Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2– ojo skyriaus prokuroro Agnės Šneiderienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) miesto sav., įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2023 m. sausio 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2023 m. spalio 20 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2023 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo“, vadovaujantis Lietuvos respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 3 d., taikant intensyvią priežiūrą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir pasiųstas atlikti likusią Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 13 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmės dalį;

- 2024 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi subendrinta su 2023 m. sausio 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nuosprendžiu ir paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė (įsiteisėjo 2024 m. gegužės 16 d.);

- 2024 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta 30 parų arešto bausmė (įsiteisėjo 2024 m. spalio 3 d.);

- 2024 m. birželio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 d., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio paskirta 20 parų arešto bausmė (įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 19 d.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu subendrintos bausmės paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausmė apėmė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo (nutartis neįsiteisėjusi);

D. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. K. šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2024 m. gegužės 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, esanti (duomenys neskelbtini). Į parduotuvę patenkama pro pagrindinį įėjimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, pro rankiniu būdu atsidarančias duris. Užėjus į parduotuvės prekybos salę, tiesiai yra savitarnos kasos, dešinėje pusėje - daržovių skyrius, šaldytos prekės bei kiti produktai. Už savitarnos kasų yra alkoholio skyrius. Alkoholiniai gėrimai - viskis, brendis sudėti lentynose, dešinėje pusėje yra degtinės skyrius. Alkoholinių gėrimų, kurie buvo pavogti, kainos yra pasikeitusios, vienų - padidėjusios, kitų – pamažėjusios. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., el. b. l. 69-71).

2024 m. spalio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad buvo atlikta vaizdo įrašų apžiūra.

- Vaizdo įrašas, pavadinimu „ch30_20240330170117“. Vaizdo įrašo trukmė 45 sek. Vaizdo įrašo viršutiniame kairiajame kampe matoma data 2024 m. kovo 30 d. ir laikas, kuris prasideda 17.01.12. Vaizdo įrašo apatiniame dešiniajame kampe matomas užrašas „38 Vaisvandeniai“. Vaizdo įraše matyti filmuojamas parduotuvės prekybos salės gaiviųjų gėrimų skyrius. Matyti prie lentynų dirbantis parduotuvės darbuotojas, kuris nešioja dėžes. 17.01.26 prie lentynų pasirodo tamsių trumpų plaukų vyras, vilkintis juodą viršutinį drabužį, po apačia matyti dėvimas geltonos spalvos drabužis, dėvintis juodos spalvos kelnes ir tamsios spalvos batus baltais padais (toliau - vyras Nr. 1). Vyras Nr. 1 rankoje laiko parduotuvės pirkinių krepšelį, kuriame matyti įdėta tamsios spalvos prekė (kokia - nematyti). 17.01.31 vyras Nr. 1 iš prekių lentynos paima vieną oranžinės spalvos gėrimo skardinę ir įdėjęs ją į pirkinių krepšelį nueina.

- Vaizdo įrašas, pavadinimu „ch27_20240330170117“. Vaizdo įrašo trukmė 39 sek. Vaizdo įrašo viršutiniame kairiajame kampe matoma data 2024 m. kovo 30 d. ir laikas, kuris prasideda 17.01.26. Vaizdo įrašo apatiniame dešiniajame kampe matomas užrašas „18 Gerimai“. Vaizdo įraše matyti filmuojamas parduotuvės prekybos salės gaiviųjų gėrimų skyrius. 17.01.27 prie gėrimų pasirodo trumpų tamsių plaukų vyras, vilkintis raudonu sportiniu megztiniu su gobtuvu, po apačia matyti dėvimas mėlynos spalvos drabužis, mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, avintis juodus batus (toliau - vyras Nr. 2). Vyras Nr. 2 rankoje laiko tuščią pirkinių krepšelį ir sustojęs prie gaiviųjų gėrimų lentynos 17.01.47 į jį įsideda 2 vnt. auksinės spalvos skardinių bei nueina.

- Vaizdo įrašas, pavadinimu „ch01_20240330165956“. Vaizdo įrašo trukmė 4.11 min. Vaizdo įrašo viršutiniame kairiajame kampe matoma data 2024 m. kovo 30 d. ir laikas, kuris prasideda 16.59.58. Vaizdo įrašo apatiniame dešiniajame kampe matomas užrašas „27 Alus“. Vaizdo įraše matyti filmuojamas parduotuvės prekybos salės alkoholinių gėrimų skyrius. 17.01.54 į skyrių ateina vyras Nr. 1, o jam iš paskos - vyras Nr. 2. Vyro Nr. 1 prekių krepšelyje matyti juodos spalvos prekė ir viena skardinė. Vyro Nr. 2 prekių krepšelyje matyti dvi skardinės. Vyras Nr. 1 priėjęs prie prekių lentynos 17.03.02 vieną po kitos paima 6 vnt. alkoholio prekių ir įsideda jas į pirkinių krepšelį ir dingsta iš vaizdo filmavimo ribų. Tuo metu vyras Nr. 2 būna netoli vyro Nr. 1, žiūri į prekes lentynose, jo veiksmus dažnai užstoja prekės. Tuomet vyras Nr. 2 nueina prie kitos lentynos (matyti, kad vyro Nr. 2 nešamame krepšyje yra trys alkoholio buteliai). Nuėjęs prie kitos lentynos, vyras Nr. 2 17.03.25 paima dar du alkoholio butelius ir nubėga už prekybos lentynų.

- Vaizdo įrašas, pavadinimu „ch31_20240330165956“. Vaizdo įrašo trukmė 4.09 min. Vaizdo įrašo viršutiniame kairiajame kampe matoma data 2024 m. kovo 30 d. ir laikas, kuris prasideda 16:59:55. Vaizdo įrašo apatiniame dešiniajame kampe matomas užrašas „30 Vynas“. Matyti filmuojamas alkoholio prekių skyrius, tik kita vaizdo filmavimo kamera. Matyti, kaip į skyrių atėjus vyrui Nr. 1 ir vyrui Nr. 2, 17.03.02 vyras Nr. 1 iš prekių lentynų į pirkinių krepšelį įsideda 6 vnt. alkoholio prekių ir pasišalina. 17.03.20 šalia vyro Nr. 1 pasirodo vyras Nr. 2, kurio nešamame pirkinių krepšelyje matyti 3 alkoholio buteliai ir 2 vnt. gėrimų skardinėse. Vyras 17.03.25 ir 17.03.29 paima dar du butelius iš prekių lentynos. 17.03.29 prekių lentynos gale matyti greitu žingsniu praeinantis vyras Nr. 1 ir 17.03.30 į tą pačią pusę greitu žingsniu nueina vyras Nr. 2.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė (nuo 3 MGL iki 10 MGL) ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Objektyvusis vagystės nusikalstamos veikos požymis – pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 351/2012, Nr. 2K-282/2012, Nr. 2K-228/2013, Nr. 2K-183-511/2019). Vagystės subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad sugalvojo nueiti į parduotuvę nusipirkti atsigerti, neturėjo tikslo pavogti prekių. Parduotuvėje „(duomenys neskelbtini) “ jam ekspromtu kilo mintis pavogti alkoholio, todėl į parduotuvės pirkinių krepšį jis pradėjo dėti alkoholio butelius. Į pirkinių krepšį jis galėjo susidėti įtarime minimas prekės. Kai jis susidėjo prekes, išbėgo iš parduotuvės už jas nesusimokėjęs ir iš karto nuvažiavo į stotį ir ten pavogtą alkoholį pardavė nepažįstamiems žmonėms. D. K. kaltę pagrindžia ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai – 2024 m. rugpjūčio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini) “ patikslintas pareiškimas, liudytojos J. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, V. G. (kurio atžvilgiu pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2024 m. gegužės 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2024 m. spalio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolas. Vaizdo įraše, pavadinimu „ch27_20240330170117“ laiku 17.01.27 val. prie gėrimų pasirodo trumpų tamsių plaukų vyras, vilkintis raudonu sportiniu megztiniu su gobtuvu, po apačia matyti dėvimas mėlynos spalvos drabužis, mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, avintis juodus batus, vyras atpažįstamas kaip D. K.. Rankoje laiko tuščią pirkinių krepšelį ir sustojęs prie gaiviųjų gėrimų lentynos 17.01.47 val. į jį įsideda 2 vnt. auksinės spalvos skardinių bei nueina. Vaizdo įraše „ch01_20240330165956“ asmuo nuėjęs prie kitos lentynos, jis 17.03.25 val. paima dar du alkoholio butelius ir nubėga už prekybos lentynų. Vaizdo įraše „ch31_20240330165956“ matyti, kaip laiku 17.03.25 ir 17.03.29 val. kaltinamasis paima dar du butelius iš prekių lentynos, o vaizdo įraše pavadinimu ch15_20240330165956“ 17.03.33 val. išbėga pro savitarnos kasų zoną išėjimo link.

Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. Š. nurodė, jog pirmas vyriškis su rausvos spalvos džemperiu į pirkinių krepšelį susidėjo 6 butelius alkoholinių gėrimų ir 1 vnt. limonado FANTA, viso prekių bendra vertė 181,3 Eur, vyriškis su juodos spalvos džemperiu pavogė 5 vnt. alkoholinių gėrimų, 2 vnt. giros „GUBERNIJOS duonos gira“, viso pavogtų prekių bendra vertė 152,75 Eur. Šie duomenis nėra tikslūs, sulyginus 2024 m. spalio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo metu pateiktą foto lentelę (1 t., el. b. l. 121-127) bei Polis II (2 t., el. b. l. 33-37) pretendento paieškos rezultatuose esančią D. K. nuotrauką nustatyta, jog raudonos spalvos džemperį vilki kaltinamasis D. K.. Taip pat pateiktuose vaizdo įrašuose matyti, jog kaltinamasis (vilkintis raudonos spalvos džemperį) iš viso paima 5 vnt. alkoholinių gėrimų ir 2 vnt. giros. Todėl liudytojo V. Š. duoti parodymai nėra tikslūs ir jais vadovaujamasi tik konstatuojant vagystės buvimo faktą, tačiau nesivadovaujama analizuojant vagystės aplinkybes.

UAB „(duomenys neskelbtini) “ pareiškime nustatyta, jog kaltinamasis šiais savo neteisėtais veiksmais padarė 181,93 Eur vertės turtinę žalą. Pareiškime nurodyta suma dėl padarytos žalos yra 0,2 Eur didesnė, nei kaltinime inkriminuota pagrobto turto vertė, nes pareiškime nurodyta bendra žalos suma ir su dviejų giros metalinių taros pakuočių verte. Pagrobto turto vertė – 181,73 Eur pareikštame kaltinime nurodyta tinkamai. Pakuočių taros vertė turi įtakos sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo ir civilinio ieškinio dydžio.

Baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą kyla asmeniui, pagrobusiam turto, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).Vyriausybės nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir nutarimas Nr. 1031) nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (MGL) yra 50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo pasikėsinto pagrobti turto vertė 181,73 Eur (3,6 MGL), t. y. viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur), darytina išvada, kad D. K. padaryta veika atitinka objektyviuosius 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis, darydamas inkriminuotus veiksmus, suprato, kad grobia svetimą turtą ir norėjo taip veikti. Taigi kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suprato, kad už paimtas prekes turi sumokėti, tačiau sąmoningai išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs už prekes. Darytina išvada, kad D. K. veiksmuose yra visi būtini nedidelės vertės turto vagystę atitinkantys nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino. Teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. K. 2024 m. kovo 30 d., laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 17.03 val. būdamas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini) “, adresu (duomenys neskelbtini) , iš parduotuvės prekių lentynų paėmė vieną butelį viskio „J. D. “, 29,95 Eur vertės, vieną butelį šampano „Moet & Chandon Champagne Brut Imperial“, 49,95 Eur vertės, vieną butelį šampano „Piper Heidsiek Cuvee Brut Champagne“, 39,95 Eur vertės, vieną butelį viskio „Tullamore Dew“, 29,95 Eur vertės, dvi skardines giros „Gubernijos duonos gira“, bendros 1,98 Eur vertės (1 vnt. kaina 0,99 Eur), vieną butelį viskio „J. I. “, 29,95 Eur vertės, kuriuos sudėjo į pirkinių krepšelį ir pasišalino iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs, tokiu būdu jis pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini) “, priklausantį 181,73 Eur vertės turtą.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. K. pareiškė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi – areštu ir jos dydžiu (2 t., el. b. l. 96-100).

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę D. K., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. K. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, D. K. nusikalto iš savanaudiškų paskatų siekiant finansinės naudos, pagrobtas turtas baigtos nusikalstamos veikos atveju nebuvo grąžintas civiliniam ieškovui, todėl jam buvo padaryta reali turtinė žala.

D. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo D. K. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. D. K. ankščiau yra teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalstamas veikas finansų sistemai, taip pat teistas užsienyje (2 t., el. b. l. 41-54), baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, už važiavimą be bilieto taip pažeidžiant Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais taisyklių reikalavimus, baudos nesumokėtos (2 t., b. l. 55-57), nedirba, nuo (duomenys neskelbtini) d. vykdo individualią veiklą (2 t., b. l. 38-39). Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis buvo gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, paskyrus sankcijoje nustatytą ir prokurorės pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – areštą, kurios dydis nustatytinas atitinkantis maksimalų sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies dydį (už baudžiamąjį nusižengimą – nuo 10 iki 45 parų arešto (BK 49 straipsnio 3 dalis)). Teismo vertinimu, švelnesnėmis, nei areštas bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Įvertinus kaltinamojo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, viešųjų darbų, baudos ar laisvės apribojimo bausmės paskyrimas būtų akivaizdžiai per švelnios bausmės rūšys. Taigi už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, skirtina 45 parų arešto bausmė.

D. K. dėl nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu ir skirtina 30 parų arešto bausmė.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad D. K. atžvilgiu yra priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutartis, kuria buvo subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutartis nėra įsiteisėjusi, todėl šiuo baudžiamuoju įsakymu ir minėta nutartimi paskirta subendrinta bausmė tarpusavyje nebendrinamos. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio klausimas, esant poreikiui, galės būti išspręstas nuosprendžio vykdymo procese pagal atitinkamos institucijos teikimą.

V. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai

UAB „(duomenys neskelbtini) “ įgaliotas atstovas 2024 m. lapkričio 4 d. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 181,93 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., el. b. l. 66-67).

2024 m. lapkričio 8 d. rašytiniame įsipareigojime D. K. nurodė, jog įsipareigoja atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini) “ patirtą 181,93 Eur turtinę žalą per metus laiko nuo išėjimo į laisvę dienos (2 t., el. b. l. 32).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytos turtinės žalos.

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini) “ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilį ieškinį dėl 181,93 Eur turtinės žalos atlyginimo. Pareikštame civiliniame ieškinyje nurodytas žalos dydis atitinka D. K. pagrobtų prekių vertę. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, jo neginčijo kaltinamasis, įsipareigojo atlyginti žalą, tarp jo veiksmų ir civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo D. K. priteisiama – UAB „(duomenys neskelbtini) “ 181,93 Eur turtinei žalai atlyginti.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, kardomosios priemonės nepaskirtos, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio D. K. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateiktą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. K. priteisti civiliniam ieškovui 181,93 Eur (šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą, devyniasdešimt tris centus) turtinės žalos atlyginimo.

0 arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai. Konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga.

1 nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą. (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, 51334 Kaunas, tel. 866360132, el. p.: ina.dikciene@kaunoti.lt); nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio kalėjimą (P. Puzino g. 1, 35169, Panevėžys, tel. 8 455 84970)).

2 nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

3 nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

0 nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

1 padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2 išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

3 nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

4 įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.