- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-19
- Bylos Nr.
- 1S-526-593/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00056-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- S. M.
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. M. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria atsisakyti patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. rugpjūčio 2 d. priimtą nutarimą Nr. 67-29 taikyti nuteistajam S. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. M. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 15 (penkiolika) metų 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia – 2010 m. sausio 13 d., bausmės pabaiga – 2025 m. liepos 13 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2022 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos nutarimu Nr. 67-29 nutarta taikyti nuteistajam S. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis bausmę atlieka Socialinės globos sektoriuje lengvosios grupės laikymo sąlygomis, vyko individualiame darbo plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, nors jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau S. M. rodo pažangą ją mažindamas – dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, yra ne kartą skatintas už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą visuomeninėje veikloje. Padaryta išvada, kad yra pagrindas manyti, jog nuteistasis po galimo paleidimo tinkamai adaptuosis visuomenėje, laikysis priimtinos elgesio tvarkos ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė patvirtinti pirmiau nurodytą Komisijos nutarimą. Teismas nurodė, kad S. M. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Nuteistasis bausmės atlikimo metu aštuonis kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką buvo baustas drausmine tvarka, tai neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Be to, S. M. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismo vertinimu, vis dar išlieka aktualūs nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai. Įvertinta ir tai, kad S. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, kurių viena – labai sunkus, sukėlę negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), nusikaltimas, anksčiau teistas, tačiau tai įtakos jo elgesiui neturėjo, nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas, kas atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina jo pavojingumą visuomenei. S. M. vidinė motyvacija pripažinti bei spręsti turimus sunkumus išlieka minimali bei reikalaujanti tęstinio dalyvavimo tikslingose intervencinėse priemonėse ne tik įkalinimo laikotarpiu, bet ir paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Nuteistajam būdingas impulsyvumas, įžvelgiamas poreikis demonstruoti savo galią, dominuoti įprastose situacijose, jam sudėtinga save kontroliuoti, valdyti ir reguliuoti savo dėmesį, emocijas ir elgesį, todėl tikėtina, kad nuteistasis, pavartojęs alkoholio, gali prarasti savitvardą, pratrūkti. Teismo vertinimu, S. M. neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, taip pat neleidžia daryti išvados, kad jo pataisos procesas jau yra baigtas, o paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
Šalies argumentai
5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistojo S. M. gynėjas advokatas Mindaugas Paukštė prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir patvirtinti Komisijos 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą Nr. 67-29 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde advokatas nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra priimta nepagrįstai, pateikiant tik deklaratyvius teiginius, kurie visiškai nėra individualizuoti. Komisijos nutarime nustatytos aplinkybės ir išvados yra visiškai priešingos nei konstatuotos teismo, todėl kyla pagrįstas klausimas, kaip teismas priėmė nurodytus motyvus, jei teikiančioji įstaiga jas darė priešingas. Skundo autorius pažymi, kad nuteistasis nuo 2017 m. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra 15 kartų skatintas, 5 kartus jam buvo leista išvykti po tris paras, patikrinimo metu nustatyta, kad laisvėje jis turi tinkamas sąlygas gyventi su tėvais, be to, nuteistasis laikosi Komisijos rekomendacijų, įgijo dvi specialybes, jam įteiktas brandos atestatas. Įvertinus aplinkybę, jog nuteistajam ne kartą buvo leista išvykti po tris paras į namus, nėra pagrindo teigti, kad jis galėtų kelti grėsmę, ypač kai bausmę atlieka Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.
5.2. Teismas skundžiamą nutartį iš esmės priėmė motyvuojant, kad nuteistasis ne kartą teistas, nesilaiko pataisos įstaigos taisyklių, tačiau minėti motyvai yra selektyvūs, grindžiantys tik neigiamas nuteistojo savybes, visiškai neatkreipus dėmesio į tai, kad paskutinį kartą jis baustas prieš šešerius metus, todėl nėra suprantama, kaip šie pažeidimai turi įtakos šiai dienai nagrinėjamam klausimui. Gynėjas pažymi, kad dar 2012 m. birželio 20 d. (duomenys neskelbtini) antstolė M. L. areštavo ir per varžytines pardavė nuteistajam priklausančius (duomenys neskelbtini) esančius 2 ha dirbamos žemės. Dalis gautos sumos yra pervesta nukentėjusiajai. Esanti skola ir toliau dengiama. 2014 m. birželio 17 d. S. M. susituokė. Pravieniškių pataisos namuose 2015 m. liepos 10 d. pradėjo mokytis vidurinėje mokykloje ir įgijo vidurinio išsilavinimo brandos atestatą. Turi sveikatos sutrikimų dėl dešinio kelio sąnario traumos, jam būtinas dešinio kelio sąnario pakeitimas. Nuteistasis bausmę atlieka neįgaliųjų būryje Socialinės globos sektoriuje.
5.3. Advokatas nurodo, jog S. M. bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo baldžiaus bei apdailininko specialybes, metė rūkyti, kitų žalingų įpročių neturi, pataisos įstaigoje organizavo ne vieną kultūrinį renginį. Turi tris nepilnametes dukras. Mirus mergaičių mamai, dukromis rūpinasi nuteistojo mama J. M. ir tėvas V. M.. Nuteistasis taip pat turi nesantuokinę dukrą M. P., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Paleistas lygtinai, norėtų ją pastoviai lankyti ir ja rūpintis, o išėjęs į laisvę – pasiimti pas save gyventi. Motina, trys dukros ir žmona jį nuolat lanko pataisos namuose, visada palaiko morališkai, tačiau nuteistojo tėvai jau yra senyvo amžiaus, turi ligų, dėl ko jiems vis sunkiau prižiūrėti anūkes.
5.4. Gynėjas pažymi, kad nuteistasis yra atlikęs žymei didesnę bausmės dalį nei 2/3, jis visiškai supranta savo padarytos veikos blogį, yra kardinaliai pasikeitęs, padaręs reikiamas išvadas ir nori grįžti į normalų gyvenimą. S. M. yra dalyvavęs įvairiuose užsiėmimuose, skirtuose priklausomybių prevencijai bei gydymui, domisi sveika gyvensena. Jei būtų paleistas lygtinai su intensyvia priežiūra, ženkliai pagerėtų jo šeimos socialinis gyvenimas. Be to, yra pateiktas patvirtinimas, jog laisvėje S. M. bus įdarbintas pagal turimą specialybę. Nuteistasis elgiasi mandagiai, nekonfliktuoja su personalu, vykdo gydytojo nurodymus, nevartoja alkoholio, nerūko, ligų nesimuliuoja. Jis yra nuolat skatinamas, dalyvauja visuose užimtumo kursuose, jokie ryšiai jo nesieja su kriminaliniu pasauliu, kriminalinės subkultūros nepalaiko, bendrauja tik su šeimos nariais.
5.5. Skundo autoriaus nuomone, teismas nuteistąjį vertino tarsi antrą kartą teisdamas, tačiau visiškai nedetalizavo BVK 157 straipsnio taikymo ir aiškinimo, neindividualizavo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam ir viešajam interesui naudos. Taip pat nebuvo įvertinta ir pateikta duomenų apie sumažėjusius nuteistojo rizikos nusikalsti balus. Nei nutarime, nei nutartyje visiškai nedetalizuojama nuteistojo asmenybės pokyčiai, nėra vertinama, kokias pastangas jis atliko. Šiuo atveju pakartotinio nusikalstamo elgesio pagal OASys metodiką bei smurtinio elgesio rizikos pagal HCR-20 metodiką S. M. nustatytos apskritai nebuvo. Jokie argumentai, kodėl nuteistojo asmenybė išlieka pavojinga visuomenei nepateikti. S. M. supranta savo nusikalstamos veiklos ir elgesio ryšį, supranta poreikį turėti bendras, visuomenės pripažintas vertybes ir gailisi dėl praeities klaidų, atpažįsta ankstesnes savo problemines sritis ir jų vengia. Lygtinis paleidimas skatintų nuteistojo atsakomybę ir savarankiškumą bei sudarytų prielaidas probacijos tarnybai ne tik prižiūrėti lygtinai paleistą nuteistąjį, bet ir teikti jam tikslingą pagalbą, koreguoti taikomas priemones pagal jo elgesį ir poreikius gyvenant laisvėje, o ne uždarose sąlygose.
5.6. Advokatas skunde atkreipia dėmesį, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjo daugiau nei dvylika metų, per teismo proceso laikotarpį ir bausmės atlikimo laikotarpį S. M. suprato savo padarytas klaidas, gailisi. Nuteistasis bausmės atlikimo metu stengėsi įrodyti, jog galėtų integruotis į visuomenę. Jis palaiko glaudžius santykius su artimaisiais, bendraudamas laiškais, telefonu, pasimatymų metu. Turi pastovią gyvenamąją vietą, sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, kas parodo, jog jo pastangos elgtis pavyzdingai, noras dirbti, mokytis yra ne tik atliekant bausmę, bet ir išėjus iš įkalinimo įstaigos, stengiantis adaptuotis visuomenėje. Asmuo, paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, yra prižiūrimas ir stebimas, jam gali būti nustatomi įvairūs įpareigojimai, griežti suvaržymai. Bent menkiausias pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. M. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
7. Išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis S. M. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu.
8. Nors, nuteistojo gynėjo nuomone, S. M. atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis S. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, išklausė alkoholio vartojimo prevencijos paskaitų ciklą, palaiko artimus ryšius su laisvėje esančiais artimaisiais, neturi galiojančių drausminių nuobaudų). Vis dėlto, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, bet būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti S. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kartu vertinant, tačiau nesureikšminant, ir nusikaltimų, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumą, konstatavo apylinkės teismas. Išvadą, jog S. M. dar nedaro pakankamos pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apylinkės teismas motyvavo ir tuo, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nesielgė tinkamai ir bausmės atlikimo laikotarpiu aštuonis kartus pažeidė nustatytą tvarką, už ką buvo baustas drausmine tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nuobaudos jau seniai nebegalioja (nuo 2016 m. liepos 12 d.), kas patvirtina, jog S. M. koreguoja savo elgesį, prisitaikydamas prie galiojančio režimo ir vidaus tvarkos taisyklių, vis dėlto, jo mąstysenoje didelių pokyčių teigiama linkme nenustatyta.
10. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo savivertė yra aukštesnė nei vidutinė, save jis vertina vienpusiškai – pabrėžia išskirtinai tik teigiamas asmenybės savybes, eliminuodamas neigiamas. Gilesnės analizės apie savo charakterį, psichologinius aspektus S. M. nepateikia, mano, jog viską, ką norėtų ir reikėtų, savyje jau yra pakeitęs. Psichologinės tarnybos specialistai yra pažymėję, jog nuteistajam yra būdingas nerimastingumas, impulsyvumas, kurį jis sunkiai pripažįsta, taip pat konstatuotas polinkis įrodinėti savo tiesą, tačiau savo elgesio motyvų jis nėra linkęs analizuoti. Taip pat įžvelgiamas S. M. poreikis demonstruoti savo galią, dominuoti įprastose situacijose, jo asmenybė kiek egocentriška, dažnai gynybiška savo paties atžvilgiu. Nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai nėra tvirti, jie gali priklausyti nuo išorinių aplinkybių ar kitų asmenų įtakos. S. M. ateities planai, nors ir realistiniai, tačiau gana abstraktūs, todėl neaišku, ar bus įgyvendinti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nuteistajam buvo nustatyta viena iš nusikalstamo elgesio mažinimo rekomendacijų dalyvauti tikslinėse psichologų konsultacijose, tačiau S. M. jokios iniciatyvos dalyvauti tokiose konsultacijose nerodo, motyvacijos elgesio pokyčiams neišsako, taip pat neidentifikuoja jokių psichologinių problemų, taigi, psichokorekcinių priemonių jis atsisako, dėl ko darbas su nuteistuoju yra apsunkintas.
11. Teisėjų kolegijai abejonių dėl sėkmingos nuteistojo probacijos kyla ir dėl jo piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis. Nors labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes (atimta žmogaus gyvybė), padarytas S. M. nesant apsvaigus nuo alkoholio, tačiau anksčiau jis yra teistas ir dėl vairavimo esant neblaiviam. Be to, pats nuteistasis pripažįsta, kad būdamas laisvėje piktnaudžiavo svaigiaisiais gėrimais, vis dėlto, šiuo metu teigia neturintis jokių problemų dėl alkoholio vartojimo. Aukštesnės instancijos teismas šį kategorišką S. M. teiginį vertina kritiškai, kadangi pateikta bylos medžiaga liudija, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis du kartus (2011 m. ir 2013 m.) buvo baustas drausmine tvarka dėl alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimo. Alkoholio vartojimo prevencija nuteistasis pradėjo rūpintis tik 2018 m. spalio mėnesį, kai sudalyvavo (duomenys neskelbtini) arkivyskupijos „Caritas“ organizuotame grupiniame užsiėmime tema „Priklausomybės ligos: biologiniai, psichologiniai veiksniai, gydymosi galimybės Lietuvoje“. Kitas alkoholio vartojimo prevencinių paskaitų kursas buvo išklausytas 2020 m. gruodžio mėnesį. Daugiau dėmesio turimai alkoholio vartojimo problemai S. M. neskyrė. Todėl pagrįsta daryti išvadą, kad nuteistojo vidinė motyvacija pripažinti bei spręsti turimus sunkumus išlieka minimali bei reikalaujanti tęstinio, o ne epizodinio dalyvavimo tikslingose intervencinėse priemonėse.
12. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad individualiame S. M. socialinės reabilitacijos plane nuo pat jo sudarymo momento buvo įtraukta rekomendacija savanoriškai dengti civilinius ieškinius, tačiau nuteistasis jos nevykdė, prašymą dengti civilinius ieškinius parašė tik 2021 m. liepos 15 d., nors bausmę atlieka nuo 2010 m. pradžios. S. M. vardu Laisvės atėmimo vietų ligoninėje gauta vykdomųjų raštų 16 242,25 Eur sumai, kas mėnesį jų dengimui pervedama po 25 Eur, iš viso pervesta 250 Eur. Bausmės atlikimo metu S. M. yra išlaikomas artimųjų, taigi, jis neabejotinai susiduria su pajamų tvarkymo kompetencijos stoka, kas gali apsunkinti probacijos vykdymą. Gilinti lėšų tvarkymo įgūdžių nuteistasis iniciatyvos nereiškia. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog S. M. darbinė motyvacija taip pat nėra stipri. Jis stokoja nuoseklios ir stabilios darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius tiek būdamas laisvėje, tiek ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Nors nuteistojo darbingumas yra 55 proc., tačiau mokamo darbo pagal savo sveikatos būklę S. M. neieškojo, į pataisos įstaigos administracijos atstovus dėl mokamo darbo nei žodžiu, nei raštu nesikreipė. Šiuo metu yra pateikęs dokumentus, patvirtinančius jo galimybes įsidarbinti po bausmės atlikimo apdailininko pareigose, tačiau teisėjų kolegija tokį S. M. ketinimą vertina kaip formalų, nes jokio darbinio suinteresuotumo pataisos įstaigoje jis nerodo.
13. Nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas bei neatlikta bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, kaip matyti iš žemesnės instancijos teismo argumentų, kuriais remiantis buvo atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, tiek nusikalstamų veikų sunkumas, tiek neatlikta bausmės dalis nebuvo esminiai tokio apylinkės teismo sprendimo priėmimo motyvai, šios aplinkybės buvo įvertintos kitų aplinkybių kontekste, kas nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja. Šiame kontekste aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad S. M. anksčiau du kartus buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau švelnesnė bausmės atlikimo forma teigiamų rezultatų nedavė, nes ir vėl buvo nusikalstama. Šis teistumas S. M. yra penktasis ir nors tai nėra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis, tačiau dabartinis nusikaltimas yra sunkesnis už ankstesnius, kas rodo, jog S. M. asmenybė yra pavojinga visuomenei. Nors nuteistasis teigia besigailintis dėl įvykdyto smurtinio nusikaltimo, pripažįsta kaltę, tačiau leidžia suprasti, jog ne viskas buvo taip, kaip parašyta nuosprendyje ir surinkta bylos medžiagoje, kas patvirtina dviprasmiškumą savo nusikalstamos veikos ir atsakomybės atžvilgiu.
14. Pirmiau nurodytų išvadų kontekste S. M. gynėjo skunde bei Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kad jis yra penkiolika kartų skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, be to, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, nuo 2017 m. lapkričio 2 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jam penkis kartus buvo leista išvykti po tris paras į namus, laisvėje turi tinkamas sąlygas gyventi su tėvais, kurios neabejotinai turėtų būti vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, nėra pakankamos žemesnės instancijos teismo nutarties naikinimui bei sprendimo patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti S. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priėmimui. Vien aplinkybė, kad Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, teismo neįpareigoja priimti skundo autoriui palankų sprendimą, kadangi teisę priimti sprendimą dėl konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos įstatymo leidėjas šiuo atveju yra suteikęs teismui.
15. Kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus, todėl tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos priimamų sprendimų ar klausimą dėl Komisijos nutarimo tvirtinimo, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Būtent šios individualios aplinkybės lėmė sprendimą atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam S. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistajam 2022 m. liepos 28 d. nustatyta vidutinė (43 balai pagal OASys metodiką) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o jo daroma pažanga mažinant šią riziką nėra akivaizdi ir įtikinanti. Todėl pripažinti, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, ar nesivadovavo aktualia teismų praktika, pagrindo nėra. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo gynėjo skundo argumentais teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo S. M. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.