- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-15
- Bylos Nr.
- 2A-1662-221/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14597-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- A. G.
- Trečiasis asmuo
- R. G.
- Advokatai
- Gerda Storpirštienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo – R. G.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė teismo priteisti jam iš atsakovo išlaikymą (paramą) po 150 Eur kas mėnesį iki sekančio mėnesio 15 dienos mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškovas mokysis dienine mokymo forma, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti valstybei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės, nuo tada atsakovas nebeskiria lėšų ieškovo išlaikymui. Ieškovas šiuo metu yra moksleivis, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, IV gimnazijos klasėje. Ieškovas gyvena su motina (trečiuoju asmeniu), broliu ir seserimi, kurie yra nepilnamečiai. Ieškovas yra išlaikomas trečiojo asmens, nes mokydamasis neturi galimybės dirbti. Atsakovas turi nuolatinį darbą, jam priklauso žemės sklypas, iš kurio atsakovas gauna pajamų už nuomą. Ieškovui reikalingos lėšos mokymuisi, maistui, sveikatos priežiūrai, aprangai, avalynei ir kitoms reikmėms. Bendra išleidžiamų pinigų suma ieškovo išlaikymui, tenkinant minimalius poreikius, sudaro apie 373 Eur. Į šias išlaidas neįtraukti vaisiai ir daržovės, kuriuos ieškovas su trečiuoju asmeniu užsiaugina patys, kitos smulkios ir nenumatytos išlaidos.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį iš dalies sutiko su ieškiniu, nurodė galintis teikti ieškovui 50 Eur išlaikymą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vidurinės mokyklos baigimo. Atsakovas teigė, kad dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui moka po 150 Eur per mėnesį, jo pajamos yra nepakankamos trims vaikams teikti tokio dydžio išlaikymą. Ieškovo motinos turtinė padėtis yra geresnė, todėl ji daugiau lėšų turėtų skirti ieškovo išlaikymui. Atsakovo vidutinės mėnesio pajamos yra 537 Eur. Atsakovas negali papildomai dirbti dėl sveikatos būklės.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo išlaikymą (paramą) po 50 Eur, išlaikymą mokant kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2016 m. liepos 14 d., iki jis mokysis dienine mokymo forma, t. y. iki (duomenys neskelbtini) gimnazijos pabaigimo, mokant už kiekvieną mėnesį iki sekančio mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atmetė kitą ieškinio dalį, priteisė iš ieškovo atsakovui 274,67 Eur advokato pagalbos išlaidas, priteisė valstybei iš atsakovo 18 Eur žyminį mokestį, iš ieškovo – 4,64 Eur pašto išlaidas.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas yra 18 metų amžiaus vaikinas, į jo išlaidas maistui, aprangai, būtinas kelionės išlaidas, jo komunalinių mokesčių dalį, išlaidas ugdymui, būtinas išlaidas higienai, aplinkybes, kad ieškovas mokosi paskutinėje klasėje, turi specialiųjų poreikių – sutrikusią regą, dėl ko reikia papildomų išlaidų, padarė išvadą, kad ieškovui būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalingi ieškovo nurodomi 300 Eur. Teismas pažymėjo, kad ieškovas turi ir papildomų išlaidų ugdymui – lanko muzikos mokyklą, kurioje ugdymas iš dalies yra mokamas. Teismas sprendė, kad ieškovas iki įgis vidurinį išsilavinimą negali pats gauti pajamų, iš kurių galėtų save išlaikyti.
Teismas nustatė, kad atsakovas dirba visu etatu, gauna apie 550 Eur darbo užmokestį, gyvena su motina jai priklausančiame bute, turi automobilį, dalį žemės sklypo, kurią nuomoja, gauna apie 300 Eur nuomos mokestį, sumokėjus žemės mokestį lieka 280 Eur, atsakovui 2006 metais atlikta operacija, pašalinta dalis galvoje buvusio auglio, atsakovo būklė stabili, tačiau atsakovui išlieka greitas nuovargis ir silpnumas, kartojasi galvos skausmas po įtempto fizinio darbo, emocinės įtampos, vargina nugaros skausmai juosmeninėje stuburo dalyje, atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nepajėgtų dirbti papildomai, nes jo darbas yra lauko sąlygomis, jis pavargsta. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendė, kad atsakovo sveikatos būklė nėra gera, papildomas darbas galbūt iš esmės ją pablogintų, tai sąlygotų negalėjimą teikti išlaikymą kitiems dviem atsakovo vaikams, kurie yra nepilnamečiai. Teismas, pažymėjęs, kad atsakovo gaunamos vidutinės 573 Eur (darbo užmokestis ir žemės nuoma) pajamos per mėnesį yra beveik lygios Lietuvoje gaunamam vidutiniam darbo užmokesčiui, atsakovas teikia išlaikymą po 150 Eur kitiems dviem vaikams, kurie gyvena bendrame šeimos ūkyje kartu su ieškovu, sprendė, kad ieškovo prašomos priteisti išlaikymo sumos priteisimas iš esmės pablogintų atsakovo turtinę padėtį. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nors atsakovas naudojosi advokatės teisine pagalba, tačiau liudytoja V. R. paaiškino, kad tai ji sumokėjo už brolio advokatės paslaugas.
Vertindamas trečiojo asmens turtinę padėtį, teismas pažymėjo, kad ieškovo motina gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame name kartu su ieškovu, dviem nepilnamečiais vaikais ir tėvu, jos pajamos yra 900–920 Eur per mėnesį, ji gauna 300 Eur išlaikymo lėšas iš atsakovo dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui, dirba dviejuose darbuose pusantro etato. Teismas nustatė, kad tarp trečiojo asmens ir atsakovo buvo sudaryta taikos sutartis, kuri nors ir nesaisto ieškovo, tačiau ja buvo susitarta, jog iki vyriausiojo sūnaus pilnametystės atsakovas mokės po 100 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui, o nuo vyriausiojo sūnaus (ieškovo) pilnametystės mokės po 150 Eur kitų dviejų likusių nepilnamečių vaikų išlaikymui. Teismas pažymėjo, kad faktinė situacija, ieškovui tapus pilnamečiu, nepasikeitė, t. y. trečiasis asmuo vaikų išlaikymui gauna tuos pačius 300 Eur, jis su trimis vaikais gyvena tame pačiame būste, vedamas bendras ūkis, o iš atsakovo gaunama išlaikymo dalis faktiškai padalinama visų trijų vaikų išlaikymui. Teismas vertino, kad ieškovas yra paskutinės klasės gimnazistas, todėl jo poreikiai pasikeitė ta prasme, kad reikia daugiau lėšų skirti ugdymui, taip pat paskutinės klasės gimnazisto socialiniam statusui – dalyvavimui tradicinėse mokyklos baigimo šventėse ir pan., tačiau kiti ieškovo poreikiai nepasikeitė ir nors jis tapo pilnamečiu, veiksniu asmeniu, turinčiu reikalavimo teisę, tačiau ši teisė gali būti ginama atsižvelgiant į faktinę situaciją.
Teismas padarė išvadą, kad iš atsakovo priteisus 50 Eur išlaikymą ieškovui, kurio poreikiai padidėjo jam tapus paskutinės klasės gimnazistu, bus užtikrintos ieškovo teisės ir tokio išlaikymo priteisimas nepažeis atsakovo teisių. Teismas, nurodęs, kad aplinkybė, jog ieškovas galbūt po vidurinio mokslo baigimo tęs mokslą aukštojoje ar profesinėje mokykloje, nepreziumuoja atsakovo pareigos mokėti išlaikymą ieškovui, todėl išlaikymą ieškovui priteisė iki jis mokysis dienine forma (duomenys neskelbtini) gimnazijoje.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, padaręs pagrįstą išvadą, kad ieškovo poreikiai, jam tapus pilnamečiu, padidėjo, priteisė ieškovui iš atsakovo per pusę mažesnį išlaikymą, nei buvo teikiamas ieškovui esant nepilnamečiui.
Teismas, pažymėjęs, kad ieškovo nesaisto atsakovo ir trečiojo asmens susitarimai, nepagrįstai atsižvelgė į tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą bei Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimu patvirtiną taikos sutartį. Pagal teismo sprendime išdėstytus argumentus trečiasis asmuo privalo išlaikyti ieškovą iš nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų. Trečiasis asmuo 2015–2016 m. laikotarpiu, parodydamas gerą valią, supratimą ir pasitikėdamas atsakovu, 2015 metais žadėjusiu gerinti savo finansinę padėtį ir daugiau finansiškai prisidėti prie vaikų išlaikymo, vietoje tuo metu prašytų 150 Eur per mėnesį vieno vaiko išlaikymui sutiko visus metus gauti po 100 Eur kas mėnesį vieno vaiko išlaikymui, nors teismų praktikoje nepilnamečių vaikų išlaikymo orientacinis kriterijus yra viena minimali mėnesinė alga. Taigi susitarimas buvo sudarytas siekiant gauti didesnį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, geranoriškai suteikiant atsakovui galimybę vienerius metus mokėti mažesnį išlaikymo dydį, kol jis pagerins savo finansinę padėtį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, padarydamas išvadą, kad atsakovo sveikatos būklė nėra gera, papildomas darbas galbūt iš esmės pablogintų jo sveikatos būklę, tai sąlygotų negalėjimą teikti išlaikymą kitiems dviem atsakovo vaikams, kurie yra nepilnamečiai, vadovavosi tik atsakovo žodžiais, ignoruodamas rašytinius įrodymus – atsakovo pateiktus medicininių dokumentų išrašus. Remiantis atsakovo pateiktais medicininiais dokumentais, atsakovas neturi apriboto darbo lygio, t. y. yra visiškai darbingas.
Teismo sprendimas priimtas visapusiškai neištyrus į bylą pateiktų rašytinių įrodymų. Vykstant teismo posėdžiui, ieškovas atkreipė dėmesį į atsakovo atstovės pateiktas dvi skirtingų metų panaudos sutartis, sudarytas 2015 m. rugsėjo 14 d. ir 2016 m. rugsėjo 14 d. Šiose sutartyse 1.2 punktas, kuriame nurodyta, kad panaudos gavėjas įsipareigoja 2017 m. rugsėjo 14 d. grąžinti panaudos objektą tokios būklės, kokios jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą, yra identiškas. Tai leidžia daryti prielaidą, kad šis atsakovo atstovės pateiktas dokumentas yra surašytas tą pačią dieną už praėjusius kelerius metus. O tai neatitinka atsakovo teiginio, kad jis motinai už butą duoda 70 Eur. Teismas nesureagavo į ieškovo pastabą dėl dokumentų patikimumo ir tikrumo.
Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad iš trečiojo asmens uždirbamų pajamų yra išlaikomi keturi asmenys (trečiasis asmuo ir trys vaikai), o atsakovas prisideda lėšomis tik prie dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymo tiek, kiek susitarta 2015 metų taikos sutartimi.
Nepagrįstai iš ieškovo atsakovui priteistos 274,67 Eur advokato pagalbos išlaidos. Teismas pripažino, kad už advokatės paslaugas sumokėjo liudytoja V. R. Tai reiškia, kad atsakovas šių išlaidų nepatyrė, nes už advokatės paslaugas jis nemokėjo. Ieškovas niekur nedirba, negauna pajamų, jį visiškai išlaiko trečiasis asmuo, ieškovas, neturėdamas lėšų, nesinaudojo advokato paslaugomis. Atsakovui už jo advokato pagalbos išlaidas ieškovas atlygintų iš pinigų, priteistų iš atsakovo ieškovo išlaikymui. V. R., kuri sumokėjo už atsakovo advokatės paslaugas, byloje nepareiškė savarankiškų reikalavimų.
Nepagrįstai iš ieškovo valstybei priteistos 4,64 Eur pašto išlaidos. Ieškovas yra moksleivis, neturi pajamų, todėl šias išlaidas ieškovas privalės padengti iš teismo ieškovui iš atsakovo jo išlaikymui priteistų lėšų. Tai pablogintų ieškovo turtinę padėtį.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį patenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad teismas, pripažindamas, kad padidėjo ieškovo poreikiai jam tapus pilnamečiu, atsakovo teikiamą išlaikymą, lyginant su nepilnamečio, sumažino 50 procentų. Tai neteisinga ieškovo atžvilgiu. Atsakovas nuo 2015 metų nepadarė jokių veiksmų, jog pagerintų savo finansinę situaciją tam, kad galėtų finansiškai tinkamai pasirūpinti savo trimis vaikais. Šiuo metu atsakovas įrodinėja, kad negali ir nenori dirbti bei uždirbti, nors yra visiškai darbingas ir atsakingas už savo veiksmus. Šiuo metu Lietuvoje minimali alga yra 380 Eur, todėl tėvai turėtų skirti nepilnamečiams vaikams išlaikymui po 190 Eur per mėnesį. Atsakovas nepilnamečių vaikų išlaikymui skiria tik po 150 Eur per mėnesį. Dėl to nepagrįstai spręsta, kad trečiasis asmuo privalo išlaikyti ieškovą savo nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtomis lėšomis. Teismas sprendimu sumažino 2015 metų taikos sutartimi nustatytą nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtą lėšų dydį. Byloje nėra dokumentų, patvirtinančių atsakovo ribojamą darbo lygį. Atsakovo pateikti medicininių dokumentų išrašai tik įrodo, kad jis reguliariai tikrinasi sveikatą ir ja rūpinasi. Atsakovas dirba atsakingą ir vadovaujantį darbų vykdytojo darbą statybos įmonėje, turi ilgametę darbinę patirtį, aukštąjį išsilavinimą, yra darbingas, neapkrautas buitiniais, vaikų auginimo ir lavinimo rūpesčiais, todėl turi visas galimybes dirbti ir uždirbti. Trečiasis asmuo dirba 1,5 etato krūviu, turi sveikatos sutrikimų, tačiau tausodamas sveikatą ir dirbdamas tik pagrindinėje darbovietėje, neturėtų lėšų pragyvenimui. Trečiasis asmuo išlaiko keturis žmones, o atsakovas prisideda lėšomis tik tiek, kiek trečiasis asmuo sugebėjo susitarti 2015 metų taikos sutartyje, nors vaikų poreikiai didėja kiekvienais metais. Atsakovas neturėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl jos nepagrįstai atsakovui priteistos iš ieškovo. Išlaikymas ieškovui turėjo būti priteistas nuo (duomenys neskelbtini), o ne nuo 2016 m. liepos 14 d., kaip nusprendė teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.200 straipsnis. Valstybei priteistas 4,64 Eur pašto išlaidas ieškovas privalės padengti iš teismo jam iš atsakovo priteistų lėšų, tuo dar labiau pablogindamas savo turtinę padėtį. Atskaičiavus atsakovui ir valstybei priteistas sumas, atsakovo ieškovui teikiama išlaikymo suma per mėnesį sudarys tik 28,9 Eur.
Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas V. G. ieškinys dėl paramos jam, kaip pilnamečiam atsakovo sūnui, teikimo, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
14. Ieškovas (apeliantas) V. G. yra atsakovo A. G. ir trečiojo asmens R. G. pilnametis sūnus, kuris bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Atsakovas ir trečiasis asmuo santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini), sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarė, kad A. G. vaikų V. G., M. G. ir R. G. išlaikymui skirs po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 31 d. patvirtino A. G. ir R. G. taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad A. G. vaikų V. G., M. G. ir R. G. išlaikymui skirs po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki V. G. pilnametystės, o nuo jo pilnametystės iki M. G. ir R. G. pilnametystės jiems skirs po 150 Eur. Ieškovui sulaukus pilnametystės, atsakovas išlaikymo sūnui neteikė, todėl ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš tėvo priteisti po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė po 50 Eur. Su sprendimu nesutinka ieškovas, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė apeliantui per pusę mažesnį išlaikymą nei teikė, kai jis buvo nepilnametis, nevisapusiškai ištyrė ir vertino įrodymus, nepagrįstai atsakovui priteisė advokato pagalbos išlaidas, prašo sprendimą panaikinti, ieškinį patenkinti visiškai.
Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo sąlygų ir įrodymų vertinimo
15. Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, buvo įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje. Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina 18 metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Po šio Konstitucinio Teismo išaiškinimo pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje (2013 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XII-396 redakcija).
16.Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009 pažymėjo, kad išlaikymo pareigos asmeninis pobūdis ir išlaikymo dydžio proporcingumo vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai principas yra universalūs vaikų išlaikymo teisinio reglamentavimo instrumentai ir taikytini sprendžiant dėl visų vaikų: tiek nepilnamečių, tiek pilnamečių vaikų, nedarbingų dėl invalidumo, kuris jiems nepilnamečiams nustatytas, bei vaikų, kuriems būtina parama, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, – išlaikymo.
18. Išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Tačiau tai nereiškia, kad pilnametis vidurinės mokyklos dieninės mokymo formos moksleivis vien dėl tokio savo teisinio statuso gali būti pripažįstamas būtinu paramos.
19. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir ar ji būtina teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (pvz., pašalpas ir pan.) bei jo poreikius (pvz., gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007; 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007; kt.).
20. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui, būtina įvertinti tėvų galimybes, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams) buvimą. Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydžio nustatymui taikytinos sąlygos pagal įstatymo analogiją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti.
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas aplinkybes, susijusias su išlaikymo priteisimo pilnamečiam vaikui sąlygomis, ir pagrįstai nustatė, jog ieškovui, besimokančiam gimnazijoje, neabejotinai reikalingos lėšos mokymo reikmėms, maistui, aprangai. Užtikrinant apeliantui teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą besimokant gimnazijoje, jam reikalinga finansinė parama. Niekuo nepagrįstas apelianto teiginys, kad atsakovas deda visas pastangas, jog apeliantui nebūtų priteistas išlaikymas. Pažymėtina, kad atsakovas neginčijo fakto, jog apeliantui reikalinga parama, tik nesutiko su jo prašomu priteisti išlaikymo dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteista 50 Eur suma būtiniems ieškovo poreikiams kas mėnesį tenkinti. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą apeliantui, įvertino jo poreikius ir tėvų galimybes teikti išlaikymą.
22. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas neturi galimybės teikti apeliantui paramą po 150 Eur. Atsakovo pajamas sudaro apie 550 Eur darbo užmokestis ir iš žemės nuomos gaunami 23 Eur. Atsakovas teikia išlaikymą kitiems dviem nepilnamečiams vaikams po 150 Eur. Todėl iš jo gaunamų pajamų atėmus 50 Eur paramą apeliantui, atsakovui pragyventi liktų apie 223 Eur. Trečiojo asmens R. G. turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino geresne. Iš bylos medžiagos matyti, kad jos pajamos yra 900-920 Eur per mėnesį, gyvena ūkiškai, turi nuosavą namą, kito nekilnojamojo turto. Be to, ji dar iš atsakovo gauna 300 Eur išlaikymo lėšas dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui.
23. Nutarties 14 punkte minėta, 2015 m. liepos 31 d. Kauno apylinkės teismo patvirtinta taikos sutartimi, kiekvienam vaikui buvo priteista po 100 Eur, iš viso trims vaikams 300 Eur, numatant, kad nuo apelianto pilnametystės nepilnamečiams vaikams išlaikyti atsakovas teiks po 150 Eur. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog šalys, sudarydamas taikos sutartį, aptarė šalių finansines galimybes. Pastebėtina, kad jokių duomenų tam, jog pagrįsti apelianto teiginį, kad susitarimas vaikams skirti po 100 Eur buvo sudarytas suteikiant apeliantui galimybę pagerinti savo finansinę padėtį, nėra pateikta. Iš bylos medžiagos spręstina, kad nuo minėtos taikos sutarties sudarymo faktinė situacija iš esmės nepakito. O būtent, nepakito nei atsakovo turtinė padėtis, nei jo sveikatos būklė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas ir toliau teikia 300 Eur išlaikymą, kuris, tiesa, skirtas nepilnamečių vaikų išlaikymui. Teismas iš atsakovo priteisė ir 50 Eur paramą apeliantui.
24. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog atsakovo sveikatos būklė nėra gera ir papildomas darbas galbūt ją pablogintų, vadovavosi tik atsakovo žodžiais, ignoravo rašytinius įrodymus, t. y. medicininių dokumentų išrašus. Iš priimto sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė rašytinius įrodymus dėl atsakovo sveikatos būklės. Ištyręs įrodymus, teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovui po 2006 metais atliktos operacijos dėl hipofizio adenomos yra likęs auglio likutis, išlieka greitas nuovargis bei silpnumas, atsakovą vargina nugaros skausmai. Dėl to atsakovas turi pirkti vaistus. Nors atsakovo darbingumas ir nėra apribotas, tačiau jis nurodo, kad 20 metų dirba tą patį darbą, todėl pagal specialybę (ką akcentuoja apeliantas) dirbti neturėtų įgūdžių.
25. Apelianto teigimu, atsakovo atstovės pateiktos panaudos sutartys, kuriose nurodyta ta pati panaudos objekto grąžinimo data, leidžia daryti prielaidą, jog sutartys surašytos tą pačią dieną už kelerius metus, o tai neatitinka atsakovo teiginio, jog jis savo motinai už butą duoda 70 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokias išvadas apeliantas daro nepagrįstai. Byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovas A. G. nekilnojamojo turto neturi, gyvena pas savo pensininkę motiną. Tai papildomai patvirtina ir pateiktos panaudos sutartys. Tai, kad atsakovas nemoka nuomos mokesčio, nereiškia, jog jis neturi prisidėti ir neprisideda prie komunalinių mokesčių (už elektrą, vandenį, dujas, šildymą ir pan.) mokėjimo. Pastebėtina, kad apeliantas, gyvendamas su motina, savo poreikių ir išlaidų apibūdinime taip pat nurodo išlaidas už komunalines paslaugas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Apelianto teigimu, nepagrįstai iš jo priteista atsakovui 274,67 Eur advokato pagalbos išlaidos, nes atsakovas tokių išlaidų nepatyrė, nes už paslaugas sumokėjo liudytoja V. R.
27. CPK 98 straipsnis reglamentuoja išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Jo pirmoje dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
28. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, byloje nedalyvaujantis asmuo, yra išaiškinta, kad proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų išlaidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“ (lot. – qui fact per alium, facit per se), laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių atstovaujamųjų išlaidos. Nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015).
29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo interesams byloje pagal 2016 m. rugsėjo 7 d. atstovavimo sutartį atstovavo advokatė Gerda Storpirštienė. Iki bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo iš esmės teismui buvo pateiktas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (412 Eur už advokatės pagalbą) ir išlaidas bei jų sumokėjimą patvirtinantys įrodymai. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovas tinkamai, laikydamasis CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, įgyvendino teisę kreiptis dėl atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkinęs ieškovo pareikštą ieškinį, turėjo pagrindą spręsti dėl atsakovo išlaidų priteisimo proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
30. Sutiktina su apeliantu, kad iš jo nepagrįstai valstybei priteistos pašto išlaidos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas (CPK 83 straipsnio1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis), todėl ši sprendimo dalis naikintina.
31. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams.
32. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, panaikinant sprendimo dalį, kuria priteistos valstybei pašto išlaidos(CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš V. G. priteistos 4,64 Eur pašto išlaidos valstybei.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.