Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant pareiškėjui A. N., teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo A. N. skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2014 m. birželio 9 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64-7-4726,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apklaustas teismo posėdžio metu pareiškėjas A. N. palaikė skunde išdėstytus reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad jis 2014 m. kovo 21 d. atvyko pasitikrinti sveikatos į Klinikas, kadangi yra po infarkto. Pasistatęs automobilį mokamoje aikštelėje, nusipirko bilietėlį ir padėjo jį ant skydelio, pažiūrėjo pro stiklą, ar bilietėlis tikrai gerai padėtas. Tą dieną buvo gūsingas vėjas, todėl greičiausiai dėl to bilietėlis ir apsivertė. Vėliau atėjęs ant stiklo rado lapelį su užrašu, kad nesimato bilieto informacijos. Norėdamas viską išsiaiškinti, jis paskambino lapelyje nurodytu telefonu, tačiau niekas neatsiliepė. Taip pat buvo nuvažiavęs į Automobilių stovėjimo aikštelių būstinę, tačiau ten buvo užrakinta ir jo niekas nepriėmė, taipogi skambino savivaldybės specialistams. Po kiek laiko vyko administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas, tačiau jis į bylos nagrinėjimą šaukimo negavo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ str. numatyta administracinė atsakomybė už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. T-35 (2014 m. vasario 6 d. redakcija, sprendimas Nr. T-345) patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų 15 punktas numato, kad nustatyta tvarka nepadėtas (apverstas, nukritęs arba užkritęs) ar netinkamai panaudotas (nepaliktas transporto priemonėje, blogai pažymėtas) bilietas, kortelė ar leidimas reiškia, kad už stovėjimą nėra sumokėta.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 str. administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti, o padarytu dėl neatsargumo – jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 10, 11 str.).

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2AT-10-2013, 2AT-13-2014) yra pasisakęs, kad pagrindinis Vietinės rinkliavos nuostatų nustatytos mokėjimo tvarkos reikalavimas rinkliavos mokėtojui – automobilio valdytojui (vairuotojui) už suteiktas automobilio stovėjimo vietos paslaugas – tai nustatyta mokestinė pareiga (privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą). ATPK 124⁵ straipsnyje nustatytas vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas sietinas su tokiais priešingais teisei veiksmais, kai pažeidžiant tvarką nesurenkama vietinė rinkliava ir padaroma žala savivaldybės biudžetui, nustatyta tvarka nesumokamas privalomasis mokėjimas. Asmeniui susimokėjusiam rinkliavos mokestį ir turinčiam mokėjimo kvitą leidžiama statyti automobilį mokamoje vietoje, o papildomas reikalavimas palikti mokėjimo kvitą po priekiniu stiklu susijęs su rinkliavos nuostatomis, padedančiomis savivaldybei kontroliuoti automobilio vairuotojo (valdytojo) mokestinės pareigos vykdymą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. N. 2014 m. kovo 21 d., 15 val. 32 min. Eivenių g., Kaune, pastatė automobilį „Mitsubishi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kelio ženklo Nr. 541 su papildoma lentele Nr. 840 „Mokama stovėjimo zona“ galiojimo zonoje, sumokėjo 5 litų įmoką, mokėjimo kvite nurodytas apmokėjimo laikas yra nuo 15 val. 32 min. iki 18 val. 00 min.(5 b.l.). Kaip paaiškino pareiškėjas teismo posėdžio metu, mokėjimo kvitą, žinodamas nustatytą tvarką, jis padėjo aiškiai matomoje vietoje – ant prietaisų skydelio, tą patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 64-7-4726 medžiagoje esančios nuotraukos (2 b.l.). Be to, uždaręs automobilio duris jis patikrino, ar mokėjimo kvitas padėtas tvarkingai ir matomai. Esant tokiems nustatytiems bylos duomenims teigti, kad A. N. neįvykdė pareigos – nesumokėjo rinkliavos už automobilio stovėjimą mokamoje aikštelėje, nėra pagrindo. Tačiau kaip teismo posėdžio metu nurodė pareiškėjas, mokėjimo kvitas greičiausiai apsivertė dėl to, kad 2014 m. kovo 21 d. pūtė stiprus gūsingas vėjas ir automobilio viduje lapelis galėjo apsiversti, tyčia jis mokėjimo kvito tokiu būdu, kad jo nesimatytų jis nepadėjo. Be to, kaip pažymi pareiškėjas, jis bandė susisiekti su Automobilių stovėjimo aikštelių atstovais – skambino nurodytu telefonu, buvo nuvažiavęs į jų būstinę, taip pat skambino savivaldybės specialistams, tačiau su Automobilių stovėjimo aikštelių atstovais susisiekti nepavyko, o savivaldybės atstovai pasiūlė aiškintis šią situaciją pačiam pareiškėjui.

Taip pat teismas pažymi, kad pareiškėjui nebuvo tinkamai pranešta apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atsiliepimo matyti, kad 2014 m. gegužės 5 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 64-5-7561 kartu su pranešimu, kad administracinio teisės pažeidimo byla bus nagrinėjama 2014 m. birželio 9 d. 9:50 val. Viešosios tvarkos skyriuje Gedimino g. 13, Kaune A. N. išsiųstas registruotu laišku adresu (duomenys neskelbtini), kuris gavėjui įteiktas 2014 m. gegužės 7 d. Laikytina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta laiku ir tinkamai (15 b.l.). Tačiau iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64-7-4726 esančios siuntų paieškos pažymos matyti, kad registruotas laiškas pareiškėjui A. N. buvo siųstas ne jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta atsiliepime į skundą, o visai kitu adresu – (duomenys neskelbtini) (9 b.l.). Taigi darytina išvada, kad pareiškėjas A. N., nebuvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriuje nagrinėtą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir esamus duomenis konstatuotina, kad pareiškėjas A. N. nustatytos rinkliavos už automobilio stovėjimą mokamoje aikštelėje išvengti nesiekė, įmoką sumokėjo, mokėjimo kvitą paliko ant prietaisų skydelio, todėl esant nustatytoms aplinkybėms A. N. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ straipsnis taikytas nenustačius šio pažeidimo sudėties būtinojo požymio – asmens kaltės. Pažymėtina, jog taikant administracinę atsakomybę, būtina nustatyti ne tik pažeidimo faktą, bet ir pažeidimą padariusio asmens kaltę, ko šiuo atveju institucija, priėmusi nutarimą, nepadarė. Nenustačius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Įvertinus tai, kad išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad A. N. prašymas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2014 m. birželio 9 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64-7-4726 yra pagrįstas, todėl teismo tenkintinas. Panaikinus minimą nutarimą, administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 64-7-4726 A. N. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ str., sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 302 str. 1 d. 2 p.,).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 302 str. 1 d. 2 p., 4 d., 6 d.,

nutaria:

pareiškėjo A. N. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2014 m. birželio 9 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64-7-4726.

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 64-7-4726, A. N. atžvilgiu nutraukti, nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ str., sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.