- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-07-11
- Bylos Nr.
- 1-887-347/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Naujokienė
- Nukentėjusysis
- K. V.
- Kaltinamasis
- M. K.
- Kategorijos
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.5Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. K., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. 2012m. kovo 24d. apie 18 val. Kauno rajone, Raudondvario seniūnijoje, Netonių kaime, gatvėje, tarpusavio konflikto metu sudavė K. V. kumščiu ne mažiau kaip vieną kartą į veido sritį, o parkritusiam įspyrė ne mažiau kaip vienuolika kartų į galvos sritį, ne mažiau kaip vieną kartą į kaklą, ne mažiau kaip vieną kartą į dešinį žastą, ne mažiau kaip vieną kartą į kairę alkūnę ir ne mažiau kaip vieną kartą į kairį kelį, padarydamas galvos sumušimą, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, pereinant į nosį ir žandą, kairės akies vokuose, dešiniame smilkinyje, pereinant į skruostą ir žandą, dešinės ausies kaušelyje, pereinant į speninę sritį, kairės ausies kaušelyje, kakle, dešiniame žaste, dešiniuose smilkinyje ir momenyje, odos nubrozdinimus kaktoje, kairiame smilkinyje, pereinant į skruostą ir žandą, dešiniame žande, kairėje alkūnėje, kairiame kelyje, kraujosruvas po akių obuolių junginėmis, minkštųjų audinių kraujosruvas kaktinių smilkinių sričių, skruostų ir užausių sričių minkštuose audiniuose, sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tuo nesunkiai sužalodamas K. V..
Kaltinamasis M. K. kaltu neprisipažino ir paaiškino, jog kaltinime minimą dieną pas jį atvažiavo draugai L., J. ir P. Jie nuėjo į parduotuvę. Ateidinėjo K. su Ž. Draugai L., J. ir P. nuėjo į parduotuvę, o jis su broliu M., kuris buvo išėjęs anksčiau, pasiliko prie parduotuvės. M. pasakė L.: „Eik, velnias, į parduotuvę, alaus nupirk“. K. taip pat nuėjo į parduotuvę, o Ž. pasilikęs M. pasakė: „Mano kaime niekas velniais nesivadina“. Po to iš parduotuvės išėjo K., nusimetė striukę, pasidėjo „bonką“ ir priėjęs jį pastūmė. Jie su draugais nuėjo. Einant kažkas pasakė, kad „atbėga“. Tada jie sustojo, palaukė. Matėsi, kad atbėga agresyvūs ir išgėrę. K. pribėgęs trenkė jam į veidą, jis trenkė atgal. Po smūgio K. nukrito. Jis du kartus trenkė jam gulinčiam ranka į veidą, nes K. bandė stotis. K. aukštesnis, stambesnis, jis jo bijojo. Nežino, ar „atjungė jį“. Tada spyrė, nusisuko ir nuėjo. Teigė spyręs tik vieną kartą. Niekas iš draugų nespyrė. Pripažįsta tik keturis smūgius. Kai jie buvo „ties sodais“, K. tėvas „vos nenutrenkė“ mašina. Po to – antrą kartą. Bandė pulti. Jis paskambino į policiją. Kaltu neprisipažįsta, nes galvoja, kad tai buvo būtinoji gintis. Teigia: „Aš jei būčiau nieko nedaręs, tai gal invalidas dabar būčiau“. Tvirtino, kad K. sudavė pirmas ir jam buvo patinęs veidas.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. K. , be to, parodė, jog po to, kai „P.“ (Ž. S.) pasakė, kad „čia velniais nesivadina“, jis atsakė „P.“, kad šis nesikabinėtų. Tada „P.“ pavadino jį „duchu“. Iš parduotuvės išėjo K. V. ir jį pastūmė. Tuo metu iš parduotuvės išėjo kiti jo (M. K.) draugai ir jie nuėjo. Paėjus apie 300 metrų, pamatė, kad paskui juos bėga K. V. su „P.“. Pribėgę abu iš karto bandė jam suduoti. L. G. nustūmė „P.“, o K. V. trenkė jam į veidą. Jis trenkė K. V. į veidą ir K. V. nukrito. Tada jis dar įspyrė gulinčiam K. V. ir sudavė kumščiu į veidą. Po to nuėjo (b.l. 54, 64).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis savo kaltę neigė, jo kaltė įrodyta jo paties parodymais, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, surinktais byloje, o būtent:
nukentėjusysis K. V. parodė, jog jis kaltinime nurodytą dieną atvyko pas tėvus. Buvo Ž. S. gimtadienis. Buvo šiek-tiek išgėrę ir sugalvojo nusipirkti alkoholio gimtadieniui. Nuėjo iki parduotuvės. Ten buvo būrelis žmonių. Jis nuėjo į parduotuvę, Ž. liko lauke. Jam išėjus Ž. pasakė: „Primeti? Mus velniais išvadino“ ir parodė: „Va, šitie“. Jis tada pasidėjo butelį, striukę ir K. paklausė: „Kas yra?“ Jis atsakė: „Ką tu čia darai?“ Jis : „Ką vaidini?“ Tuo konfliktas baigėsi ir vaikinai nueidinėjo. Nueidami pasakė „kažką įžeidžiančio“. Tada jie su Ž. ėjo iki jų ir jis daugiau nieko neatsimena. Jis net neatsimena, kad buvo ligoninėj. Atsipeikėjo, jam atrodo, tik namie. Neatsimena, kad kam nors būtų sudavęs. Nedarbingumo pažymėjimo neėmė, tiesiog nėjo į darbą dėl veido sumušimų. Tuomet jam pradėtos žymėti pravaikštos ir jis atleistas iš darbo;
liudytojas Ž. S. parodė, jog jis su draugu K. V. atėjo į parduotuvę. M. K. atėjo su savo draugais. Jis juos išvadino necenzūriniais žodžiais, velniais, įžeidžiančiais žodžiais. Taip sakė jiems, nes stovėjo prieš juos, šalia. Tai sakė M. K.. Jie pasišnekėjo su jais ir jie nuėjo. Nueidamas M. K. pasakė: „Atvažiuos mano chebra ir jums bus ragas“. Jis liko su K., bet paskui juos pasivijo, nes norėjo išsiaiškinti, kodėl juos gąsdina. Kada K. nusiėmė striukę, nematė. Jie pribėgo ir K. paklausė M., o M. trenkė kumščiu K. į veidą. K. nukrito ant žemės. Jis norėjo ginti K., tada jį puolė kitas draugas, o M. pradėjo spardyti K. Jis su M. draugu nusivertė į griovį, ten „pasimušė ir išsiskyrė“. „Panelės M. sustabdė“, sakydamos: „Einam, užtenka. M., baik spardyti“. K. gulėjo ant žemės be sąmonės. Matėsi sužalojimai. Buvo dar vaikinų „krūva“, bet jie nieko nedarė. Vėliau K. pamatė po trijų-keturių dienų. Veidas buvo ištinęs. Susišnekėti buvo įmanoma, bet jis nieko neprisiminė. Teigia, jog jis matė, kad M. K. spardė. Buvo daugiau, negu vienas- du smūgiai, „ne mažiau kaip penkis kartus sudavė. Mačiau kaip spardė galvą“. bet jis, kai nusivertė su kitu vaikinu į griovį, nebematė. Kai vėl matė, jau M. buvo nuvedamas nuo K.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. S. parodė analogiškai, taip pat nurodydamas, jog nueidamas M. K. pasakė, kad „atvažiuos šaika“, todėl jie vijosi, norėdami išsiaiškinti, kodėl gąsdina. Taip pat nurodė, jog pirmas trenkė K. M. ir po to ėmė spardyti, kol merginos liepė nustoti. M. K. K. V. įspyrė ne mažiau kaip 5 kartus (b.l.20);
liudytoja L. O. parodė, jog Ji kaltinime minimą dieną buvo parduotuvėje, kalbėjo su pardavėja. Atėjo „krūva žmonių“. Atėjęs K. paklausė, kas čia tokie. Ji pažino tik M. Kai nepažįstami išėjo, po to išėjo ir K. Pasižiūrėjusi pro langą, matė, kad vyksta konfliktas. Tiksliai nematė, nes medžiai užstoja. Ir negirdėjo, kas buvo sakoma. Tik matė, kaip atėjo vieni prie kitų ir apsistumdė. Konkrečių veiksmų nematė. Kai ji išėjo iš parduotuvės, buvo likę K. su Ž. Kiti buvo nuėję gatvele. Nueidami kažką pasakė. Tada K. paliko prie parduotuvės striukę ir nubėgo kartu su Ž. link jų. K. paliko ant šaligatvio striukę ir nubėgo. Ji, galvodama, kad kažkas atsitiks, nubėgo ieškoti pagalbos. Nieko neradusi, grįžo ir pamatė kaip M.s spardo gulintį K. į galvą. Jis nereagavo, gal buvo be sąmonės. Merginos rėkė: „Baik!“ Teigia mačiusi tris-keturis smūgius. Jai atbėgant Ž. nematė, „gal jis buvo už tų medžių, ten buvo toks griovys“.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. O. parodė analogiškai. Teigė mačiusi, kaip M. K. K. V. įspyrė apie keturis kartus, gal ir daugiau. Spardė į viršutinę kūno dalį, pečius, galvą (b.l.21);
Liudytojas L. G. parodė, jog jis su draugais, viso penkiese, ėjo į parduotuvę. Jis su P. ir J. buvo parduotuvėje, o M. su broliu – lauke. Išeidamas iš parduotuvės pamatė konfliktą tarp M. ir K. draugo Ž. Teigė: „Ant manęs M. brolis pasakė – velnias, o Ž. pagalvojo, kad ant jų sako“. Aiškino, jog K. priėjęs prie M. ėmė jį stumdyti. Jie sakė: „Einam, nereikia problemų“. Teigė, jog merginos buvo prie parduotuvės, bet ne su jais. Jiems einant jos irgi ėjo, bet ne kartu su jais. Tvirtino, kad K. pribėgo ir trenkė M., M. trenkė atgal. K. nukrito. Tada M. spyrė „iš kojos į veidą“ Spyrė vieną kartą. Jis apsikabino ir laikė Ž. K. nukritus jis su Ž. buvo nukritęs į griovį. Nukrito į griovį po pirmo smūgio. Kas toliau darėsi nematė, atsikėlė ir pabėgo. Tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė.
Ikiteisminio tyrimo metu jis, be to, parodė, jog po to kai nukentėjusysis nugriuvo M. K. dar kelis kartus trenkė kumščiu į galvą, o po to įspyrė (b.l.23);
liudytojas P. R. parodė, jog jis yra M. draugas. Kaltinime minimą dieną išėjęs iš parduotuvės pamatė K. ir M. apsistumdančius. Po to jie nuėjo ir, kai buvo „gal už 300 metrų“ pamatė atbėgančius K. ir Ž. K. pribėgęs trenkė Ž. į veidą. M. jam trenkė į veidą. Daugiau jis nematė – nubėgo. Jam pasidarė baisu, kai pamatė, kad K. nukrito. Teigia, jog bijojo, nes K. buvo išgėręs;
liudytojas J. A. parodė, jog su kaltinamuoju pažįstamas. Jis buvo likęs parduotuvėje, kai gavo žinutę, raginančią išeiti į lauką. Išėjęs aplenkė K. ir Ž. Jie stovėjo. Kai nuėjo apie 50 metrų, išgirdo žingsnius. P. pasakė atsisukti. Kai jis atsisuko, pasakė , kad nesimuša. Nukentėjusiojo draugas pasakė eiti iš čia. „Matosi, kad ramus vaikas“. Tada nukentėjusysis be žodžių puolė M. Trenkė kumščiu į veidą. M. atsakė kumščiu. Tada nukentėjusysis „susimėtė ir nukrito“. Jis nusisuko. Girdėjo, kad buvo smūgiai. Girdėjo kelis smūgius. Jis atsisuko, kai M. spyrė paskutinį smūgį į galvą. L. su Ž. „buvo nukritę kažkur“.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. A. parodė, kad kai jis išėjo iš parduotuvės, jo draugai buvo nuėję. „P.“ su savo draugu juos vijosi. Jis matė, kaip „P.“ draugas spyrė M. K., tačiau šis nuo spyrio išsisuko ir trenkė jam, t.y. V. Po to M. K. gulinčiam K. V. spyrė į galvą nežinia kiek kartų, nes jis nusisuko (b..25);
liudytojas M. K. parodė, jog jis yra kaltinamojo brolis. Teigė, jog buvo nuėjęs į parduotuvę nusipirkti saldainių. Susitiko brolį su draugais. Brolis pasakė, kad L. nusipirks cigarečių ir eis namo. L. sustojus susiskaičiuoti pinigus, jis pasakė: Velnias, eik greičiau į parduotuvę“. L. nuėjo. Ž. pasakė, kad : „Kas čia velniais kaime vadinas?“ K. išėjo iš parduotuvės, „pasidėjo degtinės butelį ir brendžio ir nusiėmė striukę“. M. uždėjo ranką ant krūtinės ir pastūmė. L. sakė neprasidėti ir jie nuėjo. Jie palaukė ir K. pribėgęs bandė M. įspirti, bet nepataikė. Tada trenkė kumščiu į veidą. M. trenkė atgal. Nuo smūgio jis nukrito. M. vieną kartą spyrė į galvą. Kas paskui darėsi, nematė, nes žiūrėjo į P. ir J. Su „P.“ (Ž.) susiėmė L. Jie grūmėsi griovyje.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davė analogiškus parodymus;
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr.G 816/12 (02) nurodyta, kad K. V. konstatuotas galvos sumušimas, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, pereinant į nosį ir žandą, kairės akies vokuose, dešiniame smilkinyje, pereinant į skruostą ir žandą, dešinės ausies kaušelyje, pereinant į speninę sritį, kairės ausies kaušelyje, kakle, dešiniame žaste, dešiniuose smilkinyje ir momenyje, odos nubrozdinimai kaktoje, kairiame smilkinyje, pereinant į skruostą ir žandą, dešiniame žande, kairėje alkūnėje, kairiame kelyje, kraujosruvos po akių obuolių junginėmis, minkštųjų audinių kraujosruvos kaktinių smilkinių sričių, skruostų ir užausių sričių minkštuose audiniuose, tuo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti 16-os trauminių poveikių pasėkoje (b.l.48-49);
prie bylos pateiktos ir nukentėjusiojo fotonuotraukos, iš kurių akivaizdžiai matosi padaryti sužalojimai (b.l.34-40).
Sprendžiama, jog byloje surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis kad kaltinamasis M. K. nesunkiai sužalojo K. V..
Kaip matyti iš kaltinamojo M. K. ir liudytojų parodymų, jis sudavė nukentėjusiajam smūgius kumščiu ir spardė. Nors kaltinamasis prisipažįsta tik keturis smūgius, iš kurių tik vieną spyrį koja, iš liudytojų parodymų seka, kad kojomis nukentėjusysis buvo spardomas daugiau. Niekas iš liudytojų konkrečiai nesuskaičiavo, kiek kartų buvo spiriama, be to, vieni matė spardymo pradžią, kiti – pabaigą. Teismas pažymi, kad skaičius esminės reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi ir veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d.
Kaltinamojo versija, kad jis nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį gindamasis paneigta iš dalies ir jo paties parodymais, ir liudytojų parodymais – nukentėjusysis K. V. buvo mušamas, spardomas jau po to, kai be sąmonės gulėjo po pirmojo smūgio. Be to, dėl aplinkybės, kas pirmas sudavė smūgį taip pat yra pagrįstų abejonių, nes konflikto pradžią liudytojai nurodo ne visiškai vienodai. Abejonės vertintinos kaltinamojo naudai, pripažįstant, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas paties nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1d.6p.). Tai yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Kaltinamojo M. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Sprendžiant M. K. atsakomybės klausimą atsižvelgiama į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad veika nepriskiriama prie sunkių, sukeliančių padidintą pavojų visuomenei, kad kaltinamasis neteistas, mokosi, nėra duomenų apie tai, kad baustas administracine tvarka, todėl taikytinos BK 55 str. nuostatos – skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Tačiau atsižvelgiama taip pat į tai, kad kaltinamasis nukentėjusiojo neatsiprašė, nesiėmė priemonių žalai atlyginti, skirtina maksimali įstatyme numatyta laisvės apribojimo bausmė.
Nukentėjusysis K. V. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti 500Lt turtinei ir 20 000Lt neturtinei žalai atlyginti. Jis nurodo, jog turtinę žalą sudaro sudaužytas „Nokia“ telefonas 200Lt vertės, nepataisomai sugadinti (suplėšyti) rūbai: sportinės kelnės ir bliuzonas „Nike“ bendros 300 Lt vertės. Neturtinę žalą sudaro patirtas fizinis skausmas, ilgai tukęs gydymas, dvasinis sukrėtimas ir pažeminimas, dėl sužaloto veido, matydamas aplinkinių žmonių reakciją į jo išvaizdą. Dėl sužaloto veido vengė pasirodyti gatvėje, ilgą laiką nėjo į darbą UAB (duomenys neskelbtini), dėl ko darbo santykiai buvo nutraukti. Dėl jo sužalojimo pergyveno šeimos nariai – mažametis sūnus ir sutuoktinė, kuri tuo metu laukėsi dukters.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (2012-03-27) protokolo-pareiškimo matyti, kad netrukus po įvykio nukentėjusysis K. V. nenurodė, kad nusikaltimo padarymo metu sudaužytas telefonas, suplėšyti rūbai. Šis teiginys atsirado tik 2012-06-06 apklausos protokole, tuo pačiu nurodant, kad šiuos daiktus jis išmetė. Išskyrus nukentėjusiojo teiginį byloje nepateikta jokių kitų įrodymų, todėl sprendžiama, kad turtinė žala neįrodyta.
Bylos nagrinėjimo metu pateiktos nukentėjusiojo fotonuotraukos, kuriose matyti, kokie buvo padaryti nukentėjusiajam sužalojimai, kaip atrodė po sumušimų jo veidas, pateikti vaikų gimimo liudijimai (sūnus A. buvo mažametis – gimęs (duomenys neskelbtini), dukra K. gimė (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) pažyma apie neatvykimą į darbą ir atleidimą iš jo (kaip matyti iš pažymos, K. V. nedarbingumo pažymėjimo po sužalojimo neišsiėmė).
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nurodyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Sprendžiama, kad neturtinė žala nukentėjusiajam K. V. padaryta. Ją padariusio M. K. veikoje yra nustatyta atsakomybę lengvinanti aukščiau paminėta aplinkybė. Atsižvelgiama ir į tai, kad M. K. yra moksleivis, savarankiškų pajamų neturi, nenustatyta, kad turi asmeninio turto. Taip pat atsižvelgiama į Lietuvos Respublikoje susiformavusią praktiką neturtinės žalos dydžio klausimu, todėl civilinis ieškinys mažintinas.
Taip pat teismas sprendžia, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2d., iš kaltinamojo priteistinos nukentėjusiojo išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 106 str., 115 str., 297-307 str.str., Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.,
nusprendžia:
M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d. ir nuteisti laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį:
būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.;per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų (po 10 val. per mėnesį) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str.)
Civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti iš Manto K. K. V. naudai:
7 000 Lt (septynis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti;
3500 Lt (tūkstantį penkis šimtus litų) advokato pagalbai apmokėti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.