Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant pareiškėjos – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovui A. P.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – A. S., jo atstovui advokatui Gintui Gustaičiui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. žinodamas, kad bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui ir neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, po mokestinės nepriemokos susidarymo datos laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d. vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnės eilės kreditoriais ir tuo pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, Mokesčių inspekcija) kaip kreditorės teises. Tokiais veiksmais padarė Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

Faktinės nusižengimo padarymo aplinkybės ir A. S. kaltė įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais: VMI pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (1 t., b. l. 1–15), Balansų kopija (1 t., b. l. 16–191), Likučių derinimo ataskaita (1 t., b. l. 192–195), integruotais duomenimis iš JAR (1 t., b. l. 196), Pranešimu dėl operatyvaus patikrinimo (1 t., b. l. 197–200, 2 t., b. l. 1-5), operatyvaus patikrinimo pavedimu (2 t., b. l. 6-8), operatyvaus patikrinimo pažyma (2 t., b. l. 9-19), kasos knygos išrašu (2 t., b. l. 22-27), A. S. paaiškinimu (2 t., b. l. 28-29), sąskaitų išrašais (2 t., b. l. 43).

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir nurodė, kad įstatymuose yra numatytas mokėjimo eiliškumas ir pagal numatytą eiliškumą atsiskaitymas su VMI turi pirmenybę prieš atsiskaitymus su tiekėjais. Turimais duomenimis buhalteriją vykdė D. K..

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo plačiau teikti parodymus atsisakė, nurodė, jog buhalterė vykdė pavedimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas nurodė, jog A. S. nesumokėjo valstybei, nors matomi atsiskaitymai su žemesnės eilės kreditoriais, kadangi mokėjimai buvo daromi norint tęsti verslo veikimą, atsiskaityti su tiekėjais, kadangi to nepadarius nebūtų galima tęsti veiklos. Pažymėjo, jog į A. S. sąskaitą pinigai - 26 000 eurų, buvo pervesti siekiant išvengti VMI inkasinio mokėjimo, t. y. siekiant išlaikyti pinigus ir atsiskaityti su darbuotojais, netrukus pinigai buvo grąžinti į įmonės sąskaitą, dalis pinigų sumokėta antstolei.

Liudytoja K. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo buhaltere iki 2023 m. rugsėjo mėnesio. A. S. buvo vadovas, sąskaitas-faktūras jai pateikdavo atsakingi asmenys, A. S. matydavo nuolatos. Įmonė turėjo einamųjų skolų, turėjo mokėjimus su mokesčių inspekcija pagal grafiką, viskas buvo mokama, kartais vėluojama. Iki A. S. buvo kitas vadovas, kada pasikeitė vadovas, nežino. Dėl A. S. sveikatos nekilo abejonių, jis buvo aktyvus vadovas, duodavo nurodymus, priimdavo visus sprendimus, susijusius su įmonės veikla. Atsiskaitymus vykdė vadovas.

Liudytoja D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo buhalterė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2023 m. spalio 9 d. iki 2024 m. vasario 2 d. Ją į darbą pasamdė A. S., su juo pasirašė sutartį. Ją darbui surado buvusi buhalterė. Ji buvo įdarbinta pagal darbo sutartį. Jai buhalterinę apskaitą teikdavo direktorius. Jai dirbant įmonė turėjo įsiskolinimų. Iš spaudos žino, kad įmonė bankrutavo. Įmonėje ji sudarydavo įsiskolinimų sąrašą ir direktorius spręsdavo, kam sumokėti. Bankinius pavedimus darydavo direktorius.

Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (1 t., b. l. 1–15), Balansų kopijos (1 t., b. l. 16–191), Likučių derinimo ataskaitos (1 t., b. l. 192–195), integruotų duomenų iš JAR (1 t., b. l. 196), Pranešimo dėl operatyvaus patikrinimo (1 t., b. l. 197–200, 2 t., b. l. 1-5), operatyvaus patikrinimo pavedimo (2 t., b. l. 6-8), operatyvaus patikrinimo pažymos (2 t., b. l. 9-19), kasos knygos išrašo (2 t., b. l. 22-27), sąskaitų išrašų (2 t., b. l. 43) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2024 m. gegužės 29 d. buvo A. S.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. spalio 8 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 172 090,40 Eur (1 priedas): Gyventojų pajamų mokestis – 87 693,10 Eur + 922,40 Eur delspinigiai; Pelno mokestis – 67,04 Eur + 2 134,86 Eur mokesčio avanso; Nekilnojamo turto mokestis – 367,41 Eur; Mokestis už aplinkos teršimą – 27,72 Eur; Pridėtinės vertės mokestis – 80 827,06 Eur + 1,12 Eur delspinigiai; Nenurodomas mokestinė prievolė – 46,69 Eur už Lietuvos institucijų vykdomuosius dokumentus, viso – 168 985,33 Eur + 923,52 Eur delspinigiai + 46,69 Eur už vykdomuosius dokumentus + 2 134,86 Eur mokesčio avanso. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. kovo 26 d. bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Bendrovei geranoriškai nevykdant mokestinių įsipareigojimų, imtasi mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų: priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto, tačiau jie nėra įvykdomi visa apimtimi. VMI prie FM, vadovaudamasi AAAĮ 33 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2024 m. balandžio 26 d. raštu užklausė kredito įstaigas apie Bendrovės banko sąskaitų apyvartas nuo 2023 m. kovo 1 d. iki informacijos pateikimo dienos. AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo 2024 m. gegužės 10 d. pateiktų išrašų duomenimis (8 priedas): atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) pinigų likutis 2023 m. kovo 1 d. buvo 776,91 Eur, įplaukos sudarė 791 560,51 Eur, išlaidos 792 327,38 Eur, pinigų likutis 2024 m. gegužės 10 d. buvo 10,04 Eur; atsikaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) pinigų likutis 2023 m. kovo 1 d. buvo 67,50 Eur, įplaukos sudarė 35 383,81 Eur, išlaidos 35 451,31 Eur, pinigų likutis 2024 m. gegužės 10 d. buvo 0,00 Eur. UAB „Urbo bankas“ 2024 m. balandžio 29 d. pateiktų išrašų duomenimis (10 priedas): atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) pinigų likutis 2023 m. balandžio 25 d. buvo 0,00 Eur, įplaukos sudarė 770 243,32 Eur, išlaidos 769 647,32 Eur, pinigų likutis 2024 m. balandžio 29 d. buvo 596,00 Eur. Išanalizavus iš finansinės įstaigos gautus Bendrovės sąskaitos duomenis nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu turimoje Bendrovės banko sąskaitoje vyko piniginių lėšų judėjimas, nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Bendrovės didžiausi mokėjimai iš sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d.: 2023 m. kovo 7 d. „(duomenys neskelbtini)“ UAB pervesta 2 500,00 Eur, „(duomenys neskelbtini)“ OU pervesta 417,90 Eur, „(duomenys neskelbtini)“ UAB pervesta 843,24 Eur, pradelsta suma pagal mokestinės paskolos sutartį tuo metu buvo 5 138,64 Eur; 2023 m. balandžio 12 d. „(duomenys neskelbtini)“ UAB pervesta 700,00 Eur, „(duomenys neskelbtini)“ UAB pervesta 821,002 Eur, „(duomenys neskelbtini)“ UAB pervesta 5388,72 Eur, „(duomenys neskelbtini)“ UAB pervesta 1 500 Eur, „(duomenys neskelbtini)“ UAB pervesta 273,70 Eur, „(duomenys neskelbtini)“ UAB pervesta 567,12 Eur, mokestinė nepriemoka tuo metu sudarė 1 577,36 Eur, pradelsta suma pagal mokestinės paskolos sutartį tuo metu buvo 7 728,55 Eur; 2023 m.. balandžio 13 d. A. S. pervesta 26 000,00 Eur, I. S. pervesta 2 805,00 Eur, mokestinė nepriemoka tuo metu sudarė 1 577,36 Eur, pradelsta suma pagal mokestinės paskolos sutartį tuo metu buvo 7 728,55 Eur; 2023 m. rugpjūčio 3 d. „(duomenys neskelbtini)“ UAB pervesta 8 117,90 Eur, „(duomenys neskelbtini)“ UAB pervesta 983,00 Eur, pradelsta suma pagal mokestinės paskolos sutartį tuo metu buvo 13 614,22 Eur; 2024 m. sausio 3 d. „(duomenys neskelbtini)“ AS filialui pervesta 1 600,00 Eur, I. S. pervesta 1 500 Eur, Advokatų kontorai „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 5 033,60 Eur, „(duomenys neskelbtini)“ AS filialui pervesta 845,00 Eur, mokestinė nepriemoka tuo metu buvo 158 533,82 Eur. Siekiant iš Bendrovės išieškoti mokestinę nepriemoką, Bendrovės atžvilgiu nuo 2023 m. birželio 21 d. iki 2024 m. gegužės 23 d. taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus: kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui; kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose nustatytais atvejais. Aptariamo nusižengimo sudėtis yra formalioji, jos objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš straipsnio dispozicijoje išvardytų pažeidimų padarymą. Be to, tai blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus.

Šiuo atveju aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Be to, teismų praktikoje pasisakyta, kad nustatinėjant įmonės (bendrovės) vadovo kaltę, būtina įrodyti, kad jis žinojo apie įmonės (bendrovės) finansinę padėtį ir turimą prievolę mokėti atitinkamus mokesčius valstybei, tačiau jos nevykdė, o atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. S. žinojo apie Bendrovės įsiskolinimą VMI, tačiau to nepaisydamas, pirmiausia vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, t. y. veikė tyčia.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. S., būdamas bendrovės vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, bei tai, kad Mokesčių inspekcija jau vykdo priverstinį išieškojimą, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, to nepadarė – laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei bendrovės kreditorė VMI ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką.

A. S. kaltas ir baustinas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo prašymas nutraukti bylą suėjus ANK 39 straipsnyje numatytiems nuobaudos skyrimo terminams, netenkintinas.

ANK 39 straipsnyje įtvirtinti administracinių nuobaudų skyrimo terminai ir nurodyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje trunkamuoju teisės pažeidimu pripažįstamas toks pažeidimas, kuris trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai.

Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo padarymo diena yra veikimo (neveikimo) diena, kai administracinio nusižengimo sudėtis formali arba numatytų padarinių atsiradimo diena, kai nusižengimo sudėtis materiali.

Pažymėtina, jog A. S. inkriminuoto pažeidimo padarymo laikas – nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d., todėl inkriminuoto nusižengimo pabaigos data yra 2024 m. kovo 31 d., būtent nuo šios dienos ir skaičiuojamas ANK 39 straipsnyje numatytas dvejų metu nuobaudos skyrimo terminas, kuris šio nutarimo priėmimo dienai dar nėra suėjęs, todėl A. S. skirtina administracinė nuobauda.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. S. neteistas (2 t., b. l. 118), iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad A. S. anksčiau baustas administracine tvarka, tarp kurių dauguma už KET pažeidimus, bei vieną kartą – 2024 m. sausio 3 d. jam surašytas protokolas su administraciniu nurodymu, kad būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nepažymėjo darbo laiko naktį ir švenčių dienomis. Už administracinius nusižengimus jam skirtas baudas A. S. moka (2 t., b. l. 111–117). Priklausomybės ligų įskaitoje asmuo neregistruotas (2 t., b. l. 140), psichiatrijos ligoninėje negydytas, nekonsultuotas (2 t., b. l. 137).

ANK 34 straipsnio, kuris reglamentuoja administracinių nuobaudų skyrimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXlXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad šis pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tad, baudos vidurkis yra 2200 eurų, tačiau, įvertinus konkrečios veikos pavojingumą, pažeidėjo asmenybės pavojingumą, jo mažių ir sveikatos būklę, teismas daro išvadą, jog tokio dydžio bauda būtų akivaizdžiai neproporcinga, neteisinga, prieštarautų administracinės nuobaudos tikslams, būtų nepakeliama našta A. S..

Pagal susiformavusią teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai bei rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kt.

Šiuo atveju pažymėtina, jog A. S. administracinį nusižengimą įvykdė bandydamas tęsti įmonės veiklą. Teismo posėdžio metu A. S. atstovas pabrėžė, jog įmonei iš karto padengiant įsiskolinimą VMI būtų neįmanoma atsiskaityti su tiekėjais, trečiosiomis šalimis, ir tokiu būdu įmonė bankrutuotų, tokiu būdu padarant atsiskaitymą ateityje neįmanomu. Pažymėtina, jog iš pateiktų duomenų matyti, kad pradelsta suma pagal mokestinės paskolos sutartį ne kartą buvo sumažėjusi (2023 m. balandžio 14 d. buvo 7 728,55 Eur, o 2023 m. gegužės 23 d. – 1 534,80 Eur; 2023 m. spalio 3 d. buvo 23 146,54 Eur, o 2023 m. spalio 5 d. – 18 346,54 Eur). Iš to spręstina, jog įmonė bandė atsiskaityti su VMI, vykdė mokėjimus, tiek kiek galėjo norėdama tęsti veiklą, posėdžio metu tą patvirtino ir liudytoja K. B.. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog, nors įsiskolinimas ganėtinai ženklus (2024 m. spalio 8 d. jis buvo 172 090,40 Eur) delspinigiai sudaro tik 923,52 Eur. Iš minėtos sumos pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai sudaro tik 1,12 Eur, nors įsiskolinimas už PVM yra 80 827,06 Eur. Duomenų visuma rodo, kad įmonės vadovas elgėsi atsakingai, nevengė mokestinės prievolės, bandė išsaugoti įmonę, mokėjo mokesčius tiek kiek buvo įmanoma bandant išvengti bankroto.

Įvertinęs bylos duomenis, taip pat tai, kad A. S. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, 5 metų laikotarpyje už su įmone susijusią veiklą baustas vieną kartą, jam skirtas baudas moka, iš turimų duomenų matyti, jog asmuo stengėsi elgtis atsakingai, vykdyti mokėjimus VMI, be to, iš pateiktų duomenų matyti, jog A. S. yra jau garbingo amžiaus, turi rimtų sveikatos problemų (2 t., b. l. 119–121), teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti įgyvendinta paskiriant baudą, mažesnę nei numatyta administracinio nusižengimo sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 600 eurų (šešių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti A. S., kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Medicinos bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB Citadele banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – Nr. (duomenys neskelbtini).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo rūmus.