinio darbo organizatore. Nuo 2015 m. vasario 15 d. žino S. F. šeimą, nes toje šeimoje kildavę konfliktai tarp tėvų. 2015 metų vasaros pabaigoje D. F. dienos centro darbuotojai buvo pasakiusi, kad tėtis pastūmė ją į krosnį ir jai suskaudo šoną. Tačiau D. jai pačiai sakiusi, kad paslydo.

Liudytoja E. S. paliudijo, kad D. F. ji žinanti kaip vaiką, kuri lankė dienos centrą. Ji ateina tvarkinga, atsiveda kartais ir mažesnius brolį ir seserį. Kita darbuotoja (A. L.) įžvelgusi, kad D. F. visko bijo, sakiusi, kad bijo ir į mokyklą eiti, bet kodėl negalėjo įvardinti. Sakė, kad buvo pas tetą ir po to pasakiusi, kad jai papasakojusi apie tai, kad ją mušė tėtis ir dėl to teta apsiverkusi.

Liudytoja R. Ž. paliudijo, kad ji buvusi D. F. mokytoja. Dirbusi prailgintos dienos grupėje ir fizinio lavinimo mokytoja. Per fizinio lavinimo pamoką D. F. buvę pasidarę bloga, sakiusi, kad jos šeimoje kažkas negerai, tada dar F. gyvenęs kartu šeimoje. Tada ji mačiusi vieną kartą , kad D. kojytė buvusi nubrozdinta, bet ji pasakiusi, kad griuvusi ant malkų. Vieną pavasarį buvusi kalba, kad D. F. pasakiusi, kad dabar su tėte ne kaip, o paklausus ar mušė tėtė, atsakė, kad taip, bet ji pati daugiau neklausinėjusi, mergaitė esanti jautri, nepasitikinti savimi.

Liudytoja J. L. paliudijo, kad ji esanti E. L. sesuo ir ji konkrečiai nėra mačiusi, kad S. F. muštų vaikus, bet iš pačių vaikų pasakojimų žinanti, kad jis smurtavo savo vaikų atžvilgiu. Prieš tris metus rugsėjo mėnesį (2014 metais) D. F. pasakojo, kad tėtis puolė mušti vaikų. Vartojo smurtą prieš A. F.. Sakė, kad A. F. trenkė, bet vaikai nesakydavo konkrečiai su kuo ir į kurias vietas suduodavo. Dėl psichinių traumų ar dėl sužalojimų į medikus nesikreipė, bet vaikai bijodavo tėčio ir sakydavo, kad tėtis juos muša. Diržo žymių nėra mačiusi ant vaikų, nes ji vaikų neapžiūrinėdamusi, tačiau vaikai pasakodavo, tai yra D. sakė, kad tėtis mušė A.. Namuose buvę išdaužyti langai, traumuodavo vaikus, ant jų šaukdavo naktimis, buvo gąsdinami, neleisdavo miegoti. Mananti, kad tėvas neturi taip elgtis, turi būti nubaustas, kad ateityje taip nebesielgtų ir tai nebesikartotų vaikų atžvilgiu.

Iš 2017-01-27 Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijos (b. l. 10) matyti, kad specialistės A. Gorodkovienės kalbinti vaikai D. F. ir A. F. pasakojo, kad jų tėvas S. F., kai gyveno kartu, juos mušdavo diržu ir ranka, bei A. yra metęs į žemę.

Esant byloje tokiems įrodymams teismas daro išvadą, kad S. F. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 3 d., nes jis gyvendamas kartu su nukentėjusiais asmenimis, tai yra su savo mažamečiais vaikais D. F., A. F. ir J. F. vienoje šeimoje, juos auklėdamas, tai yra tęsdamas savo nusikalstamas veikas mažamečių atžvilgiu vartojo fizinį bei psichologinį smurtą, tuo sukėlė jiems fizinį skausmą. Teismas padarė tokią išvadą įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, o būtent pačių mažamečių duotus parodymus bei liudytojų parodymus.

S. F. kaltinamuoju aktu buvo pareikšti kaltinimai dviejuose epizoduose, tai yra dėl to kad laikotarpyje nuo 2012 m. iki 2016 m. birželio mėnesio, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose adresu: (duomenys neskelbtini)., panaudodamas fizinį smurtą prieš savo mažamečius vaikus: D. F., gim. (duomenys neskelbtini), A. F., gim. (duomenys neskelbtini), J. F., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. tyčia ranka ir diržu suduodamas nenustatytą kiekį smūgių per pirštus ir sėdmenis D. F., tyčia suduodamas ranka ir diržu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas A. F., tyčia ranka ir diržu suduodamas nenustatytą kiekį smūgių per koją, kelį J. F., tuo sukeldamas nukentėjusiesiems fizinį skausmą, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. ir dėl to, kad 2015 m., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose adresu: (duomenys neskelbtini)., tyčia rankomis pakeldamas už pažastų savo mažametį sūnų A. F., gim. (duomenys neskelbtini), jį metė ant grindų, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta konkrečiai kada ir kiek kartų buvo vartojamas smurtas mažamečių atžvilgiu, bet teisme buvo nustatyta ir įrodyta, bei teismui nekyla abejonių dėl to, kad S. F. auklėdamas savo mažamečius vaikus laikotarpyje nuo 2012 metų iki 2016 metų birželio mėnesio, tai yra iki tol kol gyveno kartu su šia šeima, tai yra su mažamečiais vaikais, jų atžvilgiu vartojo smurtą sukeldamas jiems ir fizinį skausmą. Tačiau kadangi šioje byloje nustatyta, kad ir kaltinamajame akte nurodytas kaip antras epizodas, kuris nurodytas padarytas 2015 metais, tai yra laikotarpis, kurį apima laikotarpis nuo 2012 metų iki 2016 metų birželio, todėl jis nekvalifikuotinas kaip atskiras nusikaltimas.

S. F. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra (LR BK 59 str.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 60 str.).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad yra padarytas nesunkus nusikaltimas, tačiau S. F. analogiškas nusikalstamas veikas daro pakartotinai, jis šiuos nusikaltimus darė dar iki tol kol buvo nuteistas laisvės atėmimu ir po to, todėl jam skirtina bausmė - laisvės atėmimas (BK 56 str.). Paskyrus laisvės atėmimo bausmę šioje byloje, bausmė turi būti bendrinama iš dalies sudedant su bausme, kuri buvo paskirta jam iki nuosprendžio pirmojoje byloje (LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 9 d.).

Spręsdamas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis šiuo metu dirba, su nukentėjusiais vaikais ir jų įstatymine atstove E. L. kartu nebegyvena. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nustatant įpareigojimus, galinčius turėti teigiamos įtakos, kad asmuo ateityje nebenusikalstų (BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 6 p., 8 p., 9 p., 10 p), tai yra paliekant tuos pačius įpareigojimus, kurie jam buvo skirti ankstesniu nuosprendžiu, nes šie įpareigojimai, gali turėti teigiamos įtakos, kad asmuo ateityje nebenusikalstų.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais (b. l. 114-116) - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais,

nusprendžia:

S. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 ir 9 dalimis prie 2017 m. sausio 30 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį - tris mėnesius - ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal 2017 m. sausio 30 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 10 punktais, bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant S. F. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nesilankyti nukentėjusiųjų ir jų įstatyminės atstovės E. L. gyvenamojoje vietoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

S. F. 2017 m. vasario 22 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Telšiai) prokurorės Jūratės Arošienės nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.