Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-06-15 · Civilinė byla Nr. e2A-1204-565/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-15
Bylos Nr.
e2A-1204-565/2017
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-04594-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė
Atsakovas
UAB „Sauresta“
Ieškovas
IF P
Trečiasis asmuo
UAB “Šviežia kava”
Kategorijos
Civ. byla Nr. e2A-1204-565/2017
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04594-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.18.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Sauresta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovo IF P&C Insurance AS ieškinį atsakovui UAB “Sauresta” dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB “Šviežia kava”.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

1. Ieškovas IF P&C Insurance AS kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Sauresta“, prašydamas priteisti iš atsakovo 20 526,35 Eur žalai atlyginti, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Šviežia kava“ 2015 m. balandžio 16 d. sudarė Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį, kuria nuo įvairių rizikų, tame tarpe ir nuo gaisro, buvo apdraustas trečiajam asmeniui priklausantis turtas, išvardintas draudimo liudijime Nr. IT 00040919 ir priede prie draudimo liudijimo. 2015 m. gegužės 15 d. užsidegė apdrausto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcija. Gaisras sugadino stogo konstrukciją, stogo dangą, ant stogo sumontuotus saulės kolektorius, pastato patalpų vidaus apdailą bei elektros instaliaciją. Dėl gaisro trečiasis asmuo patyrė 25 373,05 Eur žalą. Ieškovas gaisrą pripažino draudžiamuoju įvykiu ir išmokėjo trečiajam asmeniui 20 000 Eur draudimo išmoką, taip pat atlygino 526,35 Eur išlaidas gaisro priežastims nustatyti. UAB „Gaisriniai tyrimai“ pateikė išvadą, kad gaisras kilo dėl to, jog atsakovas sumontavo kavos skrudinimo įrenginio kaminą nesilaikydamas Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių bei kamino montavimo instrukcijos reikalavimų. Ieškovas, išmokėjęs trečiajam asmeniui draudimo išmoką, įgavo teisę reikalauti, kad išmokėtas sumas grąžintų atsakingas už žalą asmuo, t.y. atsakovas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko.

4. Atsakovas nurodė, kad trečiojo asmens užsakymu atliko ne trečiojo asmens įsigytos kavos skrudinimo sistemos, o tik kavos skrudinimo įrenginio dūmtraukio ir ventiliacijos kanalo montavimo darbus. Su atsakovu nebuvo derinami jokie kavos skrudinimo įrenginio parametrai ir/ar jo sudedamųjų dalių suderinamumas, atsakovo veiksmai apsiribojo išskirtinai tik dūmtraukio ir ventiliacijos kanalo sumontavimu. Atsakovui nebuvo pateiktos jokios kavos skurudinimo įrenginio specifikacijos, instrukcijos ir/ar reikalavimai, išskyrus dūmtraukio gamintojo reikalavimus, nurodytus ant dūmtraukio pakuotės. Gamintojas dūmtraukiui yra nustatęs 100 mm atstumo tarp dūmtraukio išorinio paviršiaus ir degių stogo konstrukcijų reikalavimą. Atsakovas laikėsi šių gamintojo nustatytų ir ant gaminio pakuotės nurodytų reikalavimų. Atsakovas netgi įgyvendino papildomas saugumo priemones: panaudojo aukščiausios klasės, t.y. ne A2, o A1, izoliacinę medžiagą, taip užtikrindamas papildomą 50 mm izoliacinės medžiagos storį. Todėl atsakovo veiksmai negali būti laikomi gaisro priežastimi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį visiškai patenkino.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas trečiajam asmeniui priklausančiame ir ieškovo apdraustame pastate sumontavo kavos skrudinimo įrenginio dūmtraukį. 2015 m. gegužės 15 d. pastate kilo gaisras, kuris sugadino pastato stogo konstrukciją, stogo dangą, ant stogo sumontuotus saulės kolektorius, pastato patalpų vidaus apdailą bei elektros instaliaciją. Ieškovas gaisrą pripažinimo draudžiamuoju įvykiu ir išmokėjo trečiajam asmeniui 20 000 Eur draudimo išmoką, taip pat apmokėjo 526,35 Eur išlaidas gaisro priežastims nustatyti.

7. Atsižvelgęs į specialistų ir eksperto išvadas dėl gaisro priežasties, šalių, trečiojo asmens atstovų bei eksperto paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, viena vertus, kavos skrudinimo įrenginys neatitiko dūmtraukio techninių charakteristikų, kita vertus – dūmtraukio įrengimas neatitiko Dujų sistemų įrengimo taisyklių ir dūmtraukio gamintojo nurodytų nedegių medžiagų perskyros storio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas yra profesionalus dūmtraukių gamintojas, kuris juos taip pat ir montuoja. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas, montuodamas dūmtraukį, turėjo įsitikinti, ar dūmtraukio ir kavos skrudinimo įrenginio techninės charakteristikos atitinka, įrengiant dūmtraukį laikytis Dujų sistemų įrengimo taisyklių bei dūmtraukio gamintojo reikalavimų, atlikti kitus būtinus darbus, gauti visas reikalingas kavos skrudinimo įrenginio bei dūmtraukio technines specifikacijas, kad stogo konstrukcijos būtų apsaugotos nuo galimo gaisro. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad būtent atsakovo atliktų montavimo darbų trūkumai sąlygojo gaisro kilimą bei žalos atsiradimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Atsakovas UAB „Sauresta“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti. Jei būtų nustatyti pagrindai atsakovo atsakomybei dėl gaisro kilti, atsakovas prašo visiškai ar iš dalies netaikyti civilinės atsakomybės arba atleisti atsakovą nuo atsakomybės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

9. Atsakovas atliko tik trečiojo asmens iš „SFL Limited“ įsigyto „Europe“ dūmtraukio ir ventiliacijos kanalo montavimo darbus pagal pateiktus dūmtraukio gamintojo nustatytus reikalavimus. Kavos skrudinimo sistemą sukomplektavo trečiojo asmens pasamdyta įmonė. Iš atsakovo nebuvo reikalaujama suderinti ir/ar nebuvo derinami jokie dūmtraukio naudojimo aspektai (kaip paaiškėjo, dūmtraukį buvo ketinama naudoti su trečiojo asmens įsigytu itin didelio galingumo kavos skrudinimo įrenginiu, kurio darbinė temperatūra yra 788 C, tačiau gali pasiekti ir 1 000 – 1 100 C temperatūrą). Atsakovui nebuvo pateiktos jokios „SFL Limited“ „Europe“ dūmtraukio ir ventiliacijos kanalo techninės specifikacijos, instrukcijos ir/ar reikalavimai, išskyrus gamintojo reikalavimus, nurodytus ant dūmtraukio pakuotės – aptariamam dūmtraukio modeliui taikomas gamintojo nustatytas 100 mm atstumas tarp dūmtraukio išorinio paviršiaus ir degių stogo konstrukcijų. Atsakovui užbaigus dūmtraukio montavimo darbus, kavos skrudinimo sistemos paleidimo, patikros ir bandymo darbus atliko įmonės „Coffee technical solution Ltd", kuri sukomplektavo kavos skurudinimo įrenginį ir dūmtraukį, atstovas.

10. Gamintojas dūmtraukiui yra nustatęs 100 mm atstumą tarp dūmtraukio išorinio paviršiaus ir degių stogo konstrukcijų. Tačiau faktinis atstumas tarp dūmtraukio išorinio paviršiaus ir degių stogo konstrukcijų buvo 150 mm, nes degios konstrukcijos buvo izoliuotos „Paroc Pro Wired Mat80" vatos dembliu, kuris atitinka ne A2, tačiau aukštesnės, t.y. A1, degumo klasės statybinės medžiagos specifikacijas. Išlaikyti dar didesnį atstumą tarp dūmtraukio išorinio paviršiaus ir degių stogo konstrukcijų (t.y. didesnį nei reikalaujamas gaminio gamintojo (100 mm) ar didesnį nei faktiškai buvo įgyvendintas (150 mm)) buvo objektyviai neįmanoma dėl pastato ir jo stogo konstrukcijų.

11. Lietuvos teismo ekspertizės centro parengtame 2016 m. liepos 14 d. ekspertizės akte Nr. 11-841(16) nustatyta, kad: yra objektyviai neįmanoma nustatyti tiesioginės gaisro kilimo priežasties; trečiojo asmens įsigyta kaitravamzdžių ir dūmtraukių sistema „Europa“ yra nesuderinama su trečiojo asmens įsigytu kavos skrudintuvu: dūmtraukio gamintojo nustatyta maksimali dūmtraukio naudojimo temperatūra – 600 C, kai kavos skrudintuvo darbinė temperatūra yra 788 C; kavos skrudintuvas buvo įrengtas nesivadovaujant kavos skrudintuvo gamintojo „Coffee Technical Solutions LTD" siūloma skrudintuvo išdėstymo schema, pagal kurią kavos skrudintuvas turėjo būti sumontuotas ne antrame, o pirmame pastato aukšte, 12 m ilgio su 9 m ilgio nuožulnia dalimi, kas būtų sumažinę degimo produktų temperatūrą; gaisras galimai kilo ne nuo antrame pastato aukšte naujai sumontuoto skrudintuvo dūmtraukio, bet nuo gaisro degimo zonoje išvesto kito dūmtraukio, skirto pirmame aukšte esančiam neidentifikuotam įrenginiui, kuriame buvo storas dervingų apanglėjusių nuosėdų sluoksnis, kas yra grubus dūmtraukio eksploatavimo pažeidimas, neabejotinai galintis sąlygoti gaisro kilimą; gaisro atsiradimą galėjo sąlygoti ir kitos priežastys, kurių ištirti nėra galimybės: (i) galimai panaudotos degiosios montažinės putos, (ii) ant pastato stogo įrengtos saulės elementų baterijos, (iii) netinkamai vykdyti sistemos paleidimo, patikros ir bandymo darbai, nestebėti kompiuteriniai sistemos duomenys kompiuteryje. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. posėdžio metu ekspertas S. K. patvirtino, kad, galimai, gaisro bei žalos atsiradimo būtų buvę išvengta, jei: trečiasis asmuo būtų įsigijęs tarpusavyje suderintus (atitinkančius darbines naudojimo temperatūras) kavos skrudinimo įrenginį bei dūmtraukį; kavos skrudinimo įrenginį trečiasis asmuo būtų įrengęs pagal jo gamintojo „Coffee Technical Solutions LTD“ nurodytą išdėstymo schemą, t.y. pirmame pastato aukšte; gaisro atsiradimą galėjo sąlygoti tiek degiųjų montažinių putų panaudojimas, tiek ir įrengtos saulės elementų baterijos, tačiau šių aplinkybių tinkamai ištirti nėra galimybės.

12. Ieškovas su trečiuoju asmeniu buvo sudaręs Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį. Ieškovo pateiktų Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004 82.2 p. nustato, kad draudikas neatlygina nuostolių pagal šiuos bendrus nedraudžiamuosius įvykius – turto sunaikinimą, sugadinimą ar praradimą dėl: klaidų statant, montuojant, rekonstruojant, renovuojant draudžiamą turtą, išskyrus atvejus, kai draudžiama pagal papildomą draudimo apsaugos sąlygą Nr. 301; brokuotų, netinkamų dalių, medžiagų, įrenginių naudojimo, jeigu draudėjas apie šias aplinkybes žinojo ar privalėjo žinoti; turto projektinės apkrovos sąmoningo viršijimo, šiurkštaus turto eksploatavimo taisyklių ar instrukcijų pažeidimo. Žalos atsiradimo priežastimi laikant tiek dūmtraukio montavimo darbų trūkimus, tiek netinkamų tarpusavyje naudoti kavos skrudinimo įrenginio bei dūmtraukio naudojimą, dūmtraukio naudojimą pažeidžiant jo naudojimo instrukcijas, įvykis pagal Taisykles pripažintinas nedraudžiamuoju, kas reiškia, kad ieškovas nepagrįstai išmokėjo draudimo išmoką trečiajam asmeniui.

13. Ieškovas IF P&C Insurance AS su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

14. Nepaisant to, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. liepos 14 d. ekspertizės akte Nr. 11-841 (16) nurodyta, jog gaisro tiesioginės priežasties nustatyti negalima, ekspertas S. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad net ir kavos skrudinimo įrenginio su dūmtraukiu nesuderinamumo atveju, esant titinkamai izoliacijai, gaisras nebūtų kilęs.

Šalies argumentai

15. Ieškovas kreipėsi į trečiąjį asmenį su prašymu pateikti informaciją apie tai, kaip po gaisro buvo suremontuotas (pakeistas) sudegęs dūmtraukis ir kokių techninių specifikacijų dūmtraukis buvo sumontuotas vietoje sudegusio dūmtraukio. Iš trečiojo asmens buvo gauti dokumentai, iš kurių matyti, kad vietoje sudegusio dūmtraukio buvo sumontuotas identiškų specifikacijų dūmtraukis, tačiau ženkliai labiau apsaugotas nuo pastato degių konstrukcijų, negu tai buvo padaręs atsakovas. Po gaisro sumontuotas identiškų specifikacijų dūmtraukis visą laiką buvo naudojamas ir iki šiol naudojamas kartu su tuo pačiu (kaip iki gaisro) kavos skrudinimo įrenginiu, ir iki šiol nebuvo kilęs nei gaisras, nei gaisro pavojus. Ši aplinkybė kartu su UAB „Gaisriniai tyrimai“ išvadomis, ekspertizės išvadomis bei eksperto S. K. duotais paaiškinimais teismo posėdžio metu tik patvirtina, kad gaisrą sukėlė ne netinkamas dūmtraukio parinkimas, tačiau tai, kad dūmtraukis buvo netinkamai įrengtas (t.y. įrengtas tinkamai neapsaugant degių stogo konstrukcijų).

16. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė teismui 2015 m. balandžio 12 d. atsakovo parengtą dūmtraukio planą-schemą, iš kurio matyti, kad: a) atstumas nuo dūmtraukio išorinės sienelės paviršiaus iki OSB plokštės yra 50 mm; b) dūmtraukis, o ne gegnės, yra apšiltintas 50 mm akmens vatos sluoksniu; c) tarp akmens vatos ir dūmtraukio nėra oro tarpo. Atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. balandžio 12 d. dūmtraukio planas-schema buvo sudarytas iki gaisro bei jį sudarė pats atsakovas ir pateikė trečiajam asmeniui kartu su 2015 m. balandžio 12 d. dūmtraukio įrengimo darbų priėmimo aktu (žr. akto paskutinę eilutę), būtent šis planas laikytinas teisingu ir objektyviu.

17. Atsižvelgiant į trečiojo asmens lūkesčius turėti maksimalią draudimo apsaugą, draudimo sutarties šalys vienodai suprato, kad nedraudžiamaisiais įvykiais Taisyklių 82.2 p. g) pp. prasme gali būti tik tokie įvykiai, kuomet žala turtui padaroma statybos darbų atlikimo metu, o ne po statybos darbų užbaigimo, kaip statybinio broko paekmė. Būtent dėl šios priežasties 82.2 punkto g) papunktyje numatyta, kad šis papunktis netaikomas atvejams, kuomet draudžiama pagal papildomą draudimo apsaugos sąlygą Nr. 301, kuri ir numato, kad pagal šią sąlygą draudimo objektas yra draudimo sutartyje nurodytas statomas, montuojamas objektas, t.y. visi su statomu, montuojamu, rekonstruojamu, remontuojamu ar griaunamu statiniu arba (ir) įrenginiu susiję statybos, montavimo, rekonstrukcijos, remonto ar griovimo darbai ir jiems atlikti į statybos vietą pristatyti statybos produktai, medžiagos ir montuotini įrenginiai (Taisyklių 301.1. p.). Vertinant draudimo sutarties sąlygas sistemiškai bei atsižvelgiant į draudimo sutarties šalių ketinimus, lūkesčius bei tai, kaip pačios sutarties šalys (o ne tretieji asmenys) supranta draudimo sutarties sąlygas, akivaizdu, kad 2gaisras buvo visiškai pagrįstai pripažintas draudžiamuoju įvykiu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

20. Ieškovas nurodė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Šviežia kava“ 2015 m. balandžio 16 d. sudarė Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį, kuria nuo įvairių rizikų, tame tarpe ir nuo gaisro, buvo apdraustas trečiajam asmeniui priklausantis turtas, išvardintas draudimo liudijime Nr. IT 00040919 ir priede prie draudimo liudijimo. 2015 m. gegužės 15 d. užsidegė apdrausto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcija. Gaisras sugadino stogo konstrukciją, stogo dangą, ant stogo sumontuotus saulės kolektorius, pastato patalpų vidaus apdailą bei elektros instaliaciją. Dėl gaisro trečiasis asmuo patyrė 25 373,05 Eur žalą. Ieškovas gaisrą pripažino draudžiamuoju įvykiu ir išmokėjo trečiajam asmeniui 20 000 Eur draudimo išmoką, taip pat atlygino 526,35 Eur išlaidas gaisro priežastims nustatyti. Atsakovas 2015 m. balandžio mėn. atliko trečiojo asmens įsigyto kavos skrudinimo įrenginio dūmtraukio montavimo darbus. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad gaisro kilimą ir žalos atsiradimą sąlygojo atakovo atliktų dūmtraukio montavimo darbų trūkumai.

21. Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-2 (dūmtraukio įrengimo metu galiojusi redakcija), 188. 1 p. nurodyta, kad tarp dūmtraukio, dūmtakio jungiamojo vamzdžio ir statinio konstrukcijų ar dalių iš žemesnės kaip A2 degumo klasės statybos produktų ir įmontuojamųjų baldų turi būti tokie atstumai arba skydai, kad jie negalėtų įkaisti iki daugiau kaip 85 °C temperatūros ir kad, dūmtraukiuose kilus suodžių sukeltam gaisrui, minėtos sudėtinės dalys negalėtų įkaisti iki didesnės kaip 100 °C temperatūros. Laikoma, kad šis reikalavimas įvykdytas, jei išlaikomi norminiuose teisės aktuose, dūmtraukio, dūmtakio jungiamojo vamzdžio ar dujinio prietaiso gamintojo dokumentuose nurodyti atstumai. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad pagal minėtų taisyklių 188 p. laikoma, kad dūmtraukio atskyrimo nuo degių konkstrukcijų elementų reikalavimai yra įvykdyti, jeigu išlaikomi norminiuose teisės aktuose ar dujinio prietaiso gamintojo dokumentuose nurodyti atstumai. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teigė, kad, įrengiant dūmtraukį, buvo išlaikytas dūmtraukio gamintojo nustatytas 100 mm atstumas tarp dūmtraukio išorinio paviršiaus ir degių stogo konstrukcijų, nurodytas ant dūmtraukio pakuotės, taip pat dūmtraukio gamintojo interneto svetainėje publikuojamose dūmtraukio gamintojo instrukcijose. Atsakovas yra pateikęs dūmtraukio pakuotės nuotrauką su CE žymėjimu, pagal kurį, kaip nurodė atsakovas, dūmtraukio maksimali leistina dujų temperatūra yra 600 C, o atstumas iki degių medžiagų turi būti ne mažesnis kaip 100 mm. Atsakovo pateiktoje dūmtraukio gamintojo techninės informacijos ištraukoje taip pat nurodyta, kad ant dūmtraukio pakuotės nurodytų techninių charakteristikų dūmtraukiui (100 mm – 300 mm vidinio diametro ir 600 C nuolatinės dujų temperatūros) yra taikomas 100 mm atstumas iki degių medžiagų. Ekspertizę atlikęs ekspertas vadovavosi ieškovo pateikta dūmtraukio gamintojo technine informacija, kurioje nurodyta, kad yra reikalaujamas 380 mm oro tarpas iki degių medžiagių, ir sprendė, kad dūmtraukis nebuvo atskirtas dūmtraukio gamintojo nustatyto dydžio oro tarpu. Ekspertizės akte nepasisakyta, kodėl ekspertas vadovaujasi būtent ieškovo pateiktos dūmtraukio gamintojo techninės informacijos duomenimis. Pirmosios instacijos teismas sprendime neanalizavo ir nepasisakė dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, kad ginčo atveju turi būti taikomas atsakovo nurodytas dūmtraukio gamintojo reikalavimas išlaikyti 100 mm atstumą tarp dūmtraukio išorinio paviršiaus ir degių stogo konstrukcijų. Nenustačius, koks dūmtraukio gamintojo reikalavimas atstumui tarp dūmtraukio išorinio paviršiaus ir degių stogo konstrukcijų yra nustatytas ir turi būti taikomas ginčo atveju, negalima spręsti, kad šis reikalavimas buvo pažeistas. Pažymėtina, kad byloje išvadas dėl gaisro kilimo priežasčių teikę UAB “Gaisriniai tyrimai” ir A. P. bei P. K. naudojosi skirtingomis dūmtraukio gamintojo techninėmis informacijomis (pateikta ieškovo ir atsakovo) ir pateikė skirtingas išvadas dėl dūmtraukio įrengimo atitikimo gamintojo reikalavimams.

22. Byloje yra pateiktos 3 dūmtraukio įrengimo planai-schemos. Byloje išvadas dėl gaisro kilimo priežasčių teikę UAB “Gaisriniai tyrimai” ir A. P. bei P. K. galimai vadovavosi skirtingomis schemomis (prie išvadų nėra pridėtos schemų kopijos, tačiau specialistų tyrimus užsakė ieškovas ir atsakovas, kurie į bylas teikė skirtingas schemas, todėl ieškovas ir atsakovas specialistams taip pat galėjo pateikti skirtingas schemas), ir pateikė skirtingas išvadas dėl dūmtraukio įrengimo atitikimo gamintojo reikalavimams. Eksprtizę atlikęs ekspertas nurodė, kad negali spręsti teismo užduoto klausimo, kokią įtaką dūmtraukio montavimo reikalavimų pažeidimai turėjo gaisro kilimui, kadangi byloje neišspręstas teisinis klausimas: dvi pateiktos tarpusavyje besiskiriančios to paties statybinio mazgo schemos negali būti abi atitinkančios faktinę gaisro kilimo situaciją. Pirmosios instancijos teismas sprendime neanalizavo ir nepasisakė, kuri iš byloje pateiktų dūmtraukio įrengimo schemų laikytina tikrąja dūmtraukio įrengimo schema.

23. Ekspertizę atlikęs ekspertas eksprtizės išvadoje nurodė, kad kilusio gaisro teisioginės priežasties nėra galimybės nustatyti dėl tyrimui reikaligų kitų duomenų stokos pateiktoje bylos medžiagoje. Pirmosios instancijos teismas nesiūlė šalims papildyti bylos medžiagą atitinkamais įrodymais.

24. Neištyrus ir nenustačius sprendimo 21-23 p. nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės teisingai išspręsti bylos. Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmojoje instancijoje, būtent joje visi nurodyti faktai turi būti ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą. Tik pirmosios instancijos teisme atskleidus bylos esmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, pagal pateiktą apeliacinį skundą galėtų patikrinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl skundžiamas sprendimas naikinamas dėl bylos esmės neatskleidimo ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai Rūta BurdulienėVirginijus KairevičiusRūta Petkuvienė