Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-242-135/2009 Teisėjas A. Prygunkovas Procesinio sprendimo kategorija:

2.4; 2.1.4.5.5; 1.1.4.2; 1.1.4.7;1.1.7.2.7.

2009 m. rugsėjo 24 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-05-04 nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. ir jam skirta 20 MGL (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt litų) bauda, taip pat pripažintas kaltu ir pagal 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir jam skirta 25 MGL (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt litų) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirta galutinė bausmė – 30 MGL (trys tūkstančiai devyni šimtai litų) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 22 d. iki 2007 m. lapkričio 9 d., tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, suklastojo tikrą dokumentą – 2007-10-22 rankpinigių raštelį, t.y. be individualios S. J. įmonės (duomenys neskelbtini) savininko S. J. žinios ir sutikimo padarė rankpinigių raštelyje prierašus: „Preliminari sutartis“ ir „Atsisakius parduoti mokama 6000 (šešis tūkstančius) Lt bauda“, bei laikė dokumentą nenustatytoje vietoje iki 2008 m. kovo 14 d., kol šį suklastotą dokumentą pateikė Pakruojo rajono apylinkės teismui.

Taip pat A. D. nuteistas ir už tai, kad jis 2007 m. lapkričio 9 d., pateikdamas valstybinės įmonės „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) , darbuotojai suklastotą dokumentą - 2007-10-22 rankpinigių raštelį, tokiu būdu suklastotą dokumentą įregistravo, taip pat suklastotą dokumentą pateikdamas antstoliui T. U., adresu (duomenys neskelbtini), sudarė su antstoliu susitarimą dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo, bei šio suklastoto dokumento kopiją 2007m. gruodžio 05 d. pateikdamas Pakruojo rajono apylinkės teismui, adresu Vienybės a. 1, Pakruojis, kartu su ieškiniu dėl be pagrindo įgytų lėšų ir baudos, kuriame atsakovu patraukta individuali S. J. įmonė (duomenys neskelbtini), 2008 m. kovo 14 d. minėtam teismui teismo posėdžio metu pateikdamas šio suklastoto dokumento originalą, pasikėsino savo naudai įgyti svetimą turtą - 6000 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi Pakruojo r. apylinkės teismas apie galimą dokumento klastojimą pranešė prokuratūrai.

Nuteistasis A. D. skundžia 2009-05-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį ir nurodo, kad nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė pagrindines įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, todėl išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, taip pat buvo padaryti esminiai LR BPK pažeidimai, kas sutrukdė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimta teisingą nuosprendį.

Skunde teigiama, kad be jokio pagrindo buvo įsikišta į dviejų civilinio teisinio santykio šalių civilinius santykius ir kriminalinė atsakomybė taikyta civiliniuose santykiuose, kas yra draudžiama ir neteisėta. Skunde pateikiamos nuostatos iš LR Civilinio kodekso, reglamentuojančios sutarties sudarymą tarp šalių, teigiama, kad S. J. ir nuteistasis turėjo teisę sudaryti sutartį dėl buto pirkimo savo nuožiūra ir jiems abiems priimtinomis sąlygomis, todėl teismas, pripažindamas A. D. kaltu pagal LR BK 300 str., privalėjo įrodyti, kad jis pakeitė tikro dokumento tikrumą ar jo turinio teisingumą. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas, nenustatė, kad tarp jo ir S. J. sudaryta 2007-10-22 sutartis buvo suklastota, taip pat nenustatė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis suklastojo tikrą dokumentą įrašydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis. Skunde nurodoma, kad sutarties sudarymo metu dalyvavęs liudytojas E. B. patvirtino, kad sutartis buvo pasirašyta būtent tokio turinio, kurioje buvo įrašas ,,Preliminarioji sutartis“ bei numatyta 6000 Lt sankcija už buto nepardavimą, o teismas, pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą, bylos nagrinėjimo teisme metu iškilusias abejones vertino ne kaltinamojo naudai, abejones ir prielaidas palaikė duomenimis, kurie esą patvirtino jo kaltę. A. D. skunde nurodė, kad teismas padarė klaidingas išvadas teigdamas, kad liudytojo S. J. parodymai yra nuoseklūs, kadangi S. J. yra materialiai suinteresuotas, taip pat nurodoma, kad S. J., baudžiamojoje byloje esančiam liudytoju, buvo suteikta teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pasidaryti ikiteisminio tyrimo medžiagos nuorašus, jam buvo suteikta teisė teikti prašymus, kurių didžioji dalis buvo patenkinti, o teismas, pripažindamas S. J. parodymus nuosekliais, neatsižvelgė į tai, kad jis teisiamajame posėdyje savo parodymus skaitė iš lapo, taip pat neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu S. J. keitė savo parodymus dėl sutarties sudarymo aplinkybių.

Taip pat nurodoma, kad teismas nekreipė dėmesio į pagrindinio liudytojo S. J. psichikos būklę, neatsižvelgė į tai, kad kitoje baudžiamojoje byloje jam buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, taip pat į tai, kad S. J. yra nurodęs, kad jam sunku prisiminti visas įvykio aplinkybes ir yra patvirtinęs, kad gydėsi dėl psichinės būklės sutrikimų, todėl teismas nepagrįstai atmetė prašymą nustatyti S. J. psichinės sveikatos būklę ir išreikalauti dokumentus apie S. J. ligas, susijusias su jo psichinės sveikatos būkle, kurie galėjo turėti reikšmės vertinant S. J. parodymus ir kaltinimus A. D. atžvilgiu. Nurodo, kad dokumentuose, kuriuos pavyko gauti nuteistajam ir jo advokatei, yra nurodyta, kad S. J. buvo diagnozuotas paranoidinio tipo asmenybės sutrikimas.

Skunde taip pat teigiama, kad byloje dalyvavęs prokuroras buvo šališkas, tikslingai rinko nuteistąjį kaltinančius įrodymus, leido suinteresuotam bylos baigtimi liudytojui susipažinti su bylos medžiaga, reikšti prašymus, dalį prašymų tenkino, kas rodo, kad prokuroras akivaizdžiai palaikė liudytoją S. J. ir todėl privalėjo būti nušalintas. Nuteistasis nurodo, kad pats nušalinimo nereiškė, nes nebuvo jokių įrodymų, kad teismas remsis šališko prokuroro surinktais įrodymais apkaltinamajame nuosprendyje, o S. J. parodymai, kuries jis pasirašė ant lapo susipažinęs su bylos medžiaga, bus laikomi turinčiais lemiamą reikšmę.

Skunde taip pat teigiama, kad byloje buvo būtina skirti ekspertizę siekiant nustatyti, ar įrašai buvo padaryti tuo pačiu rašikliu ir į apelianto argumentuotą prašymą skirti ekspertizę teismas privalėjo atsižvelgti, nes prašymas buvo pagrįstas Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2008-12-15 raštu Nr.S-787(2).

Remiantis išdėstytu, apeliantas prašo panaikinti 2009-05-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja palaikė skundą, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti priimtą nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

A. D. padaryta nusikalstama veika pilnai įrodyta liudytojo ir specialisto parodymais, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudojo ar realizavo žinomai suklastotą tikrą dokumentą. Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, pakeičiantys dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Žinomai suklastoto dokumento panaudojimu laikomas jo pateikimas valdymo ar savivaldos institucijai, įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui.

Iš baudžiamos bylos medžiagos matyti, kad apeliantas A. D. suklastojo tikrą dokumentą – 2007-10-22 rankpinigių raštelį – be S. J. žinios ir sutikimo padarė raštelyje prierašus: ,,Preliminari sutartis“ ir ,,Atsisakius parduoti mokama 6000 (šešis tūkstančius) Lt“. Tą patvirtino liudytojas S. J., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, kai nurodė, kad raštelio surašymo metu įrašas apie baudą nebuvo daromas, abejojo, ar raštelio surašymo metu buvo parašytas raštelio pavadinimas (t.1, b.l.109, 111,112, t.2, 188). Specialisto išvadoje Nr.11Š-89(08) nurodyta, kad minėtame rankpinigių raštelyje įrašai – „(Preliminari sutartis)“ ir „Atsisakius parduoti mokama 6000 (šešis tūkstančius) lt. bauda“ yra parašyti ne tuo pačiu metu kaip visas tekstas ir yra prirašyti. Ši dokumento teksto dalis yra parašyta kita rašymo priemone, nei kita teksto dalis, glausčiau kaip kiti teksto įrašai (t.1, b.l. 100-103). Pirmos instancijos teismo posėdyje šią išvadą dar kartą patvirtino specialistė V. M., nurodydama požymių visumą, pagal kuriuos buvo nuspręsta, kad frazės ,,Preliminari sutartis“ ir ,,Atsisakius parduoti mokama 6000 (šešis tūkstančius) Lt“ buvo prirašytos vėliau, nei surašytas visas tekstas raštelyje (t.2, b.l.112-113). Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 2007-10-22 rankpinigių raštelis buvo suklastotas. Byloje taip pat buvo neginčijamai nustatyta, kad 2007-10-22 rankpinigių raštelį su A. D. padarytais papildomais įrašais ,,Preliminari sutartis“ ir ,,Atsisakius parduoti mokama 6000 (šešis tūkstančius) Lt“ A. D. pateikė 2007-11-10 VĮ Registro centrui Šiaulių filialui siekdamas nekilnojamo turto registre padaryti žymą apie sudarytą preliminarią sutartį (t.1, b.l.161), 2007-11-22 pateikė antstoliui T. U. norėdamas sudaryti susitarimą dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo (t.1, b.l.115-116), 2007-12-05 rankpinigių raštelio kopiją, o 2008-03-14 rankpinigių raštelio originalą, pateikė Pakruojo rajono apylinkės teismui su ieškiniu S. J. ĮI (duomenys neskelbtini) dėl be pagrindo įgytų lėšų ir baudos priteisimo (t.1, b.l.115-116).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentais, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūrą nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, tačiau tai negali prieštarauti įstatymams. Šiuo atveju, vienos sutarties šalies papildomų įrašų padarymas rankpinigių raštelyje be kitos šalies žinios ir sutikimo ir to raštelio pateikimas atitinkamoms įstaigoms siekiant gauti turtinės naudos atitinka LR BK 300 str. 1 d. dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Nustatant baudžiamąją atsakomybę už dokumento suklastojimą yra apsaugomi konkrečių fizinių asmenų interesai, išreikšti dokumentine forma (sudarant sutartis ir pan.).

BPK 20 str. 5 d. nustato, kad byloje surinktus įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Skundo argumentas, kad apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas vadovaujantis vien liudytojo S. J. parodymais, yra nepagrįstas. Pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, liudytojo S. J. duotus parodymus patvirtino specialisto išvada ir teisminio nagrinėjimo metu duoti specialisto paaiškinimai. Teismas liudytojo E. B. duotus parodymus pagrįstai atmetė kaip prieštaraujančius anksčiau paminėtiems įrodymams. Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. B. ir nuteistąjį sieja draugiški santykiai, todėl jo duotus parodymus galima vertinti kaip siekimą A. D. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Išnagrinėjęs šios bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų, kuriems esant būtų buvę galima suabejoti liudytojo S. J. psichikos būkle ir gebėjimu duoti teisingus parodymus, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su S. J. sveikatos būkle 2005 metais nieko bendro neturi su Šiaulių miesto apylinkės teisme išnagrinėta byla ir 2009-05-04 priimtu nuosprendžiu.

Tai, kad liudytojas S. J. bylos ikiteisminio tyrimo metu reiškė prašymus, kurių dalis buvo tenkinta, negali būti laikoma prokuroro šališkumu, kadangi LR BPK 58 str. nenumato tokio nušalinimo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas S. J. prašymų nagrinėjimo ir dalies jų tenkinimo nepriskiria ir prie kitų aplinkybių, kurios leistų abejoti prokuroro nešališkumu (BPK 58 str. 1 d. 4 p.), kadangi tai neįtakojo galutinio nuosprendžio priėmimo, o nuosprendis, kaip buvo minėta anksčiau, buvo priimtas remiantis visais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Apeliaciniame skunde nurodytas prašymas, kad byloje būtina skirti ekspertizę siekiant nustatyti, ar įrašai buvo padaryti tuo pačiu rašikliu, atmetamas, kadangi tai buvo nustatyta. 2008-05-12 specialisto išvados Nr.11Š-899(08) 1 p. jau yra nurodyta, kad 2007-10-22 rankpinigių raštelio tekste įrašai ,,(Preliminari sutartis)“ bei sakinys ,,Atsisakius parduoti mokama 6000 (šešis tūkstančius) lt. bauda“ yra parašyti kitu juodos spalvos rašikliu (t.1, b.l.103), todėl pakartotinai skirti ekspertizę netikslinga.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas objektyviai ištyrus visus bylos įrodymus, todėl naikinti šio nuosprendžio nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.