Kauno apygardos teismo sprendimas

2018-06-14 · Civilinė byla Nr. e2A-460-436/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-14
Bylos Nr.
e2A-460-436/2018
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02721-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintautas Koriaginas, Nerijus Meilutis, Arūnas Rudzinskas
Atsakovas
valstybės įmonės „Alytaus regiono keliai“
Ieškovas
B. K.
Trečiasis asmuo
N. S., Lietuvos automobilių kelių direkcija
Civilinė byla Nr. e2A-460-436/2018Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02721-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.8.
Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės valstybės įmonės „Alytaus regiono keliai“ teisių perėmėjos valstybės įmonės „Kelių priežiūra“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3348-470/2017 pagal ieškovo B. K. ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Alytaus regiono keliai“ (teisių perėmėja valstybės įmonė „Kelių priežiūra“), su trečiaisiais asmenimis N. S., Lietuvos automobilių kelių direkcija dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas kilęs dėl už kelių priežiūrą atsakingo asmens civilinės atsakomybės atlyginant kelyje patirtą žalą.

Šalies argumentai

ieškovas B. K. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas iš atsakovės VĮ „Alytaus regiono keliai“ (teisių perėmėja VĮ „Kelių priežiūra“) priteisti 6 119 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. apie 12.00 valandą valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5014 Varėna – Rudnia – Paramėlis – Katra 2-ame kilometre įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiojo asmens N. S. vairuojamas jam (ieškovui) nuosavybės teise priklausantis automobilis Mitsubishi L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl slidžios kelio dangos posūkyje nuslydo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu Nissan X-trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu žmonės nenukentėjo ir nors į eismo įvykį buvo iškviesti policijos pareigūnai, vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaraciją, ginčo dėl kalto asmens nekilo, buvo konstatuota slidi kelio danga ir N. S. kaltė. Ieškovas sprendžia, kad tokiu būdu dėl atsakovės VĮ „Alytaus regiono keliai“ neveikimo, t. y. dėl kelio nepriežiūros, kelio dangos nepabarstymo smėliu esant plikledžiui, jo automobilis susidūrė su kitu automobiliu, buvo nepataisomai sugadintas, dėl ko jis patyrė 6 119 Eur turtinę žalą. Ieškovas taip pat prašo priteisti 300 Eur neturinės žalos atlyginimo, nurodė, kad eismo įvykio metu sugadinus jo transporto priemonę, ja negalėjo naudotis vykdomoje ūkininko veikloje (yra registravęs ūkininko ūkį) ir dėl to patyrė nepatogumus, kuriuos įvertina pinigine išraiška.

Atsakovė VĮ „Alytaus regiono keliai“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad eismo įvykis įvyko mažo intensyvumo III – žemo priežiūros lygio rajoniniame kelyje. Atsakovės darbuotojas 2016 m. gruodžio 31 d. pasirinktinai vykdė patrulinę priežiūrą, tačiau slidžių kelių nenustatė. Oro temperatūra 9 valandą visoje Lietuvoje buvo nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 laipsnių šilumos, silpnai lijo. Iki 13 valandos nebuvo gauta informacijos apie slidžius ruožus kelyje Varėna – Rudnia – Paramėlis – Katra. Tik 13 valandą iš Alytaus Vyriausiojo policijos komisariato gauta informacija, kad dėl slidžios kelio dangos kelyje susidūrė automobiliai. Atsakovas kelią pabarstė 13.40 valandą. Be to, prieš kelio 1-ąjį kilometrą įrengtas įspėjamasis kelio ženklas Nr. 119 „Slidus kelias“, todėl automobilio vairuotojas N. S. privalėjo būti atidesnis ir atsargesnis minėtame kelio ruože, o eismo įvykis kilo būtent dėl šio vairuotojo kaltės, nes jis nesilaikė Kelių eismo taisyklių 127 punkte įtvirtintų reikalavimų dėl vairuotojo pareigos pasirinkti važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas ir vairuoti taip, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto matomos kliūties.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės Valstybės įmonės „Alytaus regiono keliai“ ieškovo B. K. naudai 3 059,5 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 72 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso 3 131,5 Eur ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2017-06-06 iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo. Teismas sprendimą grindė šiais esminiais argumentais:

Atsakovė, esant neigiamai oro temperatūrai ir susiformavus rūkui, turėjo pareigą ir buvo pajėgi tikrinti ir pabarstyti visus jos priežiūroje esančius kelius, tarp jų, ir kelią, kuriame vėliau įvyko eismo įvykis. To nepadarius, jai kyla deliktinė atsakomybė dėl neveikimo.

Trečiasis asmuo N. S., vairuodamas transporto priemonę – padidinto pavojaus šaltinį, privalėjo pasirinkti saugų greitį, vairuoti transporto priemonę kelyje atsargiai, apdairiai ir rūpestingai, turėjo pareigą vairuoti taip, kad galėtų sustoti prieš netikėtai iškilusią kliūtį. Tačiau eismo įvykis kilo itin slidžiame kelyje, apie galimą kelio apledėjimą vairuotojus įspėjo šalikelėje pastatytas kelio ženklas Nr. 119 „Slidus kelias“, o tai sąlygojo prievolę automobilių vairuotojams būti itin atidiems, imtis visų atsargumo priemonių susidūrimui su kitomis transporto priemonėmis ar kitokio pobūdžio eismo įvykiams išvengti. Teismo nuomone, trečiasis asmuo N. S. turėjo nekliudomą galimybę realiai ir atsakingai vertinti kelio atkarpos pavojingumą, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas nustatė abipusę ginčo šalių kaltę.

Nustatant žalos dydį teismas rėmėsi į civilinę bylą pateikta transporto priemonės Mitsubischi L 200 Di-D vertinimo ataskaita Nr. 17-003, pagal kurią ieškovo transporto priemonės rinkos vertė iki apgadinimo buvo 7 920 Eur, o apgadintos transporto priemonės likutinė vertė yra 1 801 Eur.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė VĮ „Alytaus regiono keliai“ teisių perėmėja VĮ „Kelių priežiūra“ prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kelių eismo įvykis įvyko dėl vairuotojo kaltės. Kelias toje vietovėje su vingiu, meteorologinės sąlygos buvo prastos, kelio ženklas įspėjo apie slidžią dangą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad net ir esant kelius prižiūrinčio subjekto kaltei, didžioji dalis atsakomybės tenka vairuotojui. Kelio ruožas nebuvo tokios būklės, kad juo neįmanoma būtų važiuoti ir tai patvirtina aplinkybė, jog nurodytu laiku toje vietoje įvyko tik vienas eismo įvykis. Trečiasis asmuo N. S. eismo įvykio deklaracijoje pripažino savo kaltę, tačiau teismas atsižvelgė tik į liudytojų parodymus ir vadovavosi emocijomis. Toks teismo sprendimas yra ydingas, nes formuoja precedentą, kad vairuotojai gali perkelti savo atsakomybę kažkam kitam vien dėl to, jog pažeidė kelių eismo taisykles patys, t. y. nepastebėjo ženklinimo ir pan.

Atsakovė neturėjo pareigos barstyti kelią iš ryto, ką iš esmės konstatavo ir pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad tą dieną susidarė palankios sąlygos plikledžiui formuotis. Staigus plikledžio formavimasis esant lijundrai, kas ir įvyko ginčo atveju, laikomas ypač sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis, kurioms esant nustatyti valymo ir barstymo terminai nėra privalomi.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas B. K. prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad kelio ženklo „Slidus kelias“ įvykio metu nebuvo, taigi vairuojas jo negalėjo matyti dėl objektyvių priežasčių. Byloje taip pat nustatyta, kad vairuotojas važiavo 40 km/h greičiu, nors tame ruože leistinas greitis – 70 km/h, todėl vairuotojo kaltės ir nebuvo galima pripažinti. Eismo įvykio deklaracija negali patvirtinti trečiojo asmens kaltės dėl eismo įvykio, šiuo atveju – slidžios kelio dangos.

Ieškovei kilo pareiga prižiūrėti kelio dangą, kadangi meteorologijos pažyma nepatvirtina įvykio metu buvusios lijundros.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.

Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad teismo sprendimas ginčijamas dėl procesinės teisės pažeidimų – įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis) ir civilinės atsakomybės sąlygas reglamentuojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normų – CK 6.246 straipsnio (neteisėti veiksmai) ir CK 6.253 straipsnio 5 dalies (civilinė atsakomybė netaikoma arba asmuo gali būti iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės jei dėl žalos ar jos dalies yra kaltas pats nukentėjęs asmuo) netinkamo aiškinimo ir taikymo. Toliau teisėjų kolegija pasisakys dėl nurodytų apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo.

Sprendžiant dėl kelių prižiūrėtojo atsakomybės bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis), jų priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis) ir asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis).

Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Taigi, neteisėti veiksmai gali būti tiek veikimas, tiek neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai).

Byloje nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 31 d. apie 12.00 valandą valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5014 Varėna – Rudnia – Paramėlis – Katra 2-ame kilometre vairuotojo N. S. vairuojamas automobilis Mitsubishi L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis savininkui B. K., esant slidžiai kelio dangai, posūkyje nuslydo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu Nissan X-trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaraciją, konstatuodami N. S. kaltę. Eismo įvykyje sudaužytas B. K. priklausantis automobilis Mitsubishi L200, kurį specialistų vertinimu remontuoti ekonomiškai netikslinga.

Byloje taip pat nustatyta, kad Valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 5014 Varėna – Rudnia – Raramėlis – Katra Kelių direkcijos generalinio direktoriaus 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-367 „Dėl tik valstybei nuosavybės teise priklausančio turto priskyrimo valstybės įmonei „Alytaus regiono keliai“ perduotas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir juo disponuoti valstybės įmonei „Alytaus regiono keliai“. VĮ „Alytaus regiono keliai“ įstatai, patvirtinti Kelių direkcijos 201512-23 įsakymu Nr. V-691, nustato, kad įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas; atlikti valstybinės reikšmės kelių priežiūrą; atlikti įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytus privalomus valstybinės reikšmės kelių priežiūros darbus (užduotis) ir kt. VĮ „Alytaus regiono keliai“ kaip kelių valdytoja, turi pareigą prižiūrėti valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 5014 Varėna – Rudnia – Paramėlis – Katra. VĮ „Alytaus regiono keliai“ teisių perėmėja – VĮ „Kelių priežiūra“.

Atsakovės atsakomybė dėl žalos, susijusios su jai priskirtų kelių priežiūra, gali kilti tik nustačius, kad atsakovė atliko veiksmus, ar neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti ir būtent dėl šių veiksmų įvyko autoįvykis, dėl autoįvykio yra atsakovės kaltė ir būtent dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) nukentėjusysis patyrė žalą. Apeliantė teisingai nurodo, kad kiekvienu atveju įrodymai byloje vertinami atsižvelgiant į įrodymų, pateiktų į bylą, visumą. Įstatymas nėra įtvirtinęs sąlygų, kurioms esant tam tikri faktai gali būti nustatyti bei kurios sąlygos daro tokio fakto nustatymą neleistinu. Taigi, fakto nustatymas galimas, jeigu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pareiškėjas pasieks tikslą – teismo įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su bylos dalyku, egzistuoja (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje 3K-3-513/2004 yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Šis principas leidžia teismui pripažinti faktą įrodytu, jeigu pateikti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo, negu jo nebuvimo tikimybę. Šį principą būtina taikyti atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos materialinį teisinį pobūdį, nes tai lemia griežtesnio ar liberalesnio įrodymų pakankamumo nustatymo kriterijų.

Ginčo atveju nustatyta, kad eismo įvykis įvyko mažo intensyvumo III – žemo priežiūros lygio rajoniniame kelyje. Tvarka, kuria turi būti prižiūrimi įvairaus reikšmingumo keliai, tame tarpe ir kelias, kuriame įvyko aptariamas eismo įvykis, reglamentuojama 2004 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155, kuriuo patvirtintas Kelių priežiūros tvarkos aprašas. Apraše įtvirtintų pareigų vykdymo tvarką detalizuoja Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014 m. gegužės 6 d. įsakymas Nr. V-151. Juo patvirtintas Kelių priežiūros vadovas, nustatantis kelių priežiūros normatyvus. Normatyvų 2.1.13 papunktyje nurodyta: „Jeigu naktį susiformavo slidi danga, pirmą kartą keliai turi būti pabarstyti: III – žemo priežiūros lygio rajoniniuose keliuose baigus darbus aukštesnio priežiūros lygio ir svarbos keliuose. Barstomi tik pavojingi ruožai (stačios įkalnės, mažo spindulio kreivės)“ ir tik po lijundros arba plikšalos.

Apeliantė skunde nurodo, kad įvykio metu susiformavo plikledis esant lijundrai. Tai laikytina ypač sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis, kurioms susiformavus, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-151 patvirtintų Kelių priežiūros vadovo I dalies Automobilių kelių priežiūros normatyvų KPV PN-14 (TAR, 2014-05-06, Nr. 2014-05150), 2.1.13 punkte (6 lentelė) nustatyti kelių valymo ir barstymo terminai nėra privalomi. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. susidarė palankios sąlygos plikledžiui formuotis, tačiau nepaisant to, vertino, jog atsakovė neužtikrino tinkamos kelio priežiūros, nors tokią pareigą turėjo. Byloje pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Varėnos meteorologijos stoties pažyma, išduota vairuotojo N. S. prašymu, atspindi kritulių laikotarpius ir oro temperatūrą, buvusią įvykio dieną ir dieną prieš įvykį, t. y. 2016 m. gruodžio 31 d. iki 11 val. buvo minusinė oro temperatūra, kuri laikėsi nuo 2016 m. gruodžio 30 d. 17 val., 2016 m. gruodžio 31 d. nuo 8.48 val. krito dulksna. Apeliacinės instancijos teisme gauta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. balandžio 25 d. išvada apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42-10)-B8-1097 patvirtina, kad įvykio vietai artimiausios Varėnos meteorologijos stoties duomenimis 2016 m. gruodžio 31 d. nuo 8 val. 59 min. iki 14 val. 53 min. stebėta rūkana. 2016 m. gruodžio 31 d. nuo 9 val. 17 min. iki 13 val. 30 min. buvo stebėta lijundra, todėl ir kitose pietų Lietuvos vietose galėjo susidaryti lijundra.

Nurodyti byloje surinkti duomenys patvirtina apeliaciniame skunde atsakovės išdėstytus teiginius, kad įvykio metu buvo susidarę tokios meteorologinės sąlygos, kurios apibūdinamos kaip „lijundra“ dėl kurios kelyje staiga susiformavo plikledis. Tokios meteorologinės sąlygos pripažįstamos itin sudėtingomis, kurioms esant pagal sprendimo 15 punkte aptartą teisinį reguliavimą kelių valymo ir barstymo terminų, darbo trukmės, sniego sluoksnio storio ir dangos būklę nusakančių rodiklių reikalavimai kelią prižiūrinčiam subjektui nėra privalomi. Priešingai, kaip pripažino ir pirmosios instancijos teismas, trečiasis asmuo, vairuodamas transporto priemonę, privalėjo pasirinkti saugų greitį, vairuoti transporto priemonę kelyje atsargiai, apdairiai ir rūpestingai, taip, kad galėtų sustoti prieš netikėtai iškilusią kliūtį, tačiau esant itin slidžiai kelio dangai, apie tai įspėjus šalikelėje pastatytam kelio ženklui Nr. 119 „Slidus kelias“, realiai ir atsakingai kelio atkarpos pavojingumo neįvertino, todėl dėl įvykio yra jo paties kaltė.

Aptartos aplinkybės leidžia daryti priešingą išvadą nei padarė pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime, t. y., kad atsakovės neteisėtų veiksmų dėl įvykusio autoįvykio CK 6.246 straipsnio prasme nenustatyta. Nesant visų atsakovės civilinei atsakomybei kilti reikalingų sąlygų, ieškinys dėl žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialinės teisės normas, nevisapusiškai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasNerijus MeilutisArūnas Rudzinskas