Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-614-755/2018

teisėjas Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03110-2018-9

2018 m. rugsėjo 27 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-6326-837/2018 pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui G. L., institucijai, teikiančiai išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Apeliantė prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą iš esmės. Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog dėstomi motyvai yra konkrečiai susiję su ta nutarties dalimi, kuria atmestas prašymas taikyti atsakovui priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), areštą, todėl apeliacinio skundo ribos nustatomos tik dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tiek CPK 144 straipsnio formuluotė, tiek ją aiškinanti teismų praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant abejoms šioms sąlygoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017). Pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą tenka asmeniui, teikiančiam tokį prašymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-441/2013).

10. Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Kaip ne kartą pasisakyta nuosekliai formuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas. Taigi, teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

11. Nors pirmosios instancijos teismas to ir neakcentavo, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų visumos yra pagrindas vertinti, jog šiuo atveju nėra vienos iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje reikalaujamos sąlygos - tikėtino ieškinio dalies dėl skolos priteisimo pagrįstumo. Visų pirma, ieškovė, pateikdama ieškinį, yra nurodžiusi, jog prideda 2014 m. gruodžio mėnesio sutarties kopiją anglų ir lietuvių kalbomis. Tačiau šio dokumento, kuris yra aktualus ir susijęs su ieškinio reikalavimu priteisti iš atsakovo skolą pagal minėtą sutartį, byloje nėra. Todėl lieka neaišku, kokiu pagrindu bei kuo vadovaujantis bent tikėtinai galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas pagal ieškinio reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 28 328 Eur skolą.

12. Kartu pastebėtina, jog ieškovė prašo priteisti iš atsakovo dukrai išlaikymą po 400 Eur vienkartine išmoka už 148 mėnesius (59 200 Eur) iki vaiko pilnametystės, kai išlaikymas nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, įprastai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė savo pasirinkimą motyvuoja tuo, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, turi pelningai veikiančią įmonę Jungtinėje Karalystėje ir jam 59 200 Eur suma nėra didelė. Tokie argumentai prieštarauja atskirojo skundo teiginiams, kad atsakovas dėl gyvenimo būdo nebegali gauti pajamų ir dėl to parduoda namą.

13. Pažymėtina, jog kita vertus, vien tikėtinas reikalavimo pagrindimas nėra pakankamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes turi būti nustatytas ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai motyvavo, jog ieškovė nenurodė objektyvių ir patikimų argumentų ir priežasčių, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimą, kad jis yra nemokus, turi realių finansinių sunkumų. Priešingai, kaip jau nurodyta nutarties 12 punkte, ieškovė ieškinyje atsakovo materialinę padėtų įvertino kaip pakankami gerą (CPK 178 straipsnis).

14. Prie ieškovės ieškinio yra pridėta namo, kuriam prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, informacija iš turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje, be kita ko, nurodyta, jog šio registruoto turto (namo) savininkas (atsakovas) negali disponuoti šiuo registruotu turtu be laikinojo savininko Barclays Bank PLC, paskirto 2015 m. vasario 5 dieną, pasirašyto raštiško sutikimo. Todėl kyla abejonės ar, nežiūrint kitų aplinkybių, areštas minėtam namui iš viso gali būti taikomas, jei jis turi kitą laikiną savininką (ne atsakovą), o apeliantė savo procesiniuose dokumentuose šios aplinkybės niekaip nekomentuoja.

15. Apeliantė tvirtina, jog minėtam namui areštas turi būti taikomas todėl, kad atsakovas ketina parduoti namą ir apie tai paskelbė 2018 m. balandžio mėnesį. Ši aplinkybė byloje galimai įrodinėjama pridedamu skelbimu, tačiau jis neatitinka įrodymams civilinėje byloje keliamo leistinumo reikalavimo, kadangi į bylą yra pateiktas ne valstybine kalba (CPK 113 straipsnio 3 dalis), todėl byloje įrodinėjamų aplinkybių patvirtinti (paneigti) negali.

16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantės atstovas 2018 m. rugsėjo 27 d. (bylos nagrinėjimo dieną) teismui pateikė skelbimo kopiją. Įrodymą priimti atsisakoma, kadangi jis neatitinka CPK 113 straipsnio 3 dalies reikalavimų (pateiktas ne valstybine kalba ir nėra nustatyta tvarka patvirtinto vertimo), be to, byloje jau yra vienas tokio dokumento egzempliorius (nurodyta kaip 15 ieškinio priedas).

16. Apibendrinant konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai atskirojo skundo argumentams, tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir įrodymų vertinimą, iš esmės padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas, todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.