Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl 2014 m. gegužės 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiamu nutarimu Pažeidėjas nubaustas : pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. 130 Lt bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d. 3300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 m. 10 mėn.; pagal ATPK 126 str. 4 d. 2300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 m. 4 mėn.; pagal ATPK 123 str. 5 d. 90 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir Pažeidėjui skirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 4000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 m. 6 mėn.

Pažeidėjas nubaustas už tai, kad 2013-11-12 13.00 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 106, 231, 233, 234, 238 p. reikalavimus, t.y. vairavo nedraustą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) manevruodamas atbuline eiga, neįsitikino, jog tai daryti yra saugu, ir atsitrenkė į gyvenamojo namo tvorą, apgadindamas tvorą bei automobilį. Po to, iš eismo įvykio vietos pasišalino, po eismo įvykio iki blaivumo nustatymo ir įvykio aplinkybių išaiškinimo vartojo alkoholį, jam buvo nustatytas vidutinis girtumas – 1.93 promilės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniu skundu Pažeidėjas nesutinka su byloje esančių duomenų vertinimu bei jų pripažinimu įrodymais, patvirtinančiais jo kaltę padarius inkriminuotus pažeidimus, o taip pat tvirtina, kad nebuvo užtikrinta jo teisė naudotis vertėjo paslaugomis bei kad jam paskirta administracinė nuobauda pasibaigus įstatyme numatytam nuobaudos skyrimo terminui. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs Pažeidėjo skundo argumentus dėl jo kaltės padarius inkriminuotus pažeidimus bei įrodymų vertinimo, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą bei patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, pripažįsta, jog apylinkės teismo išvados šioje byloje yra pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus visus byloje esančius įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, t. y. apylinkės teismas visiškai pagrįstai konstatavo Pažeidėjo kaltę padarius ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d. ir 123 str. 5 d. numatytus pažeidimus.

Visų pirma, aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pagal ATPK 35 str. 5 d., kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju matyti, jog Pažeidėjas Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu buvo nubaustas 2014-02-24. Šis apylinkės teismo nutarimas buvo panaikintas 2014-04-30 Panevėžio apygardos teismo nutartimi ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Skundžiamas apylinkės teismo nutarimas buvo priimtas 2014-05-26, t. y. nepraėjus nė vienam mėnesiui nuo apygardos teismo nutarties, kuria buvo panaikintas 2014-02-24 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimas, įsiteisėjimo dienos. Taigi priimant skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ATPK 35 str. numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai nebuvo suėję.

ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra tik teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

Šios administracinės bylos faktiniai duomenys rodo, jog liudytojas O. M. būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tiek savo 2013-11-12 paaiškinime, tiek apklausiamas liudytoju pirmosios instancijos teisme nuosekliai tvirtino matęs, kaip įvykio dieną Pažeidėjas buvo atvažiavęs į kiemą, išlipęs iš automobilio kelioms minutėms buvo kažkur nuėjęs, o grįžęs ir pradėjęs važiuoti atbuline eiga įvažiavo į tvorą. Į tai niekaip nesureagavęs Pažeidėjas tuo pačiu automobiliu nuvažiavo tolyn. Liudytojas parodė įsidėmėjęs, kad Pažeidėjas vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Be to, teismo posėdžio metu liudytojas patvirtino, jog tuo metu automobilį vairavo būtent Pažeidėjas, o ne jo nurodomas A. P. (25, 62 – 63 b. l.). Tokias aplinkybes liudytojas O. M. nurodė ir policijos pareigūnams, atvykusiems tirti įvykio aplinkybių – pareigūnų D. P. ir T. S. 2013-11-12 tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog O. M. matė bei paaiškino įvykio aplinkybes, t. y. kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo apgadinta tvora, vairavo būtent Pažeidėjas (11, 12 b. l.). Iš 2014-01-23 policijos pareigūnų A. M. ir R. G. tarnybinių pranešimų taip pat matyti, jog įvykio liudininkas O. M. ne tik matė patį įvykį, tačiau įsidėmėjo, jog automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būtent Pažeidėjas. Šiuose pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose taip pat nurodyta, jog apžiūrėjus Pažeidėjo automobilį ir apgadintą tvorą matyti, jog šių objektų apgadinimai atitinka įvykio aplinkybes, t. y. Pažeidėjo automobilis apgadintas, o ant nukentėjusio asmens tvoros segmento matyti atsitrenkimo žymės bei vyšninės spalvos dažų likučiai, t. y. tokios spalvos, kokios yra Pažeidėjo automobilis. Be to, 2013-11-12 policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, jog L. P. taip pat matė patį įvykį, t. y. , kaip „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilis įvykio vietoje važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į tvorą (11, 12 b. l.). Visi šie duomenys, atsižvelgiant ir į byloje esančias fotonuotraukas, leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog įvykio metu automobilį vairavo būtent Pažeidėjas, būtent jis atsitrenkė į tvorą ir nekreipdamas į tai dėmesio išvažiavo iš įvykio, t.y. sukėlęs eismo įvykį iš jo pasišalino. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus duomenis neįtikinama yra Pažeidėjo iškelta versija, jog automobilį tuo metu vairavo ne jis, o kitas asmuo. Tokią pat išvadą padarė ir apylinkės teismas, kuris nutarime dar pažymėjo, jog Pažeidėjo versija yra paini, prieštaringa bei neįtikima. Su tokiu apylinkės teismo vertinimu visiškai sutinka ir apeliacinės instancijos teismas bei plačiau apie tai nepasisako.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas atmeta Pažeidėjo argumentus, jog liudytojo O. M. parodymais nėra pagrindo tikėti bei jais vadovautis. Priešingai, byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių šio liudytojo suinteresuotumą bylos baigtimi. Tokių duomenų nenustatė ir apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas. Pažymėtina, jog Pažeidėjo nurodomos aplinkybės dėl liudytojo O. M. elgesio ar gyvenimo būdo nagrinėjamu atveju nepaneigia jo duotų parodymų, kurie atitinka ir kitą bylos medžiagą. Tai, kad liudytojas, apelianto tvirtinimu, gyvena asocialių gyvenimo būdą, neleidžia jo parodymų automatiškai vertinti kritiškai ir jais nesiremti. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju liudytojo O. M. veiksmai, t. y. kad jis ne tik stebėjo pažeidimą, tačiau ir įsiminė automobilio vairuotoją bei valstybinius numerius, o taip pat pranešė asmeniui kurio turtas buvo sugadintas, rodo jo neabejingumą daromam pažeidimui.

Apygardos teismas atmeta ir apeliacinio skundo argumentus, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nepagrįstai nebuvo užtikrinta Pažeidėjo teisė naudotis vertėjo paslaugomis. Bylos duomenys rodo, jog Pažeidėjui dar surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo išaiškintos jo teisės, numatytos ATPK 272 str., įskaitant ir teisę naudotis vertėjo paslaugomis. Tačiau apie norą turėti vertėją Pažeidėjas nenurodė nei jam surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei duodant 2013-11-12 paaiškinimą. Jis apie tai nieko neužsiminė ir įvykį fiksavusiems policijos pareigūnams, kurių tarnybiniuose pranešimuose nėra jokios informacijos apie tai. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdyje Pažeidėjas dalyvavo kartu su savo advokatu, jam taip pat buvo paaiškintos ATPK 272 str. numatytos teisės ir pareigos, kurias jis suprato, paaiškinimus jis davė valstybine kalba. Matyti ir tai, kad nei pats Pažeidėjas, nei jo atstovas teisme nenurodė, kad Pažeidėjas nemoka lietuvių kalbos ir kad jam reikalingas vertėjas.

Apeliacinės instancijos teismui Pažeidėjas nepateikė jokių naujų esminių duomenų, kurie apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamame nutarime bei kurie leistų nors kiek suabejoti bent vienu byloje esančiu įrodymu, o tuo pačiu ir apylinkės teismo išvadomis. Atsižvelgdamas į visus pirmiau išdėstytus duomenis apygardos teismas sprendžia, kad skundžiamas nutarimas, kuriuo konstatuota Pažeidėjo kaltė padarius ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d. ir 123 str. 5 d. numatytus pažeidimus, yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas išnagrinėjus ir įvertinus visus bylai reikšmingus įrodymus. Apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Palikti 2014 m. gegužės 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir G. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.