Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2019-08-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A13.-659-1082/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-08-23
Bylos Nr.
A13.-659-1082/2019
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00319-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Nukentėjusysis
E. J.
Pažeidėjas
J. M.
Kategorijos
NuorašasAdm.nusižengimo byla Nr. A13.-659-1082/2019
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00319-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos:14.14; 21.3.3;21.9.10 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. rugpjūčio 23 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,sekretoriaujant Dainorai Sruogienei,dalyvaujant nukentėjusiajai E. J.,administracinėn atsakomybėn traukiamai J. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. M., gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustos, neteistos (Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis), administracinio nusižengimo bylą, kurioje ji traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio nusižengimo protokolas J. M. buvo surašytas kaltinant ją pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį už tai, kad ji 2019 m. sausio 22 d. apie 19.30 val., jai priklausantis mišrūnų veislės šuo, kuris buvo be pavadėlio ir antsnukio, t. y. palaidas, išbėgęs iš voljero, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įkando kaimynei E. J. priklausančiam Jorkšyro terjerų šuniui. 2019 m. vasario 8 d. išrašyta UAB (duomenys neskelbtini) pažyma, kurioje nurodyta, kad E. J. šuniui nustatytos kastinės – plėštinės žaizdos kairėje ir dešinėje pusėse ties krūtinės antro trečdalio apatine dalimi. Tokiais veiksmais padaryta 210 Eur turtinė žala asmens turtui. J. M., nesiimdama visų numatytų priemonių neužtikrino, kad jai priklausantis šuo nekeltų pavojaus aplinkiniams, grėsmės žmonių ramybei, sveikatai ar turtui, gyvybei, nuosavybei ir nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų. Tuo J. M. pažeidė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. A-643, kuriuo patvirtintos Gyvūnų laikymo Panevėžio mieste taisyklės, 6.8 punktą, 47, 40, 44 punktus, ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 punktus.

J. M. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo nepripažino ir paaiškino, kad kaltinime nurodytas šuo yra ne jos nuosavybė ir ne ji yra jo savininkė, šuo priklauso jos sutuoktiniui. Protokole nurodyta neteisinga administracinio nusižengimo padarymo vieta adresu (duomenys neskelbtini), nes viskas vyko jų gyvenamojoje teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), kas nurodyta ir prijungtoje byloje, kur atsakomybėn buvo traukiamas jos sutuoktinis. Ji su vyru gyvena kartu, šuo laikomas tuo pačiu adresu. Ji šuniui paduoda maistą, jeigu reikia – pavedžioja. Kaltinime nurodytu metu kaimynų šuo atbėgo prie jų šuns voljero, nes kaimynų iniciatyva buvo paliktas tarpas būtent prie voljero, nebuvo tvoros, kurią kaimynai turėjo apsitverti, ir pradėjo loti, erzinti, provokuoti jų šunį. Ji tuo metu nešė šuniui į voljerą valgyti. Voljeras yra uždaras, šuo jo pats atsidaryti negali. Jų šuo tuo metu dėl į jų teritoriją atbėgusio kaimynų šuns buvo sunerimęs. Ji įėjo, užsidarė voljerą, o jai išeinant, šuo netikėtai pro kojas praspruko iš voljero į lauką, ir pribėgęs prie kaimynų šuns snukiu bakstelėjo, jokio įkandimo nebuvo. Bakstelėjimas buvo jų, M., kiemo teritorijoje. Sužalojimų jorkšyrui jokių nebuvo padaryta. Nieko negalėjo būti, nes buvo tik bakstelėjimas snukiu. O kaimynų šuo palaidas lakstydavo vienas bet kur. Jis bėgo ir nubėgo, ji viską matė stovėdama prie voljero. Viskas įvyko labai greitai. Kaimynų šuns aš negirdėjo cypiant, jis pats nubėgo, jokio kraujo nebuvo. Po bakstelėjimo jų šuo nubėgo į kaimynų pusę, o ji stengėsi jį kuo greičiau sugrąžinti, tempė ir grąžino jį į voljerą. Jų šuo palaidas lakstė ne daugiau minutės laiko. Buvo išėjęs nukentėjusiosios sūnus ir jų šuo nubėgo į savo namus. Jos pačios kaltės čia nėra jokios. Mano, kad pasekmes turi prisiimti nukentėjusioji. Su kaimynais iki tol buvo geri santykiai. Vyro įvykio metu namuose nebuvo, bet tą patį vakarą jis buvo nuėjęs pas kaimynę, tačiau ji nekalbėjo, nesileido į kontaktą. Po to įvykio kaimynai tvorą aptvėrė ir šunį vedžioja su pavadėliu.

Nukentėjusioji E. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku susiruošė su šuniuku į kiemą, atidarė duris ir išleido šunį, o pati avėsi batus. Šunelis vienas lauke buvo iki minutės laiko. Netrukus išgirdo lauke šuns žviegimą, kuris simbolizuoja, kad jam skauda. Sūnus išpuolė į kiemą ir pasiėmė šuniuką. Jos šuo buvo jų pačių teritorijoje, buvo kraujo žymių prie automobilio. Sūnus jį iš ten paėmė. Tada ji atidarė duris ir matė, kaip kaimynų šuo įkišo galvą į jų namus, ji išsigando ir kiemą nebėjo, girdėjo, kaip kaimynė šaukė: „Gaudykit F.”. Kai sūnus atsinešė savo šunį namo, tai apžiūrėjo ir pamatė, kad jis turi žaizdas, todėl išvežė šunį į veterinarijos kliniką. Tuo metu nebuvo tvoros tarp jų ir kaimynų, todėl jų šuo nubėgdavo pas kaimynus. Paties įvykio, kai įkando jos šuniui, ji pati nematė, bet ji gali patvirtinti, kad jos šuo gulėjo kraujo klane.

Liudytojas R. M. parodė, kad jis turi šunį, kuris priklauso jam, bet kai jo nebūna namuose, šunimi rūpinasi ir žmona J. M.. Administraciniame kaltinime nurodyto įvykio metu jis buvo išvykęs. Jam apie įvykį pranešė žmona, kuri paskambinusi jam paaiškino, kad kaimynų šuo įbėgo į jų, M., kiemą, o jų šuo ištrūko iš voljero ir sužeidė jį. Kaimynų šuo į jų kiemą galėjo patekti per tarpą tvoroje. Tada jis iš karto grįžęs namo nuėjo pas kaimynę, tačiau ji su juo nebendravo. Daugiau bendravimų tarp jų nebuvo. Žmona papasakojo, kad ji šuniui nešė valgyti ir tuo metu lodamas į jų kiemą įbėgo kaimynų šuo. Tada jų šuo išsprūdo, nes gal voljeras nebuvo pilnai uždarytas. Voljeras yra aukštas, uždaras, šuo negalėtų peršokti. Jų šuo pastoviai buvo erzinamas kaimynų šuns ir jis jam jautė neapykantą. Jis pats savo šuns nepaleidžia gyvenamosiose vietose, taip pat ir žmona nepaleidžia į kiemą.

Teismo posėdžio metu buvo perklausyti liudytojo nepilnamečio A. J. 2019 m. balandžio 11 d. teisme apklausos metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad kaimynų šuo apkandžiojo jų šunį. Viskas įvyko apie 19.30 val. Įvykio metu jų kiemai nebuvo pilnai atskirti tvora. Matė kaip mama šunį išleido į lauką, nes buvo šalia. Mama pasiliko viduje ir dėjosi striukę. Savo šuns lauke nematė, bet girdėjo kaip jis lojo greičiausiai ant kaimynų šuns. Nematė, kurioje vietoje jų šuo buvo. Staiga išgirdo šuns cypimą, pradėjo loti kaimynų šuo. Tarp šuns išleidimo ir cypimo buvo praėję iki trijų minučių, tiksliai pasakyti negali. Iškarto išbėgo į lauką ir pamatė šunį gulintį ant trinkelių jų teritorijoje prie mamos automobilio, kraujo nebuvo. Nematė, kurioje vietoje buvo sužalotas šuo. Kaimynų šuo buvo palaidas, buvo prie tvoros tarp jų ir kaimynų teritorijos, po to įbėgo į jų kiemą. Tą dieną palaido kaimynų šuns nematė. Pasiėmė šunį bei greitai grįžo namo. Pamatė, jog kaimynų šuo eina link jų durų, todėl jas uždarė. Mama tuo metu buvo išsigandusi, į kiemą nebuvo išėjusi. Iš pradžių šuo neatrodė stipriai sužalotas, nesimatė žaizdų ir jis nekraujavo. Bet apžiūrėjus atidžiau pamatė, kad jo oda kiaurai perkasta, todėl šunį operavo.

Teismo posėdžio metu buvo perklausyti liudytojos G. L. 2019 m. balandžio 11 d. teisme apklausos metu duoti parodymai, kur ji parodė, kad nukentėjusioji kreipėsi į kliniką su sukandžiotu šuniuku. Jam buvo padarytos keturios plėštinės skylės ties krūtinės sritimi abiejose pusėse, oda buvo stipriai atplėšta. Apžiūrėjo ir nusprendė atlikti chirurginę procedūrą: įvesti drenus, išvalyti ir išplauti žaizdas, susiūti sudraskytus audinius ir raumenis nugaros srityje bei paskirti gydymą. Mano, jog sužalojimai buvo atlikti vieno apžiojimo ir pakratymo apžiojus pasėkoje, nes nuo atkėlimo atplyšta oda. Po tokio sužalojimo šuo iškarto tikrai galėjo paeiti ir bėgti, nes organizme išsiskiria adrenalinas bei kurį laiką yra nejaučiamas skausmas, kol nenuslūgsta adrenalinas. Šuniukas galėjo pilnai paeiti 2-4 metrus po tokio sužalojimo. Šuniukas po šio sužalojimo kitą dieną galėjo judėti, nes nebuvo pažeistos galūnės.

2019 m. liepos 10 d. paaiškinimu prie protokolo J. M. savo kaltės dėl jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo taip pat nepripažino ir nurodė, kad jokio gyvūno neturi, nėra savininkė ar gyvūno laikytoja, todėl 2019 m. liepos 4 d. šaukimo pateikimas dėl protokolo surašymo jai pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį yra negalimas. Dėl 2019 m. sausio 22 d. dienos įvykusio įvykio, kurio metu buvo surašytas protokolas jos sutuoktiniui R. M., 2019 m. balandžio 29 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarimu: R. M. atžvilgiu byla buvo nutraukta, 2019 m. birželio 27 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi, apeliacinis skundas buvo netenkintas, t. y. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 29 d. nutarimas buvo paliktas nepakeistas ir apeliacinio skundas netenkintas. Todėl, nebėra jokių teisinių galimybių šį klausimą spręsti kitaip nei pasisakė Panevėžio apygardos teismas (b. l. 23).

Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiama J. M. protokolo surašymo metu nurodė, kad su protokolu nesutinka, nes nėra šuns savininkė ir laikytoja. Protokole nurodyta ne ta nusižengimo padarymo vieta. Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), R. M. teritorijoje, E. J. šuo šiuo atveju atbėgo į svetimą teritoriją. Dėl šio įvykio jau buvo pasisakyta Panevėžio apylinkės teisme ir Panevėžio apygardos teisme ir protokolas R. M. atžvilgiu buvo panaikintas (b.l.3-4).

Šalies argumentai

E. J. prašyme (pareiškime) dėl administracinės atsakomybės taikymo nurodė, kad 2019 m. sausio 22 d. kreipėsi dėl 2019 m. sausio 22 d. įvykio, kurio metu kaimynų šuo vardu F. apkandžiojo jos nuosavo namo kieme buvusį jos Jorkšyro terjero veislės šuniuką vardu G., kuris patyrė sunkius sužalojimus, tą patį vakarą buvo skubiai operuotas veterinarijos klinikoje, bei toliau gydomas. Dėl minėto incidento kaimynui R. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį ir administracinio nusižengimo byla perduota Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams. Panevėžio apylinkės teismas priėmė nutarimą, kuriuo administracinio nusižengimo bylą R. M. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo nutraukė, nesant jo veiksmuose minėto administracinio nusižengimo sudėties. Nutarimo motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, kad R. M. įvykio dieną pavedžiojęs šunį, jį uždarė į kieme esantį voljerą bei išvyko iš namų apie 18.00 val. Tai patvirtina, jog jis išvykdamas iš namų ėmėsi visų būtinų priemonių, kad jam priklausantis šuo nekeltų jokios grėsmės aplinkiniams, t. y. šuo buvo uždarytas į voljerą, iš kurio negalėjo laisvai ištrūkti ir nevaržomai judėti savo ar kaimynų teritorijoje, o susiklosčiusios situacijos ir aplinkybių paprasčiausiai objektyviai negalėjo numatyti bei tam užkirsti kelio savo veiksmais. R. M. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog jam grįžus namo po įvykio žmona papasakojo, kad jų šuo pamatė kaimynų šunį ir ištrūko iš voljero, bei suprato, jog tai įvyko, kai buvo pradarytas voljeras ir šuniui žmona davė ėsti. Kad J. M. įvykio metu nešė į voljerą šuniui ėsti ir po to šuo iš jo ištrūko pamatęs kaimynų šunį, patvirtino ir pati J. M. 2019 m. sausio 22 d. paaiškinime. Teismas padarė išvadą, kad iš šių aplinkybių galima pagrįstai teigti, jog ne dėl R. M., o būtent dėl J. M. galimai neatsakingų veiksmų ir nesiimtų visų atsargumo priemonių šuo ištrūko iš voljero ir to pasekoje sužalojo nukentėjusiosios šunį bei po to nubėgo į kaimynų teritoriją. Nukentėjusioji E. J. pareiškė prašymą atlyginti jai padarytą 264 Eur turtinę žalą (224,00 Eur sudaro išlaidos už veterinarines paslaugas, 40,00 Eur kuro išlaidos) (b. l. 5).

Panevėžio apylinkės teismo 2019-04-29 nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo byla R. M. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, nesant jo veiksmuose minėto administracinio nusižengimų sudėties. Byla nagrinėta dėl 2019-01-22 (duomenys neskelbtini) sužaloto E. J. šuns (b.l. 6-10).

Panevėžio apygardos teismo 2019-06-27 nutartimi netenkintas Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK apeliacinis skundas ir Panevėžio apylinkės teismo 2019-04-29 nutarimas paliktas nepakeistas (b.l. 15-18).

Kaip matyti iš teisme duotų J. M. parodymų, administracinėn atsakomybėn traukiama J. M., nepripažindama savo kaltės dėl jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, nurodė sekančius argumentus – pirma, kad ji nėra jokio šuns savininkė ar laikytoja, todėl yra netinkamas inkriminuojamo nusižengimo subjektas, antra, administraciniame kaltinime nurodytas įvykis įvyko adresu (duomenys neskelbtini), t. y. jos namų kieme, trečia, jos sutuoktiniui R. M. priklausantis šuo administraciniame kaltinime nurodyto įvykio metu E. J. šuniui tik snukiu bakstelėjo ir jokio įkandimo nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs šiuos teiginius visos bylos kontekste, sprendžia, kad J. M. teiginiai dėl jos, kaip subjekto, netinkamumo, yra nepagrįsti, o jos nurodomos aplinkybės dėl įkandimo nebuvimo ir įvykio vietos, kurioje buvo įkasta E. J. šuniui, adreso jau yra konstatuotos kaip įrodytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Teismas pastebi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. M. gyvena tuo pačiu adresu kaip ir jos vyras R. M., t. y. (duomenys neskelbtini). Sutinkamai su sutuoktinių parodymais, jų gyvenamosios vietos adresu voljere yra laikomas šuo. Nors J. ir R. M. teigia, kad minėtas šuo priklauso tik R. M. ir jis yra jo savininkas, jie neneigia ir to, kad abu augina bei rūpinasi minėtu šunimi, ką patvirtina ir ta aplinkybė, jog įvykio metu J. M. nuėjo į šuns voljerą jo pašerti. Pastarosios aplinkybės, jas vertinant visos bylos apimtyje, nepalieka abejonių, kad administraciniame kaltinime nurodytu laiku, R. M. nesant namuose, J. M. buvo atsakinga už minėtą jos gyvenamosios vietos adresu esantį bei voljere laikomą šunį, jo priežiūrą. Taigi, priešingai J. M. teiginiams, ji yra tinkamas jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo subjektas, bet patraukimui atsakomybėn būtini ir kiti sudėties elementai.

Iš J. M. parodymų matyti, kad ji, teigdama tik apie jos pačios matytą iš voljero ištrūkusio šuns bakstelėjimą snukiu E. J. šuniui, kelia abejones dėl paties šuns įkandimo fakto buvimo administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Tačiau tokie J. M. teiginiai vertintini kritiškai, kaip nepagrįsti, nes juos paneigia byloje esančių įrodymų visuma, be to, Panevėžio apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to paties įvykio, tik kito asmens – J. M. sutuoktinio R. M. atžvilgiu, 2019-04-29 nutarimu, kuris įsiteisėjo 2019-06-27, pripažino įrodytu, jog 2019-01-22 R. M. priklausantis šuo sužalojo nukentėjusiosios E. J. Jorkšyro terjerų veislės šunį. Tuo pačiu teismo nutarimu konstatuota ir tai, kad E. J. šuo buvo sužalotas R. M. kieme, tai yra adresu (duomenys neskelbtini), ką teisingai pastebėjo bei pabrėžė ir administracinėn atsakomybėn traukiama J. M.. Pastarieji faktai, kurie neatsiejami nuo šioje byloje nagrinėjamo administracinio kaltinimo ir yra jo dalis, yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurioje buvo nagrinėjamas tas pats kaip kaltinime J. M. aprašytas įvykis ir jos nagrinėjime dalyvavo tiek J. M., tiek E. J.. Todėl, teismo vertinimu, antrą kartą nustatinėti tas pačias aplinkybes nėra pagrindo, ir pripažintina įrodytu, jog administraciniame kaltinime nurodytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), E. J. priklausančiam Jorkšyro terjerų šuniui įkando kaimynystėje gyvenantis J. ir R. M. laikomas šuo.

Taipogi byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad dėl administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis E. J. priklausančio Jorkšyro terjerų šuns sužalojimo nukentėjusioji patyrė turtinę žalą. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios E. J., liudytojų A. J. bei G. L. parodymai, taipogi byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai – E. J. prašymas (pareiškimas) dėl administracinės atsakomybės taikymo, turtinę žalą pagrindžiantys kvitai.

Teismas sprendžia, kad visos aukščiau nurodytos aplinkybės atitinkamai sudaro pagrindą spręsti dėl galimos atsakomybės taikymo J. M. pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, tačiau šiuo atveju svarbios yra ir ANK 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintos nuostatos – asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Būtina įrodyti nusižengimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Nors vieno iš minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

ANK 346 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių buvo padaryta žala asmens sveikatai ar turtui. Ši norma yra blanketinė ir šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju ji nukreipia į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 7 d. įsakymą Nr. A-643, kuriuo patvirtintos Gyvūnų laikymo Panevėžio mieste taisyklės, ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą.

Iš J. M. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad ji kaltinama tuo, jog pažeidė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. A-643, kuriuo patvirtintos Gyvūnų laikymo Panevėžio mieste taisyklės, 6.8 punktą, 40, 44, 47 punktus, ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 punktus.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. A-643 patvirtintų Gyvūnų laikymo Panevėžio mieste taisyklių 6.8 punktas įtvirtina reikalavimą užtikrinti, kad laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, kitų gyvūnų gyvybei ar sveikatai, 40 punktas numato, kad voljeras, narvas ar kita laikymo įranga, kuriuose laikomi šunys, turi būti įrengti taip, kad juose laikomi šunys, priklausomai nuo dydžio, negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti, 44 punktas įtvirtina reikalavimą, jog uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. Tokiu atveju matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti, o 47 punktas numato, kad kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu (išskyrus atvejus, numatytus 48 punkte). Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktai numato, kad gyvūnų laikytojai privalo: laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų; užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Teismas pažymi, kad aukščiau paminėtų teisės aktų reikalavimai galioja visiems be išimties gyvūnų augintojams, šiuo atveju jos vienodai galioja tiek J. M., tiek E. J. ir jų laikytis privalo abi.

Teismas negali nepastebėti, kad teismui pateikti duomenys – nukentėjusioji E. J., liudytojai A. J. ir R. M., administracinėn atsakomybėn traukiama J. M. – liudija apie tai, jog M. namų teritorija nuo E. J. namų teritorijos įvykio metu nebuvo pilnai aptverta tvora ar kitokiu būdu. Ši aplinkybė buvo žinoma bei akivaizdi abiem kaimynams. Be to, kaip parodė J. ir R. M., ko neginčijo ir nukentėjusioji E. J., tas tvoros neaptverimas buvo sąlygotas ir priklausė būtent nuo E. J. valios bei veiksmų.

Bylos duomenys liudija ir nėra ginčo dėl to, kad E. J. šuo nesant tvoros dalies nubėgdavo pas kaimynus (M.) – tą patvirtino ir pati nukentėjusioji E. J., apie tai parodė ir J. M. bei liudytojai R. M. ir A. J.. Liudytojas R. M. be kita ko parodė, kad jo šuo buvo pastoviai erzinamas kaimynų šuns ir šis jam jautė neapykantą. Nukentėjusioji E. J. ir jos sūnus A. J. teisme kaimynų M. laikomą šunį apibūdino kaip piktą ir grėsmingą. Nepaisant tokio kaimynų šuns apibūdinimo bei nepilnai aptvertos tvoros, pasak pačios nukentėjusiosios, įvykio dieną ji išleido savo šunį palaidą į kiemą, o pati likusi namuose avėsi batus. Tą patvirtino ir liudytojas A. J.. Sutinkamai su liudytojo A. J. parodymais, mamai išleidus šunį, jis girdėjo kaip šis lojo greičiausiai ant kaimynų šuns. Savo gyvenamosios vietos teritorijoje administraciniame kaltinime nurodytu metu mačiusi E. J. šunį, patvirtino ir J. M.. Sutinkamai su J. M. parodymais, ji įėjo, užsidarė voljerą, o jai išeinant, šuo netikėtai pro kojas praspruko iš voljero į lauką ir pribėgo prie kaimynų šuns, kuris buvo jų teritorijoje, kur viskas ir įvyko. Sutinkamai su byloje esančia medžiaga, pastarojo įvykio metu jokių kitų asmenų nebuvo ir be J. M. daugiau niekas nematė, kokiomis aplinkybėmis buvo įkasta kaimynei E. J. priklausančiam Jorkšyro terjerų šuniui. Iš byloje esančio Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 29 d. nutarimo ir kitų duomenų matyti, kad šuns voljeras buvo įrengtas tinkamai. Tą teismo posėdžio metu patvirtino ir J. bei R. M.. Kad M. laikomo šuns voljeras būtų buvęs netvarkingas, nesaugus, neparodė ir nukentėjusioji. Duomenų, leidžiančių manyti apie sąmoningą J. M. elgesį, išleidžiant voljere laikomą šunį iš jo, byloje taipogi nėra. Taipogi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių anksčiau buvus minėto šuns pabėgimų iš voljero.

Taigi, visos aukščiau nurodytos aplinkybės, kurias pagrindžia ir byloje esantys duomenys, leidžia pagrįstai manyti, kad J. M. laikomo šuns pabėgimą iš voljero sąlygojo kaimynės E. J. šuns atbėgimas į svetimą teritoriją, o J. M. darydama voljero vartelius neįtarė esant galimai grėsmei dėl jos laikomo šuns pabėgimo iš voljero. Tokią išvadą paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra.

Tuo tarpu kaip minėta, E. J., žinodama apie kaimynų laikomą šunį bei tarp jų bei kaimynų esantį tvoros dalies trūkumą, pati sąmoningai be pavadėlio iš namų paleido jai priklausantį Jorkšyrų terjerų šunį. Teismo vertinimu, tokiu savo elgesiu E. J. prisiėmė tokio savo neatsakingo elgesio riziką ir galimas pasekmes, nes turėjo numatyti, kad jos be pavadėlio lakstantis šuo, išbėgęs iš jų neuždaros namų teritorijos, gali pats nukentėti. Kaip jau nustatyta, būdamas palaidas E. J. šuo nubėgo į kaimynų, J. ir R. M. privačią gyvenamosios vietos teritoriją, kurioje esančiame voljere buvo šuo, kuris, J. M. einant pro voljero vartelius išbėgo ir sužalojo į svetimą teritoriją atbėgusį E. J. šunį.

Esant tokiai situacijai teismas sprendžia, kad J. M. neprivalo prisiimti atsakomybės už kito šuns nepriežiūrą ir negali užtikrinti, kad kito nerūpestingo ir neatsakingo šeimininko augintinis, kuris pažeidžiant taisykles yra vedžiojamas be pavadėlio, atbėgęs į svetimą privačią gyvenamosios vietos teritoriją nenukentėtų. Todėl administracinio nusižengimo teisena J. M. atžvilgiu nutrauktina, jos veiksmuose nenustačius jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Nukentėjusioji E. J. byloje yra pareiškusi prašymą atlyginti jai padarytą 264 Eur turtinę žalą. Tačiau nagrinėjamu atveju teismui nenustačius J. M. veiksmuose inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, sudėties, žalos priteisimo klausimas paliekamas nenagrinėtinu, o nukentėjusiajai E. J. pažymėtina, kad ji turi teisę dėl žalos atlyginimo kreiptis į teismą civilinio proceso numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

Administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo J. M. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Rita Dirkė