Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi ,,duomenys neskelbtini“ Kelmėje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, gyv. ,,duomenys neskelbtini“, Kaunas, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji K. L. 2008 m. kovo 23 d. apie 17.40 val., Kelmės r., ,,duomenys neskelbtini“, tarpusavio konflikto metu, savo namuose, virtuvėje, tyčia įrėmė peilį sugyventiniui S. P. į krūtinę, tokiu būdu vieną kartą dūrė ir padarė durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą krūtinės kairėje pusėje su kairio plaučio ir širdies sužalojimais, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko nuo padarytos žaizdos krūtinės kairėje pusėje su kairio plaučio ir širdies sužalojimais, sukėlusios širdies tamponadą krauju, nukentėjusysis S. P. ligoninėje mirė. Taip nužudė S. P..

Kaltinamoji K. L. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, kad 2008 m. kovo 23 d. savo namuose ,,duomenys neskelbtini“ Kelmės rajone, kur ji gyveno kartu su S. P., šventė Velykas. Pas juos į svečius buvo atvykusi S. S., buvo atėjęs ir J. B.. Apie 14 val. jie visi bei vaikai sėdo pietauti. Pietaudami jie išgėrė du litrus nestipraus alaus ir pusę litro valstybinės degtinės. Ji išgėrė alaus ir gal dvi taureles degtinės. Iki pietų jie visi buvo blaivūs. Sėdint prie stalo ji su S. P. pradėjo pyktis dėl to, kad pastarasis neina į darbą. Tuomet išėjo J. B.. S. S. tvarkė stalą. Po 16 val. ji nuėjo prigulti į kitą kambarį, kur atėjęs S. P. prašė pinigų degtinei. Ji pinigų degtinei nedavė ir S. P. nuo jos neatsitraukė. Tuo metu ji nesijautė išgėrusi, o iš S. P. veido jau matėsi, kad jis išgėręs, tačiau girtas jis nebuvo. Apie 17 val. sūnus M. paprašė jos sutepti sumuštinį, todėl ji nuėjo į virtuvę, kur peiliu tepė sviestą ant duonos. Iki pusės nusirengęs S. P. virtuvėje stovėjo priešais ją metro atstumu ir keikdamasis necenzūriniais žodžiais toliau prašė pinigų degtinei, o po to jai pasakė susirinkti savo keturis vaikus, jo vaiką palikti ir išeiti iš jo tėvo buto. Dėl tokių S. P. žodžių ji supyko ir rankoje turėtą peilį stipriai įrėmė stovinčiam S. P. į krūtinės kairę pusę. Ji norėjo S. P. tik pagąsdinti, nužudyti ar sužaloti ji nenorėjo. S. P. pradėjo bėgti kraujas iš tos vietos, kur ji buvo įrėmusi peilį. Ji neatkreipė dėmesio, kiek giliai peilio geležtė įlindo į krūtinę. Pamačiusi kraują, ji pakvietė S. S., o peilį numetė. Ji nematė, ar peilis buvo kruvinas. S. P. susiėmė už tos vietos, kur ji buvo įrėmusi peilį, ir sušuko: “Ai“. Su S. S. ji uždėjo ant dūrio vietos šlapią rankšluostį ir paguldė S. P. į lovą. Tada ji nubėgo pas kaimynę D. P., pastarąją atsivedė į savo butą ir iškvietė greitąją pagalbą. Tuo metu grįžo J. B. su D. P.. Medikai jai pasakė patiems vežti S. P. į ligoninę, kol kelyje susitiks su greitąja pagalba. S. P. savo mašina vežė E. P., kelyje jie sutiko greitosios pagalbos automobilį ir perkėlė į jį S. P.. Jos namuose su vaikais likusi S. S. viską sutvarkė, peilį nuplovė ir padėjo į stalčių prie tokių pat peilių.

Su S. P. ji pykdavosi ir blaivūs dėl to, kad pastarasis nedirba. Dabar supranta, kad negerai padarė ir labai gailisi. Durdama S. P. tik truputį norėjo įdurti ir nepagalvojo, kad taip atsitiks. Su civiliniais ieškiniais sutinka.

Ji augina ir pati išlaiko bei prižiūri penkis mažamečius vaikus, su kuriais šiuo metu gyvena Kaune pas brolį.

Parodymų patikrinimo vietoje metu K. L. Kelmės r., ,,duomenys neskelbtini“, gyvenamojo namo antrame aukšte esančiame bute parodė kambarį, kuriame pradėjo pyktis su S. P., vietą virtuvėje, kur stovėjo S. P. ir ją koliojo, stalą, nuo kurio paėmė peilį. K. L. manekeno pagalba parodė, kaip šį peilį laikydama dešinėje rankoje įrėmė S. P. į krūtinę, ir paaiškino, jog S. P. susvyravus peilis įsmigo pastarajam į krūtinę, o po to ji peilį ištraukė ir numetė (b. l. 52-54).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. P. parodė, kad 2008 m. kovo 23 d. apie 12 val. pas jį į namus buvo atėjęs sūnus S. P., gyvenęs tame pačiame ,,duomenys neskelbtini“ kaime kartu su kaltinamąja K. L.. Sūnus buvo blaivus. Apie 15.30 val. jis buvo nuėjęs prie sūnaus namų ir rado pastarąjį rūkantį lauke. Sūnus neatrodė girtas. Nueidamas jis paprašė sūnaus neprisigerti. Po 17 val. žmona jam pasakė, kad kažkodėl S. telefonas atjungtas ir žinučių iš jo negauna, o jau po 19 val. būdama ligoninėje K. L. jam pasakė, jog nieko baisaus neatsitiko, kad ji su peiliu S. P. pilvą pabraižė ir kai užsiūs jie greit grįš. Po to kai atvažiavo į namus policija, sužinojo, kad S. operuoja, o dar vėliau pranešė, kad sūnus mirė.

Sūnaus laidotuvėms jis išleido 3000 Lt, tačiau dokumentų, patvirtinančių šias išlaidas, nerinko. Taip pat reiškia 150000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Jo ir sūnaus santykiai buvo artimi, jis sūnui materialiai padėdavo. Po sūnaus netekties jam labai pablogėjo sveikata, buvo nervinis stresas ir skausmai, kreipėsi į medikus. A. D. norėtų pasiimti globoti.

Kaltinamosios ir jo sūnaus santykiai buvo geri, kaltinamoji tvarkinga moteris, vaikai buvo švarūs, namai tvarkingi. Sūnus sakė, kad ją myli ir jinai jį myli.

Liudytoja S. S. parodė, kad 2008 m. kovo 23 d. ji buvo nuvykusi pas K. L. į ,,duomenys neskelbtini“ kaimą švęsti Velykas. Apie 14 val. ji, K. L., S. P., J. B. ir visi vaikai susėdo prie stalo. Jie išgėrė pusę litro valstybinės degtinės ir du litrus alaus. Ji su kaltinamąja gėrė mažiau nei vyrai. Prie stalo nebuvo jokių konfliktų. Vėliau K. L. nuėjo prigulti prie vaikų, J. B. išėjo namo, o S. P. nuėjo į kambarį pas K.. Ji girdėjo K. L. sakant: “ Nelįsk, leisk pagulėti ramiai prie vaikų“. Ji tuo metu tvarkė kambaryje stalą. Po to K. L. su S. P. nuėjo į virtuvę. K. L. elgėsi taip pat, kaip ir blaivi, nesimatė, kad išgėrusi, o S. P. atrodė išgėręs. Jis koliojosi, svirduliavo eidamas nuo stalo, buvo iki pusės nuogas. Virtuvėje jie ginčijosi, S. P. negražiai koliojo K. L., kuri peiliu tepė sumuštinius. Po to, būdama kitame kambaryje, ji išgirdo K. L. kvietimą ateiti. Nuėjusi į virtuvę ji pamatė stovintį užsiėmusį kruviną krūtinę S. P.. Ji su K. L. uždėjo S. P. ant žaizdos šlapią rankšluostį ir paguldė į lovą. K. L. išbėgo į laiptinę šaukdamasi pagalbos, pakvietė kaimynę ir iškvietė greitąją pagalbą. Tuo metu atėjo ir J. B. su D. P.. Kruvinas peilis buvo virtuvės kriauklėje. Ji nieko nepagalvojusi nuplovė nuo peilio kraują ir peilį padėjo į stalčių prie kitų penkių tokių pat peilių. Taip pat ji nuplovė nuo spintelės kraują ir išplovė grindis. K. L. kartu su S. P. išvažiavo į ligoninę. Vėliau kriminalistai buvo grįžę kartu su K. L.. Tuo metu S. P. dar buvo gyvas, o po to pasakė, kad jis mirė. K. L. su S. P. kartais tik žodžiais apsipykdavo, tačiau nesimušdavo. K. L. labai nuoširdi, neagresyvi, niekad nesmurtaudavo, su S. P. elgėsi gražiai.

Liudytojas J. B. parodė, kad jis buvo S. P. draugas, dažnai lankydavosi jo ir K. L. šeimoje. S. P. su K. L. kartais konfliktuodavo žodžiais ir veiksmais, dažnai negirtaudavo. 2008 m. kovo 23 d. S. P. jam paskambino apie 10-11 val. ir jie kartu buvo nuėję pas S. P. tėvą. Jis buvo išgėręs, o S. P. buvo blaivus. Pas S. P. tėvą jie negėrė, išėjo po pusvalandžio. S. P. kvietimu apie 13-14 val. jis nuėjo į pastarojo namus švęsti Velykų, nusinešė du litrus nestipraus alaus, o S. P. turėjo pusės litro butelį valstybinės degtinės. Ten jau buvo S. S.. Susėdę prie stalo jie gėrė alų, po to degtinę. Jis su S. P. po daugiau išgėrė nei moterys. K. L. su S. P. prie stalo sukonfliktavo, todėl jis išėjo ir nuėjo D. P., su kuriuo nuėjo į parduotuvę, nusipirko alaus, o po to ėjo į namus pas D. P., kuris gyvena tame pačiame name, kur ir S. P.. Lipdami laiptais jie pamatė kažkur bėgančias K. L. su S. S.. Kažkuri iš jų pasakė: „S. persidūrė“. K. L. pasakė, kad S. P. užvirto ant peilio. Tada jie visi grįžo į S. P. butą, kur ant lovos gulėjo pusnuogis S. P.. Pastarojo širdies plote jis pamatė nedidelę durtinę žaizdą, kraujo nebuvo. Jis kalbino S. P., pajudino ir jam pasirodė, kad per tą žaizdą eina oras. Atrodo, kad K. L. paskambino greitajai, po to pasakė, kad liepė vežti savo mašina, kol susitiks su greitąja. S. P. išvežė E. P., kartu išvažiavo ir K. L.. Pasilikęs bute kartu su S. S. virtuvėje nei kraujo, nei kruvino peilio nematė, viskas jau buvo sutvarkyta. Jam atrodo, kad K. L. sakė, kad S. pats ant peilio užkrito, kai duoną pjaustė, kad pasvyravo ir užvirto. Jam pasakius, kad taip negalėjo būti, ji atsakė, kad S. griūdamas ant žemės persidūrė.

Liudytoja D. P. parodė, kad ji buvo K. L. ir S. P. kaimynė. K. L. su S. P. sutarė gerai, triukšmo iš pastarųjų buto negirdėjo, sumuštų nematė. 2008 m. kovo 23 d. apie 18 val. K. L. šaukdama paprašė jos pagalbos, nes, kaip ji suprato, kažkas atsitiko S. P.. Ji nėjo į K. L. butą, kur matė S. P., gulinį ant lovos, iki pusės nurengtą. S. P. krūtinės kairėje pusėje buvo nekraujuojanti žaizda. Ji pasakė K. L., jog nemokamas numeris yra 003 ir K. L. virtuvėje iš savo telefono skambino greitajai. Tame bute dar buvo S., J. B. ir D. P., kurie nieko tarpusavyje nesikalbėjo. K. L. paskambinus į greitąją, liepė vežti S. P. savo mašina, kol sutiks greitąją. Tada ji savo sūnaus E. paprašė pavežti S. P.. Kartu su S. P. išvažiavo ir K. L., kuri neatrodė išgėrusi.

Liudytojas E. P. parodė, kad 2008 m. kovo 23 d. apie 18 val. į namus parbėgo jo mama ir pasakė, kad reikia automobiliu vežti S. P. iki greitosios, sakė, kad pastarasis persidūrė. Kartu su S. P. važiavo ir K. L., kuri nieko nekalbėjo. Už 5 kilometrų jie sutiko greitosios pagalbos automobilį, į kurį perkėlė S. P.. Jis nesuprato, ar K. L. buvo išgėrusi.

Liudytojas A. N. parodė, kad su kaltinamąja ir S. P. gyveno tame pačiame name. Būdavo, kad K. L. su S. P. pasikoliodavo, bet muštynių tarp jų jis nematė. 2008 m. kovo 23 d. apie 18 val. pas jį atbėgusi K. L. pasakė, kad: „su peiliu S. badosi, pjaunasi peiliu“, ir išbėgo. Nuėjęs į K. L. butą, S. P. rado jau merdintį, išbalusį, pastarojo krūtinėje širdies plote matėsi durtinė žaizda. S. P. gulėjo ant lovos pusiau nuogas, dejavo. Jis suprato, kad S. P. išgėręs buvo, o ar K. L. buvo išgėrusi, jis nepastebėjo.

Liudytojas D. P. parodė, kad kaltinamoji su S. P. buvo jo kaimynai, gyveno tame pačiame name. K. L. su S. P. ir pasikoliodavo, ir apsistumdydavo dažnai, bet nesimušdavo. 2008 m. kovo 23 dienos pavakary pas jį atėjo išgėręs J. B. ir jie nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko alkoholio. J. B. sakė, jog buvo pas S. P., tačiau pastarajam pradėjus pyktis si K. L., jis išėjo. Grįžus iš parduotuvės ir lipant laiptais, juos pašaukė K. L. sakydama, jog S. nusidūrė. K. L. atrodė nelabai išgėrusi. Užėjus į butą jis pamatė S. P. gulintį ant lovos, pusiau nuogą, su durtine nekraujuojančia žaizda širdies plote. K. L. pasakė: „Peilis nukrito ant žemės, o S. ant jo užkrito“, klausė, ar kviesti greitąją. Kartu buvo ir S. S.. J. B. dar bandė S. klausti, bet nepavyko.

Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, jog Kelmės r., ,,duomenys neskelbtini“ , aštuonbučio namo antrame aukšte esančiame buto virtuvėje dešinėje pusėje stovi spintelė su kriaukle, už jos krosnis, kampe dujinė virykle. Kairėje virtuvės pusėje stovi trijų dalių spintelė, šaldytuvas, kėdė su atlošu. Prie sienos stovi stalas, kėdė su atlošu, taburetė. Virtuvės grindys padengtos linoleumu. Virtuvėje dėmių, panašių į kraują, nerasta. Buto kambariuose bei koridoriuje pėdsakų, panašių kraują, taip pat nerasta (b. l. 6-8).

Daiktų pateikimo metu K. L. pateikė peilį medine rankena, kurį apžiūrėjus nustatyta, jog bendras peilio ilgis yra 20,5 cm, kotas medinis, pritvirtintas geltono metalo kniedėmis, geležtė vienašmenė, dantyta, 11,9 cm ilgio ir 1,6 cm pločio prie koto. Ant peilio geležtės bei rankenos į kraują panašių dėmių nerasta (b. l. 9-12).

Specialisto išvadoje Nr. M 218/08(04) nurodyta, kad S. P. mirtis įvyko nuo durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su kairio plaučio ir širdies sužalojimais, sukėlusios širdies tamponadą krauju. S. P. mirė 2008-03-23 d. 21 val. 40 min. Mirusiojo S. P. kraujyje rasta 0.88 promilės etilo alkoholio, kas gyvam asmeniui atitinka lengvą girtumo laipsnį. S. P. durtinė-pjautinė žaizda krūtinės kairėje pusėje su kairio plaučio ir širdies sužalojimais padaryta duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu, galimai, apžiūrėjimui pateiktu peiliu prieš keletą valandų iki mirties. Gyvam asmeniui toks sužalojimas sukelia sunkų sveikatos sutrikdymą dėl kiauryminio krūtinės ląstos ertmės sužalojimo su kairio plaučio ir širdies pažeidimu. S. P. nubrozdinimas dešinės plaštakos ištiesiamajame paviršiuje padarytas prieš 1-2 paras iki mirties kontaktuojant su buku kietu paviršiumi reikšmės mirčiai neturėjo. Gyvam asmeniui nubrozdinimas dešinėje plaštakoje sukelia nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 15-18).

Specialisto išvadoje Nr. PM 16-218/08(04) nurodyta, jog tikėtina, kad S. P. durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės kairėje pusėje su kairio plaučio ir širdies sužalojimais galėjo būti padaryta apžiūrėjimui pateiktu peiliu. Spręsti klausimą, ar S. P. krūtinę susižalojo pats, nėra teismo medicinos eksperto kompetencijoje. Kad nustatyti, ar S. P. galėjo susižaloti griūdamas ant kito asmens jam į krūtinę įremto peilio, tikslinga atlikti tardymo eksperimentą. S. P. durtinė-pjautinė žaizda krūtinės kairėje pusėje atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Šiam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio. Net skubiai suteikiant medicininę pagalbą durtiniai-pjautiniai krūtinės sužalojimai su širdies pažeidimu dažnai būna mirtini (b. l. 20).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 536 08i 04) nurodyta, jog S. P. kraujyje rasta 1,52 promilės etilo alkoholio. ( b. l. 22).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamosios veikos juridinė kvalifikacija

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji K. L. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką – nužudė S. P., ir jos veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Spręsdamas kaltinamosios K. L. kaltės klausimą teismas remiasi pačios kaltinamosios visišku prisipažinimu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamoji K. L. parodė, kad konflikto metu supykusi ant S. P. rankoje turėtą peilį stipriai įrėmė stovinčiam S. P. į krūtinės kairę pusę.

Kaltinamosios nurodytas nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmas sutampa su S. P. sužalojimo mechanizmu, nurodytu teismo medicinos specialisto išvadoje (b. l. 15-18), kurioje teigiama, kad S. P. mirė nuo durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su kairio plaučio ir širdies sužalojimais, sukėlusios širdies tamponadą krauju.

Kaltinamosios K. L. parodymus apie jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei tuo pačiu ir kaltinamosios kaltę mirtinai sužalojus S. P., patvirtino liudytoja S. S., paaiškindama, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nesant jokių kitų pašalinių asmenų konflikto tarp kaltinamosios ir S. P. metu buvo sužalotas S. P.. Be to minėtos liudytojos parodymai apie K. L. virtuvės kriauklėje rastą kruviną peilį, kurį ji nuplovė ir padėjo į stalčių prie kitų penkių tokių pat peilių, sutampa su kaltinamosios parodymais apie nusikaltimo padarymo įrankį.

Kaltinamosios K. L. parodymus apie S. P. sužalojimo įrankį patvirtina ir specialisto išvada (b. l. 20), kad S. P. durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda galėjo būti padaryta K. L. pateiktu peiliu.

Liudytojų J. B., D. P., D. P., E. P. ir A. N. parodymai apie S. P. sužalojimo vietą bei laiką taip pat sutampa su kaltinamosios bei liudytojos S. S. parodymais.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismui nekyla abejonių, kad būtent kaltinamoji K. L. padarė S. P. kaltinime nurodytą sužalojimą, ko pasėkoje nukentėjusysis mirė. Tai rodo tiesioginį priežastinį ryšį tarp kaltinamosios padarytos veikos ir S. P. mirties.

Neneigdama savo kaltės dėl S. P. nužudymo, kaltinamoji K. L. nurodė, jog ji nenorėjo S. P. nužudyti ir pastarajam į krūtinės kairę pusę peilį tik stipriai įrėmė, ketindama tik truputį įdurti. Tačiau specialisto išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad S. P. padarytos žaizdos kanalas, kurio bendras ilgis 4,5-5 cm, eina nuo priekinio kūno paviršiaus link užpakalinio ir nežymiai iš viršaus žemyn bei link kūno vidurinės linijos projekcijos (b. l. 16-17). Specialisto užfiksuotas žaizdos kanalo ilgis bei kryptis (iš viršaus žemyn) leidžia daryti išvadą, kad peilį kaltinamoji ne šiaip įrėmė S. P. į krūtinę, o smūgiavo. Ši aplinkybė, sprendžiant apie kaltinamosios psichinį santykį su savo veiksmų padariniais, rodo kaltinamosios abejingumą galimam nukentėjusiojo gy­vy­bės at­ėmi­mui dėl sa­vo vei­kos ir neduoda pagrindo manyti, kad taip elgdamasi kaltinamoji būtų lengvabūdiškai besitikėjusi išvengti gyvybės atėmimo ar nenumačiusi, kad jos veiksmai gali atimti gyvybę S. P.. Todėl nėra jokio pagrindo kaltinamosios K. L. veiką kvalifikuoti kaip gyvybės atėmimą dėl neatsargumo pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d., kaip teisiamajame posėdyje prašė kaltinamosios gynėja.

Kaip jau minėta, kaltinamoji K. L. teigia nenorėjusi nužudyti S. P.. Kitų duomenų, paneigiančių šią aplinkybę ir rodančių kaltinamosios siekimą nužudyti S. P., byloje nėra. Priešingai, kaltinamosios elgesys netrukus po nukentėjusiajam padaryto sužalojimo, kai ji tvarstė žaizdą, iškvietė greitąją pagalbą ir kartu vyko į gydymo įstaigą, rodo, kad ji nenorėjo S. P. mirties. Tačiau byloje nustatytos įvykio aplinkybės – smūgis peiliu nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbius organus, rodo, kad kaltinamoji, kaip ir bet kuris kitas panašią gyvenimišką patirtį turintis žmogus, suprato, jog savo veika kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė, kad gali atimti jam gyvybę, ir nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. buvo abejinga galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamoji K. L. nužudė S. P. veikdama netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.) ir jos veika ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai įvardinta kito žmogaus nužudymu bei teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos respublikos BK 129 str. 1 d.

Įvertinęs bylos aplinkybių visumą teismas mano, kad kaltinamosios K. L. nusikalstamų veiksmų paskatos buvo dėl konflikto su S. P. kilęs jos pyktis.

Kaltinamoji K. L. nurodė, kad įvykio metu ji buvo supykusi ant S. P., kuris keikdamasis necenzūriniais žodžiais, prašė jos pinigų degtinei, pasakė susirinkti savo keturis vaikus, jo vaiką palikti ir išeiti iš jo tėvo buto. Liudytoja S. S. patvirtino, kad virtuvėje S. P. ginčijosi su K. L. ir pastarąją S. P. negražiai koliojo. Tačiau kvalifikuoti kaltinamosios veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 130 str. kaip nužudymą labai susijaudinus, nėra pagrindo. Tyčinis nužudymas staiga labai susijaudinus yra tada, kai nukentėjusiajam atimama gyvybė kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis, ir nukentėjusiojo nužudymas įvyksta tuoj po jo padaryto neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininką ar jo artimus asmenis poelgio kaip greitas atsakas į tai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimas Nr. 46, 1 d., 24 p.).

Remiantis šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo daryti išvadą, jog kaltinamoji K. L. įvykio metu buvo fiziologinio afekto būsenos, kadangi netinkamas nukentėjusiojo elgesys kaltinamajai nebuvo netikėtas. Pačios kaltinamosios teigimu, konfliktas tarp jos ir S. P. prasidėjo dar jiems sėdint prie stalo, po to tęsėsi kambaryje ir galų gale virtuvėje. Apie vykusį konfliktą tarp kaltinamosios ir S. P. liudija ir liudytojų S. S. bei J. B. parodymai. Šie bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog kaltinamoji negalėjo būti praradusi savitvardos ir sugebėjimo kontroliuoti savo veiksmus, t. y. leidžia pagrįstai konstatuoti, kad kaltinamoji K. L. sužalodama S. P. nebuvo staigaus didelio susijaudinimo būsenos.

Tačiau įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, teismas pripažįsta, jog provokuojantis nukentėjusiojo S. P. elgesys įvykio metu darant kaltinamajai psichinį poveikį – tyčiojantis ir grasinant išvaryti iš buto – turėjo įtakos kaltinamajai K. L. inkriminuotos veikos padarymui. Todėl šią aplinkybę teismas pripažįsta kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Kaltinamoji K. L. viso baudžiamojo proceso metu prisipažino mirtinai sužalojusi S. P., atskleidė visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Be to, kaltinamoji po įvykio sutvarstė S. P. padarytą žaizdą ir iškvietė greitąją pagalbą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti kaltinamosios K. L. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei kad suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą ir aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 str. 1 d. 1 p., 2 p.).

Kaltinamosios K. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta ir tai, kad ji savo noru atlygino nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. P. padarytą turtinę žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Sunkinančių kaltinamosios K. L. atsakomybę aplinkybių byloje nenustatyta.

Nelaikytina K. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamoji K. L. parodė, kad įvykio metu ji nesijautė išgėrusi. Tai, kad kaltinamoji neatrodė išgėrusi, patvirtino ir liudytojai S. S., E. P., A. N., D. P.. Atsižvelgus į šiuos kaltinamosios ir liudytojų parodymus bei į bylos duomenis, kad kaltinamoji K. L. vaišių metu išgėrė palyginus nedidelį alkoholio kiekį, taip pat į tai, kad po įvykio K. L. girtumas nebuvo nustatinėjamas, nėra pagrindo konstatuoti, kad kaltinamosios apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Specialisto išvadoje nurodyta, kad K. L. yra psichiškai sveika, ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė nereikalinga (b. l. 112).

Esant tokiai išvadai, teismas konstatuoja, jog kaltinamoji K. L. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pakaltinamumo būsenoje, todėl turi būti baustina už padarytą veiką.

Skirdamas bausmę kaltinamajai K. L. teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str., kuris reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Remdamasis minėto įstatymo nuostatomis teismas vertina ne tik kaltinamosios K. L. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo požymius, jų turinį bei pobūdį, bet ir kaltininkės asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant šios bylos aplinkybes, teismas atsižvelgia ne tik į tai, kad kaltinamajai skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgia ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kaltinamoji K. L. padarė labai sunkų, sukėlusį negrąžinamus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei, nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.) panaudodama grėsmingą įrankį – peilį, tačiau ji teisiama pirmą kartą, administracine tvarka nebausta (b.l. 101, 103), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojama teigiamai (b.l. 107), byloje nustatytos keturios jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių byloje nėra, kaltinamoji yra jauno amžiaus (26 m.).

Vertindamas kaltinamosios K. L. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas atkreipia dėmesį į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai yra į tai, kad kaltinamoji nužudė S. P. veikdama netiesiogine tyčia, įtakota provokuojančio nukentėjusiojo elgesio, atliko tik vieną iš anksto neplanuotą smurtinį veiksmą.

Šios bylos aplinkybės nepašalina K. L. padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jos kaltės, tačiau jos, teismo nuomone, rodo, kad bausmės tikslai kaltinamosios atžvilgiu gali būti pasiekiami neskiriant jai labai griežtos Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės.

Parinkdamas bausmės dydį kaltinamajai K. L., teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Atsižvelgęs į anksčiau išdėstytų aplinkybių, darančių įtaką padaryto nusikaltimo pavojingumui, buvimą, įvertinęs kaltinamosios elgesį po įvykio ir ypatingą dėmesį atkreipdamas į tai, kad kaltinamoji turi penkis mažamečius vaikus (b. l. 83-87, 106), kuriems ilgalaikis atskyrimas nuo motinos gali turėti neigiamos įtakos jų vystymuisi, teismas daro išvadą, kad minimalios laisvės atėmimo bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. sankcijoje, paskyrimas kaltinamajai K. L. už jos nusikalstamos veikos padarymą neprieštarauja teisingumo principui bei Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytiems bausmės skyrimo pagrindams ir Lietuvos Respublikos BK 61 str. nuostatoms.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 3000 Lt turtinės žalos atlyginimo (b. l. 28). Šią žalą teisminio nagrinėjimo metu atlygino kaltinamoji K. L. (b. l. 166). Todėl procesas dėl P. P. pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukiamas (BPK 107 str.).

Nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje P. P. pareiškė 150000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, jog dėl sūnaus S. P., su kuriuo jis artimai ir glaudžiai bendravo, nužudymo jis patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, depresiją, sumažėjo jo bendravimo galimybės (b. l. 143-145).

Remiantis anksčiau aptartais bylos duomenimis, yra nustatytas teisės pažeidimas, šį pažeidimą padariusio asmens kaltė, priešingas teisei kaltinamosios K. L. elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei kaltinamosios veiksmų ir žalos, t. y. nustatytos visos civilinės atsakomybės dėl atimtos S. P. gyvybės sąlygos.

Pagal Lietuvos Respublikos CK turtinę ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje kalta dėl S. P. mirties pripažįstama kaltinamoji K. L., kuri ir yra atsakinga už žalą, susijusią su gyvybės atėmimu.

Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, leidžiančius konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus.

Neabejotina, kad nukentėjusysis P. P. dėl sūnaus mirties patyrė psichinį stresą bei didelius dvasinius išgyvenimus, kurie pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. laikomi neturtine žala. Nustatydamas priteistinos nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltinamosios interesus, tai yra į žalą padariusio asmens turtinę padėtį.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamoji K. L. turi penkis mažamečius vaikus, nedirba ir jokio turto neturi. Jos sutuoktinis N. L., kaltinamosios teigimu, gyvena su kita moterimi ir vaikais nesirūpina. Įvertinęs šias aplinkybes ir siekdamas protingos skirtingų interesų pusiausvyros, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo P. P. patirtas dvasinis sukrėtimas ir išgyvenimai vertintini 30000 Lt neturtinės žalos dydžio suma. Todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Prokuratūros civilinis ieškinys ginant Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos SAM interesus (b.l. 127-129) yra pagrįstas ir tenkinamas (BPK 115 str.), kadangi nukentėjusiojo nuo kaltinamosios padaryto tyčinio nusikaltimo S. P. gydymas kainavo 2643 Lt (b.l. 130).

Teismo posėdyje nukentėjusiojo P. P. atstovas advokatas V. Metelica pateikė Tarpfilialinį memorialinį orderį, iš kurio matyti, kad 2008 m. birželio 26 d. už advokato paslaugas nukentėjusiajam buvo sumokėta 1000 Lt (b l. 146).

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 p. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Remiantis šia įstatymo norma nukentėjusiojo P. P. už teisinę pagalbą advokatui sumokėtą honorarą – 1000 Lt, teismas išieško iš kaltinamosios K. L..

Daiktinis įrodymas – peilis, kaip nusikaltimo įrankis, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-305, 307 str. str., teismas

nusprendžia:

K. L. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir jai paskirti laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką K. L. įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2008 m. kovo 24 d. iki 2008 m. balandžio 3 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įvykdymo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. L. palikti tas pačias – namų areštą ir dokumentų paėmimą.

Priteisti iš K. L. P. P. 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš K. L. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos SAM 2643 Lt S. P. gydymo išlaidų.

Procesą dėl P. P. pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Daiktinį įrodymą – peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.